Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. A. ir I. J. (I. J.) prašymą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-617/2017 priteisto išlaikymo formos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja S. A. į teismo posėdį neatvyko, jos interesus atstovauja atstovas Eugenijus Gaščenka, kuris teismo posėdyje prašymo reikalavimus palaikė visa apimtimi, jame nurodytais pagrindais, ir paaiškino, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-617/2017 iš S. A. jos pilnamečio sūnaus I. J. naudai priteistas 160 Eur išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-22 iki kol jis baigs mokslus (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. S. A. ir I. J. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo, nes ginčo dėl to nėra ir tokia jų pasirinkta išlaikymo forma turtu labiausiai atitinka pareiškėjų interesus. Keičiantis I. J. poreikiams bei S. A., kaip vaiko motinos galimybėms šiuos poreikius įgyvendinti S. A. šiuo metu faktiškai gyvenant ir dirbant Jungtinėje Karalystėje, iškilo būtinybė pakeisti priteisto išlaikymo formą, nes I. J. šiuo metu yra reikalingesnis nuosavas gyvenamasis būstas, jam faktiškai mokantis ir gyvenant Švenčionių mieste, todėl minėtu sprendimu priteistas išlaikymas keistinas ir priteistinas išlaikymas nekilnojamuoju turtu, t. y. 1/2 dalimi buto kartu su buto priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiu S. A., kuriame šiuo metu faktiškai gyvena I. J., ir 1170/6298 dalimi pastato, esančio ir 963/6212 dalimi žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiu S. A.. Priteistas išlaikymas bus mokomas iki 2018-06-30, tai yra iki mokslų pabaigos Švenčionių profesinio rengimo centre, kaip ir nuspręsta sprendimu. Šiuo atveju, likus keliems mėnesiams iki išlaikymo pabaigos, S. A. sprendžią, kadangi sūnus gyvena tame bute, todėl jo labui tikslinga pakeisti priteistą išlaikymą buto su priklausiniais ir žemės klypo dalimis. Kita šio turto dalis priklauso S. motinai, I. senelei T. A., kuri faktiškai Iljai atstoja mamą. Pateikė 2018-01-10 taikos sutartį, kaip trišalį susitarimą tarp S. A., T. A. ir I. J. dėl teikto išlaikymo ir išlaikymo pakeitimo nekilnojamuoju turtu, kaip įrodymą, kad sutarties šalys neturės viena kitai jokių pretenzijų. Prašo tenkinti pareiškėjų prašymą.

Pareiškėjas I. J. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1021-617/2017 duomenimis nustatyta, kad I. J., gim. 1999-(duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos S. A. sūnus. Šiuo metu pareiškėjo I. J. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas ir gyvena. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-617/2017 iš S. A. jos pilnamečio sūnaus I. J. naudai priteistas 160 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-22 iki kol jis baigs mokslus (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Pareiškėjai S. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto (kartu su buto priklausiniais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1170/6298 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 963/6212 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Kita, 1/2 dalis minėto buto priklauso asmeninės nuosavybės teise, pareiškėjos S. A. motinai ir pareiškėjo I. J. senelei T. A..

