Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Kristinai Juodelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2018 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu nuo 20.55 val. iki 21.48 val., darbo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žibintuvėliu su įmontuotu elektros šoko įtaisu prilietė P. B. ranką ir du kartus koją, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. K. buvo kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. gruodžio 5 d. nuo 21.00 val. iki 22.15 val., (duomenys neskelbtini), darbovietėje, bendro naudojimo patalpose, tyčia išėmęs dušo patalpos durų rankeną, išjungęs šviesą, dušo patalpoje paliko uždarytą ir be drabužių P. B. prieš jo valią, o nukentėjusiajam prašant, nukentėjusiojo neišleido, tokiais veiksmais neteisėtai atėmė P. B. laisvę.

A. K. 2018 m. gruodžio 5 d. nuo 23.14 val. iki 23.19 val., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sugriebė nukentėjusiajam P. B. viena ranka už gerklės bei pastūmė, dėl ko atsitrenkė galva į sieną, įspyrė vieną kartą koja į kairės kojos šlaunį bei smogė vieną kartą kumščiu į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. B. padarė poodinę kraujosruvą veide, odos įdrėskimus kakle, poodinę kraujosruvą kairiajame žaste, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausiamas parodė, kad kaltę pripažįsta ir patvirtino, jog žibintuvėliu – elektros šoku ne mažiau nei du kartus lietė nukentėjusiojo P. B. koją ir ranką (1 t., b. l. 55, 153). Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai (aplankas D8-po-2000 nuo 20.00 val.) (2 t., b. l. 88). Vaizdo įraše 20:54:46 matyti, kad V. G. (asmuo, apsirengęs mėlynos spalvos darbiniais drabužiais) apžiūrinėja kažką žybčiojančio pas A. K. (asmuo su petnešomis), o paėmęs į savo rankas, nuėjo prie atokiau atsisėdusio asmens su gobtuvu (P. B.). Teismas pažymi, kad asmenis vaizdo įrašuose įvardino proceso dalyviai teismo posėdžio metu peržiūrinėdami vaizdo įrašus (2 t., b. l. 88–90). Vaizdo įraše matyti, kaip V. G. rankoje laiko žibintuvėlį, o P. B. atsistojo, pradėjo trauktis. V. G. pabandė žibintuvėliu priliesti atsistojusio asmens koją, tačiau asmuo ranka atmušė asmens su žibintuvėliu ranką. Vaizdo įraše 20:55:32 matosi, kaip P. B. bando išeiti, nusisuka nuo V. G., tačiau jis priliečia nueinančio asmens ranką, prilietus matosi, kad žibintuvėlis žybčioja. P. B. staigiai atitraukė ranką, pastūmė ranka nuo savęs asmenį su žibintuvėliu. Matosi, kaip P. B. reiškia priekaištus tiek žodžiais, tiek gestais. Tada vėl bando išeiti, tačiau V. G. su žibintuvėliu prilietė jam nueinančiam žibintuvėliu koją, matosi, kaip asmuo krūpteli ir kiek susilenkia. Bando nueiti, tačiau pasivijęs jį V. G. su žibintuvėliu dar kartą priliečia nueinančio asmens koją. Šias aplinkybes patvirtina kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame peržiūrėti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 92–93).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas 2019 m. liepos 31 d. pareiškimas dėl kaltinamojo V. G. ir nukentėjusiojo P. B. susitaikymo (1 t., b. l. 148–149). BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, atsiprašė nukentėjusiojo ir parodė, kad susitaikė su nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu, kartu dirbo ir daugiau konfliktų neturėjo (1 t., b. l. 55, 141, 153; 2 t., b. l. 135). Teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba (1 t., b. l. 139–140), kelis kartus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 61–62), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog susitaikė su kaltinamuoju, V. G. jo atsiprašė, o nukentėjusysis jam atleido. Parodė, kad kaltinamasis atlygino jam 500 Eur žalą, todėl daugiau jokių pretenzijų kaltinamajam V. G. neturi (1 t., b. l. 159). Pareiškime dėl susitaikymo P. B. patvirtino, kad jie susitaikė, kaltinamasis atlygino neturtinę žalą – 500 Eur (1 t., b. l. 148–149). Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiajam žalą. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad, jeigu reikės, atlygins Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, tačiau nurodė, kad jis mėlynių nepadarė (1 t., b. l. 155).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas tiek V. G. asmenį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, neabejoja, jog V. G. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, jog ateityje V. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.

A. K. nusikalstamos veikos numatytos BK 146 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 146 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.) ir kt. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia.

A. K. kaltinamas tuo, kad 2018 m. gruodžio 5 d. nuo 21.00 val. iki 22.15 val., darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, tyčia išėmęs dušo patalpos durų rankeną, išjungęs šviesą, dušo patalpoje paliko uždarytą ir be drabužių P. B. prieš jo valią, o nukentėjusiajam prašant, nukentėjusiojo neišleido, taip neteisėtai atėmė P. B. laisvę (1 t., b. l. 107–110). Pakeistame kaltinime patikslintas veikos padarymo laikas, kad iki 23.30 val. (2 t., b. l. 98).

A. K. savo kaltę neigė (1 t., b. l. 68, 71, 75; 2 t., b. l. 105, 133).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė A. K. išteisinti, kadangi teismo posėdžio metu ištirti įrodymai nepatvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 109–110).

Teismas byloje atlikęs įrodymų tyrimą bei išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad šiuo atveju teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų nepakanka pagrįsti tai, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl A. K. dėl šios veikos yra išteisinamas.

A. K. nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas neturi jokio pagrindo sutikti su kaltinamojo ir jo gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytais argumentais, jog prieš nukentėjusįjį nebuvo vartojamas smurtas, nes A. K. gynėsi nuo nukentėjusiojo, o, jų nuomone, liudytojai negali patvirtinti, kad A. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį, nes jie to matyti negalėjo, kadangi byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai tokius argumentus paneigia. Visų pirma teismas nustatė, kad specialisto išvadoje Nr. G 4398/2018(01) konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialistas nustatė nukentėjusiojo veide poodinę kraujosruvą, odos įdrėskimus kakle, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, kurie padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Specialistas padarė išvadą, kad šie sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Specialistas S. L. teismo posėdžio metu palaikė savo padarytas išvadas ir nurodė, kad galimai šie sužalojimai sutampa su nurodytomis nukentėjusiojo aplinkybėmis, tiek su nurodytomis įvykio aplinkybėmis užduotyje. Atsakydamas į klausimus parodė, kad dalis P. B. nurodytų sužalojimų atitiko nurodytas vietas: P. B. teigė, kad dešinė veido pusė buvo traumuojama, tyrimo metu nustatyta dešinės akies kraujosruva, nusileidžianti į skruosto sritį. Jis teigė, kad buvo sugriebta už kaklo. Tyrimo metu buvo nustatyti odos įdrėskimai kakle. Nustatyti sužalojimai ar įdrėskimai kakle galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais, sugriebiant kaklą, nepaliekant jokių kraujosruvų (2 t., b. l. 33-35). Antra, iš medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad P. B. padaryto sužalojimo pobūdis – sumušimas. Specialioji būklė – mėlynė, patinimas po dešine akimi. Galvoje dauginiai guzeliai, paviršiniai kaklo nubrozdinimai, kairės šlaunies dorzaliniame paviršiuje nubrozdinimas (1 t., b. l. 12). Trečia, nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose aiškiai matyti mėlynė veido dešinėje pusėje (2 t., b. l. 78), kraujosruva ant kojos (2 t., b. l. 79).

Šiuos objektyvius duomenis patvirtina ir anksčiau paminėti kaltinamojo V. G., liudytojo M. J. parodymai. Sužalojimus veide minėjo ir liudytoja apklausta J. S. (2 t., b. l. 104) bei nukentėjusiojo mama, apklausta kaip liudytoja (2 t., b. l. 38–39).

