Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-102-664/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
e2-102-664/2018
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00734-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Ieškovas
akcinė bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-102-664/2018Teisminio proceso Nr.2-16-3-00734-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5.; 3.2.6.; 3.2.3.1 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Nijolei Karlienei,

dalyvaujant ieškovo akcinė bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjai I. V.,

atsakovei A. Ž.,atsakovės atstovui advokatui E. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. Ž. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas akcinė bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. Ž. 12490,72 Eur dydžio žalos atlyginimą AB „Lietuvos draudimas“ naudai, 281 Eur žyminio mokesčio ir penkis procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės A. Ž. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/388784008, kuria buvo apdrausta automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal šią draudimo sutartį draudimo įmokos (118,19 Eur) mokėjimas buvo išdėstytas dalimis, sumokant per 4 mėnesius, kas mėnesį mokant po 29,55 Eur. Pirmoji draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016-08-25, tačiau draudimo įmoka buvo sumokėta tik 2016-08-26, po to, kai 2016-08-26 Vilniuje, Antakalnio g. 61 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė NISSANT X TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi įvykio kaltininku buvo pripažinta automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusi A. Ž., dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ iš viso sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui 12490,72 Eur.

Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo laiku sumokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo(toliau-LR TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalies nuostatomis, ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovė A. Ž. nurodė, jog ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį pripažįsta iš dalies.

Atsakovė nurodo, jog ji nuo 2014 m. yra ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ klientė. Tarp jos ir šios draudimo bendrovės agentų buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai. Iki šiol jokių nesusipratimų nebuvo kilę. Nuo 2014 m. šioje bendrovėje atsakovė draudė jai priklausančio automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, 2015 m. liepos 26 d. sutartimi Nr. 03/296556483, galiojusia nuo 2015-08-22 iki 2016-08-21. 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė A. Ž. ir AB „Lietuvos draudimas buvo pasirašę sutikimą Nr. LDDD2187860 dėl draudimo įmokoms skirtų lėšų nurašymo nuo atsakovės sąskaitos AB Swedbank, kuris galioja iki šiol. Nuo 2016 m. liepos mėnesio atsakovė susirgo ir nepertraukiamai gydėsi, todėl laiku nesuspėjo pratęsti 2015 m. liepos 26 d. draudimo sutarties Nr. 03/296556483, kuri pasibaigus draudiminiam laikotarpiui (2016-08-21) nutrūko. Kadangi 2016 m. rugpjūčio 26 d. ji turėjo vykti į Vilnių pas gydytojus, todėl 2017 m. rugpjūčio 25 d., po pietų, atvyko į ieškovo draudimo padalinį, esantį Ignalinoje ir sudarė naują civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 03/388784008, kuria buvo apdraustas automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pagal šią draudimo sutartį draudimo įmokos (118,19 Eur) mokėjimas buvo išdėstytas atsakovės prašymu dalimis, sumokant per 4 mėnesius, kas mėnesį mokant po 29,55 Eur. Draudimo sutartį sudariusi draudimo agentė V. M. išdavė atsakovei draudimo sutarties polisą, mokėjimo sąskaitą ir paaiškino, jog pirmąją įmoką atsakovė turi sumokėti „ant dienų“, o kitos įmokos bus nurašomos nuo atsakovės sąskaitos. Atsakovė nurodo, jog tuo metu ji buvo nedarbingume, jos sveikata buvo prasta, draudimo sutartį pasirašė vakare, grįžusi į namus neberado jai draudimo agentės išduotos mokėjimo sąskaitos lapo, todėl nusprendė mokėjimo sąskaitą susirasti ir draudimo įmoką susimokėti kitos dienos ryte. Kitą dieną, t.y. 2016-08-26 , ji nuo ryto turėjo vykti į Vilnių konsultacijai pas gydytojus, todėl paprašiusi savo sugyventinio P. B. už ją sumokėti draudimo įmoką, perdavė jam visus dokumentus, o pati išvyko į Vilnių, kur ir įvyko autoįvykis. Atsakovė nurodo, jog pripažįsta, kad nors pagal minėtą Sutartį pirmoji draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016-08-25, tačiau atsakovė nurodo pirmąją įmoką sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d., po to, kai 2016 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje, Antakalnio g. 61 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės NISSANT X TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau tai padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

Atsakovė prašo teismo atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, jog ieškovas priėmė pavėluotai, t.y. 2016-08-26 sumokėtą 29,55 Eur įmoką, be to, civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 03/388784008 buvo nutraukta ne 2016-08-26, kaip teigia ieškovas, o 2016 m. rugsėjo 7 d. ir ne ieškovo, o pačios atsakovės iniciatyva (nes atsakovės apdraustasis automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apgadintas nepataisomai ir jo civilinės atsakomybės draudimas atsakovei tapo nebeaktualus).

Atsakovė nurodo pripažįstanti, jog pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 03/388784008, pirmąją įmoką ji sumokėjo pavėluotai, t.y. viena diena vėliau nei numatyta sutartyje ir sutinka, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo(toliau-LR TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalies nuostatomis, ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau nesutinka su reikalaujamos grąžinti sumos dydžiu ir prašo jį mažinti.

Atsakovė nurodo, jog neginčija paties žalos padarymo fakto ir nukentėjusiam asmeniui sumokėtos išmokos dydžio, tačiau prašo jį sumažinti iki 25 procentų prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos, t.y. 3122,68 Eur (1249,72 x 0,25). Tokią sumą laiko teisinga ir protinga, atsižvelgiant į LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat kitus kriterijus, kuriuos laiko reikšmingais: 1) laiku neįmokėta draudimo suma yra tik 29,54 Eur (tai sudaro vieną ketvirtadalį visos draudimo įmokos); 2) draudimo terminas praleistas labai nežymiai (tik viena diena); 3) ieškovo agentė, pažeisdama 2016-08-25 draudimo sutarties 2.1.2. reikalavimus, išdavė draudimo liudijimą, nereikalaudama sumokėti pirmąją įmoką, taip suklaidindama atsakovę, kuri manė, jog nėra būtina sumokėti tą pačią dieną, kai buvo išduotas draudimo liudijimas; 4) atsakovė sąmoningai nevengė mokėti įmokos. Ji mokėjimo terminą pradelsė dar ir todėl, kad sutarties sudarymo laikotarpiu sirgo ir eismo įvykio dieną važiavo gydytojo konsultacijai; 5) formalus pareigos laiku sumokėti pirmąją draudimo įmoką pažeidimas neturėjo jokios įtakos eismo įvykiui ir jo metu atsiradusiai žalai; 6) ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam draudimas yra įprastinė komercinė veikla, o atsakovė-privatus fizinis asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, kuriam nežinomos visos draudimo sutarties detalės; 7) atsakovės turtinė padėtis yra sunki.

Taip pat atsakovė A. Ž. prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgus į abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė yra išsiskyrusi, augina tris nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių yra neįgalus, o antrajam dar nesuėjęs net mėnuo. Atsakovės pajamas sudaro gaunama motinystės išmoka, kurios dydis į mėnesį yra apie 400 Eur bei 168 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija vaikui. Nekilnojamojo turto ji neturi. Todėl jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Atsakovė yra darbinga, pasibaigus motinystės atostogoms grįš į darbą, pajamos šiek tiek padidės ir ji skolą galėtų grąžinti dalimis. Prievolę atsakovė realiai įvykdyti galėtų, jeigu vykdymas būtų išdėstytas 24 mėnesiams ir kas mėnesį mokėtų po 130,11 Eur. Priešingu atveju, skolos grąžinimas taptų nepakeliama našta atsakovei. Esant galimybėms atsakovė susidariusią skolą grąžintų ankščiau laiko.

Atsiliepimas

Atsakovės A. Ž. atstovas nurodo, jog po ieškinio pateikimo teismui dienos, jis kreipėsi į ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ pateikdamas pasiūlymą šį ginčą išspręsti taikiu, abiem šalims priimtinu būdu. Atsakovės atstovas siūlė sumokėti 30 procentų dydžio prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos, tačiau mokėjimą, atsižvelgiant į sunkia atsakovės materialinę padėtį, išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Ieškovas sutiko sumažinti prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos dydį iki 30 procentų, tačiau nesutiko su prašomu išdėstyti mokėjimą laikotarpiu, vietoje 24 mėnesių sutiko su 2-3 mėnesiais. Kadangi atsakovės materialinė padėtis yra sunki, tokio dydžio sumos sumokėjimas per ieškovo siūlomą laikotarpį atsakovei buvo fiziškai neįmanomas, todėl šalims nepavyko rasti bendro sprendimo.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovės atstovo minėtas pasiūlymas buvo pateiktas, ieškovas sutiko su prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos sumažinimo iki 30 procentų, tačiau nesutiko su prašomu išdėstyti laikotarpiu, tuo tarpu atsakovė kito pasiūlymo (dėl išdėstymo termino sutrumpinimo) nepateikė.

Atsakydama į teismo posėdžio metu pateiktus klausimus ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė paaiškino, jog, jos turimais duomenimis, 2015 m. rugpjūčio 25 d. pas AB „Lietuvos draudimas“ agentę J. M. buvo atvykęs ir betarpiškai 2016-08-25 draudimo civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 03/388784008 su AB „Lietuvos draudimas“ A. Ž. vardu sudarė ne pati atsakovė A. Ž., o jos sutuoktinis. Sutiko, jog kito asmens vardu civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymas nėra įprasta praktika, daugiau paremta žmogiškumo faktoriumi. Atstovė patvirtino, jog atsakovei A. Ž. 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės A. Ž. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/388784008, buvo išduota 2016-08-25 negavus dokumento, patvirtinančio apie draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimą, kaip tai numatyta Sutarties 2.1.2. punkte, ir tai nėra įprasta AB „Lietuvos draudimas“ praktika, tačiau padaryta atsižvelgiant į žmoniškumo faktorių, bei atsakovei patikinus, jog ji tuojau pat vyks sumokėti draudimo įmokos dalį. Tai, jog atsakovei buvo išduotas draudimo sutarties sudarymo liudijimas, jokiu būdu neatleido atsakovės nuo pareigos sumokėti draudiminę įmoką sutartyje nurodytu laiku. Jei atsakovė būtų pavėlavusi sumokėti draudiminę įmoką, tačiau per minėtą laiką (nuo sutarties sