Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-199-966/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
1-199-966/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30430-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
G. P.
Nukentėjusysis
O. J., S. A., M. T., A. P.
Advokatai
Valteris Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-199-966/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30430-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.1.; 2.3.6.4.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui,kaltinamajam G. P., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

nukentėjusiesiems O. J., S. A., M. T., A. P., jo atstovui advokatui Valteriui Aleknai, atstovei pagal įstatymą D. A.,

specialistams Ą. S., G. A. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2007 m. kovo 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (620 Lt) bauda;

2) 2010 m. gruodžio 7 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL bauda;

3) 2011 m. liepos 29 d. pagal BK 286 straipsnio – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL bauda;

4) 2011 m. lapkričio 11 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 63 straipsnio 9 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL bauda;

5) 2015 m. kovo 4 d. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

6) 2018 m. rugpjūčio 24 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis – 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 60 parų arešto bausme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 17 d. teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2018 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 23 val., tiksliau nenustatytu laiku, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė mažiausiai dvidešimt smūgių kumščiais, kojomis bei mediniu pagaliu nukentėjusiajam O. J. į veidą, krūtinę, nugarą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam šiuos sužalojimus: kraujosruvą nosies pamato srityje, nubrozdinimą nosies gale, nosies kaulų bei pertvaros lūžius, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą kaktos dešinėje ties antakiu, kraujosruvą dešiniame žande, pereinančią į smakro dešinę pusę, kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, pereinančią į kairį žandą, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą dešinio žasto išorinio paviršiaus vidinėje dalyje, nubrozdinimus kairiame dilbyje bei plaštakoje, kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruvą krūtinėje, kraujosruvas liemens kairės pusės apatinėje dalyje, kraujosruvą nugaros kairės pusės vidurinėje dalyje, nubrozdinimą nugaros dešinės pusės apatinėje dalyje, nubrozdinimą kairio klubo, sėdmens srityje bei kairės šlaunies viršutinės dalies išoriniame paviršiuje, kraujosruvas bei nubrozdinimą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kraujosruvas bei nubrozdinimą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, dėl to nukentėjęs ilgai sirgo ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo O. J..

Be to, jis, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. 18 val. 40 min. iki 2018 m. birželio 26 d. 8 val. 30 min., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė mažiausiai penkiolika smūgių kumščiais, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu buku daiktu nukentėjusiajai T. Ž. į galvą, pilvą, rankas ir kitas kūno vietas, tuo padarė jai minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinėje galvos ir veido pusėje, muštines žaizdas dešinėje kaktos ir viršutinės lūpos pusėje, ūmų subdūrinį kraujo išsiliejimą apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas pilve, gaktoje, kairio sėdmens srityje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus galvoje, veide, pilve, rankose, įvedęs kietą buką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą T. Ž. į makštį padarė jai sužalojimus lytinuose organuose – paviršinį makšties gleivinės plyšimą, dėl to nuo patirtos politraumos sukeltų komplikacijų – galvos smegenų strigimo, antrinės smegenų išemijos, išsivysčiusių infekcijų komplikacijų ir antrinės mažakraujystės fone ištikus asistolijai 2018 m. rugpjūčio 31 d. 17 val. 30 min. T. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Tokiu būdu tyčia nužudė T. Ž..

Kaltinamasis G. P. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad iš tiesų vartojo alkoholį kartu su T. Ž. ir O. J., tačiau išėjo, kadangi O. J. puolė jį su peiliu. T. Ž. su O. J., kurio jis tuo metu nepažinojo, matė pirmą kartą, sutiko (duomenys neskelbtini) gatvėje prie valgyklos. T. Ž. jis pažinojo iš matymo apie dešimt metų, su ja nebendraudavo, sutiko atsitiktinai. Jie pasiūlė jam išgerti alkoholio, jis sutiko. Jie ten vietoje prie gatvelės išgėrė 0,3 l alkoholio. Po to nuėjo į valgyklą pavalgyti, valgykloje O. J. ėmė stumdyti ir mušti T. Ž., stūmė į radiatorių, ši nukrito, kai kėlėsi, atrodo, kad O. J. dar įspyrė. Kokiu kampu ir kaip ji krito ant radiatoriaus, to nepastebėjo. Ar kas matė šias aplinkybes, nežino. Sužalojimų pas T. Ž. nematė, ji buvo su drabužiais. T. Ž. pasiūlė jam eiti kartu dar išgerti alkoholio. Einant požeminėje perėjoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, O. J. vėl pradėjo mušti T. Ž., t. y. ją tampė, spyrė jai 3–4 kartus stovinčiai, po jo T. Ž. susirietė, nukrito, paskui dar metė į ją maišą, iš maišo iškrito duona. Kodėl O. J. puolė T. Ž., jis nežino, jie jau pykosi valgykloje, tačiau apie ką jie eidami kalbėjosi, dėl ko pykosi, jis negirdėjo. Apie 15.00 – 15.30 val., tiksliau laiko jis nežino, jie atėjo (duomenys neskelbtini) gatvės pastatą, kuris nurodytas byloje, įėjo per kažkokią skylę, ten buvo landynė. Čia jie išgėrė alkoholio, buvo trise, gėrė apie valandą laiko. O. J. puolė jį peiliu. T. Ž. dar pasakė‚ kad kažkas bus, nes O. J. „mėgsta šokinėti su peiliais“. Jis nepastebėjo, iš kur O. J. pasiėmė stalinį peilį ir jį puolė, viena ranka suplėšė jam rūbų viršų – juodą bliuzoną su raudonomis juostomis. Kodėl jį puolė, nežino. Prieš tai O. J. puolė jį necenzūriniais žodžiais, jis pasakė, kad šis ramintųsi, tačiau O. J. išsitraukė peilį, būtų dūręs iš apačios. Jis sugriebė O. J. už rankų, nes kitaip jam būtų įdūręs, atėmė peilį, išmetė ir pabėgo. Smūgių jis O. J. nesudavė, tik atstūmė. Prieš tai tarp jų jokio konflikto nebuvo. Kažkur bėgdamas pametė telefoną. Jis tą dieną buvo apsirengęs šviesiais džinsais, sportiniais baltais „Nike“, šviesiais mėlynais marškinėliais, kuriuo pateikė tyrimui, juodu bliuzonu. Bliuzoną bėgdamas išmetė pirmoje šiukšlių dėžėje, nes vis tiek buvo sudraskytas. Jis bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, nerado išėjimo, tada atgal bėgo pro (duomenys neskelbtini) gatvę į troleibusą. Ar išėjo pro ten pat, kaip ir įėjo, nežino. Kiek tuo metu buvo valandų nežino, buvo prietema. Jis išlipo iš troleibuso prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, nes važiavo pas motiną N. P.. Sutiko pažįstamą, kartu su juo dar gėrė alkoholio. Gėrė pažįstamo asmens, kurio tikslesnių duomenų nežino, baltame autobusiuke, apie valandą laiko. Paskui jis nuėjo pas savo motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pas motiną tą vakarą neužėjo, nes ten yra du namukai, bet buvo užėjęs pas motinos sugyventinį J. P., kalbėjosi, apie O. J. užpuolimą nepasakojo. Kelintą valandą parėjo, neatsimena, buvo prietema, nebuvo tamsu, buvo vasara, būdavo šviesu iki 23.00 valandos. Tą vakarą pas motiną į namus grįžo apsirengęs taip pat, kaip ir buvo įvykio vietoje, tik be to džemperio. Peiliu sužalotas nebuvo, buvo tik tokie nuo tąsymo nubrozdinimai. Lytinių santykių su T. Ž. nei tą dieną, nei kada anksčiau neturėjo. O. J. smūgių nesudavė. Kaip pastarajam galėjo atsirasti sužalojimai, nežino. Prieš T. Ž. jis taip pat nesmurtavo. Pareikštų visų civilinių ieškinių nepripažįsta. Jis ikiteisminio tyrimo metu taip pat sakė, kad O. J. smurtavo prieš T. Ž. tiek valgykloje, tiek požeminėje perėjoje, sakė, kad perėja yra filmuojama, tačiau tyrėja sakė jam neaiškinti, kaip ką daryti. A. P. įvykio vietoje jis nematė, yra jį matęs kažkada ankščiau prieš 10 metų. Jo motina, duodama parodymus meluoja, jis jai negalėjo pasakoti, kad gėrė ir turėjo lytinių santykių su T. Ž., J. P. irgi to negirdėjo. Jie abu meluoja, nes pyksta ant jo. Jis buvo apžiūrėtas specialisto, jam nustatyti sužalojimai atsirado dėl to, kad O. J. jį tąsė už drabužių, suplėšė bliuzoną, gal užspaudė, dėl to galimai atsirado kraujosruvos. Kiti sužalojimai gal atsirado kai pareigūnai griovė ant žemės, t. y. dėl kitų įvykių, o ne dėl konflikto su O. J..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. P. kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau teismas sprendžia, kad jo kaltė yra įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis O. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo G. P. nepažįsta, pirmą kartą jį matė įvykio dieną. Su T. Ž. jis buvo šeima, santykiai buvo geri, jie visur būdavo kartu, pasipykdavo, bet jis nėra jos mušęs. Įvykio dieną, birželio 25, jis T. Ž. valgykloje nemušė, tą gali paliudyti visi, kas ten buvo. Tik jie buvo neblaivūs, todėl eidami kartu parkrito, jis jos nestūmė. Jie abu nesusižalojo. Valgyklos vedėja jų paprašė išeiti, nes jie buvo neblaivūs. G. P. sėdėjo prie valgyklos, pasisiūlė padėti jam parvesti T. Ž. iki namų. T. Ž. jam prieš kelias dienas buvo sakiusi, kad matė, kaip jis suprato, G. P., kad yra buvę kažkokie teismai, kad ji kažką liudijo, bet jis nekreipė dėmesio. Kai jie visi trys ėjo, jis nežinojo kaltinamojo vardo, nieko nekalbėjo, bet paskui, kai jau šis mušėsi, T. Ž. sakė: „G. baik“. Požeminėje perėjoje jis T. Ž. nestumdė. Jie trise atėjo į apleistą pastatą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į šį pastatą jie ateidavo gerti alkoholio, tai buvo jų nuolatinė vieta, daugiau ten, be jo ir T. Ž., niekas neidavo. Atėję gėrė burnos skalavimo skystį, išgėrė 3–4 buteliukus, jis jautėsi neblaivus. T. Ž. irgi buvo neblaivi. G. P. gėrė mažiau. Nežino, kiek laiko jie gėrė, bet jau buvo prietema. G. P. ėmė kalbėti, kad jis jau daug metų pažįsta T. Ž., o jis (O. J.), neva, tik du su puse metų gyvena. Jis nekreipė dėmesio, bet G. P. jam trenkė ranka į žandikaulį, paskui dar kartą sudavė pagaliu. Jis net nebuvo atsistojęs. G. P. atsisėdęs ant jo daužė jam galvą, sudavė apie 15 smūgių. Peilio jis neturėjo, jokiu peiliu G. P. negrasino. Jis buvo stipriai sumuštas, tada atbėgo A. P. šaukdamas „paleisk jį“, o G. P. pabėgo. Tada jie trise – jis, T. Ž. ir A. P. nuėjo pas M. T., A. P. juos palydėjo ir išvažiavo, o jis su T. Ž. atsigulė miegoti. M. T. jo klausė, ar jam nereikia greitosios pagalbos, bet jis atsisakė. Po kiek laiko, T. Ž. pasakė, kad paliko duoną ir išėjo jos pasiimti. Jis palaukė apie 5 minutes, nustebo, kad ši negrįžta ir išėjo į minėtą pastatą jos ieškoti. Buvo vakaras, bet dar nebuvo tamsu. Jis vėl įlindo į pastatą, pamatė ją sėdint ant jų pasidarytos lovos. T. Ž. pasiūlė miegoti ten. Jis nesuprato, kodėl ji ten grįžo. Tada atėjo G. P., atsinešė dar du buteliukus burnos skalavimo skysčio. Jis negėrė, nes skaudėjo galvą, T. Ž. gėrė nedaug, daugiau gėrė G. P.. Jau buvo tamsu, kai jie trise atsigulė miegoti. Paskui G. P. ėmė kalbėti tokius dalykus, kaip: „eik tu, žinai kiek aš jai klyną laižiau“. Jis nekreipė dėmesio, tada G. P. ėmė jį mušti, sudavė pagaliu į galvą, į šonus, spardė kojomis visur kur papuola. Kiek sudavė smūgių, nežino, bet daug, gal daugiau nei pirmą kartą, vėl sužalojo žandikaulį, akis. Jam bėgo kraujas, T. Ž. verkė, pasakė jam eiti, sakė, kad pati tuoj ateis. Kodėl T. Ž. jam sakė išeiti, jis nežino, gal bijojo, kad jo neužmuštų. Jis buvo visas kruvinas, jam bėgo kraujas, jis kraują valėsi, buvo kruvinos rankos, kelnės. Kad G. P. muštų T. Ž., jis nematė, bet girdėjo, kol dar klaidžiojo po pastatą ieškodamas išėjimo, kaip T. Ž. sakė „nedaužyk man pilvo“. Jis išėjo, bet nerado išėjimo, nes akys buvo užtinę, klaidžiojo, ėjo grabaliodamas sienas, nerado išėjimo. Jis šaukė T. Ž., kad ši bent atsilieptų, kad jis galėtų eiti į balsą. Jis žinojo, kad kieme yra sargų būdelė, šaukėsi pagalbos, bet niekas nepadėjo. Eidamas atsitrenkė į automobilį, suprato, kad išėjo į automobilių aikštelę, todėl grįžo atgal. Jis kažkaip išėjo, bet pro kitur, priėjo prie tvoros, pasidėjo dvi ten buvusias padangas, perlipo per tvorą. Taip klaidžiodamas parėjo, ieškojo telefono, bet nerado. Sutiko M. T., ši jam iškvietė greitąją pagalbą, paskui padėjo persirengti. T. Ž. nebuvo grįžusi, jis pagalvojo, kad gal kokia sena meilė, kad ji negrįžta. G. P. jam padarė sužalojimus, kurie nurodyti specialisto išvadoje per tuos du kartus mušdamas. Peilio jis neturėjo, rastas peilis ne jo, tame apleistame pastate daug visokių daiktų mėtosi – puodų, rakandų, kitų daiktų, paliktų kitų žmonių, kurie jau išmirę. Su T. Ž. jis lytinių santykių tą dieną neturėjo, prie jo lytinių santykių su T. Ž. neturėjo ir G. P.. Pirmą kartą jiems atėjus į pastatą su G. P., šis sakė T. Ž., kad turės su ja lytinių santykių. Antrą kartą atėjus jam į tą pastatą kalbų apie lytinius santykius nebuvo. T. Ž. ir jos sūnaus A. P. santykiai buvo puikūs, jie labai dažnai susitikdavo, kaip tik A. P. būdavo (duomenys neskelbtini), bendraudavo apie viską. T. Ž. jam pasakojo, kad prieš 10 metų G. P. su kažkuo (duomenys neskelbtini) kažką užmušė, kažkur užkasė, ar užmėtė šakomis, jie parašė kažkokį laišką, kad T. Ž. paliudytų jiems naudingai, o kaip viskas vyko jis nežino. Šioje byloje ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis G. P. jai iš matymo yra žinomas, maždaug prieš 10 metų jis bendravo su jos mama. Tuo laiku būdavo trise – G. P., jos mama – T. Ž., ir toks E., jie visada kartu būdavo trise. Jie trise kartu gyveno, gyveno kaip sugyventiniai bendrabutyje, buvo užėmę brolio A. P. tėvo butą. Jai pačiai teko su jais kalbėti, kad jie iš ten išeitų. Kiek laiko jie ten gyveno, negali pasakyti. Jos santykiai su mama nebuvo labai šilti, artimi, ji jau gyveno atskirai, bet jos bendravo kaip mama ir dukra. Su mama ji bendraudavo bent porą kartų į savaitę, kai ši būdavo pas močiutę. Tuo metu ji laukėsi, mama laukė anūkės, bendravimas buvo bendro pobūdžio. Pagalbos ji iš jos neprašydavo, motinos socialinis gyvenimas nebuvo labai geras, bet sakė, kad jai kitaip neišeina. Apie įvykį žino tiek, kad birželio 26 dieną prieš 7.00 val. jai paskambino močiutė M. T. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą O. J., nes pamatė, kad šiam yra blogai, jis grįžo labai sumuštas, nieko nematė. Ji telefonu iškvietė greitąją, tuo pačiu atvažiavo ir policija. Kai O. J. išvežė greitoji pagalba, maždaug po valandos jai vėl paskambino močiutė, ji paklausė, kur jos mama. Močiutė išsiuntė kaimyną patikrinti apleistas statybas, ar ten jos nėra. Šias aplinkybes ji žino, nes telefonu kalbėjosi su močiute, paskui vėl kvietė greitąją pagalbą mamai. Prie pastato ji pati atvyko apie 8.45 val., čia jau buvo policija ir medikai. Ji į pastatą nėjo, neleido policija, ne ji tuo metu laukėsi, paskui reanimacijos automobilis išsivežė jos mamą. Ji matė, kad mama buvo sumušta, be sąmonės, matėsi sumuštas veidas, kairė pusė, mėlynės. O. J. ji tą dieną nematė, su juo po įvykio nebendravo. O. J. buvo jos mamos sugyventinis, draugas apie metus laiko. Jie visur būdavo kartu, yra girdėjusi, kad pykosi, kad muštųsi – nematė. Motina nesiskundė, kad O. J. ją muštų, ji mačiusi kraujosruvas ant rankų kojų, bet mama sakydavo, kad tai nesvarbu, kad pati užsigavo. Su broliu A. P. ji bendravo per motinos laidotuves, šis sakė, kad gynė mamą. Jis dar prieš tai, ar dieną, ar dvi prieš, jai buvo parašęs žinutę, kad buvo pas mamą, kad ją užpuolė vyras. Brolis sakė, kad pasiėmęs plytą apgynė mamą. Po to sakė, kad parvedė mamą namo, nes norėjo mamą išgelbėti nuo to vyro. Sakė, kad parvedė mamą namo pas močiutę – M. T., bet mama paskui vėl išėjo. Jos santykiai su broliu A. P. artimi, ji pati jį augino vietoje motinos, o brolio santykiai su motina T. Ž. taip pat buvo labai artimi. A. P. pažinojo O. J., vadindavo jį vardu, todėl mano, kad jei tas motiną užpuolęs vyras būtų O. J., tai A. P. ir būtų taip pasakęs, o dabar pasakė, kad kažkoks vyras. Patikslina, kad civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo mažina 189,35 eurų suma, nes šią sumą sumokėjo M. T., bei prašo priteisti 15000 neturtinę žalą, kuri mažintina Teisingumo ministerijos išmokėta 1140 suma. Dėl įvykio ji jautėsi baisiai, jai už savaitės buvo terminas gimdyti, ji jautė nerimo priepuolius. Brolis porą kartų lankė mamą, nes sakė, kad jam yra labai baisu. Brolis buvo šoke, patyrė išgyvenimus, jis šiaip yra labai nekalbus vaikas, bet labai atviras. Jie matėsi su broliu laidojimo dieną, jis buvo nelaimingas, susikaustęs, piktas, matėsi, kad jis labai išgyvena, kad jam skaudu, trūksta mamos, nes jis mamą labai mylėjo, labai dažnai bendraudavo su ja, jei ne kasdien, tai bent kas antrą dieną, daug bendraudavo telefonu.

