Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Izoldos Nėnienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio fabrikas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-449-570/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasauta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medžio fabrikas“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Verslo sprendimų sistema“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasauta“ priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Su atsakovės priešieškiniu ieškovė nesutiko (T.2, b.l. 97-100). Atsakovė teigia, kad dalis skolos už transporto priemonę Mersedes Benz (duomenys neskelbtini), įsigytą už 76000,00 Lt buvo apmokėta įskaitymo būdu trečiajam asmeniui UAB „Verslo sprendimų sistema“, o likusi skolos dalis sudaro 22885,00 Lt. Ieškovė neginčija šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo fakto, kainos ir kt., tačiau nesutinka, kad trečiajam asmeniui UAB „Verslo sprendimų sistema“ buvo atliktas 53115,00 Lt įskaitymas, nes minėta įmonė jokių įmokų iš atsakovės negavo, o po trijų dienų po reikalavimo sutarties pasirašymo, šią reikalavimo perleidimo sutartį šalys anuliavo. Kadangi atsakovė avansu gavo pinigines lėšas kitų automobilių pardavimui, tačiau jų nepardavė, atlikus skolos įskaitymus ir sudarius tarpusavio skolų balansą, atsakovė lieka ieškovei skolinga bendrą 32464,44 Lt sumą. Ieškovė nesutiko ir su reikalavimu priteisti 17445,96 Lt už neva ieškovės transporto priemonių remontą ir atsargines detales. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas. Tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo jokių susitarimų dėl ieškovės transporto priemonių remonto ar atsarginių detalių pirkimo. Nurodytos detalės ir darbai buvo atlikti tam asmeniui, kuriam ir išrašytos sąskaitos faktūros, t.y. UAB „Trasauta“. Ieškovė priešieškiniui dalyje dėl nuostolių už automobilių detales ir remontą atlyginimui prašė taikyti ieškinio senatį, nes nesant jokių susitarimų, skola kildinama iš žalos padarymo, o jai yra nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, analizuojant jį ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu.

Dėl naujų įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė draudėjo UAB „Medžio fabrikas“ viešus duomenis apie darbuotojų skaičių, tačiau nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti jos pateikti nauji įrodymai. Pagal šios bylos duomenis atsakovei pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl advokato Mindaugo Kukaičio atstovavimo teisėtumo ir įgaliojimų apimties, todėl šiuos naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad teismas neturėjo teisės priimti patikslinto ieškinio, ir apeliacinio skundo, nes pas atsakovę nėra nei vieno darbuotojo, o tai reiškia, kad įmonė neturi jokio valdymo organo, todėl pagal atstovavimo sutartį advokatas neturėjo teisės pasirašyti apeliacinio skundo, nes atlikti veiksmus gali, tik suderinęs su klientu. CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatas advokatas yra tinkamas juridinio asmens atstovas teisme, kurio įgaliojimai yra aptarti sutartyje dėl teisinių paslaugų (T.1, b.l. 21). Iš LR juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad įmonės vadovu nuo 2008-11-17 yra įregistruotas M. M., akcininku nuo 2004-04-13 – J. M.. Atstovavimo sutartį su advokatu yra pasirašęs M. M.. Atsakovės atsiliepimo argumentai, kad įmonė neturi darbuotojų ir jokio valdymo organo, kad skundą padavė ir jį pasirašė asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinį procesą, yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.).

Dėl sumokėtų avanso priteisimo. Apeliantė nesutinka su teismo priteistu skolos dydžiu nurodydama, kad teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą – skaičiavo tarpusavio atsiskaitymus tik pagal konkrečias sutartis ir apmokėjimo paskirtyje pateiktus nurodymus, bet nepriteisdamas bendro skolos likučio įskaitant anksčiau gautus avansus.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009, kt.).

Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio pagrindą, padarė esminę materialinės ir procesinės teisės taikymo klaidą. Teigė, jog ieškovas kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo neprašė priteisti vien tik už konkretaus sandorio metu atsiradusį įsiskolinimą, nors ieškovo ir atsakovo santykiai neapsiribojo vien tik automobilių Mercedes Benz Spriter (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) pirkimų, todėl ieškovas pateikė visus paskutinius šalių pirkimus ir prašė priteisti bendrą skolos likutį.

CPK įtvirtinta nuostata, kad įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad ji atsakovei nėra skolinga, o atsakovė yra skolinga jai pagal visus atliktus avansinius mokėjimus nuo 2006 m. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino ieškinio pagrindą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ieškinį grindė tik trijų automobilių pirkimo faktu, savo reikalavimus grindė automobilių pirkimo sutartimis, išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis.

Dėl automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) pardavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Medžio fabrikas“, UAB „SEB VB lizingas“ ir atsakovė UAB „Trasauta“ 2006 m. lapkričio 17 d. sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-110272 dėl atsakovės parduodamo automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 13-16), kurioje nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja mokėti visus mokėjimus pagal grafiką (sutarties 3.1 -3.3 p.).

UAB „SEB VB lizingas“ iš atsakovės UAB „Trasauta“ 2006 m. lapkričio 21 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PP 2006-110272 įsigijo naudotą automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) už 171 000,00 Lt (kaina su PVM) (T.2, b.l. 10-16). Šios sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 17900,00 Lt, likusią dalį sumokėjo UAB „SEB VB lizingas“ (T.1, b.l. 7).

Iš pateiktos informacijos apie mokėjimus pagal šią sutartį (T.2, b.l. 9) nustatyta, kad už automobilį ieškovė laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. balandžio 24 d. sumokėjo 24397,00 Lt vertės dengimui, 800,01 Lt administravimo mokesčio, 2745,29 Lt palūkanų, 9,50 Lt delspinigių. Viso ieškovė pagal lizingo sutartį yra sumokėjusi 27951,80 Lt.

Atsakovė UAB „Trasauta“ pagal lizingo sutartį 2007-04-24 už ieškovę yra sumokėjusi 146603,00 Lt vertės dengimui, 2041,98 Lt palūkanų, 5,58 Lt delspinigių, viso – 148 650,56 Lt.

Nuosavybės teisė į šį automobilį perėjo ieškovei 2007 m. balandžio 23 d. (T.2, b.l. 17-18).

Iš 2007-04-23 PVM sąskaitos - faktūros Nr. MF 00125 nustatyta, kad ieškovė UAB „Medžio fabrikas“ pardavė, o atsakovė UAB „Trasauta“ už 171 000,00 Lt nusipirko automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 5). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė už perkamą automobilį ieškovei nėra sumokėjusi 22349,44 Lt.

Dėl automobilio Mercedes Benz Sprinter (duomenys neskelbtini) pardavimo. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė iš ieškovės nupirko automobilį Mercedes Benz Sprinter (duomenys neskelbtini) už 182 000,00 Lt (išrašyta 2008-10-23 PVM sąskaita-faktūra Nr. MF 00148, T.1, b.l. 6). Byloje rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovė už šį automobilį yra sumokėjusi 128 885,00 Lt (2008-12-24 kasos pajamų orderis Nr. MF 115 – 51900,00 Lt sumai, 2008-11-07 pavedimas – 76985,00 Lt sumai) (T.1, b.l. 9-11). Byloje nėra įrodymų nuo kada šis automobilis priklausė ieškovei, taip pat nėra jokių įrodymų, kad šalys iš anksto, t.y. nuo 2006 m. buvo susitarę dėl šio automobilio pirkimo – pardavimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad reiktų atsižvelgti į šalių tarpusavio santykius ir visus atliktus avansinius mokėjimus, vykdytus nuo 2006 m. (T.2, b.l. 148). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nurodė, jog mažai tikėtina, kad už perkamą automobilį galėjo būti mokama avansu daugiau kaip prieš 1,5 metų, mokėjimais, kuriuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, nesutampa mokėjimų sumos, kt. Be to, teismo nuomone, nėra pagrindo iš kitos įmonės UAB „Transverslas“ nežinia už ką paimtus 27 000,00 Lt, nesant atsakovės sutikimo, įskaityti į automobilio kainą. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis sutinka, ir sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė jam už automobilį mokėjo ir sekančiais mokėjimais: 2007-02-01 sumokėdama 500,00 Lt avansą (T.1, b.l. 8), 2006-09-07 sumokėdama avansą 23000,00 Lt sumai (T.1, b.l. 12), 2009-05-04 kasos pajamų orderiu įnešant 27000,00 Lt (T.1, b.l. 13) (CPK 178 str.). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė su įrodinėjimu civiliniame procese susijusius teisės klausimus, motyvavo savo išvadas dėl byloje reikšmingų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (CPK 185 str., 270 str.) ir pripažino, kad atsakovė už šią transporto priemonę ieškovei liko skolinga 53 115,00 Lt.

