- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-198-360/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10395-23
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- R. P., L. R.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė, Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. ir L. R. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-05-09 nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo sulaikymo dienos 2023-03-25 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2023-05-09, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; L. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo sulaikymo dienos 2023-03-25 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2023-05-09, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nuosprendžiu netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymai priteisti iš R. P. ir L. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P. ir L. R. nuteisti už tai, kad 2023-03-22, apie 17 val., veikdami bendrai ir pritardami vienas kito veiksmams, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kambaryje kuriame buvo apsigyvenęs S. L., R. P. agresyviai pareikalavo iš ten buvusio P. R. atiduoti jo turimus pinigus, o pastarajam nesutikus, grasindamas P. R. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, įkišęs ranką į P. R. striukės vidinę kišenę, ištraukė ir L. R. perdavė nukentėjusiajam priklausančius pinigus, po to abu iš ten pasišalino, taip plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo P. R. 380 Eur pinigų.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo išteisinti, perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
2.1. Nurodo, kad kaltinimai neatitinka realybės, nuteistas dėl savo praeities teistumų ir prastos reputacijos. Nukentėjusysis pats yra davęs parodymus, jog niekas nekišo jam rankos į kišenę, nepamena, ar kažkas grasino, nežino, ar buvo rodomas kumštis. Vienu atveju nukentėjusysis, teigia, kad R. P. ėmė pinigus iš kišenės, kitą kartą, jog pats davė 50 Eur, paskui – jog išvis nieko nepamena dėl per didelio alkoholio kiekio.
2.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojas S. L. parodė, jog nukentėjusysis P. R. girtuokliavo kartu iki 10 val. ryto, pasibaigus alkoholiui, P. R. išėjo į miestą parnešti pinigų, grįžo apie 17 val. ir jie kartu nuėjo į parduotuvę pirkti alkoholio ir užkandos. Apeliantas kelia klausimą, kur buvo ir su kuo alkoholį vartojo P. R. nuo 10 val. iki 17 val., kur galėjo išleisti, kam atiduoti ar išvis pamesti pinigus. Apklausiamas P. R. tyrėjai negalėjo pasakyti, kiek turėjo pinigų, minėjo 500 Eur, nors pensijos gauna 400 Eur. Nukentėjusysis senyvo amžiaus, vartojo didelį kiekį alkoholio, todėl galima drąsiai teigti, kad P. R. painioja faktus, daug ko neatsimena. Tiek S. L., tiek P. R. parodymai netikslūs, prieštaringi. Teisme P. R. teigė, jog begeriant su S. L., į svečius atėjo kaltinamieji, paprašė pinigų ir jis, P. R., kažkokią sumą davė R. P., nepamena, kiek, ar buvo grasinama, ar laikė kumštį prie veido. Liudytojas S. L. nepatikimas, keičia parodymus, vieną kartą nurodo, kad vienas iš kaltinamųjų prikišo peilį po kaklu, kitą kartą, jog perdūrė kairį petį peiliu, nenurodo, ar kreipėsi į ligoninę dėl padarytų sužalojimų, kodėl nesikreipė į policiją.
3. Nuteistasis L. R. apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžiu. Nurodo, kad buvo nuteistas dėl S. L. parodymų, tačiau S. L. buvo neadekvatus dėl girtumo, tuo metu gulėjo lovoje ir nieko nematė. Liudytojas teigė, kad jis, L. R., neva grasino nukentėjusiajam, tačiau taip nebuvo. Pats nukentėjusysis teisme pasakė, kad davė pats pinigus.
4. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos advokatės prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015).
6. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nuteistųjų veiksmų vertinimų, nukentėjusiajam esą nebuvo grasinta, jis pats atidavė pinigus, liudytojo S. L. bei nukentėjusiojo P. R. parodymai vertinami kaip prieštaringi, nepatikimi, nes pastarieji įvykio metu buvo neblaivūs. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų R. P. ir L. R. kaltės. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu apeliantų veiksmų vertinimu ir manoma, jog bylos duomenys turėjo būti įvertinti tik taip, kaip laikoma esant teisinga, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo R. P. ir L. R. pripažinti kaltais pagrįstai, jų veiksmai, remiantis įrodymų visuma, įvertinti teisingai.
7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantai nuteisti dėl to, kad veikdami bendrai ir pritardami vienas kito veiksmams, gyvenamojo namo kambaryje, kuriame buvo apsigyvenęs S. L., R. P. agresyviai pareikalavo iš ten buvusio P. R. atiduoti jo turimus pinigus, o pastarajam nesutikus, grasindamas P. R. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, įkišęs ranką į P. R. striukės vidinę kišenę ištraukė ir L. R. perdavė nukentėjusiajam priklausančius pinigus, po to abu iš ten pasišalino, taip plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo P. R. 380 Eur. Nuteistieji neneigia, jog paėmė pinigų iš nukentėjusiojo P. R., tačiau laikėsi pozicijos, kad nukentėjusysis paprašytas esą pats davė gal 150 Eur, smurto nenaudojo, negrasino. Kolegija tokius apeliantų argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma. Nuteistasis R. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad žinojo, jog pas S. L. renkasi kompanijos, todėl ten ėjo su L. R., tikėjosi, kad kas nors ten turės pinigų. L. R. teisme taip pat teigė, jog neturėjo ko gerti, o pas S. L. visi renkasi gerti alkoholio. Taigi iš nuteistųjų parodymų matyti, jog pas S. L., kur buvo ir nukentėjusysis P. R., nuteistieji nuėjo turėdami tikslą, tikėdamiesi, kad gaus pinigų alkoholiui. Tiek R. P., tiek L. R. teisiamajame posėdyje teigė, jog nukentėjusysis P. R. tiesiog paprašytas pats davė pinigus R. P.. Tokia versija neatrodo reali, kadangi nukentėjusysis nurodė nuteistųjų nepažinojęs, todėl neįtikėtina, jog tiesiog paprašytas, geranoriškai nepažįstamiems asmenims atidavė savo pinigus, kurie iš esmės buvo jo pajamos, kaip retoriškai nukentėjusysis klausė ir apylinkės teisme, kaipgi jis galėjo norėti padovanoti pensiją. Nors nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde bandydamas sumenkinti P. R. ir S. L. parodymus vertina šiuos kaip nenuoseklius ir prieštaringus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, paties apelianto parodymai procese nuoseklumu nepasižymi. Teisme jis nurodė, jog nukentėjusysis sudėjo jam į delną pinigus, nors ikiteisminiame tyrime R. P. teigė, jog pinigus nukentėjusysis esą davė ne jam, R. P., o L. R., gal 15-20 Eur. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. R. aiškino, jog matė, kaip nukentėjusysis R. P. paprašytas pastarajam davė pinigų, tačiau R. P. dar įkišo ranką nukentėjusiajam į kišenę ir ištraukė saują kupiūrų, nukentėjusysis nieko nesakė, nesipriešino, kaip užsiminė L. R., suprato, kad R. P. daro kažką negero, bet nieko nesakė, nes bijojo R. P. dėl ankstesnio sužalojimo. Ne teisme, o ikiteisminiame tyrime L. R. duotus parodymus didžia dalimi atitinka ir kiti bylos duomenys, tarp kurių nukentėjusiojo ir liudytojo S. L. parodymai.
8. Kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo P. R. ir liudytojo S. L. parodymuose procese iš tikro esama tam tikro nenuoseklumo, tačiau tai gali būti paaiškinama ir buvusiu neblaivumu, stresu, taip pat praėjusiu laiko tarpu nuo įvykio, tačiau nesama esminių prieštaravimų dėl P. R. pinigų užvaldymo. Tokia išvada pagrįsta. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis ne viską gerai prisiminė, paaiškino, jog įvykio metu turėjo 400 Eur, mažą dalį buvo išleidęs, kita buvo striukės vidinėje kišenėje, nors grasinimų ir kumščio prie veido neprisiminė, tačiau pažymėjo, kad pinigai buvo paimti, jis jų nedovanojo, pats nebūtų siūlęs pinigų, suprato, jog gali būti sumuštas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, jog šie teisingi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. R. teigė, kad pas S. L. vartojo alkoholinius gėrimus, atėjo du nepažįstami asmenys (pagal bylos aplinkybes R. P. ir L. R.), pripuolė prie jo, P. R., grasino, aukštesnysis laikė kumštį prie veido, išsigandęs nesipriešino, aukštesnysis vyriškis iš jo, nukentėjusiojo, striukės, ištraukė pinigus ir pasiėmė. Analogiškai nukentėjusysis aplinkybes buvo nurodęs ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, kreipdamasis į pareigūnus dėl iš jo pagrobtų 380 Eur. Teisme kaip liudytojas apklaustas pareigūnas M. V. patvirtino, jog P. R. kreipėsi dėl iš jo paimtų pinigų, kurių, kaip galima buvo suprasti, geruoju neatidavė, kadangi nukentėjusysis buvo neblaivus, paprašyta ateiti kitą dieną ką nukentėjusysis ir padarė ir nupasakojo įvykio aplinkybes. Nukentėjusiojo P. R. parodymams neprieštarauja ir esminių prieštaravimų neturi liudytojo S. L. parodymai. Liudytojas S. L. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog atėjus nuteistiesiems, P. R. buvo pagrasinta, prikištas kumštis P. R. prie veido. Nors abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose bando sumenkinti liudytojo S. L. parodymus, teigdami, jog šis buvo neblaivus, neadekvatus, gulėjo ir nieko nematė, tačiau tokie argumentai visiškai nepagrįsti. Apklausiamas procese S. L. iš esmės nurodė, jog iš nukentėjusiojo pinigai paimti ne geranoriškai, o dėl nuteistųjų poveikio grasinant, būtent S. L. apeliantus įsidėmėjo, apie juos papasakojo pareigūnams bei atpažino iš nuotraukų, kas iš esmės padėjo tyrimui nustatyti kaltininkus. Nors R. P. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog liudytojas nenuoseklus dėl peilio, tačiau, kaip matyti iš liudytojo parodymų, jis ir neminėjo, kad nagrinėjamo įvykio metu nuteistieji būtų naudoję peilį, apie tai, kad R. P. jam yra buvęs anksčiau praeityje prikišęs peilį, S. L. nurodė tiesiog įvardindamas priežastį, kodėl bijojo šio nuteistojo.
9. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde kelia prielaidą, kad nukentėjusysis galėjo išleisti, kažkam atiduoti ar išvis pamesti pinigus, nukentėjusiojo P. R. parodymais dėl iš jo pagrobtos sumos (380 Eur) dydžio, nėra pagrindo netikėti. Apklausiamas kitą dieną po įvykio, jis nurodė, jog iš banko nusiėmė 400 Eur, su S. L. nuėjęs į parduotuvę, nusipirko degtinės už 6 Eur ir dešrelių už 1 Eur ir nuėjo pas S. L.. P. R. parodymus atitinka ir jo banko sąskaitos išrašas, kuriame aiškiai matyti, jog įvykio dieną 15.40 val. buvo nuimti grynais 400 Eur. Apie tai, kad parduotuvėje nusipirko degtinės ir dešrelių ir nuėjo pas jį į namus, nurodė ir S. L.. Nuteistiesiems inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo P. R., liudytojo S. L. parodymai, kuriuos iš dalies atitinka ir L. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo M. V. parodymai, parodymo atpažinti, įvykio vietos apžiūros protokolai.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas aptarė bei išanalizavo įrodymus, sugretino tarpusavyje. Priešingai nei teigia nuteistieji, būtent įrodymų visuma leidžia atkurti nagrinėjamą įvykių grandinę. Kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistieji siekė gauti pinigų alkoholiui, R. P., reikalaudamas pinigų, pagrasino P. R. kumščiu, ištraukė pinigus iš nukentėjusiojo striukės kišenės, nukentėjusysis turėjo pagrindo išsigąsti dėl galimo smurto panaudojimo. L. R. pritarė ir palaikė R. P. veiksmus, todėl abu apeliantai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinti veikę bendrai.
11. Taigi atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai įvertino R. P. ir L. R. inkriminuotą nusikalstamą veiką, išsamiai išnagrinėjo nuteistųjų veiksmus bei juos tinkamai kvalifikavo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
12. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymai „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, juose prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 76,59 Eur iš L. R. ir 184,26 Eur iš R. P..
13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
14. Nagrinėjamu atveju prašomos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. Abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu buvo suimti, skundžiamu nuosprendžiu nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, iki sulaikymo nedirbo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų R. P. ir L. R. apeliacinius skundus atmesti.