Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. 2022 m. balandžio 22 d., apie 18.55 val., Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Mersedes Benz Atego 812“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. 2022 m. balandžio 22 d., penktadienį, dirbo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), reikėjo išvežti smėlį. Pažįstamas G. paprašė su „Bobcatu“ iškasti duobę jo mirusiam šuniui. Iškasė duobę, o pastarasis jį pavaišino degtine. Alkoholį pradėjo vartoti po 10 val. Išgėrė 200 gramų degtinės ir du butelius alaus. Alkoholį baigė vartoti apie 13 val. Po to nuėjo į sunkvežimį pagulėti, planavo paskambinti žmonai, kad jį paimtų, tačiau užmigo ir nepaskambino. Atsikėlė apie 17-18 val. Galvojo, kad išsiblaivė ir gali vairuoti, todėl sėdo už vairo ir važiavo. Automobilis „Mercedes Benz“, kurį vairavo, priklauso jam, šiuo automobiliu dirba pagal individualią veiklą, tai vienintelės jo gaunamos pajamos. Norint vairuoti tokį krovininį automobilį, reikia turėti C1 vairavimo kategoriją, tokią kategoriją anksčiau turėjo. Turi vidurinį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) specialybę, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini). Individualią veiklą vykdo jau 4 metus, prieš tai 10 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Mano, kad galėtų pasamdyti žmogų, kuris vairuotų jo krovininį automobilį, o pats būtų pagalbininku. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi ir atsiprašo dėl tokio elgesio, galėtų užsikoduoti. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę O. B.. Jie susituokę 18 metų, gyvena kartu. Sutuoktinė prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), bet pavasarį ją atleido iš darbo, rugsėjo mėnesį ji pradės dirbti kitoje (duomenys neskelbtini). Kalbėjo su ja apie įvykį, sutuoktinė jo poelgį vertina blogai. Klauso žmonos, ji jam yra autoritetas. Papildomai nurodė, kad sutiktų sumokėti jam priklausančio automobilio vertę atitinkančią įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 2-3 mėnesius. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (b. l. 42).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato tyrėjo A. L. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad vykdant prevencinę priemonę, Justiniškių g. 91, Vilniuje, 2022 m. balandžio 22 d., apie 18.55 val. Vilniaus miesto OVS budėtojas pranešė, kad Vakariniu aplinkkeliu link Justiniškių g. važiuoja automobilis „MersedesBenz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Būnant Justiniškių g. 91, Vilniuje, pastebėjo, kad minėtas automobilis nuvažiavo Rygos gatve Laisvės prospekto link. Automobilis buvo sustabdytas apie 19.05 val., Laisvės pr. 62, (Laisvės pr. - Rygos g. sankryžoje), Vilniuje. Automobilį vairavo S. B., kuriam pirmu pūtimu nustatytas 1,85 promilių girtumas, antru – 1,76 promilių girtumas. Vairuotojas negalėjo pats pasirūpinti transporto priemone, todėl automobilis buvo išvežtas į UAB „Tomadas“ (b. l. 9).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. balandžio 22 d., 19.08 val. kaltinamajam S. B. buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o 19.28 val. – 1,76 promilių neblaivumas (b. l. 11, 12). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 10).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. B. 2022 m. balandžio 22 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 19.08 val. buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 19.28 val. S. B. nustatytas 1,76 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad jam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis su tikrinimo rezultatais sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 13, 14).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra S. B. (b. l. 27).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,Mersedes Benz“ (2000 m.) kaina Lietuvoje yra 2 690 EUR (su PVM) (b. l. 28).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis S. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais įrodymais, nustatyta, kad S. B. tyčia vairavo automobilį ,,Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,76 promilės etilo alkoholio), todėl jo veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis S. B. ir jo sutuoktinė O. B. pateikė teismui prašymą atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį O. B. atsakomybei pagal laidavimą. O. B. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo sutuoktinė. Paaiškino, kad apie įvykį sužinojo tos pačios dienos vakarą. S. B. jai papasakojo, kad laidojo kolegos šunį, vėliau važiavo namo darbo automobiliu išgėręs. Anksčiau jis niekada nėra vairavęs išgėręs, nesupranta, kodėl taip pasielgė. Vyras pasielgė netinkamai, tikisi, kad viskas išsispręs ir jis daugiau taip nesielgs, palaikys jį. S. B. yra atsakingas ir darbštus žmogus, niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, pati taip pat neturi žalingų įpročių. Jų su vyru santykiai yra puikūs, šilti, stengiasi vienas kitam padėti. Su juo yra pažįstami nuo vaikystės, kartu užaugo, susituokę jau 18 metų, yra daugiavaikė šeima, du vaikai – nepilnamečiai, o jauniausiam vaikui 3 metai, pastarasis dažnai serga, todėl teko palikti darbą. Prieš tai 7 metus dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „S“, šiuo metu yra bedarbė, nuo kovo mėnesio registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau rugsėjo mėnesį ketina pradėti dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jų šeimos pajamos maždaug 1 000 EUR, turi paskolą, kas mėnesį moka po 270 EUR. Sutuoktinis labai pergyvena dėl to, ką padarė, mano, kad tai jam bus pamoka visam gyvenimui, nes kenčia ne tik jis, bet ir vaikai. Dukros svajonė buvo įstoti į (duomenys neskelbtini), kaip bus dabar, nežino. Prašo nekonfiskuoti automobilio, vietoje konfiskavimo paskirti mašinos vertę atitinkančią įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Nurodė padaręs išvadas, žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą teisme patvirtino ir jo sutuoktinė. S. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika žala nepadaryta, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 60), baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, tačiau pakankamai seniai, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 57, 62-63), vykdo individualią veiklą, dirbdamas (duomenys neskelbtini) (b. l. 58, 76), (duomenys neskelbtini), turi vieną nepilnametį ir du mažamečius vaikus (b. l. 78, 79-81), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, teisme sutuoktinė patvirtino, kad problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ką teisme patvirtino ir jo sutuoktinė, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje S. B. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo sutuoktinė O. B. neteista (b. l. 82), per 3 metų laikotarpį du kartus bausta už KET pažeidimų padarymą, turi vieną galiojančią nuobaudą, visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 84-85), šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 77), prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu O. B. nurodė, kad S. B. poelgį vertina itin neigiamai, nesitikėjo, kad jis galėtų taip pasielgti, kadangi toks elgesys jam nebūdingas. Su sutuoktiniu kalbėjo apie šį įvykį ir mato, kad jis išgyvena dėl savo poelgio, žadėjo, kad toks elgesys nepasikartos. Kaltinamasis ir jo sutuoktinė nurodė, kad juos sieja glaudus ryšys, kartu gyvena jau 18 metų, palaiko vienas kitą, turi tris vaikus, kaltinamajam yra svarbus sutuoktinės palaikymas ir jos nuomonė, ja pasitiki. Glaudų tarpusavio ryšį patvirtina ir tai, kad S. B. apie įvykį tą pačią dieną pasipasakojo sutuoktinei. Teismas, įvertinęs O. B. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, buvusį darbo pobūdį, sprendžia, kad ji yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį O. B. atsakomybei. Įvertinus laiduotoja prašančios būti O. B. asmenybę, pakankamai nedideles penkių asmenų šeimos mėnesio pajamas, mokamą kreditą bankui (b. l. 86), tai, kad šiuo metu laiduotoja nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, šeima augina tris vaikus, bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos O. B. asmenybę, kad vis tik ji yra bausta už KET pažeidimų padarymą, turi vieną galiojančią nuobaudą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 8 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju S. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo krovinę mašiną, darbo dieną, vakaro metu, gatvėse, kur pakankamai intensyvus eismas. Yra baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, todėl nelaikytinas pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Kita vertus, S. B. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant S. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui.

Nors S. B. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, visgi, kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbe, S. B. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į nurodytas aplinkybes, susijusias su teisės vairuoti reikalingumu, teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. balandžio 25 d.

Dėl turto konfiskavimo.

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis ,,Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam S. B.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto konfiskavimas neskiriamas. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-182-303/2022). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. B. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo, važiavo darbo dieną, gatvėmis, kur yra pakankamai intensyvus eismas, be to, tamsiu paros metu, kas, įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Kaltinamasis vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kurios vairavimui yra keliami didesni reikalavimai ir kurios vairavimas reikalauja ypatingo atidumo. Pareigūnų buvo sustabdytas gavus budėtojo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai, atitinkamai jo būklė buvo akivaizdžiai netinkama vairuoti. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad S. B. yra baustas už KET pažeidimų padarymą, taigi nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio ,,Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Gynėjo minėtos valstybei kylančios konfiskuotų automobilių realizavimo problemos nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar vietoje jos taikyti mašinos vertę atitinkančios įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimą. Automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo paskirtis yra prevencinė, t. y. atimti galimybę dar kartą panaudoti transporto priemonę nusikalstamais tikslais. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis alkoholį vartojo darbo metu, vėliau tos pačios dienos vakarą vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būklės, važiavo gatvėmis, kur yra pakankamai intensyvus eismas, tai rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nei kaltinamojo asmenybė, nei jo darbo pobūdis ar šeimos interesai patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 31), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prokurorė prašė kaltinamajam S. B. skirti 30 MGL dydžio įmoką. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi finansinių įsiskolinimų (paimtas būsto kreditas), augina tris vaikus, iš kurių du yra mažamečiai, sutuoktinė šiuo metu nedirba, taigi bendros šeimos pajamos yra pakankamai mažos, kaltinamojo darbas susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, atitinkamai bent laikinai jis bus priverstas dirbti kitokio pobūdžio darbą ir tai turės įtakos jo pajamoms, todėl net ir minimalaus dydžio šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas esmingai apsunkintų kaltinamojo ir jo šeimos padėtį, būtų neproporcinga priemonė. Esant išdėstytoms aplinkybėms baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, netaikytina.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 44-45) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 44-45) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

S. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį O. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio ,,Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

S. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti S. B., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.