- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-21-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui, UAB „Legal Balance“, V. K., IĮ „Aujama-credit“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1188-877/2019 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims AB SEB bankui, UAB „Legal Balance“, V. K., IĮ „Aujama-credit“, antstolei J. Ž., antstolei R. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė panaikinti Kauno civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) atliktą šalių santuokos apskaitos įrašą, registracijos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko I. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti I. B. iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, atsakovui išlaikymui skirtą sumą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 d. pervedant į ieškovės banko sąskaitą piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo 2400 Eur I. B. išlaikymo įsiskolinimą; pripažinti prievolės AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 2000 Eur negrąžinto kredito asmenine atsakovo prievole; priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn nekilnojamojo turto objektą - patalpą/butą su aikštele adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39 100 Eur; 1/50 kitų inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 1/50 kitų inžinerinių statinių dalies vidutinė rinkos vertė 3 480 Eur; priteisti atsakovui asmeninėn nuosavybėn automobilį BMW 520, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini), išmokant ieškovei piniginę kompensaciją, lygią 1/2 automobilio vertės, t. y. 850 Eur; pripažinti prievolę AB SEB bankui pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės prievole; pripažinti prievolę pagal išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojui UAB „Legal Balance“, vykdomą antstolės J. Ž. kontoroje (Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. išduotas teismo įsakymas Nr. El2-14707-947/2018 dėl 2505,82 Eur išieškojimo), vykdomosios bylos Nr. 0161/18/01461, asmenine atsakovo prievole; pripažinti prievolę pagal išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojui V. K., vykdomą antstolės R. S. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. 0106/18/00158, asmenine atsakovo prievole; pripažinti prievolę pagal išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojui V. K., vykdomą antstolės R. S. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. 0106/18/00157, asmenine atsakovo prievole; Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. El2-31786-959/2018 priteistą skolą kreditorei IĮ „Aujama – credit“ pripažinti asmenine atsakovo prievole; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – B., atsakovui - B.
2. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu pastarajam buvo ištikima, rūpinosi šeimos materialine gerove, augino mažametį vaiką, moraliai palaikė savo sutuoktinį ir buvo jam lojali, stengėsi jam skirti daug dėmesio, tinkamai vykdė visas savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Atsakovas prie šeimos poreikių tenkinimo savo uždirbtomis piniginėmis lėšomis niekada neprisidėjo. Per visą santuokos laikotarpį atsakovas tik kelis kartus yra pirkęs maisto produktus. Gimus sūnui, ieškovės tėvai prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Ieškovei teko pareiga padengti turimų kreditų grąžinimą ir palūkanų mokėjimą AB SEB bankui. Atsakovas gaunamą darbo užmokestį išleisdavo narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų įsigijimui, ne tik nesirūpina šeima, bet ir veikia priešingai šeimos interesams, prieš ieškovę vartoja ekonominį, psichologinį smurtą. Atsakovas yra pripažinęs ieškovei, kad visos skolos yra susidariusios dėl narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Atsakovas elgėsi neatsakingai, be sutuoktinės sutikimo ėmė paskolas, kurios nebuvo panaudotos šeimai, tenkino savo ydą vartojant narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, neieškojo profesionalios pagalbos, slėpė šią ydą nuo sutuoktinės. Sūnaus išlaikymui yra reikalinga apie 400 Eur suma. Atsakovo bendravimas su vaiku nustatytinas pagal ieškinyje nurodytą tvarką. Santuokos metu 2015 m. spalio 6 d. buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu AB SEB bankas suteikė šalims 44 200,00 Eur ir 7 900 Eur kreditą būsto įsigijimui. 2015 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas patalpa/butas su aikštele adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39 100 Eur, taip pat 1/50 kitų inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), 1/50 kitų inžinerinių statinių dalies vidutinė rinkos vertė 3 480 Eur. Atsakovas niekada nemokėjo buto kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų. Šias įmokas visuomet mokėjo ieškovė, atlikdama pavedimus iš savo banko sąskaitos. Siekiant apsaugoti vaiko interesus turėti saugią gyvenamąją aplinką, atsižvelgiant į atsakovo prieštaringą gyvenimo būdą, neigiamą kreditingumą, prašo butą priteisti jai asmeninėn nuosavybėn, šalių įsipareigojimas bankui pagal būsto kredito sutartį pripažinti asmenine ieškovės prievole, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, lygią padengto kredito sumos pusei.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kauno (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliko pavardę B., atsakovui paliko pavardę B. Nustatė nepilnamečio vaiko I. B. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė, kad atsakovas išlaikymo lėšas moka kas mėnesį (iki einamojo mėnesio 15 d.) bankiniu pavedimu į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Nusprendė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi dalyvaujant ieškovei, nenustatant konkretaus bendravimo laiko. Atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ir kt.) ne vėliau kaip prieš 24 val. Bendravimas gali vykti ne tik tiesiogiai, bet ir tėvui bendraujant su sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, Skype programa, per socialinius tinklus ir pan.). Susitikimai turi būti rengiami atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę ir jo užimtumą. Ieškovė vaiko labui turi nedaryti kliūčių vaikui bendrauti su tėvu, išskyrus tuos atvejus, jei vaikui gresia pavojus dėl akivaizdžiai neadekvataus atsakovo elgesio, jei šis būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Nustatė, kad po ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos įrašo panaikinimo solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis lieka šios prievolės: prievolė AB SEB bankui pagal 2015-10-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); prievolė AB SEB bankui pagal 2017-06-12 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); prievolė kreditoriui V. K. pagal 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, išrašytus vekselio davėjo atsakovo R. B.; prievolė vykdoma antstolės R. S. kontoroje, vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); prievolė kreditorei UAB „Legal Balance“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. teismo įsakymą Nr. El2-14707-947/2018 dėl 2505,82 Eur išieškojimo iš skolininko R. B., vykdoma antstolės J. Ž. kontoroje; prievolė kreditorei IĮ „Aujama – credit“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. El2-31786-959/2018 išieškojimo iš skolininko R. B.. Nustatė, kad po ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis patalpos/buto su aikštele adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis 1/50 dalies kitų inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis patalpos/buto su aikštele adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis 1/50 dalies kitų inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); transporto priemonė BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei iš atsakovo 850 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1481,04 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė trečiajam asmeniui V. K. iš ieškovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė trečiajam asmeniui V. K. iš atsakovo R. B. 