Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusių Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) redakcija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), V. L. 1998 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1742 nuo 1997 m. rugsėjo 28 m. paskyrė ir iki 2016 m. liepos 31 d. mokėjo valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija) už 1992 m. birželio 20 d. mirusį J. L.. V. L. su prašymu dėl našlių pensijos skyrimo į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi 1998 m. rugsėjo 28 d. ir pateikė Klaipėdos m. CM biuro 1960 m. sausio 23 d. išduotą sutuoktuvių liudijimą (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos m. Civilinės metrikacijos skyriaus 1992 m. birželio 22 d. išduotą mirties liudijimą (duomenys neskelbtini). Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis nustatė, kad našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. 2016 m. liepos mėnesį iš Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gavus informaciją apie V. L. ir J. L. santuokos nutraukimą 1979 m. kovo 13 d., nustatyta, kad V. L., 1998 m. rugsėjo 28 d. pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už mirusį J. L., pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą, t. y. 1960 m. sausio 23 d. santuokos, sudarytos su J. L., sutuoktuvių liudijimą (duomenys neskelbtini), išduotą 1960 m. sausio 23 d., kuriame nebuvo pažymėtas santuokos nutraukimas. Asmenys, nutraukę santuoką, nelaikomi sutuoktiniais, todėl J. L. mirties dieną (1992 m. birželio 20 d.) V. L. nebuvo jo sutuoktinė ir teisės į našlių pensiją neturėjo.

Išaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L. našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ našlių pensijos mokėjimas V. L. nutrauktas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., o 2016 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatyta dėl V. L. kaltės 1997 m. rugsėjo 28 d. – 2016 m. liepos 31 d. laikotarpiu susidariusi 3 443,56 Eur našlių pensijos permoka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnis, nustatydamas atsakomybę už Fondui padarytą žalą, konstatuoja, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios Pensijų įstatymo redakcijos – 43 straipsnio 2 dalis nustato pareigą pensijos gavėjui pranešti VSDFV teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma iš gavėjo išieškoma pensiją mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigos vadovo sprendimu. Nuostatų 100, 101 punktai nustatė, kad Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, taip pat kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su suklastotais ar neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu iš pensininkui išmokamos sumos – ne daugiau kaip 20 procentų pensijos per mėnesį.

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. L. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo vykdomas V. L. nustatytos 3 443,56 Eur našlių pensijos permokos išskaitymas po 20 procentų iš kiekvieną mėnesį jai mokamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos. V. L. mirus (duomenys neskelbtini), liko neišskaitytas 2 874,42 Eur našlių pensijos permokos likutis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnis nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Valstybės įmonės Registrų centro pateiktais Testamentų registro išrašo 2017 m. rugsėjo 4 d. duomenimis, V. L. mirus, turtą pagal testamentą priėmė M. L., gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos 8-ajam notaro biurui (Taikos pr. 113-1, Klaipėda) pateikęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y., kad prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. liepos 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą informavo Klaipėdos miesto 8-ąjį notaro biurą apie tai, kad mirusioji V. L. Fondo biudžetui liko skolinga 2 874,42 Eur sumą. Palikėja V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). VSDFV Klaipėdos skyrius reikalavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpėdiniui pareiškė nepraleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (1.57) SI-66609 „Dėl 2 874,42 Eur žalos atlyginimo“ kreipėsi į M. L. Didžiosios Britanijos kompetentingos įstaigos nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu su prašymu atlyginti Fondo biudžetui 2 874,42 Eur žalą, tačiau laiškas grįžo neįteiktas su nuoroda „adresatas išvykęs“. Atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, žala yra neatlyginta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 874,42 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas, paduodamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 65 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti, priteisti iš atsakovo M. L. 2 874,42 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt du centus) žalos atlyginimo,

Priteisti iš atsakovo M. L. 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.