Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-64-238/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-03-05
Bylos Nr.: 1-64-238/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-65-1-00884-2010-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Danguolė Šiugždinytė
Nukentėjusysis: B. V., A. V., R. V.
Kaltinamasis: R. V., R. S.
Advokatai: Kęstutis Dobilas, Loreta Kraujutaitienė

Kategorijos

1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-64-238/2012;Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00884-2010-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.; 1.2.26.2.; 1.1.7.2.7.;1.1.7.2.5.; (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, nukentėjusiesiems B. V., A. V., R. V., kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, kaltinamajam R. S., jo gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

ROLANDAS VILKAITIS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, nustatytas 50 % darbingumas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 1 dalyje.

ROLANDAS SUODAITIS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), 2008-08-06 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 199² straipsnio 1 dalį, 85 MGL (11050 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2010 m. birželio 21 d. apie 15-16 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), B. V. IĮ priklausančios “ (duomenys neskelbtini)“ lauko terasoje, konflikto metu, sudavė V. V. smūgį kumščiu į galvą, nuo ko šis nugriuvo, padarė nukentėjusiajam galvos traumą, pasireiškusią kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio lūžiu, kraujosruvomis virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje, dešinės kaktinės, dešinės smilkininės skilčių pilkojoje bei baltojoje medžiagose, sukelto galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo, strigimo, kraujosruvų kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo - kraujotakos nepakankamumo, nuo ko V. V. 2010-06-23 Kauno medicinos universiteto klinikose mirė, taigi nužudė V. V.. Taip R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

R. V. 2010 m. birželio 21 d. laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., viešoje vietoje – prie B. V. IĮ priklausančios „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - pievoje greta pastato, muštynių metu susigrūmė su V. V. ir sudavė jam smūgius kumščiais į veido sritį, padarė V. V. nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimus nosies srityje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinio žando minkštuosiuose audiniuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, šiuos veiksmus atliko matant pašaliniams asmenims - R. K. ir R. K., tokiu įžūliu elgesiu, smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. V. kaltu padaręs chuliganizmą neprisipažino. Paaiškino, kad 2010-06-21 jis ir R. S. nuvyko į svečius pas R. V.. Namuose buvo A. V., V. V., kiti asmenys, kurie gėrė. Taip pat prisijungė ir jie. Po kiek laiko jis, R. S., A. V., V. V., P. S. automobiliu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Ten būnant pro langą pamatė, kad V. V. nusirengęs iki pusės, beldžia į langą ir kviečia jį išeiti, o kai jis išėjo - kvietė muštis. Būnant pievutėje jis (R. V.) rankomis bandė atstumti V. V., nes jis puolė kirsti, įspyrė. Tuomet ranka pliaukštelėjo V. V. į žandą, paėmė už galvos ir laikė ją po pažastimi, kad jis nusiramintų. Tuomet R. S., A. V. juos skyrė. Atėjęs nuo pievelės jis ir R. S. atsisėdo prie stalelio lauke, taip pat kalbėjo su A. V. ir pajuto smūgį iš nugaros į pakaušį. Kas sudavė, nežino, bet atsisukęs pamatė alaus butelį. Pastebėjo, kad V. V. nukritęs ant grindų, o šalia jo priklaupęs R. S.. Girdėjo, kad R. S. skambino V. V. tėvui, jis buvo atvažiavęs, bet V. V. su juo važiuoti atsisakė, blaškėsi.

Kaltinamasis R. V. tvirtino, kad nematė, jog V. V. atžvilgiu kas nors smurtautų. Jam (R. V.) grumiantis su V. V. pievutėje, pastarasis nugriuvęs nebuvo. Išvykstant iš namų V. V. buvo sveikas ir nesužalotas. Po šio įvykio R. S. jam pasakojo, kad V. V. norėjo suduoti buteliu, todėl jį sulaikė ir abu nukrito.

Iki šio įvykio yra buvęs atvejis, kai jį (R. V.) sužalojo V. V., tačiau įvykio dieną dėl to priekaištų jam nereiškė.

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2010-06-21 jis ir R. V. atvažiavo pas R. V. į namus, ten gėrė A. V., V. V., P. S.. Po to paprašė pavežti, todėl visi sėdo į automobilį ir nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. V. V. kvietė R. V. išeiti į lauką iš pastato ir tas išėjo, jie stumdėsi ir konfliktavo pievutėje, V. V. spyrė R. V. į koją, o pastarasis laikė V. V. galvą po pažastimi. Nematė, kad R. V. smurtautų ar suduotų smūgius V. V.. Po to, stovėdamas terasoje pastebėjo, kad V. V. su buteliu rankoje bėgo link R. V., todėl griebė jam už rankos ir abu (R. S., V. V.) nukrito ant medinių grindų.

Kaltinamasis R. S. tvirtina, kad V. V. smūgio nesudavė ir mirtį sukėlusių sužalojimų jam nepadarė.

Nukentėjusioji B. V. paaiškino, kad 2010-06-21 dienos metu pas juos atvyko kaltinamieji R. V. ir R. S. ir kartu su jos sūnumis V. V., A. V. vaišinosi, po to visi išvažiavo. Tą dieną sūnus V. V. buvo sveikas, nesužalotas. Po kiek laiko nuo išvykimo paskambino R. S. ir pasakė, kad susimušė su V. V. ir smūgiavo jam į galvą. Jos vyras R. V. važiavo pažiūrėti, kas ten vyksta, grįžęs pasakojo, kad įvyko susistumdymas. Vakare V. V. grįžo į namus ir nuėjo į savo gyvenamąją vietą. Kitą dieną nuėjusi rado V. V. gulintį, jis buvo sužalotas, matė sužalojimus veide, jo sveikatos būklė buvo sunki, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri V. V. išvežė į ligoninę. Ten buvo atlikta operacija, sūnus V. V. ligoninėje mirė.

Iš sūnaus A. V. pasakojimo žino, kad 2010-06-21 pievutėje V. V. stumdėsi su R. V., pastarasis sudavė smūgius į galvą, R. S. taip pat sudavė smūgį V. V.. Taip pat sūnus A. V. pasakojo, kad 2010-06-21 konfliktas kilo dėl R. V. akies sužalojimo.

Nukentėjusioji nurodė, kad prieš šį įvykį tarp jos sūnaus V. V. ir R. V. yra buvęs konfliktas, kuomet V. V. buvo apkaltintas R. V. akies sužalojimu, bet jie susitaikė atlyginus žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu prašė tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 100000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Gavo 1040 ar 1050 Lt laidojimo pašalpą iš valstybės. Taip pat iš valstybės gavo kompensaciją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos. Teismui paliko spręsti klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Nukentėjusioji B. V. paaiškino, kad jos dvasinis ryšys su sūnumi V. V. buvo stiprus, jie dažnai bendravo, gyveno šalia vienas kito, dėl sūnaus netekties išgyvena, patiria dvasinį skausmą, pašlijo sveikata, gydosi, vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus.

Nukentėjusysis R. V. paaiškino, kad 2010-06-21 kaltinamieji R. S., R. V., ir jo sūnus V. V. išvažiavo iš namų. Po kiek laiko jam skambino R. S., kuris pasakė, kad V. V. mušasi su R. V.. Taip pat R. S. pasakė, kad jis (R. S.) smurtavo (sudavė į galvą) V. V., kad pastarasis nesimuštų su R. V.. Važiavo pažiūrėti į įvykio vietą, ten rado V. V., jis buvo užsikniaubęs ant stalo, o po stalu matėsi kraujo pėdsakai. Matė, kad po kiek laiko į namus sugrįžo sūnus V. V., jis atsigulė. Kitą dieną matė, kad jo sveikatos būklė sunki, iškvietė greitąją, kuri išgabeno jį į ligoninę. V. V. ligoninėje buvo išoperuotas, tačiau mirė. V. V. laidojo jo šeima, kuri dėl to turėjo išlaidų.

Nukentėjusysis R. V. paaiškino, kad jo ir žmonos B. V. dvasinis ryšys su sūnumi V. V. buvo stiprus, dėl sūnaus netekties išgyvena, patiria dvasinį skausmą, pašlijo sveikata, gydosi, vartoja vaistus.

Nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad 2010-06-21 jis buvo grįžęs iš vestuvių, namuose bendravo su V. V., P. S.. Atvyko R. V., R. S., visi vaišinosi. Kaltinamasis R. V. pradėjo priekaištauti V. V. dėl akies sužalojimo, jie apsistumdė. Po to jis, V. V., P. S., kaltinamieji R. V., R. S. išvažiavo ir „(duomenys neskelbtini)“ gėrė. Ten R. V. ir V. V. pievutėje grūmėsi, ritinėjosi, mušėsi, o po to atėjo į terasą. Matė, kad V. V. iš nosies bėgo kraujas. Jis (A. V.) stovėjo terasoje ir kalbėjosi su R. V., išgirdo kritimo garsą. Pamatė, kad terasoje ant medinių grindų nukrito jo brolis V. V., jam iš nosies išbėgo tirštas kraujas, o šalia jo tuo metu stovėjo R. S.. Pastarasis pradėjo atsiprašinėti dėl suduoto smūgio. V. V. nukrito nuo R. S. smūgio, niekas kitas tuo metu jo nemušė. Iš įvykio vietos į namus V. V. parvežė draugai. Kitą dieną jo sveikatos būklė buvo sunki, jį išvežė į ligoninę ir ten V. V. mirė. Jį laidojo visa šeima. V. V. ir tėvų dvasinis ryšys buvo stiprus, jie kasdien bendravo. Dėl V. V. mirties tėvai stipriai išgyveno, dėl to motina gydosi, vartoja vaistus, lankosi pas medikus.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad 2010-06-21 ryte namuose A. V. ir V. V., kiti asmenys, kurie buvo pas juos svečiuose, gėrė alkoholinius gėrimus. Atvyko R. S., R. V., jie taip pat vaišinosi, po to R. V. pykosi, apsistumdė su V. V., bet vėliau apsiramino ir visi išvyko. Kieme konfliktas buvo kilęs dėl to, kad R. V. reiškė pretenzijas V. V. dėl anksčiau sužalotos akies. V. V. į namus grįžo apie 20 val. ir nuėjo į savo namus. Apie 21 val. A. V. grįžo į namus, pasakojo, kad jis ir V. V. susimušė, apsistumdė su R. S. ir R. V.. Pasakojo, kad R. S. smurtavo prieš V. V., sudavė smūgį jam į galvą ir tas nukrito, nuo suduoto smūgio prarado sąmonę, jam bėgo tamsus kraujas. Apie konfliktą su R. V. pasakojo, kad V. V. ir R. V. pievutėje ritinėjosi, apie tai, kad būtų sudavęs smūgius R. V., nepasakojo. Kitą dieną matė sužalotą V. V., jo sveikatos būklė buvo sunki, jis buvo be sąmonės, ausyje matėsi kraujas, kvietė greitąją medicinos pagalbą, jis ligoninėje mirė. V. V. palaidojo jo tėvai. Prieš mirtį V. V. gyveno šalia tėvų, jie dažnai bendravo, dvasiniai ryšiai buvo stiprūs. Dėl sūnaus mirties B. V. stipriai dvasiškai išgyvena, vartoja vaistus, jai reikia pagalbos. Iš vyro A. V. pasakojimo žino, kad konfliktas tarp kaltinamojo R. V. ir V. V. kilo R. V. pareiškus pretenzijas dėl anksčiau sužalotos jo akies.

Teisme liudytojas P. S. paaiškino, kad 2010-06-21 buvo svečiuose pas A.V. , vaišinosi. Atvyko kaltinamieji, tarp V. V. ir R. V. prasidėjo kivirčas, jie apsistumdė. Po to R. V., R. S., A. V., V. V. ir jis (P. S.) išvyko į „(duomenys neskelbtini)“, kur gėrė toliau. Vėl kilo konfliktas tarp V. V. ir R. V. dėl sužalotos jo akies. V. V. pasiūlė eiti aiškintis į lauką, nusirengė bliuzoną, jis ir R. V. mušėsi ant pievelės. R. V. sudavė apie 5 smūgius V. V. į galvą, bet tas nenukrito, konfliktas truko trumpai, kokias 2 ar 3 minutes. Daugiau tuo metu V. V. niekas nesudavė. Po to V. V. atsisėdo prie stalo, atėjo R. V. ir susikibo su A. V., abu nugriuvo terasoje ant grindų. A. V. nusirideno prie šiukšlinės. Kai link jų ėjo V. V., tuomet R. S. trenkė V. V.. Kaltinamasis sudavė dešine ranka, smūgis buvo suduotas stiprus, nes nuo jo V. V. „net pakilo“, o po to nukrito ant grindų, jam pradėjo bėgti kraujas iš burnos ar nosies, prarado sąmonę. Sudavė iš dešinės į kairę veido pusę, o krito dešine veido puse į sieną. Nežino, kodėl R. S. sudavė, gal galvojo, kad R. V. puls V. V.. Daugiau V. V. niekas nemušė. Kaltinamieji daugiau nesmurtavo, nors galimybę turėjo. Kai V. V. atsigavo, jis skundėsi, kad norisi miego. Į įvykio vietą buvo atvažiavęs V. V. tėvas R. V., bet V. V. su juo nevažiavo. Į namus V. V. išvežė draugai. Vėliau sužinojo, kad V. V. ligoninėje mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu P. S. paaiškino, kad į lauką išėjo R. V., V. V., o paskui juos ėjo ir jis. Jie nuėjo už kebabinės kampo ant pievos. Tuoj pat atėjo R. S. ir A. V.. Prie vieno stalo lauke atsisėdo A. V., prie kito - R. S.. R. S. pasakė niekam į muštynes nesikišti. R. V. pirmas sudavė kumščiu smūgį V. V. į galvą, po to dar sudavė kelis smūgius. Iš viso R. V. sudavė apie 5 kartus, kraujo nesimatė. V. V. prašė baigti. A. V. ragino baigti, o R. S. liepė nesikišti. V. V. prisėdo prie stalo ir pasirėmė galvą ranka. R. V. priėjo prie A. V., paklausęs, ko šis nori, trenkė jam kumščiu į veidą. A. V. susikibo su R. V. ir abu nugriuvo ant grindų. V. V. pakilo nuo stalo ir ėjo gelbėti brolio. Iš kažkur išniro, kaip iš pasalų trenkė kumščiu tiesiai į galvą V. V., jis net pašoko nuo smūgio ir visu svoriu trenkėsi galva į medines grindis. Po smūgio pasipylė kraujas iš nosies ir burnos, jis neteko sąmonės, atsigavo tik po kurio laiko. Jis (P. S.) nuėjo į kebabinę atnešti servetėlių kraujui išvalyti, grįžęs rado V. V. jau sėdintį prie stalo, jo galva buvo atremta į kojas, jis pasakė, kad jį ima miegas. Tada R. V. ir R. S. sėdę į automobilį išvažiavo. Į šią vietą buvo atvažiavęs R. V., tačiau V. V. su savo tėvu nevažiavo, namo išvažiavo su draugais. (t. 1, b. l. 68-69)

Papildomos liudytojo apklausos metu P. S. paaiškino, kad tarp V. V. ir R. V. konfliktas kilo dėl anksčiau sužalotos akies, R. V. dėl to priekaištavo V. V.. Šis pasiūlė eiti į lauką pasiaiškinti ir jie pievelėje susigrūmė. R. V. sudavė apie penkis smūgius V. V. į veidą, abu skruostikaulius. Po to V. V. atėjo į terasą ir atsisėdo prie stalo, kraujo nesimatė. Matė, kad R. V. sudavė smūgį A. V., jie susikibo, nugriuvo ant žemės. Kada V. V. pakilo iš už stalo, norėdamas apginti savo brolį A.V., kurį mušė R. V., prie jo staiga priėjo R. S. ir smogė kumščiu labai stiprų smūgį į dešinę veido pusę, daugiau prie ausies. Smūgis buvo toks stiprus, kad V. V. pašoko nuo žemės, pasisuko ir visu svoriu krito ant grindų. Jis buvo be sąmonės, prie veido buvo didžiulė bala kraujo, bėgo iš burnos. Buteliu nebuvo niekas užsimojęs ar ketinęs suduoti. Kai V. V. pakilo ir ėjo ginti brolį, jis rankoje nieko neturėjo. Sudavė į dešinę pusę. (t. 1, b. l.70, 71)

Liudytojas P. S., apklaustas 2011-01-13 ikiteisminio tyrimo teisėjo, patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs ankstesnėse apklausose. Jis patvirtino, kad R. V. sudavė V. V. 5 smūgius abiem rankomis, kumščiais, į galvos sritį. Nuo R. V. smurto V. V. nugriuvęs ar kruvinas nebuvo, sužalojimų nesimatė. R. V. priėjo ir Andrius jam smūgiavo, jie susikibo ir nugriuvo. V. V. ėjo padėti broliui ir gavo smūgį nuo R. S.. R. S. sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu V. V. į galvos sritį (skruostą ar smilkinį), po šio smūgio V. V. nuvirto, krito ant dešinės pusės, prarado sąmonę. V. V. nieko rankose neturėjo. (t. 1, b. l. 75-77)

Liudytojai R. K. ir R. K. paaiškino, kad jie buvo automobilyje ir matė, kaip nepažįstamas vyrukas (iki pusės nuogas) kvietė kažką išeiti iš „Kebabinės“, jis buvo nusiteikęs „nedraugiškai“, buvo piktas ir bandė provokuoti. Išėjo R. V., kuris buvo ištiesęs rankas, lyg gintųsi, jis paėmė vaikinui už galvos ir laikė ją po pažastimi, vaikinas bandė suduoti, jie konfliktavo pievelėje. Matė, kad iš „Kebabinės“ išėjo R. S. ir dar vienas vyriškis. Nematė, kad R. S. ar R. V. būtų smurtavę.

Analogiškai liudytojai R. K. ir R. K. nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 1, b. l. 125-129, 130-134)

Liudytojas A. T. paaiškino, kad 2010-06-21 jis atvežė produkciją į „(duomenys neskelbtini)“. Matė, kad pievutėje grūmėsi du vyrai. Taip pat matė, kad vienas jų (mano, kad V. V.) su buteliu rankoje bėgo link A. V. ir dar vieno vyro. Tuo metu R. S. stojo į tarpą tarp vyro ir V. V., norėjo sulaikyti V. V. ir abu nukrito. Po to R. S. padavė ranką vyrukui ir jį pakėlė, nuvedė pasodinti ant suolo. Smūgio nebuvo, kraujas V. V. nebėgo, jis praradęs sąmonės nebuvo.

Liudytojas M. Š. paaiškino, kad iš A. T. pasakojimo žino, kad įvykio dieną jis buvo prie „Kebabinės“ ir matė, kad R. S. smurtavo prieš V. V., sudavė jam smūgį ir V. V. nugriuvo ant grindų. Atsikelti padėjo A. V. ir jo draugas. A. T. pasakojimas vyko 2011 m. sausio mėn. Griškabūdyje, kur buvo girtaujama ir policija juos sulaikė, nubaudė. Kartu buvo A. V. ir kiti asmenys.

Liudytojas P. B. paaiškino, kad 2010-06-21 prie „(duomenys neskelbtini)“ sutiko V. V., jis skundėsi, kad jį sumušė, skundėsi galvos skausmu, prašė peilio, jo rankos buvo kruvinos. Jis parodė „(duomenys neskelbtini)“ kryptimi, kad jį sumušė vyrai, kurie ten buvo. V. V. parvežė į namus, kartu važiavo Ž. D..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos E. V. (išvykusi ir gyvena užsienyje - t. 4, b. l. 56) parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. V. paaiškino, kad 2010 m. birželio 21 d. apie pietus į kebabinę, kurioje ji dirbo barmene, atėjo savininkės B. V. sūnūs Andrius ir V. V.. Kartu atėjo dar trys vyriškiai, vienas buvo jaunas, kiti du apie 40 metų. (Tyrimo metu nustatyta, kad tai P. S., R. V. ir R. S.). Jie atrodė išgėrę, girčiausias buvo V. V., blaiviausiais – R. S.. Viduje jie užsisakė kebabų ir išėjo į lauką. Pirmiausia į lauką išėjo V. V. ir R. V., kiti išėjo paskui juos. Būdami viduje vaikinai dėl kažko ginčijosi ir ji paprašė išeiti į lauką. Jiems būnant lauke, girdėjo, kad jie kažko ginčijasi, kyla konfliktas. Po 15-20 min. išgirdo trenksmą ir per langą pamatė, kaip lauke A. V. kelia V. V., jį guldo ant stalo. Kiti trys asmenys buvo šalia. Vytautas kurį laiką buvo be sąmonės. Ji išbėgo į lauką, pamatė, kad Vytauto veidas kruvinas. Ji nuvalė veidą skudurėliu. Vytautas atsigavo, jis pats nuėjo praustis. R. S. priėjo prie jos ir paprašė servetėlių, nes norėjo nuvalyti kraujo dėmes ant grindų. R. V. su R. S. išvyko apie 18.00 val. (t., 1, b. l. 62-63, 64-65)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja E. V. atpažino R. S. nuotrauką kaip asmens, kuris 2010 m. birželio 21 d. buvo kebabinėje, kur vyko konfliktas. (t. 1, b. l. 138-140)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. D. paaiškino, kad 2010 m. birželio mėnesį, tikslesnio laiko neprisimena, su draugu P. B. ir dar vienu vaikinu atvyko į Šakių r., Lekėčių k., į parduotuvę, esančią šalia kebabinės. Buvo apie 17-18 val. Prie jų priėjo V. V.. Jo veidas buvo kruvinas, rankose laikė kruvinus marškinėlius. V. V. sakė, kad susimušė su „Vilku“(tyrimo metu nustatyta, kad tai R. V.). V. V. buvo girtas, nelabai galėjo suprasti, ką jis kalba. V. V. minėjo, kad aiškinosi santykius su R. V. dėl akies. V. V. prašymu jį parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš jo automobilio V. V. nuėjo į namą. (t. 1, b. l. 82-83)

Iš 2010-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gyvenamasis namas, kambarys, iš kurio lovos paimti 2 pagalvių užvalkalai ir paklodė su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo. (t. 1, b. l.8-14)

Iš 2010-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėta kebabinė ir jos lauko teritorija, kur iš šiukšlių konteinerio paimti tuščia pakuotė nuo giros, kartono lapas, du popieriaus lapai - servetėlės su galimai kraujo pėdsakais, iš šiukšlių kibiro paimtas tuščias alaus „Tuborg“ butelis. (t. 1, b. l. 15-23)

Iš 2010-06-23 Kauno medicinos universiteto klinikų rašto Nr. TME – (1.32)-73 matyti, kad 2010-06-22 Kauno rajono greitoji medicinos pagalba iš (duomenys neskelbtini) į Kauno MUK Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrių atvežė V. V.. 2010-06-23 V. V. mirė. (t. 1, b. l. 25)

2010-06-26 – 2010-09-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 602/10(02) nurodyta, kad V. V. mirties priežastis yra galvos trauma, pasireiškusi kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio lūžiu, kraujosruvos virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje, dešinės kaktinės, dešinės smilkininės skilčių pilkojoje bei baltojoje medžiagose, sukeltas galvos smegenų pabrinkimas, suspaudimas, strigimas, kraujosruvos kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas. V. V. mirtis įvyko 2010-06-23 3.30 val.

Sužalojimai: kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio lūžis, kraujosruvos virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje, dešinės kaktinės, dešinės smilkininės skilčių pilkojoje bei baltojoje medžiagose, padaryti kietu buku daiktu netrukus iki patekant į stacionarą ir vertinami kaip sunkis sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju pasibaigė mirtimi.

Nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosyje, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio žando minkštuosiuose audiniuose padaryti kietu buku daiktu netrukus iki patenkant į stacionarą ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 27-33)

2010-09-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. KM23-M602/10(02) nurodyta, kad V. V. mirties priežastis - galvos trauma, pasireiškusi kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio lūžiu, kraujosruvos virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje, dešinės kaktinės, dešinės smilkininės skilčių pilkojoje bei baltojoje medžiagose, sukeltas galvos smegenų pabrinkimas, suspaudimas, strigimas, kraujosruvos kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkiais ar daugiau trauminiais poveikiais: vienas – į dešinio smilkinio sritį, padarant mirtį sukėlusius sužalojimus; vienas – į kaktos dešinę pusę, padarant nubrozdinimus; vienas – į nosies sritį, padarant nubrozdinimus; vienas – į dešinės akies sritį, padarant kraujosruvą; vienas – į dešinio žando sritį, padarant kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti skirtinga jėga per trumpą laiką. Sužalojimai galėjo atsirasti ir griuvus. (t. 1, b. l. 37-38)

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-20 apklaustas specialistas VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas A. C. G. paaiškino, kad jis atliko V. V. lavono tyrimą. V. V. mirtį sukėlė sužalojimai, padaryti kietu buku daiktu. Nustatyti, ar šie sužalojimai padaryti suduodant smūgį ar griūnant ant kietą paviršių turinčio daikto, nėra galimybės. Tai leidžia teigti, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti tiek griūnant, tiek suduodant smūgį. (t. 1, b. l. 39)

Teisme apklaustas VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialistas A. C. G. patvirtino, kad V. V. mirtį sukėlė vienas poveikis į dešinį smilkinkaulį, o kiti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, jie nežymiai sutrikdė sveikatą. Smilkinkaulio lūžis galėjo gautis tiek nuo suduoto smūgio, tiek – griuvus ir atsitrenkus. Kairėje pusėje sužalojimų nėra.

Iš 2010-07-01 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu R. V. parodė įvykio vietą ir patvirtino, kad 2010-06-21 į kebabinę atvyko jis, R. S., A. V., V. V. ir dar vienas jaunuolis. Patvirtino, kad ten jis ir V. V. konfliktavo, pastarasis jam spyrė, o jis delnu sudavė jam į veidą, laikė jį už galvos. Taip pat patvirtino, kad būnant terasoje ir kalbantis su A. V., išgirdo žodžius „Vycka, ką darai“, jam (R. V.) buvo suduotas smūgis į galvą, atsisukęs pamatė, kad V. V. guli ant grindų, o R. S. jį kelia. (t. 2, b. l. 13-23)

Iš 2010-06-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. parodė įvykio vietą ir patvirtino, kad 2010-06-21 R. V. ir V. V. mušėsi. Taip pat parodė vietą terasoje ir paaiškino, kad V. V. su buteliu rankoje artinosi prie R. V., todėl griebė jam už rankos ir abu pargriuvo ant grindų. (t. 2, b. l. 63-76)

Iš 2010-07-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. V. parodė nusikaltimo padarymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Parodė vietą pievutėje ir patvirtino, kad toje vietoje 2010-06-21 vyko muštynės tarp R. V. ir V. V.. Taip pat parodė vietą terasoje, kurioje nukrito V. V., ir patvirtino, kad jis buvo kruvinas. (t. 1, b. l. 116-120)

Iš 2010-07-08 ir 2011-01-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas P. S. parodė nusikaltimo padarymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Parodė vietą pievutėje ir patvirtino, kad toje vietoje 2010-06-21 vyko muštynės tarp R. V. ir V. V.. Taip pat parodė vietą terasoje ir patvirtino, kad joje R. V. sudavė smūgį A. V., o R. S. sudavė smūgį V. V. į galvą, kur V. V. nukrito, kur buvo kraujas. (t. 1, b. l. 94-115)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojas P. S. atpažino R. S. nuotrauką kaip asmens, kuris 2010-06-21 įvykio vietoje (prie kebabinės) sudavė kumščiu V. V. į galvą vieną smūgį, nuo kurio šis nugriuvo, ir R. V. nuotrauką kaip asmens, kuris lauke, ant pievos sudavė kumščiu V. V. į galvą mažiausiai 5 smūgius, nuo kurių šis atrodė apsvaigęs. (t. 1, b. l.141-144)

Iš 2010-07-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja E. V. parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad 2010-06-21 į kebabinę buvo atvykę R. S., R. V., A. V., V. V.. Matė, kaip lauke A. V. kėlė nukritusį V. V., jo veidas buvo kruvinas. Taip pat matė kraujo dėmę ant terasos medinių grindų, ją plovė. (t. 1, b. l. 121-124)

2010-06-23 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu ir 2010-07-02 protokolu patvirtinama, kad B. V. pateikė V. V. rūbus: baltos spalvos džemperį, mėlynos spalvos kelnes, marškinėlius, apatines kelnaites ir kojines, tai yra rūbus, kuriais V. V. dėvėjo 2010-06-21, o juos apžiūrėjus, ant rūbų pastebėtos kraujo dėmės. Taip pat jos matomos ir ant pagalvės užvalkalo, kuris paimtas iš V. V. gyvenamosios vietos, kur jis buvo po įvykio. Apžiūrėtas butelis. (t. 1, b. l. 145,147-155)

Išrašu iš medicininių dokumentų patvirtinama, kad 2010-06-24 apžiūrint R. V. jam konstatuotas galvos sumušimas užausio srityje (t. 2, b. l. 119)

2010-06-28 – 2010-08-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 298/10(10) konstatuota, kad R. V. padaryta odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, krūtinėje, gilūs odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti ranka, pirštais, koja ar daiktais mažiausiai šešiais smūgiais ar trauminiais poveikiais. Sužalojimas dešinės alkūnės srityje galėjo atsirasti griuvus, kritus, kiti sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių. Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 126)

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai patvirtina faktą, kad 2010-06-21 R. S. sudavė smūgį V. V. į galvą, šis nuo smūgio krito ir dėl smurto buvo sužalotas, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nuo kurio V. V. 2010-06-23 mirė. Šią išvadą patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Byloje nustatyta, kad 2010-06-21 R. V., R. S. atvyko pas R. V., ten susitiko V. V., A. V., P. S. ir su jais važiavo į kebabinę, kur tarp V. V. ir R. V. kilo konfliktas. Pradžioje trumpas konfliktas (2-3 min.) vyko tarp V. V. ir R. V. pievelėje, jie stumdėsi, R. V. sudavė smūgius V. V. į veidą, paėmęs jo galvą laikė po pažastimi, tačiau nuo smūgių V. V. nenukrito, sužalotas nebuvo. Taip pat byloje nustatyta, kad konfliktas tarp A. V., R. V. vyko terasoje, jie susikibo, o V. V. ėjo link jų. Tuomet R. S. sudavė stiprų smūgį V. V. į galvą, šis nuo smūgio krito ant grindų, pasirodė kraujas, jis prarado sąmonę, o atsigavęs skundėsi mieguistumu. Šios aplinkybės patvirtinamos liudytojo P. S., nukentėjusiojo A. V. parodymais.

Teismas daro išvadą, kad dėl R. S. smurto V. V. patyrė galvos traumą, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes liudytojai A. V., P. S. patvirtino matę, kaip R. S. sudavė smūgį V. V. į galvą, ir tas smūgis buvęs stiprus, nes nuo suduoto smūgio jis nukrito, nesikėlė, prarado sąmonę. Be to, P. S. nurodė, kad nuo R. S. suduoto smūgio V. V. „net pakilo“, atsitrenkė į pastato sieną, nukrito, pasirodė kraujas iš burnos ar nosies, o tai rodo, kad smūgis tikrai buvo stiprus. Šias aplinkybes A. V., P. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, patvirtindami, jog matė, kaip R. S. sudavė smūgį V. V. į galvą, šis krito, kraujavo.

Byloje nustatyta, kad iki konflikto ir atvykimo į kebabinę V. V. buvo sveikas ir nesužalotas. Šias aplinkybes patvirtino kaltinamųjų R. S., R. V., liudytojų A. V., P. S., nukentėjusiųjų B. V., R. V. parodymai.

Byloje nustatyta, kad iki R. S. smurto prieš V. V. tarp R. V. ir V. V. kilo konfliktas, tačiau šio konflikto metu prieš V. V. pavartotas smurtas sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, jam nebuvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis sunkia sveikatos būkle nesiskundė, nebuvo nukritęs ar praradęs sąmonės. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamųjų R. V., R. S., nukentėjusiojo A. V., liudytojo P. S. parodymai, specialisto išvada.

Tačiau nustatyta, kad po R. S. smurto daugiau niekas V. V. nemušė, po R. S. suduoto smūgio į galvą V. V. nukrito, prarado sąmonę, kraujavo, skundėsi mieguistumu (būdingas traumos požymis), todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad V. V. sunkiai sužalojo R. S..

Be to, byloje nustatyta, kad po konflikto draugai (P. B., Ž. D.) parvežė V. V. į namus, jis ten liko, niekur iš namų nebuvo išėjęs, o kitą dieną jo sveikatos būklė tapo sunki, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų B. V., R. V., liudytojų P. B., R. V. parodymai. Todėl nėra pagrindo manyti, kad V. V. buvo sužalotas kitur ir kitų asmenų, o ne R. S. 2010-06-21.

Teismas tiki P. S., A. V. parodymais, kad V. V. sužalojo R. S., nes jie savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Minėtų asmenų parodymai patvirtinami kitais bylos įrodymais ir duomenimis. Fizinio smurto panaudojimo faktas patvirtinamas specialisto išvadomis, specialisto paaiškinimais, kurie patvirtina, kad nuo suduoto smūgio į galvą ar kritimo V. V. buvo padaryta galvos trauma, sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris buvo jo mirties priežastis. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konflikto vietoje buvo rasta kraujo pėdsakų, tai duoda pagrindą išvadai, kad jie atsirado V. V. kraujuojant. Tai leidžia daryti išvadą, kad kebabinės teritorijoje V. V. buvo sužalotas ir kraujavo. Be to, tai atitinka A. V., P. S., E. V. parodymus, kad po smurto V. V. kraujavo, o jo kraujas buvo valomas servetėlėmis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad V. V. kraujo pėdsakų rasta ir jo gyvenamojoje vietoje, kur po patirto smurto ir sužalojimo jis parvyko ir visą naktį prabuvo, o kitą dieną artimieji (motina, tėvas, brolis) jį surado sunkios būklės gulintį lovoje.

