- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-918-513/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00764-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- M. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., Valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. P. prašė nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00942 dėl baudos išieškojimo administracinėje byloje išieškotojai Lietuvos Respublikai suėjus baudos išieškojimo senaties terminams. Argumentavo, jog ATPK nenumato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, todėl pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma, numatančia, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Pažymi, bauda neišieškota ne todėl, kad tyčia vengia sumokėti baudą, bet dėl labai sunkios padėties, nekilnojamojo turto niekada neturėjo ir neturi, kredito įstaigose piniginių lėšų ir vertybinių popierių neturi, nedirba, nes yra neįgalus, jo darbingumo lygis tik 20 proc. ir viešųjų darbų dirbti negali. Nurodė, jog vykdymo procesas trunka jau dešimt metų, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, formuojamą LVAT praktiką ir humaniškumo principą, prašo nutraukti vykdymo veiksmus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. nurodė, jog išieškojimą nagrinėjamu atveju reglamentuoja CPK normos, o CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog vykdomoji byla nutraukiama suėjus įstatymo numatytam išieškojimo senaties terminui. Pažymi, jog Administracinių nusižengimų kodeksas ir kiti įstatymai nenumato administracinės nuobaudos, paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., vykdymo senaties terminų, išskyrus arešto, kaip administracinės nuobaudos, todėl vykdomosios bylos dėl paskirtos piniginės baudos išieškojimo negali nutraukti. Pažymėjo, jog 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601 (Žin., Nr. 124-6280) nustatyta, jog iki įstatymo Nr. XII-601 (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, kuri nenumatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas.
4. Teismas nustatė, jog vykdomoji byla pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.6.-1577-526/2009 dėl baudos išieškojimo, vykdomasis raštas priimtas vykdyti 2009 m. birželio 26 d. patvarkymu.
5. Teismas konstatavo, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, 308 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi nutarimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo metu ir vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu) numatė, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tuo metu galiojusioje ATPK 308 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta priverstinio administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo senaties terminų, o nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusi ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Teismas pažymėjo, jog 2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, ATPK neteko galios, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Teismas nurodė, jog pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu, todėl jos išieškojimui taikytinos tuo metu galiojusios teisės aktų nuostatos.
6. Teismas nurodė, jog įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi konstatuota, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo, nutartyje nurodyta, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas dėl paties skolininko vengimo sumokėti baudą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju skundas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios išnagrinėtos ir įvertintos įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, naujų aplinkybių ir / ar duomenų, sudarančių pagrindą nutraukti vykdymo veiksmus, nepateikia.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Suinteresuotas asmuo M. P. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0091/09/00942.
8. Apeliantas argumentuoja, jog teismas iš esmės jo skundo neišnagrinėjo, nepasisakė dėl skundo esmės, tik vadovavosi anksčiau priimta nutartimi, todėl skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Argumentuoja, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti blogesnė už asmens, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, padėtį. Nurodo, jog APK nenumato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, todėl pagal analogiją taikytina Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalis, pagal kurią apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Pažymi, jog bauda neišieškota ne todėl, kad jis vengė vykdymo, bet dėl itin sunkios jo turtinės padėties. Nurodė, jog 2006 metais jam išduotas neįgalumo pažymėjimas iki 2049 metų, jis nedirba, nes turi psichinę negalią ir yra darbingas tik 20 proc., pajamų ir turto neturi. Argumentuoja, jog vykdymo procesas tęsiasi dešimt metų, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisingumo ir protingumo principus yra visos prielaidos nutraukti vykdymo veiksmus dėl senaties termino, priešingu atveju senaties terminas niekada nesueis ir jis bus persekiojamas visą gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nenutraukti vykdymo veiksmai suėjus senaties terminui, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Nustatyta, jog antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/09/00942 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.6.-1577-526/2009 dėl baudos išieškojimo iš skolininko M. P. išieškotojai valstybei (v. b. l. 2). 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. 3.6.-64233 antstolis paskirstė iš skolininko išieškotas lėšas 309,49 Lt (v. b. l. 88). 2014 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. 3.5.-14-10627 antstolis paskirstė išieškotas lėšas 500,56 Lt (v. b. l. 99). Skolininko 2015 m. rugpjūčio 3 d. prašymu (v. b. 1 110) paskelbtos skolininkui priklausančios transporto priemonės varžytynės ir 2015 m. rugsėjo 11 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo už 314 Eur parduota skolininkui priklausanti transporto priemonė (v. b. l. 141).
13. 2015 m. lapkričio 16 d. antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo vykdomąjį raštą grąžino išieškotojai Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti) pagrindu, užbaigė vykdomąją bylą (v. b. l. 166,167). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi vykdomasis raštas grąžintas antstoliui tolesniam vykdymui; teismo nutartyje nurodyta, jog nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir vykdomoji byla dėl šios priežasties negali būti nutraukta (v. b. l. 173). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. vasario 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl vykdomosios bylos nutraukimo atmestas, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties termino suėjimo (v. b. l. 211–212). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
15. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nutarimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo metu ir vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu) buvo nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tuo metu galiojusioje ATPK 308 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta priverstinio administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo senaties terminų, o nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusi ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), ATPK neteko galios, šiuo metu galiojančio ANK 672 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo momento, kada asmeniui atsiranda pareiga sumokėti paskirtą baudą (ANK 675 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, išieškojimui taikytinos jos paskyrimo metu galiojusios teisės normos. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju formaliai senaties terminas baudos išieškojimui nenumatytas.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, vykdomieji dokumentai priimti nepraleidus trijų mėnesių senaties termino, o antstolis nuolat atliko vykdymo veiksmus, tikrino pareiškėjo (skolininko) turtinę padėtį, t. y. antstolis dėjo protingas pastangas, siekdamas įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Tai reiškia, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstytų argumentų, kodėl bauda nebuvo išieškota, pirmosios instancijos teismas nevertino, tik konstatavo, jog pareiškėjas savo skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis bei argumentais, kurie jau buvo įvertinti ir išnagrinėti įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties skolininko vengimo sumokėti baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje konstatuota tik aplinkybė, kad skolininkas nedirba, tuo tarpu jo nedarbo ir kitos priežastys nebuvo vertintos (v. b. l. 211–212). Vykdomosios bylos duomenys pagrindžia, kad M. P. yra neįgalus nuo vaikystės, serga psichikos liga, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dirbti ir gauti pajamas apeliantui iš esmės yra neįmanoma. Vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad turto ir pajamų apeliantas neturi, vykdymo veiksmams nekliudė, priešingai, buvo pasižadėjęs kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Lt, jo paties prašymu paskelbtos turtėtos vienintelio turto – transporto priemonės – motorolerio – varžytynės. Be to, kaip minėta, dalis baudos ir vykdymo išlaidų yra išieškota (v. b. l. 88, 99, 110, 141), o baudą pakeisti viešaisiais darbais galimybės, teismo vertinimu, nėra dėl apelianto sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, nustatytos ir aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad bauda neišieškota dėl skolininko kaltės ar vengimo sumokėti baudą.
18. Vykdymo procesas trunka dešimt metų, 4000 Lt bauda pareiškėjui paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu, 2009 m. birželio 26 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (v. b. l. 2, 74). Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
19. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nagrinėjamos bylos aplinkybes, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0091/09/00942 CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. suėjus išieškojimo senaties terminui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0091/09/00942 suėjus išieškojimo senaties terminui.