Nukentėjusioji M. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis G. P. jai yra žinomas tiek, kiek su juo bendravo jos dukra T. Ž.. Kai A. P. tėvas sėdo į kalėjimą, tada jos dukra su draugu E. M. užkariavo jo butelį ir ten gyveno. Taip pat ten gyveno G. P.. Dar G. P. yra mačiusi per teismą, kada buvo jų byla, kada jį teisė už nužudymą (duomenys neskelbtini), jie (G. P. ir E. M.) vertė jos dukrą, kad ir ji dalyvautų byloje. Per tą laikotarpį kol jie atliko bausmę, atėjo laiškas, jo pabaigoje buvo parašyta „tu neklausyk ką mes čia pripasakojome“. Kuris laišką parašė nepamena, ar G. P., ar E. M., jie grasino T. Ž., kaip supranta, jie ją norėjo įtraukti į savo bylą, kad ir ji buvo žudikė. T. Ž. grįžo po tos bylos nuosprendžio, pasakė, kad pasirašė kaip liudininkė, kad jie tą vaikinuką nužudė, o ji pasakė dukrai, kad jie išėję į laisvę gali jai keršyti. O. J. visada buvo mandagus, o ar kokie ginčai būdavo tarp jo ir dukros, nežino. Jie abu gyveno kartu, net kaimynai sakydavo, kad miela pažiūrėti kaip jie abu kartu gražiai eina. Yra klaususi pas dukrą iš kur pas ją mėlynės, pasakė, kad statybose krito ant akmenų. Ji jiems leisdavo būti, nakvoti namo laiptinėje. Įvykio dieną, apie 17.00 val., ji pro langą pamatė einančią pagal tvorą dukrą, ši ėjo laikydamasi už tvoros, buvo neblaivi. Ją lydėjo A. P., bet šis neužėjo namo, tik palydėjo mamą. Kartu parėjo O. J., jis buvo sumuštas, sumušimai buvo galvoje, buvo stipriai sutinęs, „keturkampas“, drabužiai buvo kruvini. Ji jo drabužius išmetė į konteinerį, o dukros išskalbė, nes šie buvo nešvarūs. Ar T. Ž. buvo sužalota, nepastebėjo. O. J. gal sakė, kad juos užpuolė. Dukra ir O. J. atsigulė. Paskui ji ėjo vesti šuns, matė, kaip dukra rengiasi, paklausus, kur eina, pasakė, kad tuoj pareis. Dukra nuėjo į tas statybas, ji tai matė pro kampą. Kada išėjo O. J., kada grįžo, ji negirdėjo. Ryte apie 6.00 val. atsikėlė vesti šuns, pamatė O. J. visą sumuštą, jo veidas buvo ištinęs kaip kamuolys, be formos, jis sakė, kad jį sumušė. O. J. drabužiai jau buvo sumesti į krūvą. Numesti drabužiai buvo kruvini, purvini, baisūs, todėl ji juos išmetė į konteinerį. Paskui kriminalistai tuos drabužius rado ir paėmė. Ji paklausė, kur T. Ž., šis pasakė, kad jos nematė. Ji O. J. iškvietė greitąją pagalbą, nes matėsi, kad jam labai blogai. Kai jį išvežė greitoji, ji susirūpino dukra, nes ši dar nebuvo parėjusi. Paprašė kaimyno, kad nueitų į statybas paieškoti dukters. Kaimynas nuėjo, grįžo ir pasakė, kad jos dukra negyva. Jai pasidarė bloga. Kaimynai sakė apie 22 val. girdėjo šauksmą gelbėti, klyksmą, nežino, ar girdėjo vyrišką ar moterišką balsą, ta kaimynė dabar jau mirusi. Paskui pasakė medikai, kad dar pas dukrą yra pulsas, ji buvo visa sumušta, nuoga, nurengta. Su O. J. apie įvykį nekalbėjo. Su A. P. apie tą dieną, apie įvykį kalbėjo tik tiek, kad jis jai sakė telefonu, kad gynė mamą, griebė plytą, norėjo „jam“ duoti, bet „jis“ pabėgo, daugiau nieko nepasakojo, A. P. taip jai pasakojo apie tą 25 dieną. Nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. P. jai sakė, kad motina jam sakiusi, kad jai per šonus daužė tas „senis“ kuris sėdėjo jai gale kojų, o ne O. J.. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo tikslesni, ji tuo metu viską atsiminė geriau. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinė žala patirta dėl išgyvenimų, ji prarado dukrą, jai yra sunku atsigauti, pablogėjo jos sveikata po laidotuvių, paūmėjo diabetas. Dukra jai buvo gera jų santykiai buvo geri, dukra buvo nuoširdi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. T. parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. (M. T. apklausta 2019 m. birželio 26 d., apklausoje nurodė: „vakar“), apie 15 val. anūkas A. P. į jos namus parvedė jos dukrą ir savo mamą T. Ž.. Dukros sugyventinis O. J. parėjo kartu, bet parėjo pats, t. y. anūkas jo už parankės nevedė. Dukrą T. Ž. parvedė dėl to, nes ši buvo tokia lyg leisgyvė, pati savo kojomis sunkiai ėjo. Nežino, ar dukra taip ėjo, dėl to, kad buvo sumušta, ar dėl to, kad buvo išgėrusi. O. J. veidas buvo stipriai sumuštas. Anūkas dukrą paguldė į lovą ir ši užmigo. Dukros tada ji nepaklausė, kas jai atsitiko. Ji siūlėsi iškviesti medikus, bet šie abu kategoriškai atsisakė. Tada anūkas A. P. jai pasakė maždaug taip: „nuėjau į (duomenys neskelbtini) griuvėsius ir juose radau gulinčius mamą ir jos sugyventinį O. Šalia jų sėdėjo dar vienas vyras, kurio aš nepažįstu. Aš nuvijau tą nepažįstamą vyrą ir liepiau mamai su O. eiti namo. Tada O. atsistojo, aš padėjau atsistoti mamai ir parvedžiau ją į namus“. Taip pat, anūkas jai sakė maždaug taip: „mama man sakė, kad jai per šonus daužė tas senis, kuris sėdėjo galia jos kojų, o ne O.“. Ji O. J. paklausė, kas jiems atsitiko, o šis pasakė, kad kažkas atėjo ir juos miegančius suspardė. Po to ji sugalvojo, kad reikia nueiti išskalbti dukros ir O. J. drabužius, kadangi matė, kad drabužiai buvo nešvarūs. Nuėjo pas juos maždaug apie 18 val. Kai nuėjo ir dukra, ir O. J. miegojo lovoje. Ji prikėlė, pasakė, kad jie nusirengtų, matė, kad jų abiejų drabužiai buvo purvini, bet ne kruvini. O. nusirengė pilkos spalvos sportines medvilnines kelnes, liko su melsvos spalvos languotas marškinukais, bet jie buvo švarūs ir vėl atsigulė į lovą ir užmigo. Tada dukra nusirengė savo pilkos spalvos „tympas“, kurios buvo išmurzintos ties sėdmenimis. Atrodė, kad dukra sėdėjo kažkur ir tokiu būdu išsimurzino. Kraujo ant dukros drabužių nematė. Kokiais kitais drabužiais buvo apsirengusi dukra negali pasakyti, neįsidėmėjo. Nešvarios buvo tik dukros „tympos“, visi kiti drabužiai buvo švarūs. Kai dukra nusirengė, matė, kad ji iš maišiuko išsitraukė ir užsidėjo savo juodos spalvos „tympas“ (išskirtinių tų „tympų“ požymių neįsidėmėjo, firmos taip pat nežino). Tada ji dukros paklausė, kur yra duona, kurią prašė nupirkti. Dukra atsakė, kad tuoj parneš, kad viską paliko „ten“ ir išėjo iš namų. O. tuo metu miegojo ir negirdėjo, kad dukra išėjo iš namų. Kai dukra išėjo, ji sudėjo drabužius skalbti. Apie 19 val. ji vedė šunį į lauką ir pamatė, kad lova tuščia, t. y. joje nebuvo nei dukros, nei O. Kuriuo momentu iš namų išėjo O., negali pasakyti, negirdėjo, bet laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. Apie 21 val. ji nuėjo miegoti, lauko duris paliko atrakintas, kad grįžusi su sugyventiniu dukra galėtų įeiti į namus. Naktį negirdėjo jokio triukšmo. Šiandien, t. y. 2018 m. birželio 26 d. apie 6 val. vėl nuėjo pasižiūrėti ar grįžo dukra. Dukros vis dar nebuvo. Tada pamatė, kad prie lovos ant grindų yra sumesti O. drabužiai. Visi O. drabužiai buvo labai purvini, kruvini ir suplyšę. Tie drabužiai buvo tikrai baisūs, todėl ji paėmė O. drabužius ir sumetė į prie namų esantį konteinerį. Sumetė į konteinerį O. pilkos spalvos apatines kelnes ir tamsiai mėlynos spalvos ploną „striukytę“ bei baltos spalvos sportinius batelius. Atnešė jam švarius drabužius. O. dar paklausė, kur dukra. O šis atsakė, kad pareis. Maždaug apie 7 val. ji vėl nuėjo pas O. O. sėdėjo ant lovos, užsiėmęs abiem rankomis už galvos ir lingavo. O. veidas buvo baisus, visas ištinęs, matėsi, kad buvo sumuštas, todėl ji iškvietė greitąją pagalbą. Tada paskambino savo anūkei S. A. ir paprašė, kad ši iškviestųjų greitąją medicinos pagalbą. Greitai atvyko policija ir medikai. Ji girdėjo, kaip policijos pareigūnai paklausė O., kas jį sumušė, o O. atsakė, kad jis miegojo ir nieko nežino. Daugiau nieko O. policijos pareigūnams nepaaiškino. O atvykę medikai trumpai apžiūrėjo O. ir pasakė, kad veža jį į (duomenys neskelbtini). Kai O. išvežė greitoji, ji ėmė nerimauti dėl dukters, paskambino kaimynui A. (pavardės nežino) ir jo paprašė, kad šis nueitų į „(duomenys neskelbtini)“ griuvėsius ir paieškotų T., kuri vis dar negrįžo į namus. Kaimynas A. pasakė sutiko ir po maždaug 20 minučių pranešė jai, kad rado jos dukrą, griuvėsiuose, užklotą ir paliktą, kaimynas nežinojo, ar ji gyva, ar ne. Tada ji vėl paskambino anūkei S. ir ši iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Anūkė pasakė, kad T. yra komos būsenoje, bet pulsas dar yra ir širdis dar dirba. Kokie buvo sužalojimai pas dukrą nežino. Žino, kad dukrą vežė tiesiai į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 42–45).

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad T. Ž. jo motina, su O. J. bendrauja be pykčių, sutaria gerai. Birželio 25 d. jis skambino mamai, bet ji neatsiliepė. Jis nusprendė nuvažiuoti į statybas (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ji gyvendavo su O. J.. Jis nuvažiavo tenai apie 14.00 – 16.00 val., nuėjo į tą vietą, kur jie guli ir pamatė G. P., kurio tuo metu nepažinojo, neatsiminė, nes buvo matęs jį, tik būdamas visai vaikas. Pamatė mamą ir O. J.. O. J. buvo sudaužytas, sudaužyti žandikauliai, ištinęs, spjaudėsi krauju. Mama buvo gan išgėrusi, jie ten visi gėrė burnos skalavimo skystį, atrodo, kad mama gulėjo, atrodė sveika, sumušimų ant jos jis nepastebėjo. O. J. buvo parklupęs ant kelių. Jam paklausus, kas čia buvo, suprato, kad O. J. buvo sumuštas G. P., nes G. P. pasakė, kad kai mama buvo girta, O. J. ją voliojo (duomenys neskelbtini). Jis nežino, ar taip buvo, bet netiki, kad taip buvo, nes O. J. visada parvesdavo mamą, nevoliodavo. Kai O. J. buvo išleistas iš ligoninės, sakė jam, kad jį sumušė G. P.. Jis susinervino, supyko, pamatęs tokį O. J., buvo pasiėmęs plytą ir norėjo trenkti G. P. per galvą, tačiau to nepadarė. G. P. drabužiai buvo tvarkingi, kraujo jis ant jo nematė, sumušimų jokių nematė, jis atrodė normaliai. Tada mama paskambino jo močiutei M. T. ir paklausė ar gali užeiti. Močiutė leido. Jis G. P. išvijo, bet nematė ar jis tikrai iš ten išėjo. G. P. jis išvijo, kad daugiau nebūtų muštynių, kad nelįstų prie jo mamos. Jie iš statybų išėjo po 10–20 minučių, jis pats ten prabuvo iš viso apie 30 minučių. Mama ir sumuštas O. J. ėjo link tos skylės, kur reikia išeiti, o jis ėjo pro kitą pusę, lipo pro garažus. Nulipęs pro garažus, nuėjo iki jų, šiaip ne taip parvedė mamą, ši griuvinėjo, nes buvo neblaivi. Kai vedė mamą, ji sakė, kad gavo į šonus nuo G. P.. Jis palydėjo mamą su O. J. pas močiutę, šie atsigulė. Močiutė jo paprašė, kad jis pabūtų, kad mama nešoktų, nesimuštų, nes buvo prigėrusi. Kiek jis pabuvo pas močiutę, neatsimena, gal apie 20 minučių, kai išėjo, mama su O. J. abu buvo įmigę. Atėjus rytui jam paskambino močiutė ir pasakė, kad O. J. išvežė su greitąja, nes jis buvo dar labiau sumuštas, o kur buvo mama, to močiutė nežinojo. Močiutė pasikvietė kaimyną, paprašė, kad jis nueitų iki statybų, kad pažiūrėtų kaip mama. Kaimynas ten nuėjo, grįžo ir močiutei pasakė, kad mama ten buvo užklota, atklojęs matė, kad ji buvo nuoga. Kaimynas pasakė močiutei, kad ji negyva. Tada močiutė paskambino jo sesei (S. A.), sesė – policijai, greitajai. Atvažiavo pareigūnai, medikai. Su juo bendravo socialinė darbuotoja, stengėsi jį nuraminti. Buvo nuvažiavęs su savo tėvu aplankyti mamos į ligoninę, matė mamą, bet jos neatpažino. Jam močiutė paskui sakė, kad naktį mama buvo išėjusi, O. J. nerado mamos namie, tada išėjo atgal į tas statybas ir ten vėl susimušė su G. P.. Apie tas muštynes močiutei pasakė kaimynė, kuri gyvena prie pat tų statybų, ir ten girdėjo triukšmą. Smulkiau aplinkybes jis atsiminė, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tuomet jis geriau atsiminė, kaip buvo apsirengęs G. P., patvirtino, kad jam mama sakė, kad juos sumušė miegančius, kad matė, kaip O. J. valėsi kraują nuo veido į tuos patalus ant kurių jie gulėjo, kad kraujo buvo ant O. J. kelnių, o daugiau kraujo niekur nebuvo. Močiutė jam sakė, kad tai galėjo būti G. P. kerštas mamai dėl kažkokios senos žmogžudystės. Mamos ir O. J. santykiai buvo geri, nebuvo barnių, muštynių, mama nesiskųsdavo dėl smurto. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad mama pakvietė močiutę, močiutė atėjo pas juos, mama močiutės paklausė, kodėl ji užsiundė, kad O. J. sudaužytų, močiutė pasakė, kad nieko neužsiundė. Civilinį ieškinį palaiko. Su mama jo santykiai buvo labai geri, jie dažnai susitikdavo, būdavo kartu, pasiskambindavo, ji paskambindavo net ir būdama išgėrusi. Mamos jam labai gaila. Jis neteko jos palaikymo, užuojautos. Mama ir O. J. jam padėdavo, kiekvieną mėnesį duodavo pinigų, kiek galėdavo. Jam artimiausias žmogus buvo mama. Nesvarbu, kad mama vartodavo alkoholį, bet juo rūpinosi. Pas mamą ligoninėje buvo vieną kartą, nes jam buvo ten labai nejauku, baisu, visi tie aparatai, mamos koma.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2018 m. birželio 25 d. po 14 val. buvo apleistame pastate (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įėjo per kitą įėjimą, nei įeina jo motina T. Ž. ir O. J.. Atėjęs matė, kad O. J. buvo sudaužytas, jo veidas buvo ištinęs ir jis spjaudėsi kraujais. Mama gulėjo ant tų dalykų, kuriuos jie buvo pasitiesia ant grindų, o tas vadinamas G. sėdėjo prie jo mamos, O. J. klūpėjo. Mama gulėjo normalios būklės, sveika, bet smarkiai girta. O. J. buvo išgėręs, bet nebuvo toks apsvaigęs, buvo normalus, G. prie jo išgėrė porą gurkšnių burnos skalavimo skysčio, ar buvo apsvaigęs, negali atsakyti. Sumušta mama nebuvo. G. taip pat buvo švarus, nesumuštas, kuo puikiausiai atrodė. Sumuštas buvo tik O. J.. Jis atėjęs G. paklausė: „kodėl sudaužei O. J.?“ Jis galvojo, kad O. J. sudaužė būtent G., nes nieko daugiau ten nebuvo ir niekas negalėjo jo sudaužyti. Mama tikrai negalėjo sudaužyti, tik G. galėjo. G. jam pasakė: „aš jį sudaužiau dėl to, kad O. J., kai mama buvo girta voliojo ją po visą (duomenys neskelbtini).“ O. J. pasakė, kad nemušė. G. pradėjo klausinėti, kas jis toks ir pan. Tuo momentu jis jam ir prisistatė, kad yra G., sakė, kad jį nuo mažens pažįsta, kad pažįsta jo močiutę, kad yra gyvenęs (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis tuo netikėjo, matė jį tada pirmą kartą, o kad būtų matęs, kai buvo mažas, neatsiminė. Atpažintų G. iš veido bruožų. G. buvo apsirengęs mėlynais džinsais, vilkėjo juodos ir raudonos spalvų džemperį. Jis ėmė grasinti G., kad suduos plyta ar peiliu, bet nesudavė, nes G. suėmė jį už rankų, paskui paleido. Jis pasakė G., kad daugiau nesirodytų. O. J. visą tą laiką buvo užsiėmęs už žandikaulio ir rėkė, kad jam skauda, sakė, kad negali sukąsti dantų. O mama sakė: „einam pas močiutę, gal ji suriš tau tuos žandikaulius.“ Tada mama paskambino močiutei, močiutė atsiliepė. Mama paklausė močiutės, ar gali užeiti, močiutė leido. G. jau buvo nuėjęs kiek toliau nuo jų. Mama su O. pradėjo keltis. Mamai sunkiai sekėsi keltis, O. mamos po tų visų muštynių neišlaikydavo. Jis palydėjo mamą iki išėjimo, o pats išėjo per kitą pusę, per garažus. Nuėjęs iki močiutės, pamatė, kad kieme jau yra O. J., o mama dar tik ėjo palei tvorą. Jis padėjo mamai pareiti. Buvo apie 14.30 val. Mama paklausė močiutės, kodėl ši „užsiundė, kad O. sumuštų“. Močiutė sakė, kad nieko nesiundė. Mama ir O. J. atsigulė miegoti (t. 1, b. l. 162–165).

Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. Ž. žino kaip pirkėją, nes yra maisto prekių parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja. Žino, kad T. Ž. 2018 m. birželio 25 d., tiksliau laiko neatsimena, labiau ryte, buvo atėjusi nusipirkti prekių, pirkdavo burnos skalavimo skystį. Tą dieną T. Ž. jai pasirodė sveika, sužalojimų ji nematė, jai jokių nusiskundimų neišsakė. Daugiau jokių aplinkybių nežino, neatsimena ar T. Ž. buvo atėjusi viena, paprastai vaikščiodavo su kažkokiu vyriškiu, jų tarpusavio santykiai jai atrodydavo labai draugiški.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. Ž. jai buvo pažįstama iš matymo, ji pati yra M. T. kaimynė. Apie įvykį sužinojo tik pamačiusi atvykusius policiją ir medikus. Iš vakaro, apie 19.30-20.00 val., ji buvo girdėjusi triukšmą, sklidusį iš apleistų statybų, bet triukšmas būdavo kiekvieną vakarą, girdėjosi, kad kažką kalba, bendrauja, rėkauja, ar jie ten gėrė, ar ką veikė, ji nematė. Triukšmas nebuvo išskirtinis. Kaimynai yra sakę, kad jie ten ir nakvoja, bet ji ten nėra buvusi, nieko nežino. Tą vakarą pagalbos šauksmo negirdėjo.

Liudytojas L. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba gydytoju VŠĮ (duomenys neskelbtini) miesto greitoji medicinos pagalba. 2018 m. birželio 26 d. kartu su paramedike L. N. vyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), atvyko prie nebaigto statyti gamybos pastato. Juos pasitiko policija, vartai buvo užrakinti, įeiti nebuvo negalima, bet policija žinojo, kad viduje yra nukentėjęs. Jie rado skylę, per ją įlindo, rado moterį. Moteris buvo kritinėje būklėje, komoje, greičiausiai dėl smegenų būklės, pusiau nurengta, greičiausiai išniekinta, gulėjo ant nugaros. Jie išsikvietė greitosios pagalbos reanimaciją. Suteikė moteriai pagalbą, ją išsivežė. Aplinka, kur buvo rasta moteris, buvo labai apleista, moteris buvo uždengta kažkokiu skuduru, ant jos matėsi sužalojimų. Įvykio vietoje buvo atvykusi rastos merginos nėščia duktė, kuri sakė, kad rasta moteris turėjo kažkokį sugyventinį, kažkas tą sugyventinį sumušė, šis pabėgo, paliko tą moterį, kažkurį laiką niekur nesikreipė, o ryte jam iškvietė greitąją. Šalia dar gyveno rastos moters motina, jai nuo streso buvo blogai su kraujospūdžiu. Įvykį atsimena kaip išskirtinį dėl matytos aplinkos bei nukentėjusios sveikatos būklės sunkumo. Liudytojas L. N. taip pat nurodė, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaip teisingus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti liudytojo L. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 89–90), kuomet liudytojas parodė, kad 2018 m. birželio 26 d. 8.43 val. iš dispečerės gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, apleistose patalpose yra nesąmoninga 46 metų moteris. 8.50 val. atvyko į įvykio vietą. Atvykus pastebėjo ir stovintį policijos automobilį. Jų brigada pateko į tas patalpas . Patalpų kairėje pusėje (žiūrint nugara pasisukus į vartų pusę) ir arčiau galinės sienos (t. y. link (duomenys neskelbtini)) ant žemės gulėjo nuoga moteris, ant kurios buvo užmestas nešvarus skuduras. Vėliau sužinojo, jog ši moteris yra T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Moteris gulėjo ant nugaros, moters galva buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini). pusę, o kojos į (duomenys neskelbtini) pusę. Moters kojos buvo praktiškai suglaustos. Pakėlė nuo moters tą purviną skudurą ir pamatė, kad moteris visiškai nuoga. Nei jokiais drabužiais, nei apatiniais drabužiais ar batais moteris neavėjo, ji gulėjo visiškai nuoga. Moteris buvo nesąmoninga, kvėpavo, pulsas ir spaudimas buvo. Moteris buvo komoje ir galimai hipotermijoje. Pamatę situaciją jie išsikvietė antrąją medikų brigadą, t. y. reanimobilį. Ant T. Ž. kūno matė šiuos sužalojimus: sužeidimus galvoje ir tarpvietėje. Visa moteris buvo labai purvina. Aplink moterį buvo labai daug daiktų, visur buvo toks kaip šiukšlynas, tačiau kokie konkrečiai ten buvo daiktai negali nurodyti, kadangi tikrai neįsidėmėjo. Buvo nuspręsta moterį transportuoti į automobilį ir į gydymo įstaigą.

Liudytoja L. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalboje paramedike. 2018 m. birželio 26 d. dirbo kartu su gydytoju L. N., gavo iškvietimą į apleistą pastatą dėl sumuštos moters. Atsimena, kad lindo per tokią tvorą, lipo plytomis. Atėję rado gulinčią, sumuštą moterį, kuri buvo šlapia, purvina, be sąmonės. Iškvietė reanimacijos automobilį. Moteris gulėjo aukštielninka, matėsi, kad visa mėlyna, kraujosruvos buvo ant veido, rankų, kojų, veidas sutinęs. Ji buvo apsirengusi. Liudytoja nurodė, kad daugiau aplinkybių neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti liudytojos L. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 86–87), kuomet liudytoja parodė, kad 2018 m. birželio 26 d. 8.43 val. iš dispečerės gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančias apleistas patalpas. Tikslus adresas nurodytas nebuvo. Pranešime buvo nurodyta, kad patalpose yra gali būti mirusi moteris. Apie 8.50 val. važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve pamatė stovinčius policijos pareigūnus ir pastebėjo apleistą pastatą. Pamatę tai, suprato, kad čia jiems ir reikia atvykti. Išlipus iš tarnybinio automobilio policijos pareigūnai nurodė, kad šio apleisto pastato viduje yra moteris, kuriai reikia skubios medikų pagalbos. Šio apleisto pastato viduryje ant žemės aukštielninka gulėjo sumušta moteris (vėliau sužinojo, jog ji T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m.). Moteris gulėjo ant nugaros. Moteris vilkėjo tik marškinėlius trumpomis rankovėmis (jų spalvos neprisimena, bet jie tikrai buvo nešvarūs), kurie buvo užkelti į viršų, t. y. moters krūtinė buvo apnuoginta, o ant moters pilvo ir lytinių organų buvo užmestas purvinas skuduras (jo spalvos neprisimena). Kitų drabužių ant moters kūno nebuvo. Batų moteris taip pat neavėjo. Nustatė, kad pacienetė nesąmoninga, bet pulsas čiuopėsi. Akivaizdžiai pas moterį matėsi šie sužalojimai: sumuštas veidas bei ant abiejų moters akių matėsi didelės tamsiai mėlynos spalvos mėlynės ir sutinimai. O atklojus tą purviną skudurą akivaizdžiai matėsi sumušti ir ištinę moters lytiniai organai. Ant moters gaktos buvo didelė (beveik kaip kumštis, gal apie 8 cm skersmens) raudonos spalvos mėlynė. Suteikus visą būtinąją pagalbą įvykio vietoje, pacientė T. Ž. buvo transportuojama į (duomenys neskelbtini).

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbau (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos skubiosios pagalbos specialiste. 2018 m. birželio 26 d. gavo greitosios medicinos pagalbos brigados iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini). Jie nuvyko, vietoje jau buvo medikų brigada, ligonė buvo be sąmonės, jie ją paėmė ir nusinešė į savo mašiną, ten užtikrino gyvybines funkcijas ir ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos priėmimo skyrių. Juos kvietė dėl sunkios ligonio būklės. Įėjus į to pastato vidų, aplinka ten buvo baisi, buvo nešvaru, buvo visokių šiukšlių, švirkštų, ir t. t. Ligonė buvo sumušta, be sąmonės, visa išvoliota. Matėsi mėlynės, buvo sumuštas veidas, kiek atsimena, matėsi kraujas iš tiesiosios žarnos, genitalijų, ją jau buvo apžiūrėjusi pirmoji medikų brigada. Moters burnoje buvo nešvarumų, jie turėjo ją intubuoti, nes jos kvėpavimas buvo neužtikrintas, buvo be sąmonės, tam reikėjo išsiurbti kvėpavimo takus. Daug kraujo intubuojant nebuvo.

Liudytojas A. V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji M. T. yra jo kaimynė. T. Ž. žinojo kaip M. T. dukterį. Atsimena, kad ryte jam paskambino M. T. ir paprašė, kad jis nueitų į apleistas statybas (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažiūrėtų, ar nėra jos dukters. Nuėjęs pirmą kartą į statybas, jis nieko nerado, bet paprašytas antrą kartą ir nuėjęs, pamatė pilna skudurų. Priėjęs prie skudurų, pamatė koją, atidengęs pamatė T. Ž.. Aplinkui buvo pilna kraujo. Ji buvo vis ištinusi, mėlyna, vos kvėpavo, buvo nuoga, nurengta, net pareigūnai išsigando. Pranešė apie tai M. T., ši iškvietė pareigūnus. Jis pasitiko pareigūnus, parodė, kur T. Ž. guli. Tose statybose renkasi narkomanai, benamiai, pijokai, jie ten geria, rėkauja. T. Ž. toje vietoje lankydavosi, ji ten gerdavo. M. T. taip pat prireikė medikų pagalbos, jai sutriko širdies veikla, pakilo spaudimas.

Liudytojas S. P. parodė, kad T. Ž. jam žinoma, su ja jis gyveno 15 metų, turi sūnų – A. P.. Jo santykiai su sūnumi geri. Kaltinamojo nepažįsta. Apie 2018 m. birželio 25 d. įvykius žino tik iš sūnaus. Paskambinęs sūnus pasakė, kad rado negyvą mamą, paskui perskambino, pasakė, kad gyva, sakė, kad sumušta. Žino, kad ją išvežė į ligoninę. Sūnus jam paskambino tą pačią dieną, kai ją rado. Jis su sūnumi buvo nuvykęs į ligoninę, su ja atsisveikino, kai jai išėmė visus aparatus. Apie tai, kas įvyko su sūnumi nekalbėjo. Į ligoninę prašė važiuoti A. P.. Sūnus į šiuos įvykius reagavo sunkiai, pergyveno, buvo išsigandęs, drebėjo jo balsas, jis sunkiai kalbėjo. Jis, įėjęs į palatą net neatpažino T. Ž., taip ji buvo sumušta, o vaikui buvo dar sunkiau.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Tik matė, kad pro jo įmonės, kuri yra adresų (duomenys neskelbtini), kiemą praėjo trys neblaivūs asmenys, jis juos nufilmavo ir perdavė medžiagą tyrėjams. Jis matė, kad du vyrai už pažastų vedė sunkiai bepaeinančią, sunkiai besiorientuojančią moterį, vienas vedė iš vienos pusės, kitas – iš kitos pusės. Moteris atrodė neblaivi. Jie tiesiog ėjo, nesipyko. Ant tų praeinančių trijų asmenų sužalojimų, sumušimų nepastebėjo, o greičiausiai ir nekreipė jokio dėmesio.

Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. Ž. žino kaip valgyklos lankytoją. Ateidavo ir blaivi ir neblaivi, o įvykio dieną ji buvo atėjusi po 12.00 val., pavalgė ir maždaug už valandos išėjo. Išėjo su savo draugu O., su kuriuo paskutiniu metu ateidavo. T. Ž. tą dieną buvo neblaivi, matėsi, kad yra neadekvati, tai jaučiasi iš kalbos, elgesio. O. valgė kartu, neatrodė labai neblaivus. T. Ž. negriuvinėjo, su stalais, suolais nesivartė. Ji ėjo pati, bet matėsi, kad yra neblaivi. Jie turėjo savo stalą prie durų, ten ir valgė. T. Ž. ir jos draugo santykiai buvo normalūs, negirdėjo, kad tą dieną jie pyktųsi, pavalgė ir išėjo. O. nėra konfliktiškas, jis tylus, taktiškas, nematė, kad jie abu konfliktuotų, jie visada elgdavosi mandagiai. Vėliau iš kalbų sužinojo, kad T. Ž. nebėra. O. J. po įvykių ilgą laiką neatėjo. Jis nieko jai nepasakojo, tik ji matė, kad jis buvo sumuštas, nes matėsi sumušimo pasekmės, matėsi, kad buvo mėlynės.

Liudytoja N. P. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamasis G. P. yra jos sūnus, sutiko atsakyti į pateiktus klausimus. Nurodė, kad santykiai su sūnumi visokie, tenka ir pasipykti, bet pykčio ant sūnaus nelaiko. T. Ž. jai yra žinoma iš matymo, kadangi su ja draugavo sūnus G. P.. Išklausiusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja N. P. patvirtino jų teisingumą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos N. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 62–64, 65–67), kuomet liudytoja parodė, kad kiek teko trumpai kalbėtis su G. P., jis pasakojo, kad gyvenamosios vietos neturi, nakvoja kur papuola – kartais po daugiabučių namų balkonais, kartais šiluminėse trasose, parkuose. Nuo pat mažens sūnus buvo labai agresyvus, norėdavo gauti lengvų pinigų, mokytis nenorėjo, greitai pasidarė priklausomas nuo alkoholio. G. P. pas ją į namus atėjo 2019 m. birželio 27 d. apie 8.30 val. iki pusės nuogas, be marškinėlių. Jis pasakojo, kad buvo sutikęs moterį, kurią vadino T. Sakė, kad jai nupirko alkoholio – kažkokio spalvoto alkoholinio gėrimo, dabar tiksliai neprisimena kokio. Kartu su T. buvo kažkur (duomenys neskelbtini). Kartu su T. dar buvo kažkoks T. draugas G. Alkoholį gėrė visi trys. Begeriant alkoholį, G. P. pradėjo meilintis T., o G. pradėjo sakyti, kad T. yra jo moteris ir, kad G. prie jos nelįstų. Gintaras pasakojo, kad G. net sugriebė jam už marškinėlių. T. spėjo dar G. perspėti, kad tas G. turi peilį ir galį jį panaudoti. G. jai atsakė, kad jam nereikia jokių peilių jis ir su savo „kulokais“ gali apsiginti. G. pasakojo, kad jis, atsisukdamas į G., iš savo alkūnės sudavė G.. Tai pasakodamas, G. demonstravo kaip jis sugniaužęs kumštį iš alkūnės sudavė smūgį G. G. sakė, kad nuo smūgių jis G. „atjungė“. Kai „atjungė“ G., jis kažkur nusivedė T. ir su ja lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu, kadangi jis T. vaišino alkoholiu. Po lytinių santykių, jis parsivedė atgal T. ir toliau su ja vartojo alkoholinius gėrimus. Kai baigėsi alkoholis, jis išėjo palikęs T. Išėjęs, jis nuėjo kažkur pamiegoti po balkonu, kai atsikėlė, atėjo pas ją į namus. Pasakojo, kad džemperį „Adidas“, juodos spalvos su raudonomis juostelėmis ant rankovių jis išmetė pakeliui namo, kadangi džemperis buvo visas kruvinas, kur padėjo šviesiai mėlynos spalvos marškinėlius, nesakė. Papildomai apklausta, ikiteisminio tyrimo metu N. P. parodė, kad jos sugyventinis J. P. galėjo šių G. P. pasakojamų aplinkybių negirdėti, nes dažnai vaikščiojo rūkyti. G. P. ankščiau – 2008-2009 metais yra draugavęs su moterimi, vardu T., vaikščiodavo kartu, miegodavo. Kai G. P. grįžo iš įkalinimo įstaigos, jam sakė, kad T. bus jo ir niekieno kito.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis G. P. yra jo sugyventinės N. P. sūnus, santykiai su juo įvairūs, ankščiau yra buvę pykčių dėl alkoholio, G. P. yra jį sužalojęs. T. Ž. pažinojo, su ja yra rinkęs metalą, žino, kad ji draugavo su G. P. iki pastarojo bausmės atlikimo. G. P. atėjo pas juos į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje 2018 m. birželio mėnesį, apie 22.00–23.00 val. Apie tai, ar G. P. buvo su T. Ž. 2018 m. birželio mėnesį, nežino, G. P. jam nieko nepasakojo. G. P. buvo su džinsais, kažkokiu viršumi, atrodė pagiringas. Jis sužalojimų nepastebėjo, kraujo nematė. Neatsimena, ar tą vakarą buvo taip, kad G. P. bendrautų atskirai su N. P., o jo nebūtų šalia. Paskui atvyko policija ir G. P. sulaikė, jie manė, kad dėl vagystės. Mano, kad G. P. ir motinos N. P. santykiai priešiški, G. P. buvo ją sumušęs, atėmęs alų, pinigų, jis yra nenuspėjamas, agresyvus, mano, gal dėl alkoholio vartojimo. Gali būti, kad tą dieną G. P. atėjo tik su džinsais, be marškinėlių, jis jam davė savo. G. P., sakė, kad marškinėlius išmetė.

Liudytojas M. V. teisme parodė, kad vasaros gale, tai galėjo būti 2018 m. birželio 26 d., jis su kolega A. R. vyko į iškvietimą. Buvo gauti du pranešimai. Vienas, kad namuose buvo sumuštas vyras, kitas dėl negyvos to vyro sugyventinės. Atvažiavę pagal iškvietimą, rado vyriškį, kuris paaiškino, kad naktį jį kažkas užpuolė, kad jis nežino nei kas, nei kur. Jis kelis kartus sakė, kad ėjo vienas. Vyriškį išsivežė medikai. Galbūt po valandos, ar po dviejų vyriškis atsiminė, kad buvo ne vienas, nurodė, kad jo draugė turi būti ten toje gatvėje. Tos gatvės pavadinimo neatsimena, atsimena, kad ten netoliese, apleistose statybose. Nuvykus tuo adresu, jau buvo kažkoks vyras, kuris buvo apžiūrėjęs tą patalpą ir joje radęs moterį. Šis asmuo parodė, per kur ten galima patekti, ten buvo mažas tarpelis įlįsti į tų patalpų vidų. Tas vyras įėjo pirmas, tada jis, parodė, kur maždaug guli ta moteris. Įėjęs į vidų, rado moterį. Moteris kvėpavo, buvo pulsas, tuo momentu atvyko medikai. Kadangi teritorija visa aptverta, jis ieškojo, kaip į ją patekti medikams. Rado sienoje skylę, kurios iš lauko nesimatė, ir parodė medikams. Sumuštas vyras jam žinomas iš ankstesnių iškvietimų, jis tą kartą buvo sumuštas, stipriai sutinęs, matėsi, tik akių plyšeliai, skundėsi, kad jam skauda visą kūną. Rastos moters veidas buvo purvinas, matėsi, kad ji sumušta, burnoje, visur buvo žemių, bet kvėpavo, matėsi, kad juda krūtinė, buvo pulsas. Moteris iki pusės buvo uždengta antklode. Aplinkoje buvo daug visokių šiukšlių, skudurų, butelių, viskas apleista. Ginklų nematė, buvo tik pagalys, 1-2 metrų atstumu nuo moters, jos kojų pusėje, kurio vienas galas buvo kruvinas. Su aplinkiniais jis nebendravo, buvo su medikais, jiems padėjo susinešti daiktus. Atvykus į pirmą kvietimą pas sumuštą vyrą, buvo moteris, kuri nurodė, kad vyriškis grįžo, paprašė jos leisti išsimiegoti, ji leido. Paskui vėliau jis paprašė iškviesti medikus, nes pradėjo skaudėti. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino jų teisingumą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 82–84), kad jis dirba (duomenys neskelbtini) VPK Patrulių rinktinėje vyriausiojo patrulio pareigose. 2018 m. birželio 26 d. budėjo kartu su vyriausiuoju patruliu A. R.. Apie 6.45 val. iš budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi į namus atėjo pažįstamas žmogus, kuris yra sumuštas. Labai greitai nuvykus nurodytu adresu, namo kieme pasitiko pranešėja M. T., kuri paaiškino, kad paėjusią naktį apie 01.00 ar 02.00 val. pas ją į namus atėjo dukros draugas O. J., kuris ryte paprašė iškviesti jam greitąją medicinos pagalbą. Pranešėja parodė, kad nakties metu kažkas pasibeldė į jos namo duris, jis atpažino, kad tai būtent O. J., ji jį į namus įsileido, kadangi jis paprašė leidimo pas ją pernakvoti. O. J. veidas buvo akivaizdžiai sumuštas: jo abi akys buvo užtinusios ir tamsiai mėlynos. Paklausus O. J., kas jam atsitiko, nurodė, kad apleistame pastate (duomenys neskelbtini) gatvėje, nakties metu jį užpuolė ir sumušė jam nepažįstamas asmuo, kuris jį spardė kojomis ir mušė rankomis. Taip pat nurodė, kad jį sumušė iš nugaros, todėl nematė, kas ir kad buvo vienas, niekam jokių pretenzijų neturi. Atvykę medikai išsivežė O. J.. 8.40 val. iš budėtojo vėl gavo pranešimą, kad reikalinga nuvykti į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje esančias apleistas gamyklos patalpas, kadangi apleistose patalpose vakar buvo sumušta moteris, kuri liko gulėti tose apleistose patalpose. 8.44 val. nuvykus prie šių patalpų, juos pasitiko kaimynas, kuris jiems paaiškino, kad apleistos gamyklos patalpų viduje be gyvybės ženklų guli moteris – T. Ž.. Šių apleistų patalpų viduryje ant žemės buvo patiestas mėlynos spalvos kilimas, ant kurio gulėjo moteris. Matėsi tik moters veidas ir kojos nuo kelių žemyn. Moteris buvo užklota kreminės spalvos antklode. Matėsi, kad moters veidas purvinas ir ištinęs, o jos burnoje pilna žemių. Priėjo prie moters, pamatė, kad moteris nesąmoninga, bet kvėpuoja, nes ties moters krūtine judėjo antklodė. Pažiūrėjo, kad moters pulsas taip pat yra. Tai iš karto radijo ryšiu perdavė budėtojui, kad jie informaciją perduotų medikams ir juos paskubintų. Moteris gulėjo ant nugaros, jos kojos buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) gatvę, o galva nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę. Kai T. Ž. buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), jie iš įvykio vietos išvažiavo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti mirusios liudytojos T. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 55), kuomet ji parodė, kad 2018 m. birželio mėn. 25 d. apie 19:30 val. eidama (duomenys neskelbtini) gatve iš apleisto „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos ar tai kareivinės teritorijos, esančios priešais jos namą, girdėjo triukšmą, keiksmažodžius. Girdėjosi vyriški bei moteriški balsai.

2018 m. birželio 26 d. Protokolais – pareiškimais nukentėjusysis O. J. pranešė, kad 2018 m. birželio 26 d. apie 16.00 val. į jo ir sugyventinės T. Ž. gyvenamąją vietą apleistoje statybvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje atėjo T. Ž. draugas G. P. (nukentėjusysis tuo metu daugiau duomenų nežinojo, tik vardą). Jie visi trys vartojo alkoholį, G. P. prie jo kabinėjosi, kadangi jis draugauja su T. Ž., o prieš tai ši draugavo su G. P.. Apie 18.00 val. dėl pavydo G. P. kumščiais ir kojomis sudavė jam ne mažiau nei penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas. Jam ėmė kraujuoti veidas. Tuo metu T. Ž. miegojo. Apie 20.00 val. G. P. išėjo, o jis su T. Ž. atėjo pas jos motiną. Apie 22.00 val. jie vėl grįžo į statybvietę, atėjo ir G. P., kuris vėl ėmė jį mušti į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau nei 15 smūgių, padarė sužalojimus, sulaužė žandikaulį. T. Ž. liepė jam eiti namo, nes bijojo, kad G. P. jį užmuš. Jis nematė, kad G. P. muštų T. Ž.. Jis išėjo ir daugiau T. Ž. nebendravo (t. 1, b. l. 1, 90);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis O. J. atpažino G. P., kaip asmenį, kuris jį sumušė 2018 m. birželio 25 d. (t. 1, b. l. 91–96);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. P. atpažino G. P., kaip asmenį, kuris buvo kartu su jo motina T. Ž. ir O. J. apleistame pastate (t. 1, b. l. 166–170);

2018 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas garso įrašas, nustatyta, kad 2018 m. birželio 26 d. 6 val. 53 min. Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo užfiksuotas pranešėjos S. A. pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) esančio sumušto O. J., kuriam labai skauda galvą, kraujuoja, skauda žandikaulį (t. 3, b. l. 1–3);

Iš 2018 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto GMP 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas garso įrašas. 2018 m. birželio 26 d. 7 val. 01 min. VšĮ (duomenys neskelbtini) GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu: (duomenys neskelbtini), pacientui O. J. (t. 3, b. l. 4–5); Iš 2018 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto GMP 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas garso įrašas. 2018 m. birželio 26 d. 7 val. 01 min. VšĮ (duomenys neskelbtini) GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu: (duomenys neskelbtini), pacientui O. J. (t. 3, b. l. 6–7);

2018 m. rugsėjo 20 d. objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2018 m. birželio 26 d. 08 val. 33 min. S. A. pranešimo dėl T. Ž. nužudymo adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašas (t. 3, b. l. 8–10); Iš 2018 m. liepos 11 d. objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) GMP stoties 2018 m. liepos 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2018 m. birželio 26 d. 8 val. 40 min. registruoto kvietimo adresu (duomenys neskelbtini), pacientei T. Ž. garso įrašas (t. 3, b. l. 11–12);

2018 m. liepos 17 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 2018 m. birželio 27 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos skyriaus pateikti apsaugos kamerų 2018 m. birželio 25 d. nuo 13.00 val. iki 24.00 val. vaizdo įrašai, iš kurių matyti galimai G. P., T. Ž. ir O. J. patekimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją laikas – 13.18 val. Matyti, kad 14.03 val. iš apleistų patalpų išlenda G. P., o 14.07 val. išlenda moteris (T. Ž.) ir vyras (O. J.). 14.57 val. į apleistas patalpas įlenda G. P., vilkintis juodos spalvos su raudonos spalvos juostelėmis sportinį bliuzoną, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir avi tamsios spalvos (galimai pilkos arba tamsiai mėlynos) su baltos spalvos detalėmis sportinius batelius. 16.43 val. G. P. išlenda iš patalpų ir grįžta į jas 18.41 val. 18.40 val. į apleistas patalpas įeina T. Ž., apsirengusi juodos spalvos marškinėliais be rankovių, juodos spalvos su baltomis juostelėmis kelnėmis, su šviesiomis guminėmis šlepetėmis. 19.05 val. į apleistas patalpas įeina O. J., vilkintis mėlynos spalvos su baltomis detalėmis bliuzoną, pilkos spalvos kelnes ir avi gelsvos spalvos sportinius batelius; nuo 23.04 val. iki 23.07 m. prie metalinių vartų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją iš vidinės pusės matosi judanti žmogaus ranka; 23.18 val. pro UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartus perlipa vyras, O. J., kuris 23.19 val. nueina (duomenys neskelbtini) gatve (kryptimi link (duomenys neskelbtini)) (t. 3., 13–15);

2019 m. vasario 14 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2018 m. birželio 27 d. savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas iš telefono, kuris įrašytas į kompaktinę plokštelę, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodoma, kad vaizdo įraše matoma kaip du vyrai, iš dešinės pusės galimai O. J. ir iš kairės pusės G. P., veda T. Ž., kuri yra apsvaigusi. Vyras iš kairės pusės (G. P.) avi mėlynos ir baltos sportinio tipo batus, dėvi mėlynos spalvos džinsinio tipo kelnes, juodos spalvos sportinio tipo švarką su raudonos spalvos trimis juostomis ties rankomis. Vyras iš dešinės pusės (O. J.) apsirengęs šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, avi šviesių spalvų sportinius batus, dėvi juodos spalvos striukę, po striuke galimai apsirengęs tamsios spalvos sportinio tipo švarką (3 t., b. l. 18–19);

2019 m. vasario 12 d. Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti 2018 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros (adresu (duomenys neskelbtini)) metu rasti ir paimti daiktai. Apžiūros protokole užfiksuota, kad:

1) Baltos spalvos bliuzonas, supakuotas į popierinį maišą Nr. 3, tiek priekinėje, tiek nugarinėje, tiek ir vidinėje dalyje įvairiose vietose gausiai suteptas rudos spalvos dėmėmis;

2) Šviesios spalvos pagalvė, supakuota į kartotinę dėžę Nr. 8, yra nešvari, aplipusi žemėmis bei įvairiose vietose matomos rudos spalvos dėmės;

3) Pilkos spalvos megztinis, supakuotas į kartoninę dėžę Nr. 10, vyriškas, užsegamas pilkos spalvos užtrauktuku. Megztinis nešvarus, aplipęs žemėmis. Megztinis tiek priekinėje, tiek nugarinėje, tiek ir vidinėje dalyse įvairiose vietose gausiai suteptas rudos spalvos dėmėmis (įvairaus dydžio). Megztinio priekinės dalies dešinėje pusėje sutepimų ženkliai daugiau, negu megztinio kairėje pusėje. Nugarinėje megztinio dalyje taip pat sutepimų yra daugiau megztinio dešinėje pusėje;

4) Juoda kuprinė, supakuota į kartoninę dėžę Nr. 14;

5) Juodos spalvos su pilkos spalvos apačia bliuzonas, supakuotas į popierinį maišą Nr. 15;

6) Metalinė gertuvė, supakuota į voką Nr. 16;

7) Rasti buteliai, supakuoti į kartoninę dėžę Nr. 18, tarp kurių ir penki buteliai su burnos skalavimo skysčiu, 250 ml talpos (t. 3, b. l. 20–33).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti 2018 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros (adresu (duomenys neskelbtini)) metu rasti ir paimti daiktai. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima:

1) Automobilio sėdynės atlošo iškarpos, supakuotos į voką Nr. 12, yra pilkos spalvos su juodos spalvos detalėmis. Įvairiose iškarpų vietose matomos įvairaus dydžio rudos spalvos dėmės;

2) Pakloto dalies iškarpa, supakuota į voką Nr. 13;

3) Guminės šlepetės pado dalis, supakuota į voką Nr. 17, yra gausiai sutepta rudos spalvos dėmėmis, įvairiose vietose. Pado dalis yra dviejų spalvų, t. y. rausvos ir baltos spalvų. Pado dalies ilgis yra apie 10 cm, o plotis apie 6,5 cm. Kitoje pado dalies pusėje, įvairiose vietose matomi rudos spalvos sutepimai, bei šiek tiek žemių. Po apžiūros guminės šlepetės pado dalis supakuota į tą patį voką Nr. 17 (t. 3, b. l. 34–39);

Iš 2019 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas 2018 m. birželio 27 d. papildomos įvykio vietos apžiūros (adresu (duomenys neskelbtini)) metu rastas ir paimtas peilis. Peilio geležtė baltos spalvos, o rankena plastikinė rudos spalvos. Peilio rankenos kraštai, kurie liečiasi su peilio geležte yra pilkos spalvos. Bendras peilio ilgis apie 23 cm. Peilio geležtės ilgis (ašmenų dalyje) – apie 11,5 cm. Peilio rankenos ilgis – apie 11,5 cm. Ant peilio rankenos yra užrašai: „Bachmayer“ ir „Zurich“ (t. 3, b. l. 40–44);

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti 2018 m. birželio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų protokolu M. T. pateikti daiktai – sportinis švarkas „Adidas“ tamsiai mėlynos spalvos, šviesios spalvos apatinės kelnės, ant kurių matyti kraujo dėmės, švytinčios panaudojus preparatą „bluestar“, geltonos, žalios ir mėlynos spalvų sportiniai batai „Sala“, šviesios spalvos sportiniai batai „Nike“, ant kurių kraujo dėmių nerasta (t. 3, b. l. 45–49);

Iš 2018 m. liepos 5 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas O. J. 2018 m. birželio 26 d. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. Apžiūros metu nustatyta, kad gautas sms pranešimas nuo siuntėjo, kuris įvardintas „C.“ su tekstu: „Kas? Tai taysai padarė?!! Atsakyk!!! Jei tai tu –paskutinis draugiškas patarimas-mirk dabar!!!“ pranešimas išsiųstas 2018 m. birželio 26 d. 13:36:09 (t. 3, b. l. 50–54);

Iš 2019 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti 2018 m. birželio 27 d. asmens kratos metu, įtariamojo G. P. pateikti sportiniai bateliai bei marškinėliai trumpomis rankovėmis, kraujo dėmių ant jų neaptikta (t. 3, b. l. 55–60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. J. nustatyta: kraujosruva nosies pamato srityje, nubrozdinimas nosies gale, nosies kaulų bei pertvaros lūžis, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešines akies obuolio junginėje, kraujosruva kaktos dešinėje ties antakiu, kraujosruva dešiniajame žande, pereinanti į smakro dešinę pusę, kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, kraujosruva kairės akies kaušelyje, pereinanti į kairį žandą, kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruva dešinio žasto išorinio paviršiaus vidinėje dalyje, nubrozdinimas kairiame dilbyje bei plaštakoje, kraujosruvos kairio žasto išoriniame paviršiuje (atspindi (žalojusio) daikto formą), kraujosruva krūtinėje, kraujosruvos liemens kairės pusės apatinėje dalyje, kraujosruva nugaros kairės pusės vidurinėje dalyje, nubrozdinimas nugaros dešinės pusės apatinėje dalyje, nubrozdinimas kairio klubo, sėdmens srityje bei kairės šlaunies viršutinės dalies išoriniame paviršiuje, kraujosruvos bei nubrozdinimas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kraujosruvos bei nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu nosies kaulų bei pertvaros, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kraujosruvos, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimai buvo patirti dėl nemažiau kaip dvidešimt trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis bei medicininių duomenų duomenys rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktu (-ais) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis bei medicininių duomenų duomenys rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis) (t. 3, b. l. 72–73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Ž. nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, žaizda ties dešinės akies vokų išoriniu kampu, žaizda kaktos dešinėje, kraujosruvos galvos dešinėje, apimant smilkinio apatinę dalį, skruostą, žandą bei smakrą, kraujosruva bei žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje, nubrozdinimas kairio skruosto srityje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje. Tiriamajai taip pat nustatyta: kraujosruva pilvo viduryje bei dešinėje (atspindi žalojusio daikto formą), kraujosruva nugaros kairėje, kraujosruva kairio sėdmens srityje, kraujosruva kairio peties išorinėje dalyje (atspindi žalojusio daikto formą), kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva kairėje plaštakoje, kraujosruva dešinio peties užpakalinėje dalyje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva dešinio klubo srityje, kraujosruvos bei nubrozdinimas dešinėje šlaunyje (atspindi žalojusio daikto formą), kraujosruvos kairėje šlaunyje (atspindi žalojusio daikto formą), makšties užpakalinės sienelės skliauto paviršinis plyšimas. T. Ž. tamponėliuose su makšties turiniu spermijų nerasta, rasti sperminio skysčio pėdsakai. T. Ž. tamponėliuose su makšties turiniu spermijų nerasta, rasti sperminio skysčio pėdsakai. T. Ž. tamponėlyje su tiesiosios žarnos turiniu, tamponėlyje su burnos turiniu spermos nerasta (VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini))). Sužalojimai padarytu buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimai, kurie atspindi (žalojusio (-ių)) daikto (-ų) formą padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us) (t. 3, b. l. 89–90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: nubrozdinimas kairiame žande, kraujosruvos krūtinės abipus, kraujosruva krūtinės dešinėje ties jungtimi su pažastimi, nubrozdinimai nugaros apatinės dalies dešinėje bei dešinio sėdmens srityje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Dalies krūtinės sužalojimų vaizdas atspindi žalojusio (-ių) daikto (-ų) formą. Kitų sužalojimų vaizdas nerodo juos padariusio (-ių) daikto (-ų) tikslių savybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojat su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai patirti dėl nemažiau šešių trauminių poveikių, kai buvo padaryta: 1. nubrozdinimas kairiame žande; 2. kraujosruvos krūtinės abipus; 3. kraujosruva krūtinės dešinėje ties jungtimi su pažastimi; 4. nubrozdinimai nugaros apatinės dalies dešinėje bei dešinėje bei dešinio sėdmens srityje; 5. nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje; 6. nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimų vaizdas, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti 2018-06-26/2018-06-27. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b. l. 158–159).

Specialistas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko nukentėjusiojo O. J. apžiūrą, dėl kurios yra pateikęs išvadą (t. 3, b. l. 72–73) ir kurią patvirtina. Į klausimą, kaip galima įvertinti smūgių stiprumą, kad sukelti tokius konstatuotus sužalojimus, specialistas atsakė, kad kraujosruva yra kraujagyslės plyšimas, su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius, kraujagyslė gali būti gilesnė, gali būti paviršutinė, todėl didelės jėgos tam, kad plyštų kraujagyslė suduodant ar atsitrenkiant į tą vietą nereikia, tai galima padaryti ir maža jėga, taip pat vidutine ir didele. Nubrozdinimas tai yra odos viršutinių sluoksnių suardymas, tam užtenka ir mažos jėgos. Kaulas yra gilesnė, kietesnė struktūra, solidesnė struktūra nei oda. Tam, kad lūžtų, prarastų savo vientisumą, kad būtų suardytas kaulo vientisumas, tam reikalinga didesnė jėga. Dėl mažos jėgos kaulas nelūžta. Nustatyti kairės akiduobės, nosies kaulų lūžiai, apatinio žandikaulio lūžis, galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Nustatyti, ar šie sužalojimai galėjo būti padaryti krentant ar griūnat pačiam asmeniui, ar suduodant smūgius, nagrinėjamu atveju negalima, tačiau bendras sužalojimų vaizdas rodo, kad jie yra būdingi suduodant į kūną.

Specialistas G. A. C. taip pat patvirtino kaip teisingą savo byloje pateiktą specialisto išvadą dėl T. Ž. sužalojimų (t. 3, b. l. 89–90). Dėl padarytų sužalojimų laiko galėtų pasakyti, kad pas moterį buvo kraujosruvos kūne, galūnėse, liemens srityje, pilvo apatinėje dalyje, šlaunyse, kurios atspindi žalojusio daikto formą, panašu į stačiakampio formą. Tada buvo užduotas klausimas, ar galėjo būti padaryti pagaliu, atsakė, kad galėjo būti, nes vaizdas atspindi žalojusio daikto formą. Pagal tai galėjo atsakyti net ir mechanizmą, vadinasi daiktas judėjo, su pagreičiu ir atsitrenkė į kūną. Pati į daiktą atsitrenkti negalėjo. Pas ją buvo vidiniai sužalojimai, kraujosruva po galvos smegenų kietuoju dangalu. Apžiūrėjo kartu su ginekologu, buvo kraujavimas iš lytinių organų, apžiūrėjo ir buvo nustatytas 3 cm ilgio plyšimas makštyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas pagaliu. Sužalojimai buvo padaryti praėjus neilgam laiko tarpui iki patekimo į stacionarą. Paprastai jeigu žaizdos pradėjo gyti, tai reiškia, kad praėjo daugiau negu 6 val. nuo sužalojimo, tada chirurgai žaizdų nesiuva. Šiuo atveju žaizdos buvo susiūtos, chirurgiškai sutvarkytos, todėl ši gydymo taktika rodo, kad sužalojimas yra šviežias, t. y. galėjo būti padarytas praėjus neilgam laiko tarpui iki patekimo į gydymo įstaigą. Sužalojimas makštyje galėjo būti padarytas ir vieną ir keliolika valandų iki patekimo į gydymo įstaigą, nustatyti tiksliau nebuvo įmanoma, kadangi moteris, pagal jos kraujo rodiklius, vartodavo alkoholį, gali būti pakitęs krešėjimas, gijimas žaizdų, nei pas pilnai sveiką žmogų. Dėl kraujosruvos po kietuoju smegenų dangalu, kompiuterinio tomografo aprašyme ir operacijos metu buvo nurodyta, kad kraujosruva yra ūmi. Visos pasaulio literatūros rašo, kad ūmi kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu gali susidaryti per trijų parų laikotarpį, t. y. negali atskirti ar praėjo valanda, trys, ar para, ar dvi, ar dvi su puse paros. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti buku daiktu, kas gali būti kumštis, koja, batas. Jeigu asmeniui yra suduodami smūgiai kumščiu, suduodančiajam ant krumplių sužalojimai gali ir neatsirasti. Pagal nukentėjusiosios sužalojimų vaizdą gali pasakyti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir gulint, ir stovint, atskirti negalima. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Pasakyti, ar po smūgio į galvą, kuomet buvo padaryta kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu, nukentėjusioji iš karto prarado sąmonę, ar vėliau, neįmanoma.

Specialistas ikiteisminio tyrimo metu taip pat apžiūrėjo kaltinamąjį G. P. ir pateikė specialisto išvadą (t. 3, b. l. 158). Išvadoje nurodyta, kad dalies krūtinės sužalojimo vaizdas atspindi žalojusio daikto (galimai rankų pirštų) formą, judėjo ranka, turėjo kontaktą su kūnų ir padarė sužalojimus, ne pats kūnas judėjo ir atsitrenkė į fiksuotą ranką.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. J. kraujyje rasta 0,34‰ (promilės) acetono. Kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 3, b. l. 83).

2018 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Ž. mirties faktas konstatuotas 2018 m. rugpjūčio 31 d. 17:30 val. (t. 3, b. l. 91).

2018-09-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. atlikus T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicininį tyrimą, nustatyta, kad mirties priežastis: trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (t. 3, b. l. 96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Ž. mirė nuo patirtos politraumos sukeltų komplikacijų – galvos smegenų strigimo, antrinės smegenų išemijos, išsivysčiusių infekcijų komplikacijų ir antrinės mažakraujystės fone ištikus asistolijai. T. Ž. mirtis konstatuota stacionare 2018 m. rugpjūčio 31 d. 17:30 val. T. Ž. konstatuoti šie sužalojimai: sužalojimai galvoje – minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinėje galvos ir veido pusėje, muštinės žaizdos dešinėje kaktos ir viršutinės lūpos pusėje, ūmus subdūrinis kraujo išsiliejimas apie dešinį galvos smegenų pusrutulį. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir mažiausiai 5 smūgiais. Kraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sukelti kiekvienas iš išvardintų galvos sužalojimų. Sužalojimai galvoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos pilve, gaktoje, kairio sėdmens srityje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai (kurie medicininėje dokumentacijoje tiksliau nenurodyti) galvoje, veide, pilve, rankose, paviršinis makšties gleivinės plyšimas padaryti kietais bukais daiktais ir neabejotinai ne mažiau kaip keliolika smūgių. (Tikslaus sužalojimų skaičiaus šiuo atveju nustatyti negaliu – gal būt tiksliau galės spręsti teismo medicinos ekspertas apžiūrėjęs nukentėjusiąją ligoninėje greitai po traumos). Paviršinis gimdos gleivinės plyšimas padarytas greičiausiai į makštį įvedant kokį nors kietą daiktą – pagalį ar pan. Taip makšties gleivinės sužaloti vyras savo lytine varpa negali. Sužalojimas lytiniuose organuose vertinamas nesunkiu, visi likusieji paminėti šiame skyriuje sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. Ž. mirė nuo sužalojimų visumos, tačiau svarbiausi tanatogenezėje buvo galvos sužalojimai. Spręsti apie sužalojimų eiliškumą šiuo atveju nėra galimybės. Sužalojimai kūno paviršiuje padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti smūgiuojant kokiu nors daiktu (lazda ar pan.), spardant kojomis. Sužalojimai didelės apimties ir padaryti su vidutine ar net didele jėga. T. Ž. buvo sužalota apie kelios-keliolika valandų iki jos radimo – tai patvirtina subdūrinės hematomos apimtis, aktyvaus kraujavimo iš žaizdų nebuvimas, konstatuotas kūno atvėsimas. Konstatuoti T. Ž. sužalojimai nėra būdingi savigynai ir savęs žalojimuisi (t. 3, b. l. 99–104).

Specialistas Ą. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvadą dėl T. Ž. palaikų tyrimo tvirtina (t. 3, b. l. 99–104). Patvirtino, kad T. Ž. mirties priežastis yra politrauma, politraumai buvo svarbiausia galvos sužalojimai, šiuo atveju galvos smegenų pažeidimas dėl subdurinės hematomos, trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, išsiliejo didelis kiekis, užspaudė smegenis, jos dislokavosi, strigo, žuvo. Į klausimą, kuo galėjo būti padaryti sužalojimai galvoje, specialistas atsakė, kad galėjo būti padaryti spardant kojomis, dalis sužalojimų galėjo būti padaryti ir rankomis, taip pat suduodant daiktu, tai gali būti pagalys, nes plika ranka padaryti muštinę žaizdą galvoje yra sunku. Suduodant kumščiu tokį sužalojimą taip pat padaryti sunku, greičiau lūžtų kumštis, o ne kakta. Palaikai tyrimui pakliuvo daugiau kaip po dviejų mėnesių gydymo, daug kas jau buvo sugiję, išnykę, atliekant tyrimą remtasi tuo, ką medikai matė pirmomis valandomis, tačiau nebebuvo galima paimti objektų laboratoriniam ištyrimui, kad galima būtų spręsti apie galbūt žalojančio daikto formą ar pobūdį. Specialisto išvadoje buvo aprašytas makšties plyšimas, kadangi gydytojai įvardijo paviršinį makšties plyšimą, toliau viskas baigėsi uždegimu, buvo susidariusi tarp makšties ir storosios žarnos fistulė, tai reiškia, kad žarnyno turinys išėjo per makštį. Dėl to pacientė buvo operuota. Dėl tų plyšimų, kitų sužalojimų, jis specialisto išvadoje nurodė, kad galbūt tiksliau atsakytų ekspertas, nes ligos istorijoje yra gydytojo įrašas, kad apžiūrėta su teismo medicinos ekspertu. Dėl specialisto išvados 8 punkto dėl sužalojimų laiko, specialistas nurodė, kad rėmėsi turimais medicininiais duomenimis, todėl nurodė, kad buvo sužalota kelios – keliolika valandų iki jos radimo, buvo nustatytas kraujavimas, didžiulė hematoma, jau išvežant ji buvo komoje, ji buvo atšalusi, rektalinė temperatūra buvo 32 laipsniai, t. y. sunkus atšalimas, hipotermija, kas rodo, kad vasarą ji turėjo gulėti be sąmonės ar bejėgiškos būklės valandomis, todėl mano, kad ji buvo sužalota keliolika valandų, galbūt 10 valandų, iki jos pristatymo į gydymo įstaigą. Paviršinis makšties gleivinės plyšimas padarytas greičiausiai į makštį įvedant kitą kokį daiktą, o ne varpą ar pirštais, kadangi padaryta kryptinga apie 3 cm ilgio įstrižo paviršiaus žaizda, kas rodo, kad tai būdingiau tyčiniam žalojimui.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grunto (gauto voke Nr. 7), padaryta 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėtos Nr. 1: mėg. Nr. 1 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 1 a rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų T. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000009 proc.

Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo plytos (gauto voke Nr. 21), padaryta 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu.

Ant tirti pateikto pagalio (gauto pakete Nr. 6), paimto 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėto Nr. 1: mėg. Nr. 5 žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, nerasta; mėg. Nr. 5a rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu; mėg. Nr. 6 rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti vieno asmens, moters, kurios genotipas sutampa su T. Ž. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 6 rastas žmogaus kraujas.

Ant tirti pateikto pagalio (gauto pakete Nr. 20), paimto 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėto Nr. 2: mėg. Nr. 7 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 7a rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu; mėg. Nr. 8 žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, nerasta.

Ant tirti pateiktų trumpikių (gautų dėžutėje Nr. 5), paimtų 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 11 spermos nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su T. Ž. genotipu; mėg. Nr. 12 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 13 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 41 rasta susimaišiusių daugiau kaip dviejų asmeną biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti.

Ant tirti pateiktų kelnaičių (gautų dėžutėje Nr. 9), paimtų 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 14 spermos nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 15, Nr. 16a rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu; mėg. Nr. 16 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti.

Ant tirti pateiktos liemenėlės (gautos dėžutėje Nr. 22), paimtos 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 17 rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti vieno asmens, moters, kurios genotipas sutampa su T. Ž. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 17 rastas žmogaus kraujas; mėg. Nr. 18 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu.

Ant tirti pateiktų džinsinių kelnių (gautų dėžėje Nr. 11), paimtų 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėtų Nr. 1: mėg. Nr. 19 rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 20 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti. Vieno asmens genotipas sutampa su T. Ž. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su G. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su mėginyje Nr. 20 nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000000000000002 proc; mėg. Nr. 21 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu.

Ant tirti pateiktų marškinėlių (gautų dėžėje Nr. 2), paimtų 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 22 rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti vieno asmens, moters, kurios genotipas sutampa su T. Ž. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 22 rastas žmogaus kraujas; mėg. Nr. 23 žmogaus kraujo ir spermos nerasta, rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti. Vieno asmens dominuojantis genotipas sutampa su T. Ž. genotipu, kito asmens šalutinis genotipas sutampa su G. P. genotipu.

Ant tirti pateikto bliuzono (gauto dėžėje Nr. 2), paimto 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 24 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su O. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų O. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000004 proc; mėg. 25 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 43 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti vieno asmens, vyro, kurio biologiniai pėdsakai nepriklauso G. P., O. J.; mėg. Nr. 44 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu.

Ant tirti pateiktų kelnių (gautų dėžėje Nr. 2), paimtų 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), tiriant pažymėtų Nr. 2: mėg. Nr. 26 rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti. Vieno asmens dominuojantis genotipas sutampa su T. Ž. genotipu, kito asmens šalutinis genotipas sutampa su O. J. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 26 rastas žmogaus kraujas; mėg. Nr. 27 rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti. Vieno asmens dominuojantis genotipas sutampa su O. J. genotipu, kito asmens šalutinis genotipas sutampa su T. Ž. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 27 rastas žmogaus kraujas.

Ant tirti pateiktų G. P. kelnių, paimtų 2018 m. birželio 27 d. pagal asmens kratos protokolą iš G. P.: mėg. Nr. 9, Nr. 10 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 42 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 42a žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, nepriklausančių G. P., O. J. ir vyrui, kurio biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, rasta ant tirti pateikto bluzono mėginyje Nr. 43.

Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, paimto 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 28, Nr. 29 rasta spermos, netinkamos asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 28a rasta spermos, netinkamos asmens tapatybei nustatyti, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 29a spermos nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 30 spermos nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; mėg. Nr. 31 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu.

Ant tirti pateiktos antklodės, paimtos 2018 m. birželio 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 45 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su T. Ž. genotipu; mėg. Nr. 46 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis nuo G. P. dešinės ir kairės rankų panagių, padarytomis 2018-06-28, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su G. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų G. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000003 proc.

Ant tirti pateiktų T. Ž. dešinės rankos nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 34), rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti vieno asmens, moters, kurios genotipas sutampa su T. Ž. genotipu. Vadovaujantis Y haplotipo lyginamojo tyrimo rezultatais negalima atmesti O. J., kaip galimo vyro biologinių pėdsakų, rastų mėg. Nr. 34, donoro. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant mėg. Nr. 34 rastas žmogaus kraujas.

Ant tirti pateiktų T. Ž. kairės rankos nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 35), rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti. Vieno asmens dominuojantis genotipas sutampa su T. Ž. genotipu, kito asmens šalutinis genotipas sutampa su O. J. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 35 rastas žmogaus kraujas.

Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su T. Ž. makšties turiniu, tampono su T. Ž. tiesiosios žarnos turiniu, tampono su T. Ž. burnos turiniu spermos nerasta, rasta žmogaus kraujo, nustatytas moters genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti, kuris sutampa su T. Ž. genotipu.

Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su T. Ž. makšties turiniu, tampono su T. Ž. tiesiosios žarnos turiniu, tampono su T. Ž. burnos turiniu vyro biologinių pėdsakų nerasta (t. 3, b. l. 125–134).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateiktų medinio pagalio (popierinis paketas Nr. 6), rasto prie antklodės ir 55 cm ilgio medinio pagalio (popierinė pakuotė Nr. 20), rastų ir paimtų 2018-06-26 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti, todėl sulyginti juos su rankų atspaudais daktiloskopinėse kortelėse ir atsakyti į antrą klausimą nėra galimybės (t. 3, b. l. 142–143).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šviesiai pilkos spalvos su tamsiai mėlynos spalvos rankovėmis bliuzone, tirti pateiktame kartoninėje dėžėje Nr. 2, pažeidimų nėra. Juodos ir baltos spalvų trikotažiniuose marškinėliuose, tirti pateiktuose kartoninėje dėžėje Nr. 2, esantys pažeidimai buvo padaryti panaudojant įrankį ar daiktą, turintį pjaunančių ar kerpančių savybių. Marškinėlių pažeidimai buvo padaryti keleto poveikių pasekoje, tačiau nustatyti keliais poveikiais tai buvo padaryta negalima, kadangi nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Juodos spalvos trikotažinių kelnių, tirti pateiktų kartoninėje dėžėje Nr. 2, dešiniosios klešnės, nugarinio paviršiaus ir juosmens pažeidimas buvo padarytas plėšiant ir panaudojant įrankį ar daiktą, turintį pjaunančių ar kerpančių savybių, keleto poveikių pasekoje. Nustatyti keliais poveikiais tai buvo padaryta negalima, kadangi nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Juodos spalvos trikotažinių kelnių, tirtų pateiktų kartoninėje dėžėje Nr.2, pažeidimas, esantis juosmens siūlės nugarinės dalies kairėje pusėje, buvo padarytas plėšiant, vieno poveikio pasekoje (t. 3, b. l. 149–153).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

BK 138 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų. BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama ar sveikata sužalojama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

S. G. A. C. išvada bei specialisto paaiškinimai patvirtina, kad O. J. padaryti nosies kaulų bei pertvaros, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kraujosruvos, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto Ą. S. išvados, jo paaiškinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusioji T. Ž. mirė dėl patirtos politraumos sukeltų komplikacijų – galvos smegenų strigimo, antrinės smegenų išemijos, išsivysčiusių infekcijų komplikacijų ir antrinės mažakraujystės fone ištikus asistolijai.

Kaltinamasis neigia naudojęs smurtą nukentėjusiojo O. J. atžvilgiu, nurpdį, kad tik atstūmė jį, taip pat neigia vartojęs smurtą T. Ž. atžvilgiu, mano, kad ji mirė dėl kito asmens pavartoto smurto, nurodė, kad įvykio dieną prieš ją smurtą valgykloje vartojo ne jis, o būtent O. J., tačiau toks G. P. manymas ne tik niekuo nepagrįstas, bet jį paneigia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam kartu su T. Ž. ir O. J. vartojant alkoholį apleistoje gamykloje, O. J. jį žodžiu įžeidinėjo, kadangi buvo „pergėręs“, griebė jam už krūtinės, suplėšė jam juodą Adidas bliuzoną su raudonomis juostelėmis (suplyšo užtrauktukas, rankovės), tada jis pamatė, kad O. J. turi peilį, jis O. J. nustūmė, šis trenkė jam į dešinį petį, ir jis iš patalpų pabėgo. Iš patalpų išėjo apie 16 val., ir daugiau ten negrįžo. Pas motiną į namus grįžo apie 22 valandą, kitą dieną prabuvo motinos namuose, o 2018 m. birželio 27 d. jį sulaikė policijos pareigūnai (t. 4, b. l. 81–84). Apklausiamas pakartotinai ikiteisminio tyrimo metu, G. P. parodė, kad O. J. ėmė prie jo kabinėtis, jis pamatė, kad O. J. rankoje laiko peilį, todėl nieko nelaukęs griebė jam už rankos, atėmė peilį ir jį kažkur išmetė, tada O. J. jį puolė, ėmė tąsyti už bliuzono, jį visą suplėšė, jis nustūmė O. J. ir pabėgo iš patalpų. Patalpose kitų asmenų nebuvo. Apie 23 valandą grįžo į namus pas mamą, su ja išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti (t. 4, b. l. 108–111). Teisme apklausiamas kaltinamasis nurodė, kad O. J. puolė jį peiliu, viena ranka laikė už bliuzono, suplėšė jį, kita ranka būtų dūręs iš apačios, tačiau jis sugriebė O. J. už rankų, nes kitaip jam būtų įdūręs, atėmė peilį, peilis nukrito, jis paėmė peilį ir jį išmetė, O. J. jį parvertė ant žemės, bet jis pabėgo. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo parodymai apie konflikto su O. J. eigą nėra nuoseklūs, todėl jais tikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamojo parodymus apie tai, kad patalpose A. P. jis nematė, kad išėjęs iš patalpų daugiau į jas negrįžo, kad nesmurtavo nei O. J., nei T. Ž. atžvilgiu, kad buvo apsirengęs tais drabužiais, kuriuos pateikė ikiteisminiam tyrimui, paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo O. J. parodymai. Nukentėjusysis O. J. viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, kad jį per du kartus sumušė būtent G. P., kad G. P. daugiausi mušė jį į galvą, jis dengėsi rankomis nuo smūgių, taip pat, kad G. P. jam kumščiais, kojomis ir pagaliu smūgiavo ir į kitas kūno vietas, per abu kartus galėjo suduoti apie 30 smūgių. Jo parodymai dėl esminių jo sumušimo aplinkybių buvo nuoseklūs tiek teikiant 2018 m. birželio 26 d. Protokolą-pareiškimą (t. 1, b. l. 1), tiek apklausiant jį specialiuoju liudytoju bei parodymų aptikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 111-113, 114–116), tiek liudytoju (t. 1 , b. l. 129–131), tiek apklausiant jį nukentėjusiuoju teisme. Tai, kad būtent nukentėjusiojo O. J. parodymai atitinka faktines aplinkybes, patvirtina ir nukentėjusiojo A. P. parodymai, kurie tuo pačiu paneigia ir kaltinamojo G. P. parodymus. Liudytojas A. P. patvirtino, kad buvo apleistame pastate, suprato, kad atėjo į apleistą pastatą tik konfliktui tarp G. P. ir O. J. pasibaigus, pamatė sumuštą O. J., kuris skundėsi skaudančiu žandikauliu. Jis klausė, kas atsitiko, G. P. pasakė, kad O. J. sumuštas todėl, kad „voliojo“ T. Ž.. Nors liudytojas A. P. teisme kai kurių aplinkybių, apie kurias buvo davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu neatsiminė, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau atsiminė ir patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Liudytojo A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad G. P. pats pripažino, kad sumušė O. J., kad būtent G. P. smurtavo, liudytojui patvirtino ir O. J. (t. 1, b. l. 162–165). Liudytojo A. P. parodymus kaip teisingus patvirtina ir tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino G. P., kaip asmenį, kuris buvo apleistame pastate kartu su T. Ž. ir O. J. (t. 1, b. l. 166–170). Tai, kad liudytojas A. P. tikrai buvo atėjęs į apleistą pastatą ir jo bei nukentėjusiojo O. J. parodymus apie tai, kad A. P. išvijo G. P. ir išėjęs per kitą išėjimą iš pastato, padėjo T. Ž. pareiti namo, patvirtina ir liudytojos M. T. parodymai apie tai, kad A. P. jai pasakojo, kad apleistose patalpose nuvijo nepažįstamą vyrą, buvusį su T. Ž. ir O. J., kad ji matė, kad A. P. padėjo pareiti namo T. Ž..

Liudytojos M. T. parodymai, be to, patvirtina ir nukentėjusiojo parodymus, kad O. J. tiek pirmą kartą grįžo į jos namus stipriai sumuštas ir sakė, kad juos užpuolė, tiek antrą kartą, kuomet ji matė jį stipriai sutinusį, matė labai nešvarius ir kruvinus jo drabužius.

Nukentėjusiojo O. J. nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio, lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina ir objektyvūs duomenys, o būtent specialisto išvada (duomenys neskelbtini) kurioje konstatuota, kad O. J. padaryti sužalojimai buvo patirti dėl ne mažiau kaip dvidešimt trauminių poveikių, nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 26 d., sužalojimai padaryti galvoje, rankose, kitose kūno vietose, dalis sužalojimų atspindi žalojusio daikto formą, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo mušamas ir pagaliu (t. 3, b. l. 72–73). Specialisto paaiškinimas teisme patvirtina, kad O. J. padaryti sužalojimai yra daugiau būdingi smūgių sudavimui, o ne atsitrenkiant į daiktus. Nukentėjusiojo parodymus, patvirtina ir 2018 m. liepos 17 d. objektų apžiūros protokole užfiksuoti 2018 m. birželio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos skyriaus pateikti vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenys (t. 3, b. l. 13–15), kad G. P. 2018 m. birželio 25 d. į apleistas patalpas buvo atėjęs ne vieną, o tris kartus, pirmą kartą kartu su T. Ž. ir O. J., tuomet išėjo vienas, vėl grįžo į patalpas vienas, vėl išėjo ir vėl grįžo iš karto po to, kai į patalpas atėjo T. Ž., po dvidešimties minučių atėjo O. J., kuris iš patalpų išėjo po 23 valandos. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su specialisto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, vaizdo kamerų įrašais, liudytojų A. P., M. T. parodymais, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, teismas jais vadovaujasi. Tuo pačiu minėta specialisto išvada paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis tik atstūmė nukentėjusįjį ir jokių smūgių jam nesudavė, vaizdo įrašai akivaizdžiai atskleidžia kaltinamojo melą, kad jis patalpose buvo vieną kartą, kad pateikė ikiteisminiam tyrimui tuos drabužius, kuriuos vilkėjo 2018 m. birželio 25 d. Ir nors nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota apie trisdešimt smūgių, o specialisto išvadoje konstatuoti ne mažiau nei dvidešimt sužalojimų, nors nukentėjusysis nebuvo tikslus, nurodydamas ėjimo į apleistą pastatą ir grįžimo iš jo laiką, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusiajam patyrus smūgius, nuo kurių jis patyrė daugybinius veido kaulų lūžius, kraujavo, esant neblaiviam, jis galėjo ir suklysti dėl tikslaus smūgių skaičiaus, jų eiliškumo, laiko, todėl teismas nukentėjusiojo parodymų nelaiko prieštaringais.

2018 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (t. 3, b. l. 45–49) patvirtina, kad nukentėjusysis O. J. grįžo į M. T. namus kruvinais, suplėšytais drabužiais, ir kad tai būtent tie drabužiai, kurie buvo užfiksuoti peržiūrint jau minėtą vaizdo įrašą.

Netikėti liudytojų A. P. bei M. T. parodymais teismas taip pat neturi jokio pagrindo, jie sutampa su nukentėjusiojo O. J. parodymais, sutampa tarpusavyje bei juos patvirtina kita bylos medžiaga, jų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti būtent G. P. nenustatytas.

Akivaizdu, kad G. P., pirmą kartą sumušęs O. J., iš apleistų patalpų pabėgo būtent išvarytas A. P., tačiau į patalpas grįžus tiek T. Ž., tiek O. J., toliau smurtavo pastarojo atžvilgiu, o vėliau ir T. Ž. atžvilgiu, nes jokių duomenų apie tai, kad apleistose patalpose būtų dar kitų asmenų, byloje nenustatyta.

Liudytojai N. P. ir J. P. patvirtino, kad G. P. yra itin agresyvus kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, kad pas juos į namus atėjo ne 2018 m. birželio 25 d. vakare, o 2018 m. birželio 26 d. vakare, o kitą dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ką patvirtina laikino sulaikymo protokolas (t. 4, b. l. 126–127), o ankščiau jo kelias dienas nebuvo matę, kad atėjo be bliuzono bei marškinėlių, kuriuos nurodė išmetęs, nes J. P. paskolino savo. Kaltinamasis neigė smurtavęs O. J. atžvilgiu bei turėjęs lytinių santykių su T. Ž., tačiau jo parodymus paneigia liudytojos N. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu (t.2, b. l. 62–64, 65–67). Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Nors kaltinamasis nurodė, kad šie liudytojai jį apkalba, kadangi pyksta ant jo dėl buvusių smurtavimo atvejų jų atžvilgiu, tačiau liudytoja N. P. paneigė šią aplinkybę, nors ir nurodė, kad yra buvusi sumušta sūnaus, tačiau pykčio ant jo nelaiko, pasakoja tiesą, o pagal tai, kad ji buvo apklausta tik prasidėjus tyrimui, tą pačią dieną, kai G. P. buvo sulaikytas, t. y. 2018 m. birželio 27 d., akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes ji galėjo žinoti tik iš paties kaltinamojo žodžių. Liudytojas J. P. taip pat negalėjo kategoriškai paneigti, kad G. P. galėjo pasakoti minėtas aplinkybes N. P. jam negirdint.

Kaip matyti iš liudytojo V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolų, G. P. 2018 m. birželio 25 d. buvo apsirengęs juodu Adidas bliuzonu su raudonomis detalėmis ant rankovių, tamsesnės spalvos mėlynais džinsais ir tamsių spalvų sportiniais batais, o ikiteisminiam tyrimui pateikė šviesius mėlynus džinsus ir baltus sportinius batelius, teigdamas, kad būtent su šiais drabužiais jis buvo įvykio dieną, o bliuzoną išmetė kai pabėgo nuo O. J., kadangi O. J. bliuzoną suplėšė. Akivaizdu, kad kaltinamasis, nežinodamas, kad jo išvaizda įvykio dieną buvo užfiksuota net dviejų skirtingų šaltinių, pasirinko tokią gynybos taktiką, kuri galimai padėtų jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, o turėtų įvykio dieną drabužių ir batų atsikratė, kadangi ant jų galėjo likti nusikalstamų veikų pėdsakų. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų pateikto vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad G. P. iš apleisto pastato išėjo ir įėjo į jį keletą kartų su tuo pačiu bliuzonu, t. y. neišmetė jo po pirmojo konflikto su O. J., kadangi jis visiškai nebuvo suplyšęs.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys dėl įvykio vietoje rastų drabužių, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl DNR tyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, patvirtina, kad ant įvykio vietoje rastų T. Ž. marškinėlių, su kuriais ji grįžo į įvykio vietą antrą kartą, rasta kaltinamojo G. P. biologinių pėdsakų. Nors G. P. dieną lydėjo T. Ž., padėjo jai eiti, tačiau ji tuo metu buvo apsirengusi kitais drabužiais ir biologinių pėdsakų nebūtų galėję atsirasti, jei tarp G. P. ir T. Ž. nebūtų buvę artimo kontakto būtent po 19 valandos.

Nors kaltinamasis nurodė, kad prieš T. Ž. smurtavo O. J. valgykloje ir požeminėje perėjoje, tačiau jokių šią kaltinamojo versiją patvirtinančių duomenų nėra. Kad O. J. smurtautų valgykloje paneigė liudytoja R. V.. Teismo medicinos specialisto išvada dėl sužalojimų T. Ž. patvirtina, kad jai buvo suduota ne mažiau nei penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas, dalis sužalojimų atspindi žalojusio daikto formą, sužalojimai padaryti vidutine ir didele jėga, jie nebūdingi savęs žalojimui. Kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, žalojęs daiktas galėjo būti įvykio vietoje rastas pagalys, ant kurio rasta T. Ž. kraujo pėdsakų, ant kito įvykio vietoje rasto pagalio, rasta T. Ž. biologinių pėdsakų. Specialisto išvada dėl T. Ž. sužalojimų pilve patvirtina ir nukentėjusiojo O. J. parodymus, kad jis, eidamas iš apleistų patalpų ir palikęs T. Ž. kartu su G. P., girdėjo, kaip T. Ž. sakė: „nedaužyk man pilvo“, ką akivaizdu ji sakė būtent G. P.. Šios aplinkybės patvirtina, kad T. Ž. buvo sužalota būtent įvykio vietoje, kurioje buvo ir rasta. Sužalojimų pobūdis, o būtent tai, kad didelė dalis sužalojimų padaryta pilve, sėdmenyse, šlaunyse, klube, sužalota makštis, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, kad T. Ž. drabužiai (marškinėliai, kelnės) buvo suplėšyti panaudojant įrankį ar daiktą, turintį pjaunančių ar kerpančių savybių, kelnės taip pat ir plėšiant (t. 3, b. l . 149–153), parodo, kad motyvas smurtauti galėjo būti seksualinio pobūdžio.

Liudytojos N. P. parodymai, kad G. P. gyrėsi turėjęs lytinių santykių su T. Ž., patvirtina ir nukentėjusiojo O. J. parodymus, kad būtent dėl O. J. santykių su T. Ž. jis buvo sumuštas G. P., o tai atskleidžia ir kaltinamojo G. P. nusikalstamo elgesio motyvus, t. y. pavydą, norą turėti su lytinių santykių su T. Ž., kerštą, kad ji susirado kitą sugyventinį. G. P. kriminalinė istorija, liudytojų N. P. ir J. P. parodymai patvirtina, kad jis, būdamas neblaivus savo tikslų gali siekti ir siekia labai agresyviu, smurtiniu būdu.

Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad būtent G. P. nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis smurtavo prieš O. J. ir padarė jam kaltinime nurodytus sužalojimus, būtent G. P. smurtavo ir prieš T. Ž. bei padarė jai daugybinius kūno sužalojimus, nuo kurių ji mirė, todėl jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

Nužudymas ar sveikatos sužalojimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas ar sveikatos sužalojimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, prieš nukentėjusįjį O. J. bei žuvusiąją pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kūno vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai, teismas daro išvadą, kad G. P., naudodamas smurtą suvokė ne abstraktų savo veiksmų pavojingumą, o būtent pavojingumą kito asmens sveikatai ir gyvybei, numatė, kad nuo tokių jo veiksmų nukentėjusysis gali patirti nesunkius sužalojimus, o T. Ž. gali mirti, t. y. išreiškė savo tikrąją valią – norą žiauriai smurtauti, suduoti kuo daugiau smūgių, ir nors nenorėjo padaryti konkrečių sužalojimų O. J. ir atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikalstamas veikas padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tarp jo veiksmų – smūgių sudavimo į galvą tiek O. J., tiek T. Ž. bei padarinių, tai yra O. J. nesunkaus sveikatos sužalojimo bei T. Ž. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai, dėl to, kad buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo tokiems veiksmams.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje objektyvių įrodymų apie kaltinamojo neblaivumą smurtavimo metu nėra, tačiau tiek nukentėjusiojo, tiek paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad iki smurtinių veiksmų atlikimo jis vartojo alkoholinius gėrimus ir visa tai neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmų pobūdžiui, smurtinių veiksmų intensyvumui. Taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

G. P., būdamas ankščiau ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, padarė nesunkią (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 138 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkią (BK 11 straipsnio 6 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis) nusikalstamas veikas, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis pakankamai jauno amžiaus, tačiau anksčiau ne kartą teistas, nusikalto būdamas neseniai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 182–183), liudytojų charakterizuojamas kaip agresyvus, linkęs vartoti smurtą asmuo, pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai (t. 4, b. l. 57). Visa tai leidžia daryti išvadą, kad G. P. nusikaltimus padarė ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o tokie veiksmai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo, kas rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei.

Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tyčios rūšį, smurtinio pobūdžio veiksmus, kaltinamajam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, bausmių už tokias nusikalstamas veikas dydis kaltinamajam nustatytinas atitinkantis BK 138 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmių vidurkį. Tokių bausmių paskyrimas, teismo vertinimu, atitiks padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Paskirtos bausmės kaltinamajam subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrintina su 2018 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė.

G. P. laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 27 d. (t. 4, b. l. 125–126). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 29 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 27 d., vėlesnėmis nutartimis suėmimo terminas tęsiamas iki šiol. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamą realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji S. A., žuvusiosios dukra, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos ir 592,80 Eur turtinės žalos priteisimo (t. 2, b. l. 11–12). Teisiamojo posėdžio metu ieškinį sumažino ir prašė priteisti 403,45 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atimant iš šių sumų 1140,44 Eur, kuriuos jai išmokėjo Teisingumo ministerija kaip smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusysis A. P., žuvusiosios sūnus, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (t. 2, b. l. 178–180).

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinius ieškinius dėl nukentėjusiojo O. J. gydymo išlaidų, sudarančių 256,43 Eur, ir mirusiosios T. Ž. gydymo išlaidų, sudarančių 9862,25 Eur, priteisimo (t. 1, b. l. 134, 146–147).

Nukentėjusioji M. T., žuvusiosios motina, teisme pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (t. 5, b. l. 78–79).

Dėl turtinės žalos priteisimo

Nukentėjusioji S. A. savo ieškinį dalyje dėl 403,45 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis motinos laidojimo išlaidomis. Nukentėjusioji M. T. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 186,35 Eur išlaidų, susijusių su T. Ž. laidojimu, priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Šiuo atveju dėl T. Ž. mirties yra kaltas G. P.. Nukentėjusiųjų ieškiniai turtinei žalai atlyginti yra pagrįsti, todėl tenkintini. Iš S. A. priteistinos turtinės žalos sumos išskaičiuotina 0,44 Eur suma, Teisingumo ministerijos išmokėta, kaip turtinės žalos, patirtos dėl laidojimo išlaidų, atlyginimas (t. 2, b. l. 20–22) ir iš kaltinamojo G. P. priteistina 403,01 Eur turtinei žalai atlyginti S. A. naudai bei 189,35 Eur M. T. naudai. Nustatant turtinės žalos dydį, teismas vertina tai, kad nukentėjusiosios civilinės ieškovės pateikė rašytinius įrodymus, apie motinos ir dukters laidojimo išlaidas (2 t., b. l. 13–17, 4 t., b. l. 51). Nors likusios dalies, t. y. 50 eurų sumos nukentėjusioji S. A. negalėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau akivaizdu, kad kunigo paslaugos laidojant motiną galėjo sudaryti 50 eurų, tokios išlaidos atitinka protingumo kriterijų ir yra priteistinos. Pažymėtina ir tai, kad nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsisakė išmokėti nukentėjusiajai kompensaciją dėl likusios dalies jos patirtos turtinės žalos dydžio –304 Eur, nurodydama, kad nukentėjusioji turi teisę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymu, gauti laidojimo pašalpą, tačiau, nukentėjusioji teisme patvirtino, kad kompensacijos nėra gavusi, žala jai nėra atlyginta, o vadovaujantis minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos, todėl akivaizdu, kad šią teisę nukentėjusioji šiai dienai jau yra praradusi.

Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai taip pat tenkintini pilna apimtimi. Ligonių kasa, atlygindama gydymo įstaigai už nukentėjusiojo O. J. bei mirusiosios T. Ž. gydymą, patyrė žalą. Tarp patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Civiliniai ieškiniai pagrįsti rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 136, 142), todėl iš kaltinamojo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos priteistina 256,43 Eur žala už nukentėjusiojo O. J. gydymą bei 9862,25 Eur žala už mirusiosios T. Ž. gydymą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Dėl T. Ž. nužudymo jos motina M. T. prašo priteisti 15 000 Eur, o vaikai: S. A. – 15 000 Eur, A. P. – 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Bylos duomenimis, visi nukentėjusieji gyveno atskirai nuo T. Ž., kadangi ji vedė asocialų gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, gyvendavo landynėse, teisė auginti sūnų jai buvo atimta nuo 2006 metų (t. 1, b. l. 157–160). Tačiau nukentėjusios motina M. T. rūpinosi dukra, net ir šiai piktnaudžiaujant alkoholiu, bendravo su ja, leisdavo lankytis savo namuose, leisdavo nakvoti pas save, skalbdavo jai drabužius, kitaip rūpinosi. T. Ž. neparėjus namo 2018 m. birželio 26 d., būtent M. T. ėmėsi jos ieškoti.

Mirusiosios dukra S. A. gyveno savarankiškai, atskirai nuo motinos, nurodė rečiau bendravusi su ja, tik tuomet, kaip atvykdavo aplankyti močiutės, tačiau palaikė su ja ryšį ir patyrė didelius išgyvenimus, kad jos motina, patyrusi žiaurius sužalojimus, mirė, rūpinosi jos laidotuvėmis.

Nukentėjusysis A. P. nors ir gyveno atskirai nuo motinos globos namuose dėl motinos vedamo gyvenamo būdo, tačiau nuolat su ja bendravo, leisdavo su ja laiką, padėjo jai rinkti metalą, tarą, jis pats motiną vertino, kaip artimiausią žmogų savo gyvenime, labai pergyveno dėl jos mirties. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji S. A., nurodžiusi, kad jos brolio ryšis su motina buvo žymiai stipresnis, nei jos, artimą jo ryšį su motina patvirtino ir liudytojai S. P., nukentėjusieji O. J., M. T..

Sukeltos pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio ir bet kokia piniginė suma negalėtų kompensuoti artimo žmogaus netekties. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jokio turto neturi, jis iki veikos padarymo oficialiai niekur nedirbo, atliko laisvės atėmimo bausmę. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusieji, nėra. Nors kaltinamasis pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas, tačiau dirbdamas įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, kaltinamasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, priteisus prašomas pinigų sumas bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis nustatytinas M. T. – 10 000 eurų, S. A. – 5 000 Eur, o A. P. 13 000 Eur. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal aukštesnių teismų formuojamą praktiką nukentėjusiesiems iš kaltininko, kuris padarė nužudymą, priteisiama vidutiniškai tėvams 16 300 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-41-697/2015, 2K-513-697/2015, 2K-267-942/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018), o vaikams priteisiama vidutiniškai 11 900 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-368-942/2016, 2K-437-696/2016, 2K-44-648/2016, 2K-279-895/2017, 2K-207-1073/2018). S. A. priteistina suma mažintina Teisingumo ministerijos jau atlyginta neturtinės žalos dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK138 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

-pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

-pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 10 d.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės M. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. P. jos naudai priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 189,35 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės S. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. P. jos naudai priteisti 3860 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 403,01 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. P. jam priteisti 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo G. P. priteisti (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasos naudai (j. a. k. 188783839, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300010002484333„Swedbank“ AB) 10118,68 turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini):

1. Kartoninėje dėžėje Nr. 1 esančią antklodę, kuri buvo rasta ir paimta įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, supakuotą į kartoninę dėžę Nr. 1, ant kurios užrašyti paaiškinamieji užrašai (prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti;

2. Kartoninėje dėžėje Nr. 2, esančius daiktus, paimtus įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, supakuotus į kartoninę dėžę Nr. 2, ant kurios užrašyti paaiškinamieji užrašai (prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini):

1) Rožinės spalvos audeklą, mėlynos spalvos apatines kelnaites, vatos tamponą su nuoplova nuo raudono skysčio dėmės, moteriškas kelnaites, vyriškas džinsines kelnes, vatos tamponą su nuoplova nuo plytos, liemenėle, G. P. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius, G. P. džinsines kelnes, pakuotes, kuriose buvo du tamponai su nuoplovomis nuo įtariamojo G. P. rankų panagių, O. J. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius, pakuotės, kuriose buvo T. Ž. rankų nagų nuokarpos, du tamponus su T. Ž. makšties turiniu, tamponą su T. Ž. makšties turiniu, tamponą su T. Ž. tiesiosios žarnos turiniu, tamponą su T. Ž. burnos turiniu, T. Ž. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti;

3. Kartoninėje dėžėje Nr. 3, esančius daiktus, kurie buvo rasti ir paimti įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu:

1) Rūbus (suplėšytos kelnės, marškinėliai, bliuzonas), supakuotus į pilkos spalvos paketą Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai (priedas prie specialisto išvados Nr. 11-1531(18), baltos spalvos bliuzoną, supakuotą į popierinį maišą Nr. 3, medinį pagalį, supakuotą į popierinį paketą Nr. 6 (ir įdėtas į paketą Nr. 20 su kitu pagaliu), ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai (prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagalvę, supakuota į kartoninę dėžę Nr. 8, ant kurios užrašyti paaiškinamieji užrašai, pilkos spalvos megztinį, supakuotą į kartoninę dėžę Nr. 10, ant kurios užrašyti paaiškinamieji užrašai, automobilio sėdynių atlošo iškarpas, supakuotas į voką Nr. 12, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai, pakloto dalies iškarpas, supakuotas į voką Nr. 13, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai, juodos spalvos kuprinę, supakuotą į popierinį paketą Nr. 14, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai, juodas spalvos bliuzoną su pilkos spalvos apačia, supakuotą į popierinį paketą Nr. 15, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai, metalinę gertuvę, supakuotą į baltos spalvos voką Nr. 16, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai, guminės tapkės pado dalį, supakuotą į voką Nr. 17, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai, butelius, supakuotus į kartoninę dėžę Nr.18, ant kurios užrašyti paaiškinamieji užrašai, kvapo pėdsakus (du stiklainiai Nr. 19), medinį pagalį, supakuotą į popierinį paketą Nr. 20, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai (prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) peilį, supakuotą į kartoninę dėžutę, ant kurios užrašyti paaiškinamieji užrašai, O. J. sportinius batelius be raištelių, supakuotus į popierinį paketą, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai, O. J. sportinius batelius „Adidas“, supakuotus į popierinį paketą, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai, O. J. bliuzoną „Adidas“, supakuotą į popierinį paketą, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai, O. J. apatines pilkos spalvos kelnes, supakuotas į popierinį paketą, G. P. 2 daktiloskopines korteles, rankų ir pirštų antspaudus, O. J. daktiloskopinę kortelę, rankų ir pirštų antspaudus – sunaikinti;

2) G. P. sportinius batelius, marškinėlius, paimtus asmens kratos metu, gražinti G. P..

Kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).

Teisėja Jurga Vasiliauskienė