Dėl automobilio Mercedes Benz Sprinter (duomenys neskelbtini) pirkimo. Byloje nustatyta, kad 2008-07-28 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi ieškovė už 76000,00 Lt iš atsakovės įsigijo automobilį Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) (2008-07-28 išrašyta PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. 80090) (T.1, b.l. 14-15). Ieškovės teigimu, ji su atsakove atsiskaitė sumokėdama avansu 2007-01-16 – 45000,00 Lt sumą, 2007-03-02 – 25000,00 Lt sumą ir įskaitant 2007-02-28 grąžinto 13500,00 Lt avanso, t.y. vietoje 76000,00 Lt sumokėjo 83500,00 Lt (T.1, b.l .16-19). Pirmosios instancijos teismas nustatęs šias aplinkybes, ir įvertinęs atsakovės paaiškinimus, kad atlikus įskaitymus (atsakovės 53115,00 Lt skolą ieškovei), teisėjų kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, nors ir nesutinka su tokiu įskaitymu, už perkamą automobilį atsakovei liko skolinga 22885,00 Lt.

Dėl be pagrindo įgyto turto. Reikalaudamas priteisti sumas pagal visus tarp šalių atliktus avansinius mokėjimus apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė be pagrindo įgijo turtą, todėl privalo jį grąžinti.

Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1 d., 2 d.). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t.y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis Nr. 3K-3-396/2013; kt).

Duomenų, kad tarp šalių buvo vykdomi kiti pirkimai, avansiniai mokėjimai ir pan. byloje nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pateiktus įrodymus vertino visų nustatytų civilinės bylos aplinkybių kontekste. Ieškinio pagrindas - ieškovo pateikti dokumentai. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad visi nuo 2006 m. atlikti mokėjimai turėtų būti apskaitomi pagal šiuos tris sandorius, teisėjų kolegija neanalizuoja visų tarp šalių buvusių sutarčių ir jų vykdymo, nes ieškinys pareikštas dėl mokėjimų pagal konkrečias PVM sąskaitas – faktūras: 2007-04-23 Nr. MF 00125, 2008-10-23 Nr. MF 00148 ir 2008-07-28 Nr. TRA 80090.

Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų. Įskaitymas kaip civilinės teisės institutas yra vienas bendrųjų prievolių pabaigos pagrindų. Vienašaliu prievolės šalies pareiškimu prievolė gali baigtis tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.125 str. 2 d.). Įskaitymas būtent ir yra įstatymu nustatytas atvejis, kai tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, pakanka vienos šalies pareiškimo. Įskaitymo esmė yra ta, kad kreditorius ir skolininkas turi vienas kitam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminai yra suėję arba kurių terminai nenurodyti, ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą, o kiekviena šalis turi teisę vienašališkai pareikšti apie įskaitymą ir taip užbaigti tiek kreditoriaus prievolę skolininkui, tiek skolininko prievolę kreditoriui.

Pažymėtina, kad įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (CK 6.134 str.). Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju šalys nepasinaudojo įskaitymo teise viena kitai keliamų reikalavimų atžvilgiu. Pareiškusios reikalavimus viena kitai teismo tvarka ir juos iš esmės ginčydamos, šalys, atsižvelgiant į CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pagal kurias draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, taip pat neturėjo galimybės prievolių pabaigti įskaitymu. Atsakovės priešieškinyje pareikštas prašymas taikyti šalių reikalavimams įskaitymą nelaikytinas materialiuoju teisiniu ieškinio (priešieškinio) reikalavimu. Teismas byloje sprendimą priima tik dėl šalių viena kitai pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo galimybė teismo sprendimu reiškia tik šalių patenkintų vienarūšių reikalavimų vykdymo procedūrų supaprastinimą, vykdymo išlaidų sumažinimą bei proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą. Taigi, šalių patenkintų reikalavimų įskaitymas teismo sprendimu nėra įskaitymas CK šeštosios knygos I dalies IX skyriaus antrojo skirsnio prasme. Įskaitymas teismo sprendimu reiškia sprendimo vykdymo aspektą, nes po to, kai teismo sprendimu yra konstatuojama kiekvienos šalies materialiųjų teisių apimtis ir pobūdis, tokiu įskaitymu iš esmės atitinkamu dydžiu yra modifikuojama vykdytino sprendimo apimtis. Taigi, užuot šalys visa teismo sprendimu tenkintų reikalavimų apimtimi vykdytų kiekviena savo prievolę kitai šaliai, vienarūšių reikalavimų vykdymas apėmimo būdu yra atitinkamai modifikuojamas – įskaitomas ir vykdyti lieka tik kitos šalies reikalavimu nepadengta reikalavimo dalis, kuri ir konstatuojama (nurodoma) teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Teisėjų kolegija nenustačius, kad tokiam įskaitymui yra galiojančių draudimų, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į skundą esant šalių prašymams įskaityti priešpriešinius reikalavimus, bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, kuriuo siekiama ne tik operatyviai išnagrinėti bylą, bet ir užtikrinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, sprendžia, kad yra tikslinga atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Šiuo atveju galutinė ieškovei iš atsakovės priteista suma yra 22349,44 Lt, o atsakovei iš ieškovės - 22885,00 Lt. Skirtumas tarp priteistų sumų yra labai neženklus – 539,56 Lt atsakovės naudai. Pagal patenkintų reikalavimų dalį pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 772,00 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovei – 690,00 Lt žyminio mokesčio. Tokiu atveju skirtumas 82,00 Lt ieškovės naudai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atlieka priešpriešinių reikalavimų (priteistų sumų) įskaitymą ir nustato, jog galutinė suma, kuri iš ieškovės yra priteista atsakovei, yra 539,56 Lt, už kurią taip pat skaičiuotinos ir procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), o galutinė suma, kuri iš atsakovės yra priteista ieškovei yra 82,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Apeliantė už paduodamą apeliacinį skundą yra sumokėjusi 973,93 Lt žyminio mokesčio, kadangi apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Patikslinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį, papildant ją pastraipa:

Atlikti teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovės priteistų sumų tarpusavio įskaitymą:

priteisti iš ieškovės UAB „Medžio fabrikas“ juridinio asmens kodas 300017426, buveinės adresas Meistrų g. 9, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas atsakovei UAB „Trasauta“ juridinio asmens kodas 151468436, buveinės adresas Sasnavos g. 70, Marijampolė galutinę sumą 539,56 Lt (penki šimtus trisdešimt devynis litus penkiasdešimt šešis centus) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (539,56 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2013-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš atsakovės UAB „Trasauta“ juridinio asmens kodas 151468436, buveinės adresas Sasnavos g. 70, Marijampolė ieškovei UAB „Medžio fabrikas“ juridinio asmens kodas 300017426, buveinės adresas Meistrų g. 9, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas 82,00 Lt (aštuoniasdešimt du litus) sumokėto žyminio mokesčio.