Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio formą, datą, laiką ir vietą dalyvaujantys byloje asmenys informuoti viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant 2022 m. kovo 25 d. nutartį. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nėra ginčo, kad atsakovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. AMA 1702779 buvo apdraudusi automobilio BWM 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 27 d. Galiojant pagal draudimo sutartį teikiamai draudimo apsaugai, 2019 m. balandžio 13 d. apie 17.20 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo „Harley Davidson FLSTC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo A. G. sveikata. Dėl kilusio eismo įvykio Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-588/2020 kalta pripažinta automobilio BWM 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja E. A. Įvykio metu A. G. padarytas sunkus kūno sužalojimas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 26 d. pažyma DL-1 Nr. 1226 A. G. nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. nustatytas 65 procentų netekto darbingumo lygi.

2020 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-20523 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius A. G. nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. paskyrė 449,82 Eur netekto darbingumo pensiją . VSDFV Klaipėdos skyrius A. G. 2020 m. gegužės 29 d. - 2020 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu išmokėjo 1392,99 Eur netekto darbingumo pensiją. Ieškovui kreipusis su pretenzija į atsakovę, atsakovė kompensavo 43,53 Eur išmokos dalį, apskaičiuotą nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.

Iš pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad A. G. nuo 2020 m. birželio 1 d. grįžo į darbą Kretingos rajono savivaldybės administracijoje, kur tebedirba ir gauna darbo užmokestį, kuriuo dydis viršija iki eismo įvykio gautą darbo užmokestį.

Ieškovas ieškinį grindžia CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime išaiškinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepaisant to, jog draudiko prievolė atlyginti nukentėjusiajam (ar jo reikalavimo teises perėmusiam kitam asmeniui, pvz., socialinio draudimo įstaigai) padarytą žalą atsiranda transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, ji gali būti apribota minimalia draudimo suma (atitinkamai pagal ją – maksimalia mokėtinos draudimo išmokos suma), tačiau ne skirtingu atsakomybės režimu. Tai reiškia, kad draudikas turi atlyginti nukentėjusiajam ar kitiems teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims tiek, kiek turėtų atlyginti pats žalą padaręs asmuo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta. Dėl šios priežasties vienintelis draudiko prievolę, palyginti su žalą padariusio asmens prievole, ribojantis veiksnys – (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos (viršutinė riba). Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad nors TPVCAPDĮ atžvilgiu CK taikomas kaip lex generalis, tai nereiškia, jog sutartinės ir deliktinės prievolės yra skirtingos ar kad iš sutarties kylančią draudiko prievolę, palyginti su iš delikto kylančia asmens, kurio civilinė atsakomybė apdrausta, prievole, apriboja TPVCAPDĮ 14 straipsnio 5 dalies ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).

Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 55 punkte numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio miršta, jo laidojimo išlaidos atlyginamos mirusiojo šeimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos viršija laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus.

Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus, kuriuose draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos siekia įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 3 d.) ar jo draudiką, yra išaiškinęs, kad žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Socialinio draudimo įstaiga, reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad eismo įvykio žala– per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Taigi, kaip matyti iš šio reglamentavimo, eismo įvykio žala laikoma ne tik per patį eismo įvykį padaryta žala, tačiau ir žala, kuri atsirado vėliau ir yra įvykio pasekmė. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – SDPĮ) 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (toliau – netekto darbingumo pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo pensijai gauti. SDPĮ 25 straipsnyje numatyta, kad teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį (toliau – nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalį darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Taigi, asmens teisė į valstybinio socialinio draudimo pensiją yra siejama, be kita ko, su jo bendrojo darbingumo netekimu, kuris savo ruožtu tiesiogiai priklauso nuo asmens sveikatos būklės.

Pažymėtina, kad SDPĮ nuostatos, reglamentuojančios netekto darbingumo pensijos mokėjimą, šių išmokų mokėjimo tikslo, priešingai nei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, nesieja su negautų pajamų kompensavimu.

Atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad A. G. dalies darbingumo neteko būtent dėl eismo įvykio, kurį sukėlė E. A. Būtent dėl A. G. dalies darbingumo netekimo ir esant kitoms įstatyme sąlygoms ieškovui kilo įstatyminė pareiga mokėti netekto darbingumo pensiją (nepriklausomai nuo to, kad esant dalies darbingumo netekimui nukentėjęs asmuo gavo darbo užmokestį, kuris yra didesnis nei buvo iki įvykio). Aplinkybė, kad A. G. praėjus daugiau nei vieneriems metams galėjo dirbti, nepaneigia ieškovo pareigos mokėti netekto darbingumo pensiją, t. y. žalos ieškovui padarymo fakto.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykį sukėlė E. A.,, jos veiksmų neteisėtumas yra įrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 5 p.). Teismo vertinimu, tarp E. A. neteisėtų veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi dėl įvykio A. G. netekus dalies darbingumo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius už 2020 m. gegužės 29 d. -2020 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį išmokėjo A. G. iš fondo biudžeto lėšų 1392,99 Eur netekto darbingumo pensiją.

Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi argumentai apie tai, kad ieškovo mokama netekto darbingumo pensija turėtų būti vertinama išimtinai kaip A. G. negautų pajamų kompensacija, yra nepagrįsti. Neginčytina aplinkybė, kad A. G. netekus dalies darbingumo, jis įgijo teisę į netekto darbingumo pensiją. Asmeniui netekus dalies darbingumo, jis nepraranda teisės grįžti į darbo rinką ir gauti pajamas iš darbinės veiklos. A. G. gautas darbo užmokestis (ar tariamas jo padidėjimas) nėra pakankamas įrodymas, kad A. G. dėl eismo įvykio atsitikimo metu netekto darbingumo neprarado pajamų ar kad ieškovas nepatyrė žalos mokėdamas netekto darbingumo pensiją. Teismo vertinimu, pajamų didėjimą lėmė daugelis veiksnių: ekonomikos raida, infliacija, valstybinis minimalios algos reguliavimas ir pan., ir nustatyti, kuris iš jų esminis – galimybių nėra.

Teismo vertinimu, ieškovas, vykdydamas įstatymo priskirtą pareigą mokėti netekto darbingumo pensiją, patyrė išlaidas. Ieškovas patyrė žalą būtent dėl E. A. sukelto eismo įvykio, kurio pasekmė – A. G. sunkus kūno sužalojimas ir dėl to netektas darbingumas, ieškovas turi įstatyminę pareigą mokėti netekto darbingumo pensiją, o atitinkamai atsakovė kaip E. A. civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas turi pareigą šią dėl eismo įvykio, kurio kaltininku yra draudėjas, atsiradusią žalą atlyginti.

Teismo vertinimu, šioje byloje eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės sąlygos (neatsargumu pasireiškusi E. A. kaltė, pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai ir nepažeisti Kelių eismo taisyklių nevykdymu pasireiškę E. A. neteisėti veiksmai, žalos dydis ieškovui mokant netekto darbingumo pensiją A. G., priežastinis ryšys tarp E. A. neteisėtų veiksmų ir ieškovo patiriamos žalos mokant netekto darbingumo pensiją), yra įrodyti. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Tai reiškia, kad atsakovas kaip E. A. civilinės atsakomybės draudikas turi pareigą atlyginti ieškovui jo patiriamas išlaidas netekto darbingumo pensijai A. G. mokėti, kadangi šios ieškovo pareigos vykdymas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio pasekme – A. G. netektu darbingumu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1349,46 Eur žalos už 2020 m. birželio 1 d. - 2020 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu A. G. mokėtą netekto darbingumo pensiją (CPK 178 str., CK 290 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas CPK 83 str. 1 d. 10 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl, tenkinus ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 30 Eur žyminio mokesčio (1349,46 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK96 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu teismas procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, j. a. k. 193180814, naudai 1349,46 Eur (tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt devyni eurai keturiasdešimt šeši centai žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, į valstybės biudžetą 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.