Kaltinamasis ir jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu aiškino, kad teismas negali vadovautis nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie prieštaringi, juose painiojama veiksmų seka. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė esmines įvykio aplinkybes, ir teismas nukentėjusiojo parodymus vertina ne tik jų raidos aspektu, bet ir kartu su kitais bylos duomenimis. Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina anksčiau paminėti kaltinamojo V. G. ir liudytojų parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada, parodymai teismo posėdžio metu apie jam padarytus sužalojimus ir jų lokalizaciją.

Teismas atkreipia dėmesį, kad A. K. kaltinime nėra inkriminuotas elektrošoko naudojimas ir galimai juo sukeltos pasekmės, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareikštą kaltinimą nėra inkriminuojamas dešinės blauzdos sužalojimas (specialisto išvada 1.2. punktas; 1 t., b. l. 18), todėl teismas šių aplinkybių nevertina.

Teismas laiko nustatyta, kad A. K. 2018 m. gruodžio 5 d., nuo 23.14 val. iki 23.19 val., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sugriebė nukentėjusiajam P. B. viena ranka už gerklės bei pastūmė, nuo ko pastarasis atsitrenkė galva į sieną, įspyrė vieną kartą koja į kairės kojos šlaunį bei smogė vieną kartą kumščiu į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. B. padarė poodinę kraujosruvą veide, odos įdrėskimus kakle, poodinę kraujosruvą kairiajame žaste, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl A. K. skiriamos bausmės

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. yra darbingo amžiaus, vedęs, vaikų neturi (1 t., b. l. 140), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, per penkerius metus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 80–81), nuosprendžio priėmimo metu pagal Sodros duomenis nedirba, tačiau dirbo (1 t., b. l. 82, 140). Nusikalstama veika padaryta žala (1 t., b. l. 17–18), dėl jos pareikšti civiliniai ieškiniai (1 t., b. l. 20–25, 142–144).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė A. K. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (2 t., b. l. 109–110).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad A. K. laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių ir skatintų teigiamus gyvenimo pokyčius. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. K. skirtina bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Teismas pažymi, jog skiriant laisvės apribojimo bausmę būtina nustatyti tokius įpareigojimus ir/ar draudimus, kurie užtikrintų bausmės paskirtį ir sudarytų prielaidas kaltinamajam suvokti taikomos atsakomybės poveikį bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą. Teismas A. K. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoja būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo neįgalumą teismas neturi, todėl įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 20–25). Prašoma priteisti iš kaltų asmenų Privalomojo sveikatos draudimo fondo patirtą 45,90 Eur žalą už P. B. gydymą. Pridėtas gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad buvo suteikta ortopedo traumatologo konsultacija dėl daugybinių paviršinių sužalojimų ir radiologo konsultacija dėl vidurinio pirštikaulio lūžio.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo A. K. gynėjas nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir padarinių, todėl civiliniai ieškiniai turi būti atmesti (2 t., b. l. 129).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga neleidžia konstatuoti priežastinio ryšio tarp V. G. bei A. K. padarytų nusikalstamų veikų ir patirtų gydymo išlaidų.

Kaltinamajame akte V. G. kaltinamas tuo, kad jis žibintuvėliu su įmontuotu elektros šoko įtaisu ne mažiau 2 kartus prilietė P. B. kūną, sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 107–110). Kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės pasitvirtino, teismas nustatė, kad V. G. sukėlė fizinį skausmą įrenginiu priliesdamas kūną tris kartus.

Kaltinamajame akte A. K. kaltinamas tuo, kad jis sugriebė nukentėjusiajam P. B. viena ranka už gerklės bei pastūmė, nuo ko pastarasis atsitrenkė galva į sieną, įspyrė vieną kartą koja į kairės kojos šlaunį bei smogė vieną kartą kumščiu į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. B. padarė poodinę kraujosruvą veide, odos įdrėskimus kakle, poodinę kraujosruvą kairiajame žaste, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 107–110). Šios kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu.

Specialisto išvadoje nustatyta poodinė kraujosruva veide, odos įdrėskimai kakle, poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 17–18).

Teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti specialisto pateiktais tyrimo rezultatais ir surašyta išvada. Byloje nei vienas iš kaltinamųjų nebuvo kaltinamas padaręs rankos plaštakos, piršto ar pan. sužalojimą, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys šioje dalyje reiškiamas nepagrįstai. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas dalinai, priteisiant iš A. K. žalą dėl nukentėjusiam padaryto sveikatos sutrikdymo atsiradusių gydymo išlaidų sumą – 15,26 Eur.

Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu prašoma iš kaltinamojo V. G. priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 142–144).

V. G. teismui pateikė pareiškimą dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju P. B., kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam atlygino neteisėtais veiksmais padarytą žalą, t. y. 500 Eur. Pareiškime nukentėjusysis P. B. ranka padarė prierašą, kad gavo iš V. G. 500 Eur. (1 t., b. l. 148–149). Teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. (1 t., b. l. 155). Nukentėjusysis P. B. posėdžio metu parodė, kad V. G. atlygino 500 Eur žalą, kad jį tenkina toks žalos atlyginimas ir jokių pretenzijų V. G. neturi (1 t., b. l. 159).

BPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Antrojoje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos atlyginimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, šalių interesams bei viešajam interesui, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamąją bylą civilinio ieškinio dalyje pagal nukentėjusiojo P. B. kaltinamajam V. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Civiliniu ieškiniu prašoma iš kaltinamojo A. K. priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 142–144). P. B. teismo posėdyje parodė, kad dėl įvykio patyrė fizinę ir moralinę žalą. Skaudėjo, buvo sutrikdyta sveikta, blogai jautėsi. Taip pat 8 mėnesius skaudėjo ranką, dėl jos negalėjo tinkamai dirbti. 2 savaites buvo nedarbingas. Į ranką buvo spirta, ji ištino, kumščio negalėjo sugniaužti. Negalėjo miegoti dėl visų įvykių. Buvo sumuštas, patyrė sveikatos sutrikimų. Buvo muštas į galvą, į koją, į žandą, dėl to patyrė fizinę ir moralinę žalą. Dėl galvos traumos kreipėsi į gydytoją. Jo pajamos per mėnesį apie (duomenys neskelbtini) eurų po mokesčių (2 t., b. l. 17).

Kaip minėta, specialisto išvadoje nustatyta poodinė kraujosruva veide, odos įdrėskimai kakle, poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 17–18). Teismas nustatė, kad šiuos sužalojimus sukėlė A. K. tyčiniai veiksmai.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-976/2018 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 1000 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 868,86 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/20014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 463,39 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 579,24 Eur neturtinė žala ir kt.

Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad dirbdami vidutiniškai uždirba apie (duomenys neskelbtini) Eur po mokesčių (2 t., b. l. 17, 108).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiojo P. B. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš A. K. priteistina 800 Eur neturtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad P. B. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jam dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 2 000 Eur neturtinę žalą, kuri gerokai viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius už tokio masto sveikatos sutrikdymą, juolab pats civilinis ieškinys yra nemotyvuotas (1 t., b. l. 142–144).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai, kuriuose yra CD laikmenos su vaizdo įrašais, prisegti prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žibintuvėlį – elektros šoką, saugomą Vilniaus AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Išteisinti A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti – 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Bausmės atlikimo metu įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai, nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 15,26 Eur turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamąją bylą civilinio ieškinio dalyje pagal nukentėjusiojo P. B. kaltinamajam V. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

P. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. P. B. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai, kuriuose yra CD laikmenos su vaizdo įrašais, prisegti prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žibintuvėlį – elektros šoką, saugomą Vilniaus AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: a) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; b) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; c) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.