- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2-1317-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00887-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. e2-2722-1012/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Medilita“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sutarties vykdymo sustabdymo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Medilita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai, prašydama pripažinti sutarties sustabdymą neteisėtu, priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), 119 307,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinį grindė 2018 m. gruodžio 21 d. tarp ieškovės UAB „Medilita“ ir VLK sudaryta sutartimi Nr. 1SUT-733 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“. Sutarties 1.1 punkte yra nustatyta, kad šios sutarties objektas – privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimas pagal užsakymą ir serijiniu būdu gaminamomis medicinos priemonėmis (prietaisais) – ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos kompensuojamos iš 2019 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetų lėšų. Ši sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2019 m. spalio 25 d. UAB „Medilita“ gavo VLK raštą Nr. 4K-7460 „Dėl užsakymų įvedimo ir apmokėjimo stabdymo“, kuriame numatyta, kad VLK 2019 m. spalio 24 d. gavo informaciją apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Medilita“ veiklos, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes stabdoma įmonės galimybė įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą. Prievolių pagal sutartį vykdymo sustabdymas neteisėtas ir sukėlė nepagrįstai sunkius padarinius ieškovei, nes sustabdžius sutarties vykdymą, ieškovė prarado suplanuotas gauti pajamas. Dėl šių neteisėtų VLK veiksmų ieškovė patyrė žalą, kuri pasireiškė negautų pajamų forma, ir kurią ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.
3. 2021 m. spalio 13 d. parengiamajame atsakovė posėdyje prašė bylą perduoti pagal teismingumą administraciniam teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2722-1012/2021 perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
5. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ginčo sutartis, dėl kurios sustabdymo ir dėl to kilusios žalos atlyginimo tarp šalių kilo ginčas, buvo sudaryta remiantis Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (toliau – ir Aprašas). Pagal ginčo sutarties 1.1. punktą, sutarties objektas – privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimas pagal užsakymą ir serijiniu būdu gaminamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos kompensuojamos iš 2019 metų PSDF lėšų. Pagal šią sutartį, ortopedijos techninės priemonės, klausos aparatai bei akių protezai, yra kompensuojami tik Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiesiems asmenims. Asmenims, kurie privalomuoju sveikatos draudimu nėra apdrausti, šios lėšos PSDF biudžeto lėšomis nekompensuojamos (Sutarties 1.2. punktas). Sutarties 4.1. punkte įtvirtinta, kad VLK įsipareigoja sumokėti įmonei už šios sutarties numatyta tvarka apdraustiesiems pagamintas ir (ar) pritaikytas bei išduotas priemones ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laisvos formos apskaitos dokumento ir kompensuotinų priemonių užsakymų vykdymo ataskaitos gavimo dienos, neviršijant pagal atskirus priemonių poklasius skirtos PSDF biudžeto sumos.
6. Teismas pažymėjo, kad analogiškas ginčas jau buvo įvertintas Specialiosios teisėjų kolegijos ir konstatuota, jog tokioje situacijoje VLK (viešojo administravimo subjektas), sudarydama sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis bei kontroliuodama jų vykdymą (Aprašo 79 punktas), taikydama atitinkamas sankcijas (šiuo atveju sustabdydama ieškovei galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą), veikia viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 1, 4 dalys). Tai, kad dėl PSDF lėšų skyrimo tarp VLK ir atitinkamos įmonės, gaminančios ortopedinę techniką, yra sudaroma sutartis, nekeičia aptariamų teisinių santykių pobūdžio. Sutartis šiuo atveju yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti PSDF lėšas. VLK šiuose santykiuose neįgyvendina valstybės, kaip civilinės teisės subjekto, turtinių teisių bei pareigų, nevykdo ūkinės–komercinės veiklos, todėl ginčas dėl sutarties vykdymo sustabdymo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo, yra teismingas administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 29 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-69/2020).
7. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Kadangi byla buvo pradėta nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieškovė turėjo teisėtą lūkestį ir pagrindą tikėtis, jog ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, pareikštas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių ir terminų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnis) siekiant apginti savo pažeistas teises bei realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kad bus nagrinėjamas būtent bendrosios kompetencijos teisme laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, o ne administraciniame teisme, remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis. Teismas pažeidė CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nes perdavė administraciniam teismui nagrinėti bylą, kuri buvo priimta nagrinėti, nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Buvo pažeistas ir CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas bei ieškovės teisėti lūkesčiai į teisingą bylos nagrinėjimą.
8.2. Teismas nenurodė, kokios teismingumo taisyklės buvo pažeistos. Teismingumo taisykles numato CPK 25–36 straipsniai, tačiau jose nėra numatyta, kad ieškovės pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
8.3. Šioje byloje yra keliami civilinio pobūdžio reikalavimai. Ginčas yra susijęs su sutartiniais teisiniais santykiais, t. y. civiliniais turtiniais teisiniais santykiais. Nors keliamas ginčas ir yra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais (t. y. teisiniais santykiais, atsiradusiais viešojo administravimo subjektui – VLK, vykdant viešąjį administravimą), dominuojantys teisiniai santykiai šioje byloje yra sutarties netinkamo vykdymo santykiai, kurie yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tai lemia ginčo priskirtinumą bendrosios, o ne administracinių teismų kompetencijai. Šioje byloje yra keliami prievolinės teisės klausimai, t. y. ar atsakovė vykdė pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, ar jų neviršijo, ar atsakovė turėjo pagrindą vienašališkam prievolių vykdymo sustabdymui ir laikėsi sutarties nutraukimo tvarkos ir pan., todėl ginčas byloje kilo ne iš administracinių, o iš civilinių teisinių santykių.
8.4. Ginčas nėra analogiškas teismingumo bylai Nr. T-69/2020, nes jis yra dėl skirtingo pagrindo ir tarp skirtingų šalių.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal savo pobūdį VLK vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą, o ginčas kilęs iš santykių vykdant viešojo administravimo veiklą. Tai, kad dėl PSDF lėšų skyrimo tarp VLK ir atitinkamos įmonės, gaminančios ortopedinę techniką, yra sudaroma sutartis, nekeičia aptariamųjų teisinių santykių pobūdžio. Sutartis šiuo atveju yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti PSDF lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla pagal teismingumą perduota administraciniam teismui, yra pagrįsta ir teisėta.
12. Pasak apeliantės, teismas, perduodamas bylą nagrinėti administraciniam teismui, nenurodė, kokios teismingumo taisyklės buvo pažeistos.
13. Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Tuo atveju, jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi turi perduoti bylą pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (CPK 25–27 straipsniai, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, byla perduota nagrinėti administraciniam teismui pagal rūšinį teismingumą.
14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 29 d. nutartimi analogiškoje teismingumo byloje Nr. T-69/2020 pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad tokioje situacijoje VLK (viešojo administravimo subjektas), sudarydama sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis bei kontroliuodama jų vykdymą (Aprašo 79 punktas), taikydama atitinkamas sankcijas (šiuo atveju – sustabdydama ieškovei galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą), veikia viešojo administravimo srityje (VAĮ 2 straipsnio 1, 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
15. Nors apeliantė teigia, kad ginčas nėra analogiškas teismingumo bylai Nr. T-69/2020, nes jis yra dėl skirtingo pagrindo ir tarp skirtingų šalių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
16. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti 2018 m. gruodžio 21 d. tarp ieškovės UAB „Medilita“ ir VLK sudarytos sutarties Nr. 1SUT-733 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ sustabdymą neteisėtu, priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, 119 307,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Minėta sutartis buvo sudaryta remiantis Aprašu. Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. liepos 29 d. nutartimi išsprendė bylos pagal ieškovės UAB „OrtoPro“ patikslintą ieškinį atsakovei VLK dėl sutarties vykdymo sustabdymo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą. Šioje byloje ieškovė UAB „OrtoPro“ teismo prašė pripažinti atsakovės VLK 2019 m. spalio 25 d. atliktą 2018 m. gruodžio 20 d. sutarties vykdymo sustabdymą neteisėtu ir negaliojančiu nuo pat pradžių (lot. ab initio), priteisti iš atsakovės VLK ieškovei UAB „OrtoPro“ 216 631 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. UAB „OrtoPro“ ieškinyje taip pat rėmėsi Aprašu. Taigi, nors ieškovės bylose nesutampa, tačiau pats ginčas kilęs dėl analogiškų sutarčių sustabdymo ir dėl to kilusių pasekmių.
17. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos pateiktu išaiškinimu šioje byloje ir teisingai sprendė, kad ir nagrinėjamu atveju ginčas būtent ir kyla iš administracinių santykių, atsiradusių VLK vykdant minėtą viešojo administravimo veiklą; kad VLK, sudarydama sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis bei kontroliuodama jų vykdymą, taikydama atitinkamas sankcijas, veikia viešojo administravimo srityje (VAĮ 2 straipsnio 1, 4 dalys), kad VLK priima sprendimus dėl tokių sutarčių sudarymo pagal viešosios teisės normas, o ta aplinkybė, jog dėl PSDF lėšų skyrimo tarp VLK ir atitinkamos įmonės, gaminančios ortopedinę techniką, yra sudaroma sutartis, nekeičia aptariamų teisinių santykių pobūdžio. Sutartis šiuo atveju yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti PSDF lėšas ir sprendimas dėl jos sudarymo yra priimamas pagal viešosios teisės normų, reglamentuojančių minėto tikslinio valstybinio finansinio fondo lėšų administravimą, nustatytas sąlygas ir taisykles.
18. Apeliantės nurodomi argumentai, kad nagrinėjant šį ginčą taip pat turės būti taikomos civilinės teisės normos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos remiantis minėtoje Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje pateiktais išaiškinimais, kad atsakovė šiuose santykiuose neįgyvendina valstybės, kaip civilinės teisės subjekto, turtinių teisių bei pareigų, nevykdo ūkinės–komercinės veiklos, o veikia viešojo administravimo srityje.
19. Apeliantė taip pat teigia, kad buvo pažeistas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas bei ieškovės teisėti lūkesčiai į teisingą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliantės lūkesčiai į teisingą bylos išnagrinėjimą gali būti pagrįsti tik tada, kai byla nagrinėjama nepažeidžiam rūšinio teismingumo taisyklių, nes priešingu atveju, bendrosios kompetencijos teismui išnagrinėjus bylą, teismingą administraciniam teismui, toks teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio dalis), todėl nepažeisdamas rūšinio teismingumo skundžiama nutartimi perdavė bylą administraciniam teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.