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės 190,80 Eur žyminį mokestį, valstybei iš atsakovo R. B. 586,20 Eur žyminį mokestį. Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti byloje 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. sausio 21 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog atsakovas piktnaudžiavo psichotropinėmis medžiagomis, kas yra nesuderinama su atsakingu elgesiu šeimoje auginant nepilnametį vaiką, ir kad toks atsakovo elgesys paskatino šeimos iširimą. Byloje taip pat pakanka aplinkybių manyti, kad atsakovas nuo 2018 metų gruodžio išvykęs iš Lietuvos, gyvena Didžiojoje Britanijoje, su šeima ryšių beveik nepalaiko, šeimą paliko ir ja nesirūpina. Byloje nėra ginčo, kad vaikas nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove, ji rūpinasi visais vaiko kasdieniais poreikiais, o atsakovas su vaiku bendrauja minimaliai. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teise šeimos bylose viršyti ieškinio reikalavimus, pakoregavo ieškovės pageidaujamą nustatyti bendravimo tvarką ir nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi dalyvaujant ieškovei ir nenustatant konkretaus bendravimo laiko. Atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ir kt.) ne vėliau kaip prieš 24 val. Pažymėjo, kad bendravimas gali vykti ne tik tiesiogiai, bet ir tėvui bendraujant su sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, Skype programa, per tinklus ir pan.). Susitikimai turi būti rengiami atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę ir jo užimtumą. Ieškovė vaiko labui turi nedaryti kliūčių vaikui bendrauti su tėvu, išskyrus tuos atvejus, jei vaikui gresia pavojus dėl akivaizdžiai neadekvataus atsakovo elgesio, jei šis būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Šalims išaiškino, kad jei atsakovas sieks bendrauti su sūnumi ir atkurti jų tarpusavio ryšį, šalys turės teisę susitarti tarpusavyje arba bet kuri kreiptis į teismą dėl intensyvesnės bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas vaiko poreikių neginčijo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog atsakovas neturi materialinių galimybių teikti vaikui išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį. Teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad, kol šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, atsakovas, nors ir turėdamas žalingų įpročių ir jiems skirdamas dalį lėšų, kitą dalį savo lėšų skyrė šeimos ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Tuo pagrindu atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
5. Konstatavo, kad kreditoriams AB SEB bankui ir V. K. nesutinkant su prievolių modifikavimu nustatoma, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis lieka šios prievolės: AB SEB bankui pagal 2015-10-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gauta paskola panaudota šalių nekilnojamajam turtui įsigyti; prievolė AB SEB bankui pagal 2017-06-12 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gauta paskola panaudota buitinei technikai ir baldams įsigyti; prievolė kreditoriui V. K. pagal 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, išrašytus vekselio davėjo atsakovo; prievolė, vykdoma antstolės R. S. kontoroje, iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); prievolė kreditorei UAB „Legal Balance“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. teismo įsakymą Nr. eL2-14707-947/2018 dėl 2505,82 Eur išieškojimo iš skolininko R. B., vykdoma antstolės J. Ž. kontoroje; prievolė kreditorei IĮ „Aujama – credit“ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-31786-959/2018 išieškojimo iš skolininko R. B.
6. Nurodė, kad prievolę AB SEB bankui po šalių santuokos nutraukimo palikus solidaria šalių prievole, nėra pagrindo nekilnojamąjį turtą priteisti asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Ieškovės argumentai, jog butas turi likti jos asmenine nuosavybe, nes tai yra šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Šalių nepilnamečiam vaikui nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti užtikrinta nebūtinai šiame bute, be to, gyvenamasis būstas nebūtinai turi būti vaiko tėvų nuosavybe. Vaikui gyvenamoji vieta gali būti užtikrinta nuomos sutartimi, panaudos sutartimi ir pan. Transporto priemonę tikslinga natūra priteisti vienai iš šalių, nes toks nuosavybės ir naudojimosi būdas atitinka protingumo kriterijų. Po šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo transporto priemonė BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui, o ieškovei priteisiama kompensacija, lygi pusei ieškovės nurodytos 1700 Eur transporto priemonės vertės, t. y. 850 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovės ieškinį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. B. tvarkos: atsakovui pateikus medicininį dokumentą, patvirtinantį, kad jis jau 6 mėnesius nevartoja narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų, dalyvauja (-o) psichologinės socialinės reabilitacijos programoje, nustatoma tokia bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka:
1.1. Atsakovas pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį 13 val. atvyksta į vaiko gyvenamąją vietą, pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 19 val. gyvenamosios vietos adresu.
1.2. Neporiniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną ieškovė sutinka kartu su vaiku. Neporiniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną atsakovas sutinka kartu su vaiku. Antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną atsakovas vaiką paima iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18:00 val.
1.3. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną atsakovas sutinka kartu su vaiku. Šv. Kūčių dieną, pirmą Šv. Velykų dieną atsakovas vaiką paima iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18:00 val. Poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną ieškovė sutinka kartu su vaiku.
1.4. Naujųjų Metų išvakares vaikas praleidžia kartu su atsakovu. Atsakovas vaiką paima iš gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10:00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18:00 val. Poriniais metais mažametis vaikas Naujųjų metų sutikimą švenčia su ieškove.
1.5. Jeigu atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytu metu vaikas negalės susitikti su tėvu dėl vaiko užimtumo (pvz.: ekskursijos, išvykos su darželio grupe/mokyklos klase, varžybos, pasirodymai), ieškovė apie vaiko užimtumą informuoja atsakovą ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Jeigu atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytu metu vaikas negalės susitikti su tėvu dėl vaiko ligos, ieškovė apie vaiko susirgimą informuoja atsakovą nedelsiant, paaiškėjus šioms aplinkybėms. Tinkamu informavimu laikoma, jei ieškovė iš savo mobilaus ryšio telefono abonento (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambina atsakovui į jo nurodytą kontaktinį mobilaus ryšio telefono abonentą (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kartu atsiunčia trumpąją sms žinutę.
1.6. Jeigu atsakovas negali susitikti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu metu, jis privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., apie tai pranešti ieškovei. Tinkamu informavimu laikoma, jei atsakovas iš savo mobilaus ryšio telefono abonento (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambina ieškovei į jos nurodytą kontaktinį mobilaus ryšio telefono abonentą (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kartu atsiunčia trumpąją sms žinutę.
1.7. Po santuokos nutraukimo šalys įsipareigoja vienodai rūpintis mažamečio vaiko auklėjimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu, lavinimu. Šalys pareiškia, kad netrukdys viena kitai įgyvendinti savo pareigas ir naudotis suteiktomis teisėmis mažamečio vaiko atžvilgiu.
8. Priimant naują sprendimą, apeliantė prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 2400 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą; pripažinti prievolės AB SEB bankui pagal kredito sutartį (2017 m. birželio 12 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 2000 Eur negrąžinto kredito asmenine atsakovo R. B. prievole; priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn nekilnojamojo turto objektą - patalpą/butą su aikštele adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39 100 Eur; nekilnojamojo turto objektą – 1/50 kitų inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 1/50 kitų inžinerinių statinių dalies vidutinė rinkos vertė 3 480 Eur, išmokant atsakovui 1 201,97 Eur piniginę kompensaciją; pripažinti prievolę pagal išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojui UAB „Legal Balance“, vykdomą antstolės J. Ž. kontoroje (Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. išduotas teismo įsakymas Nr. El2-14707-947/2018 dėl 2505,82 Eur išieškojimo), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo R. B. prievole; pripažinti prievolę pagal išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojui V. K., vykdomą antstolės R. S. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo R. B. prievole; pripažinti prievolę pagal išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojui V. K., vykdomą antstolės R. S. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo R. B. prievole; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. El2-31786-959/2018 priteistą skolą kreditorei IĮ „Aujama - credit“ pripažinti asmenine atsakovo prievole; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas esminiais atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kriterijais laikė aplinkybes, kad atsakovas 2018 m. gruodžio mėn. išvyko iš Lietuvos ir gyvena Didžiojoje Britanijoje. Nenustačius detalios bendravimo tvarkos, teismas skatina šalių tarpusavio konfliktus, atsakovui suteikiama nepagrįstai išplėsta pasirinkimo laisvė bet kuriuo metu reikalauti, kad jam būtų sudaryta galimybė bendrauti su vaiku, net ir pažeidžiant tėvų teisių ir pareigų lygybės principą. Atsakovas gali manipuliuoti šiuo aspektu, bet kada kontaktuoti su ieškove ir reikalauti suteikti galimybę bendrauti, kelti konfliktines situacijas dėl ieškovės ir mažamečio vaiko užimtumo.
3.2. Teismo nurodymas, kad ieškovė vaiko labui turi nedaryti kliūčių vaikui bendrauti su tėvu, išskyrus tuos atvejus, jei vaikui gresia pavojus dėl akivaizdžiai neadekvataus atsakovo elgesio, jei šis būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Neaišku, kokiu būdu ieškovė turi įvertinti grėsmę nepilnamečiui vaikui dėl neadekvataus atsakovo elgesio, jei šis būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Teismas nepasisakė, kokiu būdu ieškovė turi įvertinti, kad atsakovas yra apsvaigęs nuo psichotropinių ir psichiką neigiamai veikiančių medžiagų. Tokių medžiagų vartojimas ir sukeltas poveikis elgesiui ne visuomet gali būti pastebėtas asmens, kuris nėra medikas ir neturi specialiųjų medicininių žinių. Teismas nenurodė, kokioje aplinkoje turėtų vykti atsakovo bendravimas su vaiku ir kiek laiko jis turėtų trukti. Sūnaus bendravimas su tėvu jo gyvenamojoje aplinkoje nebūtų visavertis, dėl konfliktiškos atsakovo asmenybės neužtikrintų saugios, vaiko interesus atitinkančios aplinkos sukūrimo, nepadėtų kurti ir stiprinti tėvo ir sūnaus ryšio. Ieškovės pasiūlyta konkreti vaiko bendravimo su tėvu tvarka šiuo momentu geriausiai atitiktų vaiko interesus, yra protinga, sąžininga ir teisinga, būtų užkirstas kelias konfliktinėms situacijoms, sąlygojanti aiškumą abiem šalims. , kokiomis dienomis ir kokiu laiku galimas atsakovo bendravimas su sūnumi.
3.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas savo gaunamu darbo užmokesčiu niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė ir pats atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir kuris nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Per visą šalių bendro gyvenimo laikotarpį atsakovas tik kelis kartus yra pirkęs maisto produktus. Ieškovė buvo priversta viena rūpintis šeimos kasdienių poreikių tenkinimu, jai padėjo tėvai. Šias aplinkybes pagrindžia 2019 m. liepos 8 d. notariškai patvirtinti jų rašytiniai parodymai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo šių ieškovės nurodytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos metu neiškilo būtinybė apklausti liudytojais ieškovės tėvus.
3.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovės motina 2018 m. vasario 21 d. AB Swedbank penkių metų laikotarpiui paėmė 2 500 Eur kreditą, įsipareigodama grąžinti AB Swedbank su priskaičiuotomis palūkanomis 3.927,82 Eur sumą, ir šiuos pinigus perdavė atsakovui, kad ieškovės motina pasiskolino iš savo darbdavio (duomenys neskelbtini) vadovo 4 500 Eur ir šiuos pinigus perdavė atsakovui. 2018 m. balandžio mėn. atsakovas kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, neva būtina padengti 2000 Eur įsiskolinimą, kad antstolio kontoroje nebūtų uždėtas areštas butui adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė paskolino jam sutaupytus 800 Eur, kurie buvo skirti padengti dalį įsiskolinimo (duomenys neskelbtini) vadovui S. M., likusią tariamos skolos sumą atsakovui paskolino brolis D. V. Ieškovė nežino, kur atsakovas išleido gautus pinigus, nes, kaip paaiškėjo vėliau, J. Ž. kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. El2-14707-947/2018 dėl 2505,82 Eur išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojui UAB „Legal Balance“, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Baimindamasis dėl dukros ir anūko gyvybių, ieškovės tėvas paskolino atsakovui 1 900 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes lieka neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis buvo stabili ir kad jis gavo pajamas, kuriomis prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-825/2017 R. B. pripažino kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam baudą. Nuosprendyje nurodyta, jog atsakovas savo reikmėms įsigijo 0,231 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o ikiteisminio tyrimo metu prisipažino pas tą pačią pardavėją narkotines medžiagas pirkęs kokius 8 kartus, narkotines medžiagas įsigijo sau.
3.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio mėn. apklausoje nurodė, kad laikotarpiu, apimančiu laikotarpį ir po vaiko gimimo, pinigų neturėjo, ėjo žaisti į lošimo namus, kur pralošė įvairias pinigų sumas. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas 2017 m. lapkričio mėn., 2018 m. kovo mėn., balandžio mėn. laikotarpiu, sugalvodamas melagingas priežastis, intensyviai prašė skolinti pinigines lėšas iš šeimos narių, kas leidžia abejoti jo galimybe prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovė pagrįstai įtaria, kad atsakovas ir šiuo laikotarpiu vartojo psichotropines medžiagas, dėl kurių įsigijimo priimtas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-825/2017.
3.7. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu apie tikėtinumą, kad, kol šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, atsakovas dalį savo lėšų skyrė šeimos ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) buvo apie 400 Eur, kas leidžia abejoti, ar tokios sumos būtų pakakę patenkinus žalingus, brangiai kainuojančius asmeninius poreikius (psichotropinės medžiagos, alkoholis, lošimas), galimai grąžinti tam tikras skolas, prisidėti prie šeimos gerovės.
3.8. Teismas neteisingai vertina ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašą, selektyviai vertindamas vienus bankinius pavedimus, dėl kitų ieškovės poziciją pagrindžiančių duomenų nepasisakydamas. Pvz., teismas nurodė, kad ieškovei 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovas pervedė 200 Eur, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovė atliko bankinį pavedimą ir grąžino atsakovui ieškovei pervestus 200 Eur. Klaidingas vertinimas, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 9 d. pervestais 200 Eur galėjo prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Analogiškai pasakytina dėl atsakovo 2018 m. balandžio 10 d. atlikto 150 Eur pavedimo ieškovei, kuriuo jis grąžino pinigus ieškovei už jos 2018 m. kovo 26 d. atliktą pavedimą UAB (duomenys neskelbtini) dengiant atsakovo įsiskolinimą mobilaus ryšio operatoriui. Teismas nepagrįstai vertino 2018 m. gegužės 25 d. atsakovo 10 Eur pavedimą ieškovei, kai ieškovė iš karto po pavedimo atlikimo atsakovo vardu atliko užsakymą iš www.dacast.com, dėl ko nuo jos banko sąskaitos 2018 m. gegužės 28 d. buvo nuskaitytos 10 Eur lėšos. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 21 d. pervedė atsakovui 30 Eur. Teismo vertinimas, kad atsakovas ir 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. gegužės 25 d., 2018 m. birželio 9 d., 2018 m. liepos 26 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d. pavedimais galėjo prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, yra nepagrįstas, šių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo, todėl kelių pavienių bankinių pavedimų atlikimas negali būti traktuojamas kaip atsakovo indėlis į šeimos gerovę.
3.9. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretuoja faktines aplinkybes dėl momento, nuo kada šalys kartu nebegyveno. Ieškovė patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. – lapkričio 19 d. laikotarpiu atsakovas buvo išsikraustęs iš namų ir, jos žiniomis, gyveno nakvynės namuose bei pas močiutę. Jam grįžus 2018 m. lapkričio 19 d., po kelių dienų ieškovė buvo priversta išsikraustyti. Dėl atsakovo neadekvataus elgesio ieškovė 2019 m. gruodžio 5 d. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, ne adresu (duomenys neskelbtini), nes ieškovė negalėjo grįžti namo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi šį prašymą patenkino. Teismo vertinimas dėl abejonių, ar ieškovė sako tiesą apie negyvenimą kartu nuo 2018 m. rugsėjo mėn., yra nepagrįstas ir prieštaraujantis objektyviems bylos duomenims ir naujai pateiktiems įrodymams.
3.10. Nesutiktina su formaliu teismo vertinimu, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie būtų pakankamas pagrindas tenkinti jos reikalavimus nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir visą nekilnojamąjį turtą paskirti ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas niekada nemokėjo buto kredito grąžinimo ir palūkanų įmokų (to jis neginčijo), jas asmeninėmis lėšomis mokėjo ieškovė, atlikdama pavedimus iš savo banko sąskaitos (2018 m. gruodžio 10 d. sumokėjo 22,71 Eur ir 136,99 Eur kredito įmokų iš 2018 m. gruodžio 9 d. jos tėvų U. padovanotų 500 Eur). Ieškinio pateikimo dieną iš kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kredito sumos 44 200 Eur negrąžintas likutis buvo 42 189,24 Eur; iš kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kredito sumos 7 900 Eur negrąžintas likutis buvo 7506,82 Eur, grąžinta kredito dalis buvo tik 2 403,94 Eur. Atsakovas nėra mokėjęs komunalinių mokesčių, šios įmokos kiekvieną mėnesį buvo atliekamos bankiniu pavedimu iš ieškovės banko sąskaitos. Šalims pradėjus santuokos nutraukimo procesą, atsakovas ir toliau nesirūpino buto paskolos mokėjimu, išlaikymui tenkančių komunalinių mokesčių mokėjimu, tinkamu eksploatavimu. Priteisdamas šalims ginčo butą natūra po 1/2, teismas ieškovei perkėlė pareigą dengti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įmokas ir už atsakovą, kuris gyvena Didžiojoje Britanijoje, butu nesidomi, yra itin piktybiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, gąsdina ieškovę “uždėti” dar daugiau skolų butui. Nepagrįstas sprendimas galimai sąlygoja naują teisminį procesą, kuomet ieškovė ateityje būtų priversta spręsti piniginės kompensacijos iš atsakovo priteisimo ar buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe klausimą.
3.11. Prieštaringas teismo vertinimas, jog ieškovės nurodyti šalių esant konfliktiški santykiai bei atsakovo netinkamas gyvenimo būdas nereiškia, kad šalims neįmanoma kartu valdyti bendros nuosavybės teise priklausantį turtą ir nesudaro pagrindo priteisti ieškovei ginčo turtą asmeninės nuosavybės teise. 2018 m. gruodžio 17 d. nutartyje, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pasisakė, kad dėl atsakovo tolesnio psichotropinių medžiagų vartojimo ir to sąlygoto neadekvataus atsakovo elgesio ieškovei ir šalių nepilnamečiui vaikui gali būti nesaugu kartu su juo gyventi, todėl iki sprendimo priėmimo įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio sūnaus.
3.12. Buto įsigijimui gautos banko paskolos dalis, išmokėta iš ieškovės lėšų, yra tik 3 159,41 Eur, neišmokėta kredito dalis sudaro 48 940,59 Eur. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, nuo 2018 m. gruodžio mėn. išvykęs iš Lietuvos, su šeima ryšių beveik nepalaiko, ją paliko ir ja nesirūpina, tačiau neįvertino fakto, jog atsakovas nesirūpino ir toliau nesirūpins paskolos pagal kredito sutartį mokėjimu. Dėl to ginčo buto padalijimas natūra po lygiai neatitinka protingumo, racionalumo kriterijų.
3.13. Teismas nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotas asmuo AB SEB bankas neprieštaravo, jog butas asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas ieškovei. AB SEB bankas nesutiko tik su ieškovės ieškinyje keliamais reikalavimais dėl prievolių modifikavimo pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe neigiamos pozicijos nepateikė.
3.14. Esant teisinio neapibrėžtumo situacijai, ieškovė, norėdama toliau asmeniškai vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugoti butą ir užtikrinti savo ir sūnaus interesą turėti saugią gyvenamąją aplinką, neprieštarautų išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią pusei pradinio ieškinio pateikimo dieną išmokėtos paskolos daliai pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 1 201,97 Eur. Ieškovė prašo patikslinti tik pradinio patikslinto ieškinio reikalavimą dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, sutikdama atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją už pradinio ieškinio pateikimo teismui metu buvusią išmokėtą kredito dalį pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinio ieškinio reikalavimas savo esme dėl to nepasikeis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).
3.15. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepripažįstant atsakovo skolininkių įsipareigojimų asmeninėmis atsakovo prievolėmis motyvuojant labiau tikėtina aplinkybe, kad gauti pinigai panaudoti šeimos reikmėms, nes vienos ieškovės pajamų niekaip nebūtų pakakę visoms prievolėms dengti ir šeimai išlaikyti. Vien faktas, kad visos atsakovo skolos buvo prisiimtos santuokos metu, nepatvirtina, kad atsakovo asmeniškai pasiskolinti pinigai, apie kuriuos nieko nežinojo ieškovė, buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Byloje esantys duomenys, ko neneigė ir atsakovas, patvirtina, kad skolintos piniginės lėšos buvo panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams. Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo grasinimą ieškovei, kad pasiims paskolų ir dar daugiau skolų nukreips į butą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog jai buvo sunku surinkti įrodymus, nes atsakovas ginčo metu nuolat stebėdavo, kad ieškovė nefilmuotų ir neįrašinėtų tarpusavio pokalbių, atsakovo grasinimų. Ieškovei 2018 m. lapkričio 23 d. yra pavykę įrašyti vieną pokalbį namuose, kuomet atsakovas grasina, kad dabar kentės pati ieškovė ir mažametis vaikas, kad dar daugiau įsiskolinimų nukreips į butą. Šalių pokalbio turinys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji apie atsakovo skolas nieko nežinojo.
3.16. Teismas tinkamai neįvertino, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje 2018 m. gruodžio 10 d. buvo registruotas ieškovės ir R.J. U. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 str. (sukčiavimas) pagrindu. 2019 m. kovo 25 d. vykusios apklausos metu atsakovas nurodė reikšmingas aplinkybes: “...2018 m. vasarą pas mane buvo nemažai problemų, todėl man skubiai buvo reikalingi pinigai. Aš nenoriu nurodyti priežasčių, dėl ko man tie pinigai buvo reikalingi. Tai buvo mano asmeniniai poreikiai, ir visi paskolinti pinigai buvo išleisti ne šeimos poreikiams. <...> Taip pat butui, kurį įsigijome santuokoje su R., šiuo metu yra uždėtas areštas. Dėl kokios tiksliai sumos uždėtas areštas, aš nežinau, bet galiu patvirtinti, jog aš skolinausi iš firmos kažkokią sumą pinigų, kurių negrąžinau ir dėl to, antstolė uždėjo areštą. Manau, kad ši pinigų suma turėtų būti pripažinta kaip mano skola. Esu daugiau skolingas, pamenu, jog mes turėjome pinigų buitinei technikai įsigyti, tačiau aš nenupirkau tos buitinės technikos ir tuos pinigus išleidau. Tai pripažįstu, tačiau šie pinigai buvo mūsų bendri. Visos skolos yra mano asmeninės, aš jas pripažįstu, bendrai su R. mes esame tik paėmę būsto paskolą, o visa kita yra mano skolos, kurias aš turėsiu grąžinti.” Neaišku, kodėl teismas nevertino šių atsakovo apklausos metu nurodytų aplinkybių ir sprendimą motyvavo abstrakčiomis hipotetinėmis prielaidomis, spėjimais, kad atsakovo skolos ir gauti pinigai galėjo būti išleisti šeimos poreikiams.
3.17. Teismas nepagrįstai nevertino Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-59089-18, kurioje nurodyta, kad aplinkybių patikslinimo metu buvo apklaustas R. B., kuris nurodė, kad „<…> prieš metus įsigijus butą reikėjo naujų baldų ir buitinės technikos, o pinigų neturėjo, todėl jis nuėjo žaisti į lošimo namus, kur žaisdamas pralošė įvairias pinigų sumas. Pinigus skolinosi iš savo netikro brolio D. bei kitų asmenų. R. B. tvirtina, kad matydamas, kad neturi pinigų ir niekas jam jų neduos – sukūrė istoriją tiek savo žmonai R. tiek jos tėvams, apie grasinimus ir pinigų reikalavimus savo atžvilgiu. <…> Gavęs pinigus, juos atiduodavo ir vėl eidavo į lošimo namus žaisti. <…> Dėl R. skolų skolininkai kreipėsi į antstolių kontora ir jam kiekvieną mėnesį iš algos išskaičiuoja pinigus.“. Šios aplinkybės paneigia trečiojo asmens V. K. pateiktame atsiliepime dėstomus subjektyvius teiginius, neva atsakovas pinigus iš jo skolinosi būsto įrengimui.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl bankui įkeisto turto padalijimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl prievolių, kylančių iš 2017 m birželio 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), modifikavimo į vienasmenę atsakovo R. B. prievolę AB SEB bankui. Šalių santuoka buvo sudaryta 2015 m. rugpjūčio 8 d., o prievolės AB SEB bankui pagal šią vartojimo kredito sutartį atsirado 2017m., šalių santuokos metu, todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog prievolės kreditoriams yra solidarios, nes lėšos iš bankų buvo gautos santuokos metu ir panaudotos sutuoktinių turto įsigijimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Bankas teikdamas kreditus klientams vertina jų riziką, t. y. klientų statusą, finansinę būklę ir finansines galimybes grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Teikiant kreditą solidariesiems skolininkams atsižvelgiama į jų abiejų padėtį. Kreditas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas apeliantei ir atsakovui kaip sutuoktiniams atsižvelgus į tai, jog sutuoktiniai už prievolių pagal šią kredito sutartį vykdymą atsakys solidariai. Solidarioji prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai, nes kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galimybė pareikalauti, jog ją įvykdytų kitas bendraskolis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Solidarūs skolininkai paprastai turi galimybę prisiimti ir vykdyti didesnes prievoles nei vienas skolininkas (esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.)), tad modifikavus solidariąsias prievoles pagal 2017-06-12 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas kaip kreditorius patirtų pagrįstą riziką, jog vienas skolininkas nebus pajėgus įvykdyti prievolės, kuri jos atsiradimo momentu buvo solidari.
4.2. Apeliantė pati dalyvavo pasirašant kreditavimo sutartį, jai žinomos kreditavimo sutarties sąlygos, kadangi apeliantė pasirašė kaip kredito gavėjo sutuoktinė ir kredito gavėja, tuo pačiu patvirtindama, kad susipažino su kredito sutarties sąlygomis, jas suprato bei su jomis sutinka, nes kredito sutarties sąlygos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Kreditas šalims buvo suteikti jų santuokos metu ir skirtas šeimos poreikių tenkinimui, o tokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.
11. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1 Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigė ieškovės teiginius dėl atsakovo neprisidėjimo prie šeimos poreikių ir išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.
11.2. Ieškovė akcentuoja atsakovo piktnaudžiavimą psichotropinėmis medžiagomis, tačiau bylos nagrinėjimo metu pati patvirtino, jog atsakovas niekada nebuvo registruotas ir nesigydė dėl priklausomybių psichotropiniais preparatais ar alkoholiu. Menamą atsakovo psichotropinių medžiagų vartojimą ieškovė nurodė kaip galimai turėsiantį įtakos neprisidėti prie šeimos turto išlaikymo bei prievolių vykdymo, todėl, ieškovės nuomone, visas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo turėtų atitekti jai.
11.3. Ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo atsakovui reiškusi jokių pretenzijų dėl neprisidėjimo prie buto ir mažamečio vaiko išlaikymo. Priešingai, atsakovas nuo mažamečio vaiko gimimo dienos visą laiką dirbo bei imdavo paskolas, kas patvirtina atsakovo prisidėjimą prie turto išlaikymo, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl turto padalijimo pagrįsta ir neturi būti keičiama.
11.4 Ieškovė žinojo apie atsakovo jų šeimos poreikių tenkinimui iš trečiojo asmens V. K. pasiskolintas lėšas pagal vekselius. Nors ieškovė nurodo apie šio trečiojo asmens kreditus sužinojusi atsitiktinai, tačiau patvirtina, jog nesiėmė jokių veiksmų ir niekada nebandė įrodinėti, kad tai asmeninė atsakovo prievolė, nes pasiskolintos lėšos buvo investuotos į bendrą šalių butą. Trečiojo asmens V. K. pretenzijos ir raginimai buvo įteikti atsakovui 2018 m. vasario 9 d. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2018 m. vasario 9 d. su šia korespondencija atsakovo buvo supažindinta ir ieškovė. Ieškovė neteikė trečiajam asmeniui jokių pretenzijų, neprašė nenukreipti išieškojimo į butą. Tokie jos konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad trečiojo asmens paskolintos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams.
11.5. Vekseliai buvo išduoti 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d., t.y. atitinkamai (duomenys neskelbtini) iki šalių vaiko gimimo, kas patvirtina, kad atsakovas iš trečiojo asmens pinigus skolinosi nepilnamečio vaiko kambario įrengimui, t.y. bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, nustatė tinkamą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ar pagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, padalijo nekilnojamąjį turtą ir šalių prievoles kreditoriams.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovui civilinio proceso normų nustatyta tvarka buvo įteiktas patikslintas ieškinys.
15. Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį per elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė 2018 m. gruodžio 6 d. Ieškinyje nurodyta atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui. Juos pašalinus, 2018 m. gruodžio 13 d. pateiktame ieškinyje išdėstyti tokie ieškovės prašymai: nutraukti šalių santuoką; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisti 200 Eur išlaikymą vaikui ir 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti ieškovei butą (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovui piniginę kompensaciją, lygią padengto kredito sumos pusei; priteisti ieškovei nekilnojamojo turto objektą 1/50 kitų inžinerinių statinių - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3.480 Eur; priteisti atsakovui asmeninėn nuosavybėn automobilį BMW 520, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini), išmokant ieškovei piniginę kompensaciją, lygią 1/2 automobilio vertės, t. y. 850 Eur; pripažinti prievolę AB SEB bankui pagal 2015 m. spalio 6 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės prievole; pripažinti prievolę pagal išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojui UAB „Legal Balance“, vykdomą antstolės J. Ž. kontoroje (Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. išduotas teismo įsakymas Nr. El2-14707-947/2018 dėl 2505,82 Eur išieškojimo), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo prievole; pripažinti prievolę pagal išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojui V. K., vykdomą antstolės R. S. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo prievole; Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. El2-31786-959/2018 priteistą skolą kreditorei IĮ „Aujama – credit“ pripažinti asmenine atsakovo prievole.
16. 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi teismas ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui per Lietuvos paštą įteikti 2018 m. gruodžio 21 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimai ir kitų proceso dalyvių atsiliepimai atsakovui nebuvo įteikti, todėl 2019 m. kovo 22 d. nutartimi teismas pavedė ieškovės atstovei advokato padėjėjai įteikti teismo šaukimą atsakovui. Elektroninės bylos ketvirtojo tomo 69 lape yra teismo šaukimas į 2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdį atsakovui, kuriame nurodyta, jog teismo šaukimą, nepažymint įteikimo datos, gavo R. B.. Iš 2019 m. balandžio 11 d. informacinės pažymos apie teismo posėdį matyti, kad teismas konstatavo teismo šaukimo atsakovui neįteikimą, iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta priešinga teismo išvada (ieškovės atstovė nurodė, jog teismo šaukimą atsakovui įteikė policijos komisariate, kur jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu). Teismo posėdis buvo atidėtas patikslinto ieškinio pateikimui.
17. 2019 m. balandžio 16 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė 2019 m. balandžio 25 d. Jame ieškovė išdėstė reikalavimus, nurodytus šios nutarties pirmame punkte. Lyginant su pirminiu ieškiniu, patikslintas ieškinys buvo papildytas reikalavimais prievolę AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 2000 Eur negrąžinto kredito pripažinti asmenine atsakovo prievole; pripažinti prievolę pagal išieškojimą iš skolininko R. B. išieškotojui V. K., vykdomą antstolės R. S. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo prievole (atsakovas buvo pasirašęs du vekselius); reikalavimas priteisti ieškovei butą, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, modifikuotas į reikalavimą butą priteisti ieškovei. Reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeistas, nurodant galimą vaiko pasiėmimą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį 13 val. ir grąžinant tą pačią dieną 19 val. (pirminiame ieškinyje – pasiėmimas penktadienį 18 val. ir grąžinimas šeštadienį 20 val.), pašalintas pirminiame reikalavime nurodytas atsakovo bendravimas su vaiku atostogų metu.
18. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė teikianti duomenis iš ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00020-19 atlikusios tyrėjos, kokiu būdu su atsakovu R. B. buvo kontaktuojama atliekant minėtą ikiteisminį tyrimą, pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos N. K. susirašinėjimo su atsakovu elektroniniu paštu išrašą. Teigia, jog ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė nurodė su atsakovu bendravusi laiške nurodytu telefono numeriu, jis buvo pasiekiamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra ne Lietuvoje, siekiant teismo proceso ekonomiškumo, procesinius dokumentus jam prašė įteikti šiuo elektroniniu paštu.
19. Elektroninėje byloje yra 2019 m. balandžio 19 d. pranešimas apie patikslinto ieškinio ir 18 lapų jo priedų bei teismo šaukimo į 2019 m. gegužės 14 d. parengiamąjį teismo posėdį siuntimą atsakovui minėtu elektroniniu paštu. Popieriniu variantu suformuotoje bylos dalyje yra 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo sekretorės pirmiau nurodytu adresu atsakovui siųsto elektroninio laiško „Dėl procesinių dokumentų įteikimo“ popierinė kopija. Gavėjo teiraujamasi sutikimo procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. E2-1188-977/2019 gauti elektroniniu paštu, o jei juos gauti atsakovas pageidauja paštu, prašoma nurodyti faktinės gyvenamosios vietos adresą. Ties R. B. atsakymu nurodyta: „sutinku gauti el. paštu šiuo (duomenys neskelbtini)“. Kita popierinė elektroninio laiško kopija yra 2019 m. balandžio 19 dienos, kurioje teismo sekretorė nurodo siunčianti atsakovui patikslintą ieškinį bei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, prašo informuoti apie dokumentų gavimą, nurodo, jog tai yra tik dalis civilinės bylos Nr. E2-1188-877/2019 dokumentų, kadangi byla užvesta elektroniniu būdu, jei atsakovas nori susipažinti su visa bylos medžiaga, turi prisijungti prie EPP sistemos. Kartu nurodoma, jog siunčiamas teismo šaukimas ir prašoma informuoti apie laiško gavimą.
20. 2019 m. gegužės 14 d. posėdyje teismas konstatavo, kad atsakovui procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai per elektroninių paslaugų portalą. Tame posėdyje perėjęs prie bylos nagrinėjimo iš esmės, 2019 m. birželio 11 d. sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam išsiųstas elektroniniu paštu, neatvykimo priežasčių jis nepranešė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikslintas ieškinys ir jo priedai atsakovui per EPP nebuvo siunčiami ir įteikti, jo įteikimas elektroniniu paštu yra netinkamas, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovas buvo informuotas apie nagrinėjamoje byloje jam pareikštus patikslintus ieškinio reikalavimus.
22. Formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas). Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais.
23. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 127 straipsnį, procesinius dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
24. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
25. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Remiantis Aprašo 23 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą, ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019, išaiškino, kad „CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).“
27. Apeliacine tvarka vertinamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. B. byloje neturi atstovo ir nėra proceso dalyvis, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį. Teismas registruotu laišku atsakovo neinformavo, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą, nenustatė termino paskyrai aktyvuoti, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo paskyra buvo aktyvuota bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai rodo pirmosios instancijos teismo veiksmai, patikslinto ieškinio atsakovui nesiuntus per EPP, be to, Liteko duomenimis, su byla atsakovas susipažino 2020 m. sausio 31 d. (pažymėtina ir tai, jog pastaroji atžyma nebūtinai susijusi su nagrinėjama byla). Minėta, jog patikslintas ieškinys jam nebuvo išsiųstas į atsakovo LITEKO VEP posistemio paskyrą, todėl šis procesinis dokumentas negali būti laikomas įteiktu teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisės normos nenustato galimybės procesinius dokumentus įteikti elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamu atveju negalima daryti netgi išvados, jog patikslintas ieškinys atsakovui elektroniniu paštu buvo faktiškai įteiktas – byloje nėra įteikimą patvirtinančio įrodymo teismo sekretorės nurodytu būdu (atsakovo patvirtinimo), be to, teismo sekretorė konstatavo išsiunčianti ne visus dokumentus.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl netinkamai pritaikytų CPK normų, išvardintų šios nutarties 22 punkte, ir jų taikymą nustatančio Aprašo reikalavimų, išvardintų šios nutarties 23-24 punktuose, byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė. EŽTT, nagrinėdamas pareiškėjų peticijas teisės kreiptis į teismą kontekste, yra pabrėžęs, kad labai svarbu, jog nacionaliniai teismai, taikydami nacionalines proceso teisės normas, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodami asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuotais kriterijais (žr., pvz., EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimo byloje N. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, par. 45; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje M. prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, par. 21). EŽTT praktikoje, be kita ko, laikomasi nuomonės, kad, taikydami procesines taisykles, nacionaliniai teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų asmens teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, visiško taisyklių nepaisymo, kuris veiktų negatyviai ir visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (žr., pvz., EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimo byloje H. T. ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr.19074/05, par. 32–33). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-178/2020).
30. Asmens teisė būti išklausytam neatsiejama nuo teisės žinoti jam pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindą ir dalyką. Remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu (kartu – įrodyta apimtimi) apginti pažeistas teises, o atsakovui – atsikirsti į ieškinio reikalavimus.
31. Nacionalinėje teisėje įtvirtinta asmens teisė į teismo procesą atsispindi CPK 12 straipsnyje, pagal kurį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Pagal CPK 187 straipsnį, šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.
32. Be kitų apeliacinio skundo argumentų, ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, remiasi tuo, kad, nors procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių. Todėl, atsakovui neginčijant jos nurodytų bendro gyvenimo, vaiko išlaikymo ir šeimos ūkio vedimo aplinkybių, lieka neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadas apie atsakovo prisidėjimą prie šeimos gerovės visais ginčijamais aspektais.
33. Nustačius, jog atsakovui nebuvo įteiktas patikslintas ieškinys, apeliantei faktiškai remiantis CPK 187 straipsnio 1 dalyje įvirtinta šalies teise pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, apeliacine tvarka negalima įvertinti, ar atsakovas ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus ir juos grindžiančias aplinkybes pripažino jų neginčydamas. CPK normų pažeidimo, padaryto įteikiant patikslintą ieškinį, negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme – ieškinio dalyko pakeitimas, ieškinio reikalavimų padidinimas galimas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 141 straipsnis). Nors ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo liko nepakitęs, pažymėtina, jog šio reikalavimo netenkinusio pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimas sietinas su patikslintame ieškinyje išplėstomis aplinkybėmis dėl asmeninių atsakovo prievolių ir pagal jas gautų lėšų nenaudojimo šeimos interesais.
34. Kadangi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie jam pareikštą patikslintą ieškinį, negalima daryti išvados, jog jis atsisakė teisės stoti prieš teismą, sutikdamas su ieškovės ieškiniu ir pripažindamas jame nurodytas faktines aplinkybes. Dėl šios pažaidos apeliacijos metu negalima įvertinti apeliantės argumentų, susijusių su atsakovo neginčijamais ieškovės patikslintais reikalavimais bei juos grindžiančiais faktais. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
35. Atmestini apeliacinio skundo motyvai dėl ieškinio tikslinimo nereikšmingumo, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011, nurodyta praktika. Pastarojoje byloje nustatyta, kad, ieškovui pateikus įrodymus apie sumažėjusį nuostolių dydį, materialusis teisinis reikalavimas nepasikeitė. Minėta, jog apeliacine tvarka nagrinėjamu atveju pakito (padidėjo) ieškovės ieškinio reikalavimai, susiję su asmeninių atsakovo prievolių apimtimi, bendravimo su vaiku tvarka ir nekilnojamojo turto padalijimo būdu.
36. Nustačius, kad dėl minėtos pažaidos byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. I. patvirtintus rašytinius savo tėvų liudytojų R.J. U. ir Ž. U. parodymus, advokato padėjėjos J. V.-K. 2018 m. gruodžio 20 d. elektroninį laišką. Jais įrodinėja tėvų finansinę pagalbą, be kurios ieškovės pajamų nebūtų pakakę prievolėms vykdyti ir šeimai išlaikyti. 2019-10-31 ir 2020-01-08 ieškovė pateikė ir prašo priimti šiuos įrodymus: savo sąskaitos banke (duomenys neskelbtini) 2019-06-02 – 2019-10-28 išrašą, kuriuo įrodinėja, jog viena vykdo įsipareigojimą bankui mokėti paskolą (2019 m. birželio – spalio mėn. kasmėnesinės įmokos), padidėjusį darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio mėn. 534,45 Eur) bei kad atsakovas tik du kartus yra pervedęs išlaikymą sūnui 2019-07-05 ir 2019-08-16 po 200 Eur per Transfergo Ltd, atsakovo ieškovei siųstų sms žinučių iš skirtingų Jungtinės Karalystės ryšio operatoriaus mobiliojo telefono numerių, fotokopijas. Ieškovės teigimu, jos patvirtina atsakovo priešiškumą ieškovei (vadina necenzūriniais žodžiais, praneša įleisiantis į savo dalį buto nuomininkus, liepia atlaisvinti vieną dalį automobilio statymo aikštelės), kas pagrindžia grėsmę saugiai ir stabiliai vaiko gyvenamajai aplinkai bei buto natūrinio buto padalijimo netinkamumą. Apeliantė bylą taip pat prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
38. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nustačius, jog bylos procesą būtina pakartoti dėl pirmiau aprašyto procesinės teisės normų pažeidimo, žodinis apeliacijos procesas neskirtinas, o naujų įrodymų priėmimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme.
39. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo, nespręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.