- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- eAS-178-756/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00887-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- "Medilita"
- Atsakovas
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Medilita“ (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą neteisėtu bei priteisti iš Valstybinės ligonių kasos 119 307,00 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi nutarė, jog ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trukumams pašalinti, t. y. pasiūlė teikti motyvuotą, nurodant aiškias ir svarbias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias priežastis ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl termino skundo reikalavimui dėl Valstybinės ligonių kasos 2019 m. spalio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) panaikinimo paduoti atnaujinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. sausio 21 d. pateikė teismui prašymą dėl termino skundo reikalavimui dėl Rašto panaikinimo paduoti atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti. Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo.
II.
Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju skundo dėl Rašto, kurį pareiškėjas teigia gavęs 2019 m. pabaigoje, teismui pateikimo terminas, yra pasibaigęs. Pagal Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2722-1012/2021 duomenis, pareiškėjas Raštą gavo 2019 m. spalio 25 d., taigi, terminas baigėsi 2019 m. lapkričio 25 d. Patikslintas skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, gautas po teismo nustatytų trūkumų šalinimo, būtent dėl aiškiai suformuluoto reikalavimo – dėl Rašto panaikinimo, 2021 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas bendrosios kompetencijos teismui 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo pateikęs ieškinį, kurio reikalavimas buvo dėl 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo sustabdymo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo.
Pareiškėjas iš esmės neneigė, jog apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad buvo sustabdytas 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas, sužinojo 2019 m. pabaigoje. Rašte buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini). Nekyla abejonių ir pareiškėjas neneigia, jog dar 2019 m. pabaigoje tapo žinoma, kokias teisines pasekmes jam sukelia Raštas. Pareiškėjas su advokatu teisinių paslaugų sutartį sudarė 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. daugiau nei po metų nuo Rašto gavimo. Į teismą su ieškiniu pareiškėjas kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Teismo įvertino, jog pareiškėjo argumentas, kad manė, jog šiuo atveju tarp jo ir atsakovo yra susiformavę civiliniai santykiai, nėra teisinis pagrindas laikyti objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia priežastimi, lėmusia tinkamai ginti savo pažeistas teises ir skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teikti administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, ūkinę veiklą vykdantis subjektas ir turi pareigą domėtis bei vadovautis teisės aktais, privalo žinoti teisinį reglamentavimą, o tiek, kiek neužtenka žinių dėl pažeistų teisių gynimo operatyviai kreiptis teisinės pagalbos. Pareiškėjo nurodytas argumentas, jog manė, kad yra susiklostę civiliniai santykiai nėra nei protingas, nei pagrįstas. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl teisinės pagalbos kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams nuo kilusių pasekmių.
Šiuo atveju tai, jog administraciniame akte nėra išaiškinta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo laikyti, kad tai sukliudė pareiškėjui tinkamai ir laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, bent jau iš karto, kai tik sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su kvalifikuotu teisininku – advokatu. Nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminą praleido juridinis asmuo, kuriam keliami netgi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti skundo teismui teisės aktų nustatytais terminais. Tai, kad bendrosios kompetencijos teisme ieškinys buvo priimtas, o po to perduotas pagal teismingumą administraciniam teismui, nedaro įtakos prašymo atnaujinti praleistą terminą Raštui skųsti pagrįstumo.
Teismo vertinimu, teiginys, jog Rašte nebuvo nurodyta apskundimo tvarka ir tai pareiškėją suklaidino vertinant anksčiau nurodytų argumentų kontekste yra deklaratyvus, nepagrįstas, neįrodytas jokiomis reikšmingomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nepaaiškino jokių svarbių aplinkybių, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, ir nepateikė reikšmingų įrodymų, kad skundo dėl Rašto teisėtumo negalėjo paduoti laiku. Šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog juridinis asmuo turi žinoti ir vadovautis teisės aktais tiek, kiek jam yra būtina vykdant ūkinę veiklą, kad nebūtų pažeisti teisės aktai. Juridinis asmuo vykdydamas savo veiklą vadovaujasi įstatais ir juose nurodytais tikslais. Tarp pareiškėjo tikslų nėra nurodyta teisinių paslaugų teikimas, todėl jis neturėjo pareigos domėtis teisės aktais daugiau nei reikia vykdant savo veiklą pagal įstatuose numatytus tikslus. 2020 m. gruodžio 14 d. buvo sudaryta bendro pobūdžio teisinių paslaugų teikimo sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsniu, neišskiriant atstovavimo šioje byloje. Nedelsiant, susipažinus su Raštu ir surinkus įrodymus dėl patirtos žalos, 2021 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl sutarties vykdymo sustabdymo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo. Teismui iš pradžių nekilo abejonių dėl teismingumo ir buvo pasirengta bylą nagrinėti kaip civilinę bylą, nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti ieškinio teismingumą. Kadangi ginče yra keliami prievolių teisės klausimai, t. y. ar atsakovas vykdė pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, ar jų neviršijo, ar atsakovas turėjo pagrindą vienašališkam prievolių vykdymo sustabdymui ir laikėsi sutarties nutraukimo tvarkos ir panašiai, tai sudarė prielaidą teigti, kad ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių. Pareiškėjas pasitikėjo valdžios įstaiga – Valstybine ligonių kasa, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį privalo tarnauti žmonėms. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatyme numatytą pareigą individualiame teisės taikymo akte nurodyti apskundimo tvarką. Tokiu atveju nebuvo garantuota asmens teisė apskųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, todėl skundas buvo paduotas praleidus vieno mėnesio terminą skundui pateikti ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Valstybinė ligonių kasa nesutinka su atskiruoju skundu ir atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjo argumentai, kad Raštą apskųsti galėjo tik tada, kai sudarė teisinio atstovavimo sutartį su advokatu, nėra pagrįsti ir motyvuoti. Teismas buvo išaiškinęs pareiškėjui, kad jis turi pagrįsti, kodėl praleido terminą pateikti skundą, nes administracinis sprendimas turi būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Terminas apskųsti Raštą suėjo 2019 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjas turėjo nurodyti svarbias ir objektyvias priežastis, dėl kurių praleido apskundimo terminą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežastis, tačiau tokių argumentų nepateikė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl situacijos susijusios su baudžiamąja byla, kurioje pateiktas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, jog Valstybinė ligonių kasa yra kalta ir Rašte nebuvo nurodyta apskundimo tvarka bei tai suklaidino, yra nepagrįstas, neįrodytas jokiomis reikšmingomis aplinkybėmis. Pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl savo veikimo, išimtinai priklausiusio nuo jo valios ir veiksmų, t. y. subjektyvių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl praleido apskundimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuris paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jis nenurodė objektyvių priežasčių ir nepateikė reikšmingų įrodymų, kodėl praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka, teigdamas, kad Rašte nebuvo nurodyta apskundimo tvarka ir kreipiantis nekilo abejonių dėl teismingumo.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).
Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiką. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Raštą, kuris yra priimtas 2019 m. spalio 25 d. Raštu pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje nustatyta medžiaga, 2021 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Pareiškėjo ieškinys buvo priimtas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. bylą pagal teismingumą persiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė trūkumų šalinimą, nes pareiškėjas Raštą gavo 2019 m. spalio 25 d., todėl terminas skundui paduoti baigėsi 2019 m. lapkričio 25 d.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).
Atskirajame skunde akcentuojama, jog Rašte nenurodyta apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu ir pažymi, jog neaiškiai nurodyta apskundimo tvarka gali būti pagrindu praleistam terminui atnaujinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-791-822/2016), tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti ir aplinkybių visumą. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams po Rašto gavimo (2021 m. rugpjūčio 5 d.). Šiuo atveju Valstybinė ligonių kasa pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (Rašto priėmimo metu galiojusios redakcijos) reikalavimą individualiame administraciniame akte nurodyti jo apskundimo tvarką, tačiau tai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Išdėstytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į ilgą laiko tarpą praleistą terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjui praleidus terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, atskirąjį skundą ir kitus byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.