Kaltinamasis R. S. neigia aplinkybę, kad jis sudavė smūgį į galvą V. V. ir taip jį sužalojo. Šį neprisipažinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nes jį paneigia A. V., P. S. parodymai, kurie patvirtina aplinkybę, kad V. V. smūgį į galvą sudavė R. S. ir jį sužalojo, kiti asmenys to nepadarė. Be to, darant išvadas, kad R. S. sudavė smūgį V. V., įvertinama ta aplinkybė, kad R. V. patvirtino, jog dar tą pačią įvykio dieną R. S. skambino V. V. tėvui R. V. ir pasakė, jog „sudavė V. V. į galvą, kad pastarasis nesimuštų“. Nukentėjusiojo R. V. parodymai patvirtina, kad 2010-06-21 po R. S. skambučio jis vyko į įvykio vietą, ten rado V. V., matė kraujo dėmes. Skambinimo ir kalbėjimo telefonu fakto R. S. nepaneigė. Todėl yra pagrindas daryti išvadas, kad tą pačią dieną, kai įvyko konfliktas, R. S. telefonu R. V. pripažino smurtavimo prieš V. V. ir smūgio sudavimo į galvą faktą.

Be to, iš A. V. parodymų matyti, kad po to, kai pamatė nukritusį V. V., R. S. atsiprašinėjo dėl suduoto smūgio. Taigi R. S. įvykio vietoje A. V. pripažino aplinkybę, kad jis sudavė smūgį V. V..

Apie tai, kad R. S. smurtavo prieš V. V., sudavė smūgį jam į galvą, A. V. pasakojo kitiems asmenims, ir šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios B. V. ir liudytojos R. V. parodymai.

Kaltinamojo aiškinimą, kad jis gelbėjo R. V. nuo V. V. galimo smurto, kuomet pastarasis artinosi su buteliu rankoje link R. V., paneigia A. V. parodymai. Nukentėjusysis A. V. nurodė, kad R. V. grėsmės nebuvo ir V. V. nesikėsino buteliu suduoti R. V., kuomet R. S. sudavė smūgį V. V.. Įvykio vietoje buvęs P. S. taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad V. V. buteliu kėsinosi smurtauti prieš R. V.. Šio liudytojo parodymais yra pagrindas tikėti, nes jis nėra nukentėjusiųjų giminaitis, nėra suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius ir sunkinti jų teisinę padėtį, neturi pagrindo duoti neteisingus parodymus ar apkalbėti R. S..

Apie tai, kad V. V. nebuvo užsimojęs ar neketino suduoti buteliu, liudytojas P. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 70, 71) bei apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 75-77). Taigi jo parodymai atitinka A. V. parodymus, todėl teismas tiki ir A. V. analogiška nurodyta aplinkybe, kad butelio rankoje, kai jam sudavė smūgį R. S., V. V. neturėjo

Teismas kritiškai vertina A. T. nurodytą aplinkybę apie tai, kad jis matė, jog V. V. rankoje laikydamas butelį bėgo link R. V.. Šiuo aiškinimu nėra pagrindo tikėti, nes jis prieštarauja kitiems įrodymams ir paneigiamas A. V., P. S. parodymais. Byloje nustatyta, kad liudytojas atvyko į teismą duoti parodymus tik paprašytas kaltinamojo R. S. ir būtent tuomet, kai byla buvo nagrinėjama teisme.

Be to, teisme apklausti nukentėjusysis A. V., liudytojas M. Š. patvirtino, kad A. T. jiems yra pasakojęs, jog jis matė, kaip prie kebabinės R. S. smurtavo prieš V. V., sudavė jam smūgį. Taigi kaip matyti, šis A. T. pasakojimas A. V. ir M. Š. atitinka kitų asmenų, kurie buvo įvykio vietoje ir betarpiškai matė R. S. veiksmus, parodymus (A. V., P. S.).

Apie tai, kad R. S., R. V. smurtavo prieš V. V. prie kebabinės, jis ten pat informavo kitus asmenis, ir šią aplinkybę patvirtina P. B. parodymai, kuris patvirtino, kad 2010-06-21 prie kebabinės sutiko V. V., jis skundėsi sumušimu, galvos skausmu, jo rankos buvo kruvinos, parodė į vyrus, kurie tai padarė ir buvo prie kebabinės. O byloje nustatyta, kad tuo metu ten buvo kaltinamieji R. S. ir R. V..

Tą aplinkybę, kad įvykio dieną konfliktas kilo dėl R. V. pareikšto priekaišto (R. V. sužalotos akies) V. V., patvirtino R. V., A. V., R. V., P. S. parodymai. Tačiau muštynių iniciatorius buvo pats V. V., jis nusirengė iki pusės, kvietė R. V. muštis, elgėsi agresyviai.

Iš teisme apklaustų nukentėjusiojo A. V., liudytojo P. S. parodymų matyti, kad R. S. nebuvo pagrindo smurtauti prieš V. V., nes nei R. V., nei R. S. nebuvo grėsmės dėl V. V. elgesio. Minėti asmenys nepatvirtino aplinkybės, kad V. V. turėjo butelį rankoje ir juo kėsinosi kam nors suduoti. Taigi nebuvo būtinosios ginties sąlygų. R. S. taip pat netvirtina aplinkybės, kad V. V. jo atžvilgiu būtų kėlęs grėsmę jo sveikatai ar gyvybei. Nei vienas iš konflikte dalyvavusių, įvykį mačiusių ir apklaustų asmenų netvirtino, kad V. V. terasoje sudavė smūgius R. V.. Todėl teismui yra pagrindas daryti išvadas, kad jam taip pat nebuvo grėsmės dėl V. V. elgesio. Byloje nustatyta, kad R. S. sudavė smūgį V. V. tuomet, kai šis ėjo padėti broliui A. V. ir judėjo link konfliktuojančių R. V. ir A. V..

Liudytoja E. V. nurodė, kad nukritusiam V. V. atsistoti padėjo A. V., analogiškai aiškino A. V., P. S., taigi paneigtas A. T. aiškinimas, kad R. S. pakėlė nukritusį V. V.. Byloje nenustatyta, kad su V. V. buvo nugriuvęs R. S., taip paneigiamas jo aiškinimas, kad jis griebė V. V. už rankos ir abu nugriuvo.

Ta aplinkybė, kad po įvykio šiukšlių kibire rastas alaus butelis, dar neduoda pagrindo teigti, kad konflikto metu jį panaudojo V. V.. Byloje apklaustas A. V. nurodė, kad kebabinėje jie gėrė alų, todėl natūralu, kad po įvykio alaus butelis buvo rastas kavinės šiukšlių kibire. Teismas daro išvadą, kad R. V. kūne nustatyti sužalojimai yra jo ir V. V. grumtynių pievelėje pasekmė, nes nei A. V., nei P. S. nepatvirtino aplinkybių, jog terasoje V. V. būtų smurtavęs ar kėsinęsis smurtauti prieš R. V..