Pareiškėjai bendru prašymu prašo pakeisti išlaikymo formą pilnamečiam vaikui priteisiant jo naudai 1/2 dalį pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio aukščiau nurodyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nurodytas dalis jau minėto pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 straipsnis). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Įstatymas nedraudžia sudaryti susitarimą pagal kurį pareiškėjos pilnamečiam sūnui (pareiškėjui), iš 2017-08-23 sprendimo kylanti materialinė teisė priklauso jam, kadangi pilnametis yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino pilnamečio vaiko ir tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui ar formai pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, išklausius pareiškėjos atstovo paaiškinimus, konstatuotina, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas pareiškėjos pilnamečio sūnaus išlaikymo klausimas, situacija dėl šalių turtinės padėties iš esmės nepasikeitė, visgi atsižvelgiant į tai, kad I. J. netrukus (2018-06-30) baigs mokslus, S. A. gyvena užsienyje, turi kitą šeimą, asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį būstą, kuriame jos sūnus gyvena, prijungtoje civilinėje byloje esantys rašytiniai dokumentai įrodo, kad pareiškėja savo sūnaus neišlaiko nuo 2017 m. sausio mėn. Galima teigti, kad priteistas pilnamečiam sūnui išlaikymas periodinėmis išmokomis, šiuo atveju nėra efektyvus būdas užtikrinti besimokančio vaiko poreikius ir interesus, kadangi išlaikymo jis iš skyrium gyvenančios motinos faktiškai negauna. Vaiko interesų pagrindas yra vaiko poreikiai, ypač saugumas (gyvenamosios vietos, savo erdvės turėjimas, stabilumo ir įprasto gyvenimo ritmo išsaugojimas), kurie turi būti vertinami kompleksiškai, siekiant užtikrinti visų tarpusavyje susijusių vaiko teisių tinkamą įgyvendinimą. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkai, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir t.t.), todėl turtas gali būti perduodamas vaikui gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjai priklauso 1/2 dalis buto (kartu su buto priklausiniais), esančio (duomenys neskelbtini). Kita pusė buto priklauso pareiškėjos motinai – parieškėjo senelei, kuri jam padeda finansiškai nuo mažumės, todėl laikytina, kad pareiškėjai priklausančios 1/2 dalies buto priteisimas sūnui kaip išlaikymas, atitiks jos vaiko ir jo motinos interesus. Analogiškai pasisakytina ir dėl kito pareiškėjai priklausančio, aukščiau nurodyto turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių priteisimo. Nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad sūnus realaus išlaikymo iš motinos iki mokslų baigimo gali ir negauti. Pareiškėja nevykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai dėl jos turtinės padėties, todėl teismas daro išvadą, kad išlaikymo formos pakeitimas priteisiant sūnui išlaikymą pareiškėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu labiausiai atitiktų vaiko interesus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad turtas, kuriuo priteisiamas išlaikymas pilnamečiam vaikui nėra apsunkintas kreditorių areštais, dėl išlaikymo formos pakeitimo šalys susitarė teikdami bendrą pareiškimą teismą, bei yra raštu susitarę su buto bendrasavininke, todėl teismas vertina, kad išlaikymo priteisimas turtu, šiuo atveju nepažeis nei šalių bei turto bendrasavininkės interesų. Be to, teismas vertina, kad priteisus pilnamečiam vaikui išlaikymą turtu taip bus užtikrinta ir vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, kadangi viena dalis šio buto priklausys jam, o kita – artimam giminaičiui, senelei.

Teismo sprendimo priėmimo dieną yra aišku, kad pareiškėjui iki mokslų baigimo 2018-06-30, tai iki priteisto išlaikymo pabaigos liko truputį daugiau nei trys mėnesiai. Per laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo momento 2017-05-22 iki šio teismo sprendimo priėmimo išieškotina iš motinos išlaikymo suma sudarytų 1600 Eur (10 mėnesių x 160 Eur), o iki mokslų baigimo 2018-06-30 prisidėtų dar 522,64 Eur (3 mėn. ir 8 d. x 160 Eur), taigi visa išlaikymo suma sudarytų 2122,64 Eur. Pareiškėjai S. A. ir bendrasavininkei T. A. nuosavybės teise priklausančio buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendra vidutinė rinkos kaina, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, yra 7130 Eur. 1/2 dalies kaina sudaro 3565 Eur (7130 Eur : 2). Be to, ir kitas pareiškėjos buto daliai tenkantis turtas – pagalbiniai ūkio pastatai, žemės sklypo dalis, esantys (duomenys neskelbtini), padidina turimo turto vertę. Atsižvelgiant į pareiškėjų turtinę padėtį bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus pareiškėjos išlaikytinius (atstovas paaiškino, kad I. yra vienatinis pareiškėjos sūnus), į šalių pasirašytą susitarimą, iš pareiškėjos S. A. pilnamečio sūnaus I. J., naudai priteistina 1/2 dalis buto (kartu su buto priklausiniais), esančio (duomenys neskelbtini), 1170/6298 dalys pastato ir 963/6212 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančios pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise kaip išlaikymas turtu (CK 3.201 straipsnias).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Patenkinus pareiškimą (ieškinį) dėl išlaikymo formos pakeitimo, iš pareiškėjų žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas nepriteisiamas ( LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjai įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur sumos, todėl iš pareiškėjų nepriteistinos (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.192² straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktu, LR CPK 268-170 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prašymą patenkinti.

Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-08-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1021-617/2017 dalyje dėl iš S. A. jos pilnamečio sūnaus I. J. naudai priteisto 160 Eur išlaikymo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-22 iki kol jis baigs mokslus (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnui I. J., gimusiam 1999-(duomenys neskelbtini), išlaikymą šiuo turtu nuosavybės teise: 1/2 buto (kartu su buto priklausiniais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1170/6298 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 963/6212 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).“

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas