Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei ir Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei B. P., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovei M. S., atsakovės atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei, vertėjui Š. P., atsakovui R. S., atsakovo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams M. S. ir R. S. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir išieškojimo į jį nukreipimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tą namą pirko už kokius 35 000 Lt. Kiek atsakovas uždirbdavo per mėnesį – nežinanti. Kiek investavo į statybines medžiagas – nežinanti, tik žino, kad daug. Mano, kad visa sodyba turi būti atsakovų bendra jungtinė nuosavybė, nes atsakovai gyveno tai abu. Sodyba buvo pagerinta 100 procentų. Kadangi atsakovai ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, nuosavybė, įgyta 2008 m., buvo perstatyta, įrengta bendromis pajamomis. Be to, R. S. turėjo nekilnojamojo turto, kurį perleido kitiems asmenims. Tai patvirtina pateikiami VĮ Registrų centro duomenys. Atsakovas turėjo pajamų, nes versdavosi privačiais, neoficialiais darbais, taip pat turėjo pajamų iš nelegalaus verslo, todėl gyveno pasiturinčiai. Senas gyvenamas namas iš esmės rekonstruotas ir virto faktiškai nauju statiniu (unikalus statinio Nr. 8496-1016-2012). Nupirkto namo tūris buvo tik 205 m³, o rekonstruoto dabar yra 504 m³, bendras plotas: seno – 65.12 m², naujo – 93,11 m². Šias aplinkybes patvirtina pateikti VĮ Registrų centro duomenys, Šakių rajono savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 30 d. išduotas statybos leidimas, ieškovės iniciatyva atlikto turto vertinimo ataskaita. Šiuo metu ši didelės apimties rekonstrukcija jau yra baigta, ką patvirtina pateikti dokumentai bei vaizdo nuotraukos. Ieškovės teigimu, išdėstytos aplinkybės, pateikti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamas turtas, įgytas 2008 m., rekonstruotas, perstatytas pagal 2009 m. statybos leidimą, pripažintinas atsakovų R. S. ir M. S. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurią nukreiptinas priteistos žalos išieškojimas. Ieškovė prašo pripažinti atsakovų M. N. (S.) ir R. S. bendra jungtine nuosavybe lygiomis dalimis po 1/ dalį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 8496-1016-2012) su kitais (inžineriniais) statiniais-kiemo statiniais: rūkykla, lauko tualetu, tvora, nuotekų šuliniu, šuliniu (unikalus Nr. 8496-1016-2056), esančius (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovei teisę nukreipti išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-238/2012 į R. S. nustatytą 1/2 dalį gyvenamojo namo su inžineriniais statiniais; pripažinti atsakovų bendra daline nuosavybe ūkinį pastatą (unikalus Nr. 8496-1016-2023), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 8496-1016-2034), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 8496-1016-2045), 0,16 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0431-9284), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1-4; t. 2, b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir netenkintinas.

Toliau teismas konkrečiai pasisako dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, dėl šalių pateiktų įrodymų.

Iš Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. vykdomojo rašto Nr. 1-64-238/2012 bei anstolio įrašų jame (t. 1, b. l. 5-6) matyti, kad atsakovas R. S. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ieškovei B. V. arba P. (t. 1., b. l. 20) priteista iš atsakovo 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, raginimas skolininkui įteiktas 2012 m. rugpjūčio 23 d., išieškotoja vykdymo išlaidų sumokėjo 819 Lt, vykdomasisi raštas gražintas išieškotojai Lietuvos Respublikos CPK 632 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2013 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (1.34.)7R-3756 (t. 1., b. l. 8) matyti, kad išnagrinėjus ieškovės prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, nuspręsta prašymą tenkinti iš dalies ir išmokėti 8 099 Lt dydžio kompensaciją (7 280 Lt neturtinės žalos ir 819 Lt vykdymo išlaidų).

Iš 2007 m. – 2009 m. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, priėmimo-perdavimo akto (t. 2., b. l. 22-26) matyti, kad atsakovas R. S. ir R. S. pardavė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Iš VĮ Registrų centro Kaumo filialo 2013 m. balandžio 16 d. informacijos Nr. (3.11.4)S-4987141 (t. 1., b. l. 10-17) matyti, į kokį nekilnojamą turtą yra (buvo) įregistruotos nuosavybės teisės M. N. (S.), ir į kokį buvo (yra) – R. S..

Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijos 2010 m. birželio 30 d. rašto Nr. 27-261 (t. 2., b. l. 6) matyti, kad atsakovo R. S. gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini), panaikinta buto savininko prašymu 2009 m. lapkričio 12 d., nes minėtas asmuo šiuo adresu negyvena, išvyko gyventi į G. seniūniją. Taip pat nurodoma, kad su pirma žmona R. S. yra išsituokęs, du šioje santuokoje gimę vaikai jau pilnamečiai ir likę gyventi su vaikų motina.

Iš Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo (t. 2., b. l. 21) ir baudžiamosios bylos Nr. 1-200-508/08 matyti, kad atsakovas pripažintas kaltu pagal LR BK 1992 str. 1 d. ir nubaustas 85 MGL (11 050 Lt) bauda, po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sunaikinat 8800 Lt cigarečių “Jin Ling”. Ieškovė šį teismo dokumentą ir baudžiamąją bylą, kaip ir VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės 2014 m. gegužės 7 d. raštą Nr. (21/22)-10-1678 (t. 2., b. l. 120) apie atsakovų išvykimo iš LR į RF per Ramoniškių pasienio kelio punktą skaičių, įvardija kaip patikimus įrodymus, jog atsakovas nuolat vertėsi akcizais apmokestinamų prekių nelegaliu verslu, gaudavo iš to neteisėtas pajamas, kuriomis ir prisidėjo prie atsakovės ginčo turto įsigijimo bei jo būklės pagerinimo. Teismo vertinimu, tokios ieškovės išvados yra spekuliatyvios, prielaidas, o ne įstatymu įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančios, kadangi vienas toks baudžiamąja byla pasibaigęs atvejis neįrodo atsakovo nusikalstamos veikos, o tuo pačiu ir gautinų pajamų sistemiškumo. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į aplinkybę, jog atsakovo legalaus išvykimo ir grįžimo iš LR į RF ir atgal skaičius – 196 kartai 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, negali būti besąlygiškai vertinamas kaip jo vertimasis nelegalia veikla – kontrabanda, neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių gabenimu ir pan. Atsakovas 2014 m. vasario 19 d. teismo posėdyje ir neneigė, kad, kaip ir daugelis pasienio rajonų gyventojų, sistemingai vykdavo į RF Kaliningrado sritį įsigyti ten pigesnių prekių savo poreikiams, net ir su atsakove susipažino prie Ramoniškių kelio posto (t. 2, b. l. 51-52). Be to, ieškovė neatkreipė dėmesio į tame pačiame dokumente nurodomą aplinkybę, jog atsakovė M. S. minėtu laikotarpiu LR – RF – LR valstybės sieną kirto 168 kartus. Tad ieškovė, nors ir nepagrįstai vertindama atsakovo veiką kaip nelegalaus praturtėjimo šaltinį, analogiškai atsakovės tokios pat veikos jau nevertina. Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju ieškovė įrodymus vertina selektyviai ir subjektyviai. Teismo įsitikinimu, nei nurodytas teismo baudžiamasis įsakymas, nei prie civilinės bylos prijungta baudžiamoji byla, nei analizuota VSAT pažyma neįrodo atsakovo nelegalios veikos sistematiškumo, ir tuo labiau neįrodo atsakovo prisidėjimo savo neva neteisėtai gautomis lėšomis prie atsakovės turto įsigijimo ir rekonstravimo.

Ieškovė nepagrįstai tvirtino, kad atsakovės vardu įgytas ir iš esmės perstatytas ginčo namas po naujos statybos neįregistruotas VĮ Registrų centre tik todėl, kad taip siekiama išvengti žalos išieškojimo iš atsakovo R. S. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 2 d., užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija (toliau – Deklaracija) apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais Deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Prieš tvirtinant Deklaraciją patikrinami LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-828 patvirtinto STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas" 39 p. nurodyti duomenys. Taigi, Deklaracija gali būti teikiama ir tvirtinama tik atlikus visus rekonstrukcijos projekte nurodytus darbus, nenukrypstant nuo Statybos leidime įtvirtintų sąlygų. Tik įvykdžius šią prievolę, įmanoma kreiptis į VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registrą su prašymu dėl naujų Gyvenamojo namo duomenų įregistravimo. Gi iš bylos medžiagos (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, turto vertinimo ataskaitos) matyti, jog ginčo Gyvenamojo namo rekonstrukcija nėra baigta.

Liudytojas R. Š., liudytojo A. V. uošvis, parodė, kad iš matymo žinąs R. ir M. S.. Susipažinęs su jais per V. V. kaime. Santykiai jų buvę geri. Kokiais 2004 m. ar anksčiau sakęs, kad ieško pirkti namą – liudytojas asmeniškai nekalbėjęs su R. S. apie namo pirkimą. Iš kalbos išeidavę, kad tvarkosi namą. R. V. irgi girdėjęs. Kuo vertėsi R. S., nežinąs, bet jei perka sklypą namą, tai vadinasi gerai gyvena. Iš jo liudytojas cigarečių pirkęs bloką. Ar pardavinėjo kitiems asmenims – nežino. Asmeniškai neklausęs, kam reikia namo.

L. T. M. parodė, kad R. S. pažįsta, iki 2012 m. gyvenęs Lekėčiuose. Su R. S. susipažinęs A. V. namuose. 2008 -2009 metais pradėjo verslauti ir įsigijo namą – iš pačio R. S. girdėjęs apie namą. Buvo su A. V. užsukęs – kada tiksliai nepamena, apšiltintos namo sienos ir betonuotos grindys. Gyveno baltame vagonėlyje. M. S. pirmą kartą pamatęs tame namelyje. Galėjo būti 2009 m. pavasaris. Gerai gyveno S. Namas toks, grandinėlę nešiojo. M. S. dirba Rusijoje prie sienos. Nuo kada S. gyveno kartu, nežino.

Liudytojas R. V., ieškovės B. P. vyras, atsakovo R. S. 2010 m. nužudyto V. V. tėvas, parodė, kad su R. S. santykiai priešiški, nebendrauja. R. S. pažįsta 20-30 metų. Dideli draugai nebuvo. R. S. į svečius atvažiavo ir atsivežė M. S. – kokie 3 m. iki V. V. nužudymo. Pristatė kaip draugę. Atvažiuodavo nedažnai, liudytojas kelis kartus pas juos buvęs. R. S. nupirko G. namą, pasistatė vagonėlį ir tą namą griovė. Seną namą nugriovė ir statė naują. Pirko už 50 000 Lt, sakęs R. S., jeigu kartu gyveno, tai kartu ir pirko. Pragyveno iš kontrabandos – abu vežė, žinąs iš jo paties. Mašiną turėjo, keturatį turėjo. Jis imdavo iš liudytojo degtinę – liudytojas varė naminį šnapsą ir prdavinėjo, buvo nubaustas už tai. Dirbo prie namo V., M. Per savaitę kelis kartus matydavęs tą namą, nes į savo kavinę Griškabūdyje veždavo maistą. R. S. važinėjom į Lenkiją, medžiagas vežė. Nežinau ar pats R. S. dirbo, ar nedirbo. Gyveno pasiturinčiai. Kiek M. S. investavo į statybas, nežino, kiek R. S. – nežino. Kieno namas – nežinau. Pačiame name nebuvęs, tik pačiame pirmame kambaryje. Kada įrengė – nežino.

Nurodytų liudytojų parodymus teismas vertina kaip neinformatyvius, nekonkrečius, dalinai grįstus prielaidomis, gandais ir spėjimais, prieštaraujančius kitiems įrodymams (pvz., dėl ginčo turto įsigijimo kainos, dėl R. ir M. S. atitinkamai “verslavimo” ir darbo prie Rusijos sienos, dėl K. M. dalyvavimo rekonstruojant namą, ką teismo 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje paneigė pats liudytojas K. M., taip pat daugiau nieko konkretaus ir reikšmingo ieškinio pagrindimo aspektu neparodęs (t. 2, b. l. 95-97)) bei nepatikimus, atsižvelgiant į liudytojų tarpusavio giminystės ir draugystės ryšius, į jų motyvuotai blogą požiūrį į atsakovą R. S., atliekantį laisvės atėmimo bausmę už V. V. nužudymą. Be to, analizuojant aptariamų liudytojų parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys ir į liudytojų asmenybes, jų tarpusavio santykius charakterizuojančius teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, pagal kuriuos liudytojai: T. M. – teistas 6 kartus Kauno ir Šakių rajono apylinkės, Kauno apygardos teismų, šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. M. ir A. V. yra kaltinami dėl savanaudiškų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, nagrinėjama Kauno apylinkės teisme; R. V. ir A. V. teisti, teistumai išnykę. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstyti liudytojų parodymai nei kaip savarankiški įrodymai, nei juos vertinant kitų įrodymų kontekste, nepaneigia kitos faktinės bylos medžiagos ir neįrodo reiškiamo ieškinio pagrįstumo.

Apklausti liudytojai Z. ir D. J., iš kurių buvo pirkta ginčo sodyba, teismo 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje (t. 2, b. l. 95-97) parodė, kad padavė skelbimą dėl sodybos pardavimo ir atsirado pirkėjas – paskambino. Negali pasakyti kas skambino. A. S. atvažiavo apžiūrėti, derėtis dėl namo. Apžiūrėjo, reikėjo remonto ir sutarė, kad pirks. Galvojo namą remontuoti. Namas senas, bet nebuvo apleistas. Negali pasakyti, kam padavė raktus. Kiek matė, tai namas buvo nugriautas ir statomas naujai. Liudytojams susidarė įspūdis, kad namą perka M. S. Kas rūpinosi namo rekonstrukcija – nežino.

Tame pačiame teismo posėdyje liudytojas K. K. parodė, kad pažįsta R. S. nuo namo rekonstrukcijos pradžios kai suvežė medžiagas, nes ribojosi jų sklypai. Ankstesni kaimynai norėjo parduoti savo namą, visi žinojo gatvėje, kad sodyba parduodama. Nežino, kokį pirkėją susirado. Liudytojas suprato, kad R. S. yra kaip turto apsaugai – atsivežė tą kemperį. R. S. atvažiuodavo dažniausiai vakare. Ten gyventi vietoje buvo neįmanoma, todėl M. S. atvažinėdavo prižiūrėti darbininkų. Kai atvažiuodavo M. S., R. S. nebūdavo. Nepastebėjo, kad ir M. S. miega kemperyje, nematė R. S. dirbant statybose. Prie paties namo R. S., ko gero, niekuo neprisidėjo. Kas pirko medžiagas – nematė, nesigilino. Namas rekonstruotas, keisti rąstai. Dabar apkalta plokšte, kas namo viduje – nežino. Kuo užsiėmė M. S. – nesidomėjęs, iš ko gyveno R. S. – irgi nesidomėjęs.

L. S. N., Griškabūdžio seniūnas, teismo 2014 m. vasario 19 d. posėdyje (t. 2, b. l. 51-54) parodė, kad pažįstu M. S. kaip gyventoją, R. S. pažįsta nuo jaunystės. Ieškovę yra matęs porą kartų dėl jos verslo G. Nežino, ar ten prie namo buvo vagonėlis. Nekreipė dėmesio, kas prižiūrėjo M. S. sodybą. Kai nusipirko, buvo namas nugriautas ir pradėtas naujas. Neatsimena, ar R. S. tuo metu ten gyveno. Nusipirko iš J. D., nes atėjo įregistruoti statinius į ūkines knygas. Statybos vykę vasarą.

Tame pačiame teismo posėdyje liudytojas N. B. parodė, kad R. ir M. S. tik pažįsta, su jais daugiausiai bendraudavo tėtis, kuris dabar miręs. R. ir M. S. gyvena G., žino, kad jie dabar yra susituokę. N. G. pirko M. S. – žino tai iš tėčio. Namas yra rekonstruotas. Liudytojo tėtis padėjo dirbti stogo darbus, atliko kamino mūrinimą, betonavimą. Apmokėjo M. S. Darbai vyko 2009 m., buvo atvažiavę R. ir M. S. į kaimą, prie liudytojo pinigų nemokėjo. M. S. atsiskaitydavo. Dar prie namo dirbo D. K.

Teismas tokius liudytojų Z. ir D. J., K. K., S. N., N. B. parodymus vertina ne kaip ieškinį pagrindžiančius, o kaip atsakovų poziciją, įrodinėjamą ne vien liudytojų parodymais, bet ir kitais faktiniais duomenimis, dokumentais, patvirtinančius įrodymus.