Kaltinamieji R. S. ir R. V. neneigia, kad 2010-06-21 buvo kebabinėje kartu su V. V., A. V., P. S. ir ten konfliktavo su V. V., o dėl konflikto buvo sužalotas V. V.. Jie tik neigia sunkaus ir mirtį sukėlusio sužalojimo padarymą. Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamieji parodė konflikto vietą, tai yra vietą- (duomenys neskelbtini) esančią kebabinę. Ji atitiko ir A. V., P. S. parodymų patikrinimo vietoje nurodytą nusikaltimo padarymo vietą. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. V. atpažino R. S. ir patvirtino aplinkybę, kad 2010-06-21 jis buvo atvykęs į kebabinę, taip pat patvirtino aplinkybę, kad buvo atvykę V. V., A. V., R. V., ji matė nukritusį, kraujuojantį V. V. bei kraujo dėmes ant terasos grindų. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad P. S. atpažino R. V. ir patvirtino aplinkybę, kad jis konfliktavo su V. V. pievelėje, sudavė jam smūgius.

Ta aplinkybė, kad ant drabužių, kuriais įvykio dieną dėvėjo V. V., yra kraujo dėmių, duoda pagrindą daryti išvadą, kad 2010-06-21 jis buvo sužalotas ir kraujavo.

Byloje nustatyta, kad V. V. sužalotas 2010-06-21, kitą dieną - 2010-06-22 greitosios medicinos pagalbos jis pristatytas į Kauno medicinos universiteto klinikas, o 2010-06-23 mirė. Taigi nustatyta, kad mirtis V. V. ištiko netrukus - praėjus 2 dienoms po jo sužalojimo. Laikotarpiu nuo 2010-06-21 iki 2010-06-23 ir po R. S. smurto V. V. kitų asmenų nebuvo sužalotas, jis traumų nepatyrė, kitos priežastys nebuvo jo mirties priežastimi.

Paminėti įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. smurtavo prieš V. V., sudavė smūgį į galvą, jį sužalojo ir dėl patirto sužalojimo – galvos traumos- V. V. mirė, taip jį nužudė. Teismas vertina tą aplinkybę, kad buvo suduotas vienas stiprus smūgis į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, nuo patirto smurto V. V. nukrito, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados, paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad mirties priežastis yra galvos trauma, mirtį lėmę sužalojimai jam galėjo būti padaryti tiek sudavus smūgį jam į galvą, tiek griuvus ir atsitrenkus galva į medines grindis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. S., suduodamas smūgį į galvą, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas stiprų smūgį į galvą žmogui ir turėdamas gyvenimiškos patirties, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp R. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių - V. V. mirties- yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina smurto pobūdį, suduotų smūgių skaičių, smurto nutraukimo priežastis.

Būtina patikslinti V. V. mirties datą. Kaltinime nurodyta V. V. mirties data 2010-06-26, bylos duomenys patvirtina faktą, kad V. V. mirties data yra 2010-06-23. Ši aplinkybė nekeičia kaltinimo esmės ar esmingai faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl kaltinime neteisingai nurodytą datą galima patikslinti.

Kaltinamojo R. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis nužudė kitą žmogų. Kvalifikuoti veiką dar ir pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo, todėl ši įstatymo nuoroda šalinama.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. birželio 21 d. tarp 15-16 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), B. V. IĮ priklausančios Kebabinės lauko terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su V. V. metu, veikdamas bendrininkų grupėje su R. S., sudavė kumščiu ne mažiau kaip 5 smūgius V. V. į galvą, po ko R. S. sudavus V. V. kumščiu smūgį į galvą, nuo ko šis nugriuvo, tuo bendrais veiksmais su R. S. padarė nukentėjusiam galvos traumą, pasireiškusią kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio lūžiu, kraujosruvomis virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje, dešinės kaktinės, dešinės smilkininės skilčių pilkojoje bei baltojoje medžiagose, sukelto galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo, strigimo, kraujosruvų kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumo, nuo ko V. V. 2010-06-23 Kauno medicinos universiteto klinikose mirė, taigi nužudė V. V.. Taip R. V. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Bylą nagrinėjant teisme prokuroras pateikė naują kaltinimą (t. 5, b. l. 6-7), kuriame nurodyta, kad R. V. 2010 m. birželio 21 d. laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., viešoje vietoje – B. V. IĮ priklausančios „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), lauko terasoje ir pievoje greta dešiniosios pastato sienos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sukėlė tarpusavio muštynes, susigrūmė su V. V. ir sudavė jam smūgius kumščiais į veido sritį, padarė V. V. nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimus nosies srityje, kraujosruvą dešinės akies srityje, kraujosruvą dešinio žando srityje, minkštuosiuose audiniuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, šiuos veiksmus atliko matant pašaliniams asmenims - R. K. ir R. K., tokiu įžūliu elgesiu, vandališkais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisme prokuroras prašė R. V. nuteisti pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi nagrinėjant bylą teisme nepasitvirtino kaltinimas, kad R. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinimas, jog R. V. nužudė V. V., todėl nėra pagrindo R. V. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad R. V. konfliktavo su V. V., sudavė jam smūgius kumščiais į veido sritį, padarė V. V. nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimus nosies srityje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinio žando minkštuosiuose audiniuose – nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos veiksmus jis atliko viešoje vietoje ir matant pašaliniams asmenims - R. K., R. K., taip pat kitiems asmenims, buvusiems įvykio vietoje, - A. V., P. S.. Kaip nurodė R. ir R. K., tokie veiksmai jiems sukėlė nepatogumų, sutrukdė išlipti iš mašinos ir eiti į parduotuvę, kur buvo atvykę apsipirkti. Taip pat konfliktuojančius asmenis raminti buvo priversta ir kebabinės darbuotoja E. V., ji buvo atitraukta nuo tiesioginio darbo. Be to, vertinama ta aplinkybė, kad vieta, kurioje R. V. atliko smurtinius veiksmus, yra vieša vieta, į ją bet kada gali patekti kiti pašaliniai asmenys. Kaip nustatyta byloje, ir tą tvirtina liudytojas A. T., jis buvo atvežęs produktus į kavinę, matė, kad pievelėje kaltinamasis grūmėsi su nukentėjusiuoju.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Kaip tik šioje byloje ir nustatyta, kad kiti asmenys patyrė nepatogumus (R. ir R. K., E. V.).

Nustatyta, kad V. V. buvo mušamas ir sužalotas kitų žmonių akivaizdoje. Tokie veiksmai yra įžūlūs ir jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Tokiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad R. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Nepasitvirtino aplinkybė, kad kaltinamojo veiksmai buvo vandališki, todėl ši aplinkybė pašalinama. Teismų praktikoje laikoma, kad vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Šioje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis padarė vandališkus veiksmus, todėl negali būti už tai nuteistas.

