Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini) teisininku, neteistas - teistumas pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo panaikintas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. lapkričio 12 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. Ž. savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino. Parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. išvakarėse su broliais gėrė stiprius alkoholinius gėrimus, baigė gerti naktį, 3-4 val., išgėrė apie 400 g degtinės. Ryte 7 val. kėlėsi, nes prisiminė, kad turi klientui nuvežti dokumentus. Nepagalvojo, kad likęs toks didelis neblaivumo laipsnis. Į Alytų važiavo automobiliu „Mercedes Benz B200“. Nuo namų iki darbo yra 23 km. Darbe blogai pasijuto, kadangi retai vartoja stiprų alkoholį, todėl po pietų nusprendė grįžti namo į Daugus. Vairuodamas automobilį nesijautė gerai, bet rizikavo. Ties „Skirnuva“ jį aplenkė autobusiukas, tas pats autobusiukas Dauguose sustabdė kaltinamąjį, vairuotojas paprašė atiduoti raktelius. Kaltinamasis juos atidavė. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino blaivumą, K. Ž. į alkotesterį pūtė du kartus. Su alkotesterio parodymais sutiko, jų neginčijo. Nesijautė, kad būtų buvęs 2,4 promilės girtumo. Išgėręs nevažinėja. Pakenkė tik sau, niekam žalos nepadarė, jeigu būtų pavojingai vairavęs, jau mieste būtų padaręs avariją. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo transporto priemonę neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo K. Ž. kaltė įrodyta. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Remiantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. N., A. M.. A. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu - nustatyta, kad kaltinamasis K. Ž. vairavo automobilį „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažiausiai 2,40 promilių neblaivumas, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Laiduotoja prašoma skirti R. Ž. pateikė teismui prašymą atleisti jos sutuoktinį K. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą (2 t., b. l. 45-46). Nurodė, jog niekada nepastebėjo, kad sutuoktinis vairuotų automobilį neblaivus, šis atvejis yra išimtinis ir vienkartinis. R. Ž. neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, turi aukštąjį išsilavinimą, įgijusi žurnalistės profesiją, dirba konsultante UAB „Nemuno vaistinė“, anksčiau yra dirbusi LRT „laidos „Panorama“ reportere, TV laidos „Požiūris“ redaktore, internetinio portalo „Dzūkijos veidas“ korespondente, darbo kolektyvuose yra pelniusi nepriekaištingą reputaciją, profesinį ir moralinį autoritetą. Pasižada paveikti ir įtakoti savo vyrą, kad jis ateityje nenusikalstų ir nepažeidinėtų įstatymų. Teismo posėdyje paaiškino, jog su vyru sutarė, kad jie per laidavimo laikotarpį gyvens sveikai, sportuos, ji imsis iniciatyvos, kad vyras gyventų pagal įstatymus, nesėstų prie vairo išgėręs. Vyras neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Žino, kad vyras prieš įvykį iš vakaro namuose su giminaičiais gėrė alkoholį. Ryte ji atsikėlusi matė vyrą, jis atrodė gana žvaliai, jai nebuvo jokių įtarimų apie galimas pasekmes, jo koordinacija nebuvo sutrikusi, jis nesiskundė sveikata. Nežino, kokio girtumo vyras išvažiavo iš namų. Atpažintų, jei vyras būtų girtas. Vyras vėliau jai pasakojo, kad jam grįžtant į namus, jį persekiojo ir paskui kelią užblokavo kažkoks vairuotojas su autobusiuku, iškvietė policiją. Tikriausiai K. Ž. ne taip vairavo, kaip tam vyrui norėjosi. Šeimoje dirba abu, pajamos apgailėtinos, vyras gauna 300 eurų senatvės pensiją, o pati R. Ž. gauna minimalią algą, todėl laidavimą prašo skirti be užstato. Vyras į darbą važinėja kiekvieną dieną, būna, kad dirba ir savaitgaliais, R. Ž. jį galės nuvežti ir parvežti. Automobilis „Mercedes Benz B200“ yra jų bendra nuosavybė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

Be kita ko, formuojamoje kasacinėje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė žinojęs, kad įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už vairavimą neblaiviam. Taip pat jis nurodė, kad yra teisininkas, daugybę metų dirbo advokatu, šiuo metu teikia teisines paslaugas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis puikiai suprato, kad nusikalsta, vairuodamas automobilį vidutinio girtumo laipsnio, tačiau vis tiek elgėsi itin lengvabūdiškai, akivaizdžiai sąmoningai ignoravo įstatymų reikalavimus. Iš jo parodymų matyti ir tai, kad kaltinamasis linkęs save pateisinti: nors jis vairavo artimo sunkiam girtumui laipsnio, save jis vertino kaip nepavojingą eismo dalyvį. Tačiau akivaizdu, kad jo pavojingas vairavimas atkreipė kitų eismo dalyvių dėmesį, būtent dėl to kitas vairuotojas apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė policijai, jį sekė ir K. Ž. sustabdė miestelio teritorijoje, kur jo automobilio greitis buvo jau mažesnis ir situacija sustabdyti nebuvo tiek pavojinga, kiek važiuojant užmiestyje žymiai didesniu greičiu. Praeityje K. Ž. buvo nubaustas už tai, kad atsisakė pasitikrinti girtumą, yra buvęs baustas ir už kitus administracinius nusižengimus. Nors kaltinamasis savo prašyme teigė, kad niekuomet nėra sukėlęs avarijos, vis dėlto bylos duomenimis (1 t., b. l. 183) jis nuo 2006 m. iki 2011 m. bent tris kartus yra sukėlęs eismo įvykius (2006 m. balandžio 16 d., 2008 m. sausio 10 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarimu panaikintas K. Ž. nubaudimas tik pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, o nuobauda už (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą palikta galioti nepakeista) bei 2011 m. balandžio 11 d.), dėl to buvo nubaustas. Šie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją ir paneigia paties kaltinamojo teiginius, jog per 40 vairavimo metų nėra sukėlęs eismo įvykių. Tačiau labiausiai kaltinamąjį kaip nelinkusį laikytis įstatymų apibūdina tai, kad jis tyčinį nusikaltimą padarė, kai jam vos prieš porą savaičių buvo panaikintas teistumas už anksčiau jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad K. Ž. nepadarė tinkamų išvadų dėl anksčiau jo padarytų nusikaltimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o jam anksčiau skirtos nuobaudos ir bausmė nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Visos šios aplinkybės neleidžia pagrįstai tikėti, kad kaltinamasis K. Ž. yra tiek kritiškas nusikalstamai veikai, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-16/2010, 2K-221-693/2017).

Šiuo atveju laiduotoja prašoma skirti kaltinamojo žmona neteista (2 t., b. l. 51), nebausta administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 50), dirba, dabartinio ir ankstesnio darbdavių charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 61, 62), neįrašyta stebimų dėl psichikos ligų ar dėl priklausomybės ligų pacientų tarpe (2 t., b. l. 47). Tačiau pažymėtina, kad iki šiol sutuoktinė jokios teigiamos kaltinamajam nedarė, konkrečiu nagrinėjamu atveju ji netgi ryte po išgertuvių, trukusių beveik iki paryčių, matė, kad vyras ruošiasi vairuoti automobilį, tačiau jo nesulaikė, nors akivaizdu, kad K. Ž. tuo metu turėjo būti netgi žymiai girtesnis, nei praėjus bent 10 valandų nuo baigimo gerti alkoholį, kai buvo patikrintas alkotesteriu. Nors kaltinamasis teigė, kad žmona jo ryte nematė, tačiau pati R. Ž. teismo posėdyje patvirtino, kad ryte ji buvo atsikėlusi ir sutuoktinį, prieš šiam išvykstant į darbą Alytuje, matė, bet jis jai jokių įtarimų dėl girtumo nesukėlė. Todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad R. Ž. gali daryti kokią nors realią įtaką kaltinamajam K. Ž., kai ji, netgi žinodama, kad jos vyras naktį su giminaičiais gėrė alkoholį, ryte matydama sutuoktinį besiruošiantį vairuoti automobilį į už 23 km nuo namų esančią darbo vietą, nesiėmė jokių priemonių jį sulaikyti nuo vairavimo. Abejotina, kad R. Ž., kuri apie dešimtį pastarųjų metų gyvendama su R. Ž., niekaip neįtakojo kaltinamojo elgesio, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, ji sugebės tai padaryti dabar, tuo labiau, kad kaltinamasis yra visiškai susiformavusi, didelę gyvenimišką, taip pat profesinę teisinę patirtį turinti asmenybė, taigi, abejotina, kad tokiam asmeniui papildoma jo elgesio korekcija šiuo atveju būtų bent kiek efektyvi.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo K. Ž. atleisti pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į tai, jog K. Ž. teisiamas pirmą kartą, dirba, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, kaltinamajam skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Jos dydis, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnį, artimą sunkiam girtumui, parinktinas beveik dvigubai didesnis nei minimalus. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Į bausmę įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. laikas (dvi dienos) (1 t., b. l. 129-131, 132-133) (BK 66 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalis), dvi dienas laikino sulaikymo prilyginant 4 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal BK 68 straipsnio 1 ir 3 dalis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju iš asmens duomenų byloje nustatyta, kad K. Ž. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad, nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis), siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuotinas nuo nutarimo paskirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą priėmimo dienos - 2019 m. lapkričio 26 d.

Nusikaltimą K. Ž. padarė vairuodamas automobilį „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, šis automobilis priklauso kaltinamajam. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, K. Ž. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) prokurorės R. Š. 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. šešiems mėnesiams laikinai apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kaltinamasis paskirtas šio turto saugotoju (b. l. 22-24, 25-29, 30-31). Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto automobilio „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti 90 MGL dydžio (4500 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL dydžio (3000 eurų) baudą.

Į bausmę įskaityti K. Ž. laikino sulaikymo nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. (dvi dienas), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti K. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti K. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) prokurorės R. Š. 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės K. Ž. apribojimą į transporto priemonę „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.