Šioje civilinėje byloje teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų ir kurie patvirtino, jog ginčo turtas buvo įgytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovės M. S. asmeninės nuosavybės teise už jos asmenines lėšas, iš giminių ir draugų skolintus ir dovanų gautus pinigus iki santuokos su atsakovu R. S. (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Po ginčo turto įsigijimo, atsakovei atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuri iš esmės neginčajama, įgijo realias civilines teises ir pareigas. Bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2008 išaiškino, kad jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.), tai nesusituokusių gyvenusių kartu asmenų įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. CK 3.90 str. 1 d., kuriuo ir grindžiamas ieškinys, nustato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Šiuo atveju, teismo vertinimu, neįrodyta, kad atsakovas, tuo metu niekur nedirbęs, turėjęs lėšų pragyvenimui iš tėvų palikto turto jam tekusios dalies pardavimo, nei iki santuokos, nei po santuokos su atsakove sudarymo savo lėšomis ar darbu prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo ir rekonstrukcijos (pagerinimo) ir todėl nėra pagrindo šio turto pripažinti atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe. Tuo pačiu teismui nėra pagrindo pripažinti ieškovei teisę nukreipti išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-238/2012 į atsakovui R. S. priklausančią turto dalį; nėra pagrindo pripažinti atsakovų bendra daline nuosavybe kitą ieškovės nurodomą turtą. Atsakovo vaidmens, jam padedant ieškovei, turėjusiai problemų dėl kalbos barjero ir vietinių tradicijų pakankamo nepažinimo, surasti, įgyti ir rekonstruoti ginčo nekilnojamąjį turtą, teismas taip pat nevertina kaip pagrindo keisti atsakovės ginčo turto teisinį režimą. Teismas akcentuoja, kad atsakovo neteisėtai gautų, nelegalių lėšų panaudojimas ginčo turto įsigijmui, šio turto rekonstrukcijos, kiekybinio ir kokybinio pagerinimo finansavimui, ieškinyje iš esmės grindžiamas tik teismo aukščiau aptartomis ieškovės prielaidomis ir spėliojimais, jai bei jos šeimai artimų liudytojų parodymais, kurių teismas negali vertinti kaip patikimų ir paneigiančių kitus, priešingas aplinkybes patvirtinančius byloje surinktus įrodymus. Teismas, remdamasis ir Marijampolės AVMI 2014 m. kovo 21 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma su priedais, atmeta nepagrįstą ieškovės tvirtinimą, kad vien atsakovės turėtų pajamų, tai yra be atsakovo prisidėjimo savo lėšomis, niekaip nebūtų jai pakakę ginčo turtui įsigyti ir rekonstruoti bei kartu iš jų pačiai pragyventi, – iš nurodyto VMI dokumento matyti, kad kruopštaus informacijos apie M. S. gautas pajamas, įsigytą turtą, piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose patikrinimas bei jos pateikti duomenys VMI specialistams nesukėlė jokių abejonių dėl atsakovės teisėtai gautomis pajamomis įgyto ir rekonstruoto turto.

Iš ieškovės B. P. priteistinos atsakovei M. S. 1 200 Lt išlaidos (t. 2, b. l. 37-38) advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Iš ieškovės B. P. taip pat priteistinos kitos bylinėjimosi išlaidos (už procesinių dokumentų įteikimą 95,49 Lt), už sumokėtas vertimo paslaugas teismo posėdžiuose (pagal 2014-05-14 PVM sąskaitą faktūrą MV Nr. 14-0747 – 157,30 Lt; pagal 2014-08-20 PVM sąskaitą faktūrą MV Nr. 14-1311 – 550,55 Lt, tai yra iš viso už vertimą 707,85 Lt) valstybei (CPK 88 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).

Taip pat iš ieškovės B. P. priteistina 1541,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovui R. S. (t. 3, b. l. 10) – į valstybės pajamas (gavėjas – VMI prie LR Finansų ministerijos, surenkamomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, AB bankas „Swedbank“) (CPK 99 str.).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 23-24), taikytos Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi (CPK 151 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 2 d., 3.90 str. 1 d., ir Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 93 str. 1 d., 98, 99 str., 150 str. 2 d., 268 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 803,34 Lt (95,49 Lt + 707,85 Lt) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą ir už vertimo paslaugas teismo posėdžiuose) į valsybės pajamas.

Iš ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1541,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, – į valstybės pajamas (gavėjas – VMI prie LR Finansų ministerijos, surenkamomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, AB bankas „Swedbank“).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą M. S. (N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.

Apie taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą pranešti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.