Nepasitvirtino aplinkybė, kad kaltinamasis R. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad R. V. tyčia sukėlė tarpusavio muštynes, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Teismas, skirdamas bausmę R. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas konflikto metu. Teismas vertina tą aplinkybę, kad R. S. nebuvo konflikto iniciatorius, jis nusikalstamus veiksmus atliko tuomet, kai buvo prasidėjęs konfliktas tarp R. V. ir V. V.. Muštinių iniciatorius buvo pats nukentėjusysis V. V..

R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. S. teistas 2008-08-06 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 199² str. 1 d. – bauda 85 MGL (11050 Lt) (t. 2, b. l.127-128), bauda sumokėta, administracine tvarka baustas 2009-11-12 už KET pažeidimą (t. 2, b. l. 129-136), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 151), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 157), turi šeimą, joje yra nepilnamečių, sergančių ir neįgalių asmenų (t. 2, b. l. 154, t. 4, b. l. 65-72, 74), jis nedirba, yra bedarbis (t. 4, b. l. 73).

R. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi ji numatyta LR BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o taip pat ją paskyrus bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

Teismas, skirdamas bausmę R. V., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus, tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas baigtas.

R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. V. neteistas (t. 2, b. l.104), administracine tvarka per paskutinius metus nebaustas (t. 2, b. l. 105-106 ), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 113), turi šeimą (t. 2, b. l. 114).

R. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kadangi paskyrus šią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. pareiškė 100 000 litų civilinį ieškinį neturtinei ir turtinei žalai atlyginti dėl sūnaus V. V. mirties. (t. 1, b. l. 53)

Teisme nukentėjusioji B. V. paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau nekonkretizavo sumos ir teismui paliko spręsti klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Taip pat nurodė, kad gavo 1040 Lt ar 1050 Lt laidojimo pašalpą iš valstybės. Taip pat iš valstybės gavo kompensaciją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, byloje pateiktas tai patvirtinantis dokumentas (t. 4, b. l. 15-17), iš kurio matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-02-01 sprendimu nutarta B. V. išmokėti 8320 Lt dydžio kompensaciją (520 Lt turtinei ir 7800 lt neturtinei žalai atlyginti).

Šias nukentėjusiosios B. V. nurodytas aplinkybes patvirtino ir A. V., R. V. parodymai.

Kaltinamasis R. S. su civiliniu ieškiniu nesutiko.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į žalos atlyginimą turi ir kiti mirusiojo giminaičiai.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji prašo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti pinigų (sumos nenurodo) turtinei žalai atlyginti. Įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį, nukentėjusioji nepateikia. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusioji iš valstybės gavo laidojimo pašalpą ir kompensaciją nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms nėra įstatyminio pagrindo tenkinti civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nes nepateikti įrodymai jam pagrįsti, o žalos atlyginimą nukentėjusioji yra gavusi iš valstybės.

Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau konkretaus dydžio nenurodo. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji iš valstybės gavo kompensaciją nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 11 punkte nurodyta, kad asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystės).

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji pareiškė, kad neturtinė žala jai padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nužudymo V. V., kuris yra jos sūnus.

Nukentėjusioji B. V. nurodė, kad jos dvasinis ryšys su sūnumi V. V. buvo stiprus, dėl sūnaus mirties ji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, turėjo padarinių sveikatai, gydosi, lankosi pas gydytojus. Šias aplinkybes patvirtino A. V., R. V., R. V. parodymai.

Teismas nustatė, kad V. V. nužudė kaltinamasis R. S.. Taigi kaltinamasis neturtinę žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl V. V. - artimo žmogaus- nužudymo, netekties nukentėjusioji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekusi artimo žmogaus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji B. V. gyveno šalia V. V., nuolat bendravo, tarp jų buvo stiprus dvasinis ryšys, jo netekusi motina stipriai išgyveno, patyrė stresą, dvasinį skausmą, pablogėjo jos sveikata. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta jo nusikalstamais veiksmais. Neturtinė žala tenkinama iš dalies, nes dalį neturtinės žalos atlygino valstybė. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji pateikė pinigų priėmimo kvitus (t. 4, b. l. 76, 77), iš kurių matyti, kad ji turėjo išlaidų advokatui (500 Lt), taip pat patyrė išlaidų darydama bylos dokumentų kopijas (7,24 Lt), todėl ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamųjų. (BPK 103, 105, 106 str.)

Byloje pateiktas kvitas (t. 4, b. l. 78) apie gynėjos K. Česnauskienės turėtas kuro išlaidas (139,58 Lt), tačiau nepateikta teismui duomenų, kad nukentėjusioji turėjo išlaidas šiai sumai pagrįsti. Todėl minėtą sumą priteisti nukentėjusiajai nėra įstatyminio pagrindo.

2011 m. sausio 24 d. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros nutarimu laikinai apribotos įtariamojo R. V. nuosavybės teisės į jam priklausančius automobilius: „Vauxhall Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Daewoo Leganza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 26).

Kaltinamojo R. V. turtui skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas turi būti panaikintas, kadangi išnyko pagrindas jį taikyti.

2011 m. sausio 24 d. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros nutarimu laikinai apribotos įtariamojo R. S. nuosavybės teisės į jam priklausančius automobilius: „Opel Kadett“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 3/1, valst. (duomenys neskelbtini), „Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 3, b. l. 72).

Iki žalos atlyginimo įvykdymo paliekamas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris skirtas R. S. turtui, nes neišnyko pagrindai toliau taikyti šią priemonę.

Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį ir nuteistąjį suėmus.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-06-24 iki 2010-07-15.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų - LR piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį vykdant, LR piliečio pasą Nr.22453199 ir asmens tapatybės kortelę Nr. 11122849 pasiųsti nuteistojo bausmės atlikimo įstaigai.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės apribojimą 1 metams, šiuo laikotarpiu įpareigoti nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-06-24 iki 2010-08-25, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams 28 dienoms, šiuo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Kardomąją priemonę dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą - panaikinti ir paskelbus nuosprendį asmens tapatybės kortelę Nr.10240619 grąžinti R. V..

Priteisti iš R. S. 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai B. V..

Priteisti iš R. S. ir R. V. po 258,62 Lt proceso išlaidų iš kiekvieno B. V..

Nukentėjusiosios B. V. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti.

Iki žalos atlyginimo įvykdymo paliekamas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas R. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui: automobiliams „Opel Kadett“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 3/1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 24 d. nutarimu skirtą ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. V. nuosavybės teise priklausančiam turtui: automobiliams „Vauxhall Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Daewoo Leganza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus: V. V. drabužius (marškinėlius, kelnaites, kojines, kelnes, džemperį), du pagalvių užvalkalus, paklodę, du butelius, vokus, dvi servetėles, kartono lapą, kartono pakuotę- sunaikinti.

Daiktus - R. V. drabužius (džinsus, megztinį) - grąžinti R. V..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė