Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio mėn. 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. 20 MGL (2600 litų) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bausmės sudėtos apėmimo būdu ir galutinė bausmė pakirta 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo, t.y., laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d., savo darbovietėje – (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė 2009 m. rugpjūčio 26 d. „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą“, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-06-18 iki 2009-08-18 jis, vadovaudamasis LR BPK 154 str. nuostatomis pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos I. P. 2009 m. balandžio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00644-09, naudojantis sistema „Telepikas" kontroliavo mobilaus ryšio telefono (MRT) abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei darė įrašus, kad J. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuoti pokalbiai ir trumposios SMS žinutės yra tyrimui nereikšmingi, šios kontrolės metu surinkti duomenys yra apie privatų asmenų gyvenimą ir nesusiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nors žinojo, kad šio tyrimo veiksmo neatliko, minėtu MRT numeriu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo, nefiksavo ir nekaupė, įrašų nedarė, ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė ONTV 4-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai D. B. kaip ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00644-09 dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, S. V. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d., savo darbovietėje - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė 2009 m. rugpjūčio 26 d. „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą", kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-06-18 iki 2009-08-18 jis, vadovaudamasis LR BPK 154 str. nuostatomis pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos I. P. 2009 m. balandžio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00644-09, naudojantis sistema „Telepikas“ kontroliavo mobilaus ryšio telefono (MRT) abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei darė įrašus, kad J. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuoti pokalbiai ir trumposios SMS žinutės yra tyrimui nereikšmingi, šios kontrolės metu surinkti duomenys yra apie privatų asmenų gyvenimą ir nesusiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nors žinojo, kad šio tyrimo veiksmo neatliko, minėtu MRT numeriu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo, nefiksavo ir nekaupė, įrašų nedarė, ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė ONTV 4-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai D. B. kaip ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00644-09 dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką S. V. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d., savo darbovietėje - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė 2009-09-22 „Informacijos sunaikinimo aktą“ Nr. 10-IL-799, kuriame nurodė, kad vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus 2009-09-03 nutarimą, 2009-09-22 dalyvaujant Vilniaus apskr. VPK ONTV vyr. tyrėjui S. V. bei vyr. tyrėjai D. B. ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-1- 00644-09 2009-04-03 Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjo I. P. sankcionuotos Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinkta informacija ir laikmenos dėl J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefono, abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės, sunaikintos, nors žinojo, kad jokia informacija ir laikmenos naikinami nebuvo, kadangi nebuvo ką naikinti, nes minėtais MRT numeriais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo, nefiksavo ir nekaupė, įrašų nedarė, ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė ONTV 4-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai D. B. kaip ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00644-09 dokumentą.

T.y. S. V. nuteistas už tai, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Be to, S. V. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, tai yra, būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VA VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau - ONTV) 1-o skyriaus 2-o poskyrio vyresnysis tyrėjas, tyčia pagamindamas netikrus dokumentus: dvejus 2009 m. rugpjūčio 26 d. „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus" apie abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir įrašų darymą bei 2009-09-22 „Informacijos sunaikinimo aktą“ Nr. 10-IL-799, minėtus dokumentus panaudodamas ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00644-09 ir taip melagingai patvirtindamas tyrimo veiksmų atlikimo faktą, sąmoningai, t.y. tyčia, pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, nesilaikė teisėtumo policijos veikloje principo, įtvirtinto LR Policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. Nr.VIIl-2048) 4 str. 2 d., pažeidė Pareigybės aprašymo, patvirtinto 2006 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto VPK viršininko įsakymu Nr. l0-V-168, 6.4., 6.5. ir 6.8 p., įpareigojančius valstybės tarnautoją pavestas funkcijas bei užduotis atlikti kokybiškai ir laiku, užtikrinti, kad veikloje būtų laikomasi LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti kitus teisės aktų suteiktus įgaliojimus ir vadovų nurodymus; sąmoningai, t.y. tyčia, pagamindamas netikrus dokumentus ir taip pažeisdamas aukščiau išvardintų normų reikalavimus bei atlikdamas priešingus tarnybos interesams veiksmus, S. V. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos - Vilniaus apskrities VPK autoritetą, pasitikėjimą šia institucija bei jos pareigūnais, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.

Nuteistasis S. V. apskundė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio mėn. 17 d. nuosprendį apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio mėn. 17 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: S. V. pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas–skyriaus vyriausiasis prokuroras apskundė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nuosprendį kasacine tvarka ir prašė jį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio mėn. 17 d. nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nuosprendis panaikintas ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-17 nuospren­dį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl proceso rungimosi ir teisės į gynybą principų (BPK 7, 10 str.) pažeidimo apeliantas nurodo, kad jis teismo prašė išreika­lauti iš jo buvusios darbovietės pil. R. B. operatyvinio sekimo by­lą, kuri būtų pilnai įrodžiusi jo nekaltumą, teismas jo prašymą protokoline nutartimi be jokių motyvų atmetė. Tai ro­do, jog teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, t.y. iš anksto nusistatęs priimti jo atžvilgiu formalų apkaltinamąjį nuosprendį (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Kad jam inkriminuoti BK 300 str. 1 d., jis turėjo nesiklausyti J. S. ir R. B. telefoni­nių pokalbių, nes būtent šie pokalbiai domino ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo priimta teisėjos I. P. nutartis. Pagal šią nutartį nei jis, nei kas nors kitas telefoninių pokalbių nesiklausė, nes nutartis dėl jam neaiškių priežas­čių nebuvo realizuota. Tačiau jis atliko operatyvinį tyrimą R. B. atžvilgiu, kurio metu sankcionuotai klausėsi ir visų R. B. telefoninių pokalbių, tame tarpe ir su J. S.. Žinodami apie tai, į jį kreipėsi tyrėja D. B. ir kiti byloje minimi pareigūnai su prašy­mu surašyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų da­rymo protokolus. Iš pradžių jis tai daryti atsisakė, paaiškindamas tyrėjai, jog J. S. ir R. B. pokalbių klausosi operatyvinėje byloje, kas nesu­teikia jam galimybės viešinti (legalizuoti) telefoninių pokalbių turinio. Tačiau jam buvo parodyta teisėjos I. P. nutartis, leidžianti klausytis J. S. telefoninių pokalbių. Būdamas įsitikinęs, kad ši nutartis yra ne tik leidimas klausytis telefoninių pokalbių, bet ir procesinis leidimas panaudoti tų pokalbių turinį kaip bylos duomenis, jis sutiko surašyti tuos nelemtus protokolus. Juo labiau, kad jo išgirstuose pokalbiuose tikrai nebuvo nieko reikšmingo D. B. bylai, o ir be tų protokolų jau buvo priimtas procesinis sprendimas tą bylą nutraukti, kas ir buvo padaryta. Kadangi tie telefoniniai pokalbiai nei jam, nei D. B. reikšmingi nebuvo, jis juos ir sunaikino, kaip to reikalauja įstatymas. Inkrimi­nuojamuose protokoluose užfiksuota informacija visiškai atitinka tikrovę: J. S. ir R. B. pokalbių klausėsi, pokalbių turinys nebuvo kriminalizuotas, kas ir užfiksuota protokoluose. Visa tai akivaizdžiai atsispindi jo prašytoje išreikalauti operatyvinio sekimo byloje, su kuria teismas susipažinti nepanoro. Teisėjos I. P. nutarties įrašymas į minėtus protokolus turėtų būti traktuojamas ne kaip tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas, o kaip dokumento, leidžiančio panaudoti baudžiamojoje byloje operatyvinio sekimo metu gautus duomenis, nurodymas. Bent jau jis tuo buvo ir yra įsitikinęs. Tyčios ką nors klastoti jis tikrai neturėjo. Manoma, kad nei objektyvia, nei subjektyvia prasme dokumentų klastojimo nėra.

Dėl piktnaudžiavimo tarnyba nurodoma, kad jis jokių dokumentų neklastojo, o pagal pritaikytą nusikalstamos veikos kvali­fikaciją lieka neaišku prieš ką jis sumenkino Vilniaus apskrities VPK autoritetą, kas tuo autoritetu dėl jo veiksmų suabejojo, kas prarado pasitikėjimą policijos pareigūnais ir kuo pasireiškia didelė neturtinė žala, kurią dėl jo veiksmų patyrė valstybė. Dėl to ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriam buvo skirti jo surašyti dokumentai, jau buvo nuspręsta dar prieš kreipiantis į jį, ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas su jais ar be jų.

Apeliantas negali suprasti kuo tyrėja D. B. yra geresnė už jį - kad ji moteris, kad jos buvęs sutuoktinis dirba apygardos prokuratūroje ar dar kažkuo. Kad teisėjos nutartis nebuvo perduota vykdymui tyrėja D. B. žinojo, juk būtent ji inicijavo protokolų ir akto surašymą, ji jo protokolus įdėjo į bylą, t.y. panaudojo, ir jos pačios parašas yra ant informacijos sunaikinimo akto, kurį ji taip pat įdėjo į bylą, juk būtent ji yra tiesiogiai atsakinga už kiek­vieną dokumentą, kuris atsiduria byloje. Jis policijos sistemoje išdirbo 17 metų, turi daugybę apdovanojimu už nepriekaištingą tarnybą, kuriai paaukojo savo sveikatą (diagnozuotas stresi­nis diabetas) ir šeimą, ir galiausiai yra apdovanojamas absurdiškais kaltinimais, dėl kurių privalo aiškintis teismuose.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo visumoje ir padarė teisingas išvadas.

Pirmosios instancijos teismas S. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 dalyje, pripažinęs, kad jis pagamino netikrus dokumentus – du telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolus bei informacijos sunaikinimo aktą. Šis teismas, nuosprendyje nurodęs įrodymus, kuriais rėmėsi darydamas išvadas, konstatavo, kad S. V. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00644-09 pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos I. P. 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria buvo leista laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. birželio 3 d. klausytis J. S. telefoninių pokalbių, perduodamų jo naudojamais mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ją fiksuoti ir kaupti, realiai telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo ir įrašų nedarė. Todėl, pagal šio teismo išvadą S. V., neatlikęs procesinės prievartos priemonės taikymo procedūros, neturėjo jokio teisinio pagrindo surašyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų, o juos surašydamas ir juose nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją kad tokie pokalbiai buvo kontroliuojami bei daromi jų įrašai, kad buvo kontroliuojama ir kita telekomunikacijų tinklais perduodama informacija (SMS žinutės), o gauti duomenys yra tyrimui nereikšmingi, pagamino netikrus dokumentus. Kadangi J. S. pokalbių nebuvo klausomasi, todėl S. V. surašytame Informacijos sunaikinimo akte nurodyta informacija, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės metu surinkta informacija ir laikmenos sunaikintos, irgi neatitinka tikrovės. Taip pat byloje yra įrodyta, jog du protokolus ir aktą į S. V. panaudojo, nes juos pateikė ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00644-09 atlikusiai tyrėjai D. B. ir tie netikri dokumentai buvo įtraukti į ikiteisminio tyrimo bylos dokumentus.

BK 300 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro arba žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl dokumento sąvokos. BPK 179 str. reglamentuoja, kad protokolas yra tyrimo veiksmą aprašantis dokumentas, kuriame fiksuojama tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas, tyrimo veiksmą atliekantis asmuo, tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų panaudojimo sąlygos ir tvarka; protokole pasirašęs tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo; nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo, atliekant tyrimo veiksmus, rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai. Taigi, teismas pagrįstai pripažino, kad protokolas yra tam tikrą tyrimo veiksmą fiksuojantis dokumentas, turintis apibrėžtą teisinę galią ir tam tikras pasekmes.

Minimi protokolai ir informacijos sunaikinimo aktas priskiriami prie dokumentų, numatytų BK 300 str. 1 d.

Pabrėžtina, kad atsakomybė pagal BK 300 str. nustatyta už bet kurio veiksmo, numatyto šio straipsnio dispozicijoje, padarymą.

Byloje nustatyta, kad teisėjos nutartis nebuvo vykdoma. Teisėjos 2009 04 03 nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2009 04 03 iki 2009 06 03 klausytis J. S. telefono pokalbių, perduodamų jo naudojamais mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonementiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kontroliuoti kitą elektroninių rūšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (t.1, b.l. 30-31). S. V. realiai šių telefoninių pokalbių nesiklausė ir įrašų nedarė. Tai pripažįsta ir pats nuteistasis, kuris parodė, jog operatyvinio sekimo byloje klausėsi kito asmens R. B. pokalbių su J. S. ir darė įrašus, nieko verto baudžiamajai bylai neišgirdo, todėl paprašytas ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos D. B. surašė du protokolus ir pokalbių klausymosi aktą.

Teisme apklausti liudytojai D. B., J. D., A. A. patvirtino jog pagal minimą teisėjos nutartį nurodyta procesinė prievartos priemonė nebuvo atliekama. Liudytojas R. G. teisme nurodė, kad į Lietuvos Kriminalinės policijos biurą pagal teisėjos nutartį klausytis J. S. pokalbių nebuvo kreiptasi ir nustatytos formos raštas dėl kontrolės taikymo nebuvo gautas. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro raštai (t.1, b.l. 10-12). Kadangi J. S. pokalbių nutartyje nurodytais telefonais nebuvo klausomasi, todėl S. V. surašytose dviejuose 2009 08 26 „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose“ bei 2009 09 22 „Informacijos sunaikinimo akte“ Nr. 10-IL-79 informacija neatitinka tikrovės, todėl šie dokumentai pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti netikrais dokumentais, o juos pagamino S. V.. Dokumentų netikrumą patvirtina ir tas faktas, kad jis klausėsi telefonų pokalbių nuo 2009 06 18 iki 2009 08 18, nors teismo nutarties klausytis pokalbių šiuo laikotarpiu priimta nebuvo. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje negalėjo būti atliekamas ir operatyvinis sekimas, kurio realiai ir nebuvo daroma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 10 11 nutartyje iškeltas klausimas ar S. V. klausėsi ar nesiklausė, ar klausėsi klaidingai nusprendęs, kad turi teisę jų klausytis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad teisėjos nutartyje nurodytų J. S. priklausančių telefonų nebuvo klausomasi. Apelianto aiškinimai, kad jis klausėsi telefono pokalbių iš B. pusės, atlikdamas operatyvinius veiksmus, t.y. iki pradedant ikiteisminį tyrimą, nėra pagrindas pripažinti, kad surašyti dokumentai atitinka tikrovę ir tai nesuteikė jam teisės surašyti šiuos dokumentus.

Apelianto tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, pažeidė proceso rungimosi ir teisės į gynybą principą (BPK 7, 10 str.), nes neišreikalavo iš jo buvusios darbovietės R. B. operatyvinio sekimo bylą, kuri būtų pilnai įrodžiusi jo nekaltumą, yra nepagrįstas. Niekas neginčija fakto, kad S. V. atliko operatyvinį tyrimą R. B. atžvilgiu, kurio metu klausėsi R. B. telefoninių pokalbių, tame tarpe ir su J. S.. Tačiau tai nesuteikė S. V. teisės surašyti tikrovės neatitinkančius dokumentus ir tuos netikrus dokumentus pateikti panaudojimui baudžiamojoje byloje, operatyvinis R. B. telefoninių pokalbių klausymas nepateisina S. V. neteisėtų veiksmų. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teisėjos I. P. nutarties įrašymas į minėtus protokolus turėtų būti traktuojamas ne kaip tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas, o kaip dokumento, leidžiančio panaudoti baudžiamojoje byloje operatyvinio sekimo metu gautus duomenis, nurodymas. Šiuo klausimu į teismą niekas nesikreipė, ilgametis policijos pareigūnas, turintis 17 metų darbo patirties, tai suprato, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, pagamino netikrus dokumentus tyčia. Jis J. S. telefoninių pokalbių nurodytais telefonų numeriais nesiklausė, jo žiniomis, niekas kitas to nedarė, tačiau surašytuose protokoluose nurodė, kad tai darė. Šie jam inkriminuoti veiksmai visiškai atitinka BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

S. V. pagamino netikrus dokumentus eidamas tarnybines pareigas. Teismų praktikoje, profesinė veikla gali būti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojingumą ir rizikingą pobūdį ir numatant galimą įstatyme numatytų padarinių kilimą. Teisės aktų taikymas, tame tarpe ir netinkamas taikymas, jei padarytoje veikoje nėra sąmoningo netinkamo teisės akto taikymo požymių, negali būti pagrindu traukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūno dėl priimto sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-10/2008). S. V. veikė sąmoningai, būtent vykdant savo tarnybinę veiklą sąmoningai pagamino netikrus dokumentus, kuriuos panaudojo juos pateikdamas į baudžiamąją bylą. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad suklastojus telefoninių pokalbių klausymosi protokolus, surašius „Informacijos sunaikinimo aktą“, šie dokumentai buvo nuteistojo panaudoti tikslingai ir sąmoningai, kaltininkui suvokiant, kad į baudžiamąją bylą pateikiami dokumentai yra neteisingi, juose surašyta tikrovės neatitinkanti informacija, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek teisinius padarinius, kuriuos šie dokumentai gali sukelti.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad „...be tų protokolų jau buvo priimtas procesinis sprendimas tą bylą nutraukti, kas ir buvo padaryta“. Nuteistasis surašė ir pasirašė 2009 08 26 „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašo darymo“ du protokolus, o baudžiamojoje byloje nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2009 09 03 (Baudžiamoji byla Nr. 10-1-00644-09, b.l. 43-44). Apeliantas teigia, kad jokios tyčios ką nors klastoti jis tikrai neturėjo, šiuo atveju nei objektyvine, nei subjektyvine prasme apie jokį dokumentų klastojimą negali eiti kalba. Apeliantas nuteistas ne už dokumentų klastojimą, o už netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą.

Teismų praktikoje ne bet kokie dokumentų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą turi būti nustatyta ar šie veiksmai (šiuo atveju protokolai) sukėlė ar galėjo sukelti atitinkamus žalingus padarinius, šių veiksmų tikslą, informacijos svarbą ir tikrumą. Protokoluose užfiksuota netikra, visiškai tikrovės neatitinkanti informacija apie telefoninių pokalbių klausymąsi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos panaikintame Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos 2011 03 23 nuosprendyje, kuriuo S. V. buvo išteisintas pagal BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi Nr. 2K-263/2010, tačiau minimoje nutartyje kalbama apie neesminius dokumentų netikslumus, įrašus, tačiau ten veiksmai buvo atlikti, jų esmė procesiniuose dokumentuose užfiksuota teisingai, o šiuo atveju jokie veiksmai atlikti nebuvo, o protokolai apie juos surašyti. Nėra pagrindo remtis ir Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2K-568/2007, 2K-529/2008, kuriose kalbama apie neesminius netikslumų įrašymus į dokumentus, kurie nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ir atvirkščiai, pateikus teismui suklastotą kasos pajamų orderį (iš tikrųjų pinigai nebuvo išmokėti) asmuo pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. (kasacinė byla Nr. 2K-560/2010).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl BK 228 str. 1 d. taikymo. Nurodyta, kad S. V. sąmoningai, t.y. tyčia, pagamindamas netikrus dokumentus ir taip pažeisdamas teisės normų reikalavimus (išvardinti įstatymai ir poįstatyminiai aktai) bei atlikdamas priešingus tarnybos interesams veiksmus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos – Vilniaus apskrities VPK autoritetą, pasitikėjimą šia institucija bei jos pareigūnais, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Kolegija su šia pagrįsta išvada visiškai sutinka. Suklastoti ne paprasti dokumentai, o tie, kurie turi ypatingą statusą, juos gali surašyti ne bet kas, o tik atitinkamos srities policijos pareigūnai. Prokuroras įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, pateikdamas prokuroro 2009 04 03 prašymą „Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo“ prašydamas priimti nutartį leisti nuo 2009 04 03 iki 2009 06 03 klausytis J. S. telefoninių pokalbių, vykstančių jo naudojamais mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kontroliuoti kitą elektroninių ryšių perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Tokį leidimą ikiteisminio tyrimo teisėja 2009 04 03 nutartimi davė (Baudžiamoji byla Nr. 10-1-00644-09, b.l. 21-23). Tačiau leisti veiksmai nebuvo vykdomi, o S. V. surašė netikrus dokumentus, nesiklausydamas telefoninių pokalbių, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba užfiksuota: J. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuoti pokalbiai ir trumposios žinutės yra tyrimui nereikšmingi, šios kontrolės metu surinkti duomenys yra apie privatų asmenų gyvenimą ir nesusiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu (baudžiamoji byla Nr. 10-1-00644-09, b.l. 25-26). S. V. vykdant prokuroro 2009 09 03 nutarimą surašė „Informacijos sunaikinimo aktą“ (2009 09 22 Nr. 10-IL-799) ir pats tą aktą pasirašė bei davė pasirašyti vyresniajai tyrėjai D. B. (minimos ikiteisminio tyrimo bylos b.l. 27). Šiais veiksmais pažemintas įstaigos ir policijos pareigūno autoritetas.

Pilietis J. S. 2009 04 01 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybą prašydamas ištirti įvykį dėl R. B. veiksmais jam apgaulės būdu padarytos 113 000 Lt turtinės žalos. Pagal šį pareiškimą 2009 04 01 pradėtas ikiteisminis tyrimas (B. bylos Nr. 10-1-00644-09, b.l. 1-2). Pareiškėjas J. S. tikėjosi, kad bus įgyvendinta jo konstitucinė teisė kreiptis savo interesų gynybai į valstybės įstaigą ir tikėjosi, kad bus atlikti visi baudžiamojo proceso numatyti galimi veiksmai. Prokuroras tenkino policijos pareigūno prašymą ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją leisti atlikti procesinius prievartos priemonių veiksmus, tokį leidimą gavo. Tačiau leistų veiksmų S. V. neatliko, tuo prarasdamas pasitikėjimą valstybės institucija ir jos pareigūnais ne tik pareiškėjo, bet ir prokuroro, teismo bei visuomenės. Dėl to valstybė ir patyrė didelę neturtinę žalą. S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. pagrįstai.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl negali būti nagrinėjami ir sprendžiamas klausimas dėl kitų apeliaciniame skunde įvardintų pareigūnų veiksmų. Atvirkščiai, skundo argumentai, kad apeliantas policijos sistemoje išdirbo 17 metų, turi daugybę apdovanojimų už nepriekaištingą tarnybą, ne šalina, o didina atsakomybę už neteisėtus veiksmus, nes tai padarė didelę darbo patirtį turintis pareigūnas.

Apeliacinio skundo argumentais ir motyvais naikinti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo S. V. apeliacinį skundą.