Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl ginčo esmės

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria antstolė įpareigota nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0005/03/03934, Nr. 0005/05/01590, Nr. 0005/10/00555, Nr. 0005/10/01626, Nr. 0005/10/01835 CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad jie pagrįsti.

9. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK numatytas taisykles. Vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

10. Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0005/03/03934 – dėl 130,33 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo R. M. pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2003 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 008; Nr. 0005/05/01590 – dėl 202,73 Eur baudos išieškojimo pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2005 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. T27-645; Nr. 0005/10/00555 – dėl 86,89 Eur baudos pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. AM048719; Nr. 0005/10/01626 – dėl 173,77 Eur baudos pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 290AM049290; Nr. 0005/10/01835 – dėl 289,62 Eur baudos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.6.-3423-328/2010. Taigi, visos baudos pareiškėjui paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d.

11. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirtų baudų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka, o pirmosios instancijos teismas taikė nagrinėjamam ginčui neaktualų teisinį reglamentavimą.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Kaip minėta, šios normos administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino nenumatė. Dėl to būtina atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išvada, kad vien aplinkybė, jog baudų išieškojimas trunka labai ilgai, ilgiau nei 5 metus, lemia, kad išieškojimas turi būti nutrauktas. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Nagrinėjamoje byloje aktualiu klausimu kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Taigi, teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), 2) vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų nuobaudai įvykdyti, 3) asmuo nevengė sumokėti arba netrukdė išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties termino eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lakpričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

13. Ginčo, kad prašomose nutraukti vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, nėra. Vykdomųjų bylų Nr. 0005/03/03934, Nr. 0005/05/01590, Nr. 0005/10/00555, Nr. 0005/10/01626, Nr. 0005/10/01835 duomenimis nustatyta, kad dėl 2003 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 008 priverstinio vykdymo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos į antstolę kreipėsi 2003 m. kovo 18 d., dėl 2005 m. liepos 26 d. nutarimo priverstinio vykdymo pareiškėjui pranešta 2005 m. spalio 20 d. pranešimu, dėl 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimo priverstinio vykdymo antstolė 2010 m. kovo 4 d. priėmė patvarkymą priimti jį vykdyti, 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą antstolė priėmė vykdyti 2010 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-10529, 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą antstolė priėmė vykdyti 2010 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S-12583. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad vykdomieji dokumentai buvo pateikti antstolei vykdyti nepraleidus dokumentų pateikimo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdyti termino.

14. Pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodinėja aplinkybės, jog antstolė vykdomosiose bylose neatliko jokių vykdymo veiksmų dvejus metus nuo vykdomųjų dokumentų gavimo dienos. Vykdomųjų bylų Nr. 0005/10/00555, Nr. 0005/10/01626, Nr. 0005/10/01835 duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami sistemingai ir nepertraukiamai visą vykdymo laikotarpį. Vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/03934 vykdymo veiksmai nebuvo atliekami 2009–2013 metais, vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01590 vykdymo veiksmai nebuvo atliekami 2009–2012 metais, tačiau, kaip matyti iš vykdomųjų bylų Nr. 0005/10/00555, Nr. 0005/10/01626, Nr. 0005/10/01835 duomenų, jose nuo 2010 metų vyko aktyvus priverstinio vykdymo veiksmai, buvo areštuojamas skolininko turtas (transporto priemonės ir piniginės lėšos), tikrinamos bankų sąskaitos, periodiškai tikrinami registrai. Apeliaciės instancijos teismo vertinimu, antstolė stengėsi atlikti vykdymo veiksmus kuo ekonomiškiau, nedubliuodama tų pačių veiksmų (arešto, registrų užklausų) visose vykdomosiose bylose. Pažymėtina ir aplinkybė, jog nurodytu laikotarpiu (2009–2013 metais) realus baudų išieškojimas iš skolininko nevyko, jis neturėjo pajamų, kaip matyti iš vykdomųjų bylų, dalis baudų iš skolininko gaunamų pajamų buvo išieškota nuo 2004 m. iki 2008 m., 2014 m., 2018 m. ir 2020 m. Apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolės pozicijai, kad sistemiškai ir kompleksiškai vertinant vykdomosiose bylose esančius duomenimis matyti, kad vykdymo veiksmai buvo nuosekliai atliekami visą vykdymo laikotarpį.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas bei faktą, jog jis nėra baudų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstolei, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi veiksmų siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį ir įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad pareiškėjas vykdymo procese buvo ir yra pasyvus, su antstole nebendrauja ir nebendradarbiauja, vengė atsiimti antstolės siunčiamus procesnius dokumentus, neinformavo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Taigi skolininko pareigų nevykdymas, nenurodant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Vien remiantis pareiškėjo argumentais, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudas, pažeistų ne tik išieškotojo, šiuo atveju valstybės, interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų, pateisinančių skolininko pasyvumą. Priešingai, skunde jis pats nurodo, kad turėjo pajamų ir galėjo sumokėti paskirtas baudas, tačiau, kaip matyti iš vykdomųjų bylų duomenų, to ilgą laiką nedarė, o jo banko sąskaitose paskirtoms baudoms išieškoti pakankamai piniginių lėšų nebuvo, nekilnojamojo turto skolininkas neturėjo, transporto priemonė ne kartą areštuota. Pažymėtina ir tai, jog bausmės atlikimas laisvės atėmimo įstaigoje iš esmės yra nulemtas paties skolininko elgesio ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Taigi, ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos, juo labiau kad, kaip nurodė antstolė, skolininkas laisvės atėmimo įstaigoje yra tik nuo 2017 m. pabaigos, o baudos jam paskirtos 2005, 2009, 2010 metais ir nuo to laiko nėra sumokėtos. Minėtos aplinkybės neatleidžia skolininko nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo vadovautis ir pirmosios instancijos teismo nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-918-513/2019, kurioje, skirtingai nei šioje byloje, nebuvo konstatuotas skolininko vengimas vykdyti nutarimą dėl baudos, priešingai, nurodytoje byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, t. y. skolininko sveikatos būklė, dėl kurios jis neturėjo galimybių dirbti ir gauti pajamų, todėl priverstinių vykdymo veiksmų tęsimas buvo beprasmis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, jeigu skolininkas būtų tinkamai įvykdęs jam paskirtas administracines nuobaudas ­– visiškai sumokėjęs paskirtas baudas, vykdomosios bylos būtų buvusios pabaigtos.

16. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės neveikimo, bet būtent dėl paties skolininko vengimo atlikti paskirtas nuobaudas – kuo greičiau sumokėti baudas. Konstatuotina, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkas nevengė sumokėti paskirtų baudų, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino, o senaties taikymas esant vien formaliam pagrindui prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

17. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad yra teisinis pagrindas taikyti išieškojimo senaties terminą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, ji naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo R. M. skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.