- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2-6055-862/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01414-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Advokatai
- Benius Brazaitis
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,MyBike“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SBS Legale“, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, pareikštą atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Almarūnas“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Mokam“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio tarp ieškovės ir atsakovių 2019-11-20 sudarytą trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą; taikyti restituciją 770,25 Eur sumai ir ieškovei iš atsakovės UAB “Mokam” priteisti pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu sprendimo priėmimo metu iš UAB „Almarūnas“ faktiškai gautas lėšas, likusią sumą priteisti iš atsakovės; priteisti ieškovės patirtas bylinėjosi išlaidas iš atsakovių.
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė 2020-09-08 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Almarūnas“ priteisti 893,65 Eur skolos ir 83,15 Eur palūkanų, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Almarūnas“ laiku neatsiskaitė su ieškove už prekes (miltus) ir liko skolinga pagal 2018-10-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBK 00000686 ir 2018-10-26 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBK 00000689. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-19 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Almarūnas“ pateikus 2020-11-09 pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendimą už akių panaikino ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino. Atsakovė UAB „Almarūnas“ su 2020-11-09 pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė priedą 2019-11-20 trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. 1911-20, kuriame akte nurodyta, kad atsakovė UAB „Mokam“ ieškovei yra išrašiusi PVM sąskaitų-faktūrų už 770,25 Eur, o atsakovės UAB „Almarūnas“ skola ieškovei UAB „MyBike“ sudaro 893,55 Eur, todėl buvo susitarta, kad atsakovė UAB „Almarūnas“ sumokės 770,25 Eur už ieškovę tiesiogiai atsakovei UAB „Mokam“. Po šio skolų užskaitymo ieškovės skola atsakovei UAB „Mokam“ tapo lygi F0 Eur, o atsakovė UAB „Almarūnas“ ieškovei liko skolinga 770,25 Eur mažesnę sumą – 123,30 Eur. Ieškovė teigia, kad 2019-11-20 trišaliu tarpusavio skolų užskaitymo aktu Nr. 1911-20 sudarymo metu ieškovė buvo aiškiai nemoki, finansinė padėtis buvo itin sunki, ieškovė buvo skolinga daugiau nei keturiasdešimčiai kreditorių. Prieš pat ginčijamo sandorio sudarymą, 2019-11-18 pareiškimu ieškovės direktorius E. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2019-12-17 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta UAB „MyBike“ bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB “SBS Legale”. Su kreditoriais, kurių reikalavimai buvo pradelsti dar 2016-2017 metais, iki bankroto bylos iškėlimo taip ir liko neatsiskaityta, Vilniaus apygardos teismo 2021-01-11 nutartimi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 81761,33 Eur sumai. Taigi, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo ilgai neįvykdytų/pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, kurie taip ir liko nepadengti iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės nuomone, ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus, nes ieškovei sandoris buvo nenaudingas. Kreditorių sąraše 2019-10-31 nurodyta, kad ieškovės skola atsakovei UAB “Mokam” sudarė 600,85 Eur. Laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2019-11-20 ieškovė iš UAB “Mokam” nebuvo gavusi jokių naujų sąskaitų, kurių mokėjimo terminas būtų suėjęs sandorio sudarymo metu. Atsakovė UAB „Mokam” ne tik išskirta iš kitų kreditorių, bet jai perleistas didesnio dydžio reikalavimas, nei tuo metu privalėjo mokėti ieškovė. Paaiškina, jog šiuo metu yra parduotas visas materialus ieškovės turtas, siekiama išieškoti skolas iš debitorių. Ieškovės turimo turto neužteks net bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Bankroto bylos iškėlimo balanso duomenimis, administratoriui perduoto turto balansinė vertė buvo 100265 Eur, tačiau visas materialusis turtas (17097 Eur balansinės vertės atsargos) parduotas už 3000 Eur, likusį turtą sudaro debitorių, tarp jų ir užsienio, ne ES šalių įmonių, taip pat nemokių bendrovių skolos, todėl šių skolų išieškojimas praktiškai yra neįmanomas tokiai sumai, kad būtų dengiami kreditorių reikalavimai. Ginčijamu sandoriu buvo pažeistos visų ieškovės kreditorių teisės, nes juo nepagrįstai iš kitų, turėjusių pirmumo teisę kreditorių, išskirtas ir privilegijuotas vienas kreditorius - UAB „Mokam“. Dėl ginčijamo sandorio sumažėjo ieškovės turtas, o atsiskaitymas su kreditoriais užtruks gerokai ilgiau arba visai neįvyks. Ieškovės įsitikinimu, nepaisant to, kad ginčijamo sandorio sudarymo data yra nurodyta 2019-11-20, ginčijamas sandoris sudarytas jau po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, t. y. po 2019-12-28, nes ginčijamo sandorio dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui su kitais ieškovės dokumentais. Tuo metu, kai atsakovė UAB „Almarūnas” gavo pirmąjį ieškovės nemokumo administratoriaus raginimą atsiskaityti, atsakovė ginčijamo sandorio kopijos nepateikė. Atsakovės nėra pateikusios įrodymų, kad ginčijamas sandoris iš tiesų sudarytas 2019-11-20, todėl yra pakankamas pagrindas teigti, kad sandoris buvo sudarytas jau po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, ieškovės vadovui neturint jokių įgaliojimų veikti ieškovės vardu. Ieškovės nuomone, atsakovė UAB „Almarūnas” veikė nesąžiningais, nes pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Ieškovė su atsakove UAB „Mokam” atsiskaitymą siekė įvykdyti užskaitymo būdu, o ne atlikdama tiesioginį mokėjimą, todėl atsakovė UAB „Almarūnas” turėjo suprasti, kad ieškovė gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais kreditoriais, ypač jei negali tiesiogiai atsiskaityti su buhalterines paslaugas jam teikiančia įmone.
Teisme 2021-02-22 gautas atsakovės UAB „Almarūnas“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teigia, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla. Vien tai, jog formaliai ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Ieškovė vykdė ūkinę-komercinę veiklą, todėl jai nebuvo draudžiama vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl tos pačios eilės kreditorių skolų grąžinimo. Dėl ginčijamo sandorio ieškovė netapo nemoki, nebuvo pažeistos kreditorių eilės. Ieškovė vis dar vykdė ūkinę-komercinę veiklą, atsiskaitymus su savo kreditoriais, skolų užskaitymus, siekė kiek daugiau grąžinti skolų. Įskaitymai yra įprasta verslo praktika, skolų sudengimas iš esmės nėra nesąžiningas sandoris. Galimai ieškovė vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais, todėl nesutinka, kad ginčijamas 2019-11-20 sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus. Vien tai, jog 2019-12-31 kreditorių ir debitorių sąrašuose atsakovių skolos sumos nurodytos kitokios, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas po 2019-12-28, t. y. po ieškovės bankroto bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovė UAB „Almarūnas“ atliko mokėjimą 2019-05-13 tik po raginimo gavimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo data yra kita, nei nurodyta pačiame dokumente.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Mokam“ 2021-02-22 pateikė atsiliepimą analogišką atsakovės UAB „Almarūnas“ atsiliepimui. Su ieškiniu nesutinka, ieškinį prašo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Teismui pateiktame dublike nurodyta, kad atsakovės pateikdamos identiškus atsiliepimus, nepateikė jokių įrodymų ir svarių argumentų savo atsikirtimams pagrįsti. Paaiškino, jog, priešingai nei teigia atsakovės, 2019 metų lapkritį ieškovė nebevykdė ūkinės-komercinės veiklos, ją buvo nutraukusi ir tai patvirtina 2019-11-05 išrašyta paskutinė PVM sąskaitą-faktūra, kuria buvo parduota ieškovei priklausiusi kompiuterinė kasos sistema ALTERA EJ4 su fiskaliniu bloku EMPIRIJA FB15 (kasos aparatas), naudota veiklai (mažmeninei prekybai dviračiais ir kitomis laisvalaikio prekėmis) vykdyti. Ieškovė 2019 metų gruodžio mėnesį neišrašė nei vienos PVM sąskaitos-faktūros, šio mėnesio PVM sąskaitų-faktūrų registras nemokumo administratoriui neperduotas. Pagal 2019-10-31 balansą, kreditorių sąrašą ir kitus duomenis Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovės turtą sudarė vien tik trumpalaikis 110293 Eur vertės turtas, o visi 219256 Eur įsipareigojimai kreditoriams buvo pradelsti, taigi viršijo visą ieškovės turėtą turtą. Ieškovės direktorius jau 2019-10-17 buvo apsisprendęs kelti ieškovei bankroto bylą, nes konkrečiai šiam tikslui sudaryta 2019-10-17 atstovavimo sutartis su advokato padėjėju Beniumi Brazaičiu, kuris 2019-11-18 pareiškimu, atstovaudamas ieškovės direktorių, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Šis pareiškimas Vilniaus apygardos teismui pateiktas 2019-11-18, teismo priimtas 2019-11-19 nutartimi, 2019-11-20 pranešimas apie priimtą ieškinį paskelbtas viešai ir toje pačioje byloje vos po mėnesio 2019-12-17 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, remiantis 2019-10-31 finansiniais duomenimis. Tai, kad 2019-11-20 ieškovės bankroto byla dar nebuvo iškelta, neturi teisinės reikšmės, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis nesieja kreditorių teisių pažeidimo su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimu/nepriėmimu teisme, nes ginčijamas sandoris sudarytas jau po to, kai teismui pateiktas pareiškimas dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, jis buvo naudingas išimtinai atsakovei UAB „Mokam“ ir juo buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, atsakovei UAB „Mokam“ perleistas 169,40 Eur didesnis reikalavimas, nei tuo metu privalėjo mokėti ieškovė (skola 2019-10-31 sudarė 600,85 Eur). Atsakovė UAB „Mokam“ nuo 2019-11-01 iki 2019-11-30 ieškovei nepateikė jokių naujų PVM sąskaitų-faktūrų. Nesudarius ginčijamo sandorio, t.y. sandorio šalims elgiantis sąžiningai, atsakovei UAB „Almarūnas“ skolą pervedus į banko sąskaitą, kaip buvo pasielgta 2018-12-26, atliekant pirmąjį mokėjimą, pervesta suma būtų panaudota kreditorių reikalavimų mažinimui, atsiskaitymui su VMI prie FM, VSDFV, kitais kreditoriais pagal PLAIS nurodymus. Ginčijamo sandorio šalys nesielgė sąžiningai, nes ieškovė pagal 2019-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą MOKAM Nr. 202003647 su atsakove UAB „Mokam“ turėjo atsiskaityti iki 2019-07-05. Atsakovei UAB „Mokam“ 2019-11-20 buvo žinoma apie faktinį ieškovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir ji turėjo suprasti, kad sudaromu sandoriu atsakovei UAB „Mokam“ suteikiamas prioritetas prieš kitus kreditorius. Ieškovės manymu, nesąžininga buvo ir atsakovė UAB „Almarūnas“, kadangi ginčijamo sandorio sudarymas yra pakankamas pagrindas suprasti, kad ieškovė negali vykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovė UAB „Almarūnas“ kaip verslininkė turėjo suprasti, kad ieškovė gali turėti atsiskaitymo su kreditoriais sunkumų jau vien dėl to, kad prievolės atsiskaityti su buhalterines paslaugas ieškovei teikiančia įmone, nevykdo tiesiogiai. Aplinkybė, jog UAB „Almarūnas“ ankstesnį mokėjimą atliko banko pavedimu, taip pat sudaro pagrindą atsakovės UAB „Almarūnas“ veiksmus laikyti nesąžiningais. Atsakovė UAB „Almarūnas“ nepateikė įrodymų, kad veikė aktyviai ir pasidomėjo ieškovės finansine padėtimi, kad vertino, ar sudarytas sandoris nepažeis ieškovės kreditorių interesų. Atsakovė UAB „Mokam“ negalėjo nežinoti, kad ieškovės veikla faktiškai jau yra nutraukta, ieškovė yra nemoki, turi kitų kreditorių, kuriems turėjo būti teikiama pirmenybė.
Atsakovės UAB „Mokam“ ir UAB „Almarūnas“ teismo nustatytais terminais triplikų nepateikė, neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-21 nutartyje nurodyto įpareigojimo iki 2021-08-02 pateikti teismui dokumentus: elektroninius laiškus dėl 2019-11-20 trišalio tarpusavio skolų užskaitymo akto sąlygų derinimo ir apsikeitimo šalių pasirašytais akto egzemplioriais; mokėjimo dokumentų kopijas, apie tai, kiek UAB „Almarūnas“ sumokėjo UAB „Mokam“ pagal 2019-11-20 trišalio tarpusavio skolų užskaitymo aktą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Actio Pauliana institutas– tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog šalis siejantys tarpusavio sutartiniai santykiai ir ginčijamo sandorio sudarymo metu buvę tarpusavio įsiskolinimai patvirtina egzistavus neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę skolininkams. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Vilniaus apygardos teismas, 2019-12-17 įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškėlė ieškovei bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-19 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Almarūnas“ 893,65 Eur skolą, 83,15 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 976,8 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, teigia, jog duomenis apie ginčijamą sandorį nemokumo administratorius gavo tik 2020 m. lapkričio mėnesį, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „Almarūnas“ pateikė 2020-11-09 pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o kartu su juo pateikė 2019-11-20 trišalio tarpusavio skolų užskaitymo akto kopiją. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020-07-20 rezoliucija, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsė 6 mėnesių terminą ieškiniams dėl įmonės sandorių ginčijimo pagal JANĮ 64 straipsnio 2 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinys pateiktas 2021-01-18, todėl įstatyme nustatytas terminas nėra praleistas.
Actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Nesutiktina su atsakovių argumentu, jog vien tai, jog formaliai ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Teismų praktikoje yra išskiriamos dvi nemokumo rūšys: faktinis nemokumas, kuris suprantamas kaip objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir teisinis (kvalifikuotas) nemokumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-579/2007). Teisinis nemokumas nustatomas priėmus nutartį iškelti bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento būna faktinis bendrovės nemokumas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-18 gautas, o 2019-11-19 priimtas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą viešai paskelbtas www.teismai.lt 2019-11-20. Vilniaus apygardos teismas 2019-12-17 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą.
Byloje esantis 2019-10-31 ieškovės kreditorių sąrašas patvirtina, jog ginčijamo sandorio metu (2019-11-20) ieškovė buvo skolinga 42 kreditoriams, iš viso 49053,65 Eur. Iš minėto sąrašo taip pat matyti, kad atsakovei UAB „Mokam“ ieškovės skola sudarė – 600,85 Eur. Iš 2019-11-20 Trišalio tarpusavio skolų užskaitymo akto Nr. 19-11-20 matyti, jog bylos šalys susitarė, kad atsakovė UAB „Almarūnas“ sumoka atsakovei UAB „Mokam“ 770,25 Eur už ieškovės skolą. Po skolų užskaitymo ieškovės skola atsakovei UAB „Mokam“ sudaro 0 Eur, o atsakovė UAB „Almarūnas“ skolinga ieškovei 123,30 Eur. Vadinasi, atsakovei UAB „Mokam“ perleistas 169,15 Eur didesnis reikalavimas, nei tuo metu privalėjo mokėti ieškovė atsakovei UAB „Mokam“.
Byloje esantis gaunamų sąskaitų faktūrų registras patvirtina, jog nuo 2019-11-01 iki 2019-11-30 ieškovė iš UAB „Mokam“ nebuvo gavusi naujų sąskaitų faktūrų, kurių mokėjimo terminas būtų jau suėjęs ginčijamo sandorio sudarymo metu. Iš byloje esančio 2019-10-01 – 2020-01-04 AB SEB banko išrašo matyti, kad ieškovės atsiskaitymai vyko kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antstoliui R. S. bei Valstybės įmonei „Registrų centras“. Byloje esantis antstolio R. S. 2020-02-05 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-70-2271, 2020-01-14 A. B. kreditorinis reikalavimas, 2020-02-06 kreditoriaus IKO Sportartikel Handels GmbH laiškas, patvirtina ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes, kad ieškovė ilgą laiką nevykdė savo įsipareigojimų tiek aukštesnės eilės kreditoriams, tiek tos pačios eilės kreditoriams. Taigi, bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu (2019-11-20), turėjo finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o ginčijamu sandoriu nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui – atsakovei UAB „Mokam“, taip pažeidžiant kitų, tame tarpe ir turinčių pirmumo teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises.
Atsakovių UAB „Almarūnas“ ir UAB „Mokam“ argumentai, jog dėl ginčijamo sandorio ieškovė netapo nemoki, nebuvo pažeistos kreditorių eilės bei ieškovė vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Atsakovių argumentas, kad įskaitymai įprastai tarp verslo subjektų yra atliekami, o pats skolų sudengimas iš esmės nėra nesąžiningas sandoris, jeigu ieškovė yra moki iš esmės yra teisingas, tačiau tokia verslo praktika vertintina ir pagal tai, kokių tikslų siekiama tokia atsikaitymų tvarka. Kai įmonė neturi finansinių sunkumų ir turi galimybę atsikaityti su visaisi kreditoriais, toks atsikaitymų būdas gali būti priimtinas, siekiant supaprastinti tarpusavio atsiskaitymų procedūras, išvengti tam tikrų papildomų sąnaudų (pavyzdžiui, už banko pavedimų vykdymą). Kitaip tokio turinio susitarimai vertintini tuo atveju, kai įmonė, turėdama finansinių sunkumų ir vėluodama atsikaityti su daugeliu kreditorių, sudaro reikalavimo perleidimo sutartis ar trišalius susitarimus, kuriais pakeičiama įprastinė atsiskaitymų tvarka bei suteikiamas prioritetas vieniems kreditoriams, tuo pačiu apeinant kitus, netgi turėjusius pirmesnės eilės reikalavimo teisę (Lietuvos Apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2A-1095/2012).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti iš įstatymo, teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Nagrinėjamu atveju nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti 2019-11-20 trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą.
Kita iš actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pavyzdžiui, verslininkas ir kt. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002).
Byloje nepateikta duomenų, kurie leistų atsakovės UAB „Mokam“, teikusios buhalterines paslaugas ieškovei, elgesį laikyti apdairiu ir sąžiningu. Atsakovė UAB „Almarūnas“ iki ginčijamo susitarimo sudarymo turėjo pasidomėti visų sandorio šalių patikimumu, finansine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, atsiskaitymais su kreditoriais, ginčais teismuose, daiktinių teisių suvaržymais, tam, kad įsitikinti tuo, kad sudaromas sandoris nepažeis skolininko kitų kreditorių interesų. Konstatuotina, jog tam, kad atsakovės, kaip verslininkės, būtų laikomos sąžiningomis dėl sandorio sudarymo, jos privalėjo pasidomėti ieškovės finansine būkle ir tik įsitikinusios, kad įmonė neturi kreditorių, kurių interesai gali būti pažeisti, galėjo sudaryti ginčijamą sandorį.
Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).
Iki 2020-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte buvo įtvirtintas draudimas nuo bankroto bylos iškėlimo vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles, be kita ko, priešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Analogišką draudimą įtvirtina JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai. Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius, o sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas yra niekiniai ir negalioja (JANĮ 56 straipsnis).
Ieškovė nurodo, jog nepaisant to, kad ginčijamo sandorio sudarymo data yra nurodyta 2019-11-20, ginčijamas sandoris sudarytas jau po ieškovė bankroto bylos iškėlimo, t. y. po 2019-12-28. Teigia, kad šį argumentą patvirtina aplinkybės, kad ginčijamas sandoris nebuvo perduotas nemokumo administratoriui su kitais ieškovės dokumentais. Be to, tuo metu, kai UAB „Almarūnas” gavo pirmąjį ieškovės nemokumo administratoriaus raginimą atsiskaityti (sumokėti 893,65 Eur), atsakovė ginčijamo sandorio kopijos nepateikė. Ginčijamame sandoryje nėra ieškovės antspaudo, nes jis administratoriui buvo perduotas 2020-01-03. 2020-01-17 ieškovės direktoriaus atstovas advokato padėjėjas elektroniniu laišku atsiuntė ieškovės 2019-12-31 kreditorių ir debitorių sąrašus, kuriuose atsakovės UAB „Mokam” reikalavimas buvo 770,25 Eur, o atsakovės UAB „Almarūnas” skola ieškovei buvo 893,65 Eur. Galiausiai, atsakovė UAB „Almarūnas” įsipareigojo atsakovei UAB „Mokam“ skolą dengti pavedimą darant tik nuo 2020 m. kovo mėnesio, t. y. po to, kai UAB „Almarūnas” gavo nemokios bendrovės pirmąjį 2020-02-14 raginimą, o vienintelis realus pavedimas padarytas tik 2020-05-13. Antspaudo perdavimo-priėmimo aktas, Beniaus Brazaičio 2020-10-17 elektroninis laiškas, UAB „MyBike“ 2019-12-31 debitorių sąrašas, UAB „SBS Legale“ 2020-02-14, 2020-05-20 elektroniniai laiškai patvirtina ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Atsakovės atsiliepimuose į ieškinį nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sandoris sudarytas ne po bankroto bylos iškėlimo ieškovei.
Pripažinus sandorį negaliojančiu tiek actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), tiek kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal pripažintiną negaliojantį 2019-11-20 Trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą taikyti restituciją 770,25 Eur sumai ir ieškovei iš atsakovės UAB „Mokam“ priteisti pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu sprendimo priėmimo metu iš atsakovės UAB „Almarūnas“ faktiškai gautas lėšas, likusią sumą ieškovės naudai priteisti iš atsakovės UAB „Almarūnas“. Šis turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais JANĮ nustatyta tvarka.
Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vertinti kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK 93) straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 puntą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovių lygiomis dalimis valstybei priteistinas 17 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu patirta 21,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių, nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1-2 dalimis, 6.66 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2019-11-20 Trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MyBike“, juridinio asmens kodas 302700972, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almarūnas“, juridinio asmens kodas 123047451, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokam“, juridinio asmens kodas 301731979, negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Taikyti restituciją 770,25 Eur sumai ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MyBike“, juridinio asmens kodas 302700972, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokam“, juridinio asmens kodas 301731979, priteisti pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu sprendimo priėmimo metu iš uždarosios akcinės bendrovės „Almarūnas“, juridinio asmens kodas 123047451, faktiškai gautas lėšas, likusią sumą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MyBike“, juridinio asmens kodas 302700972, naudai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almarūnas“, juridinio asmens kodas 123047451.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almarūnas“, juridinio asmens kodas 123047451, 19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokam“, juridinio asmens kodas 301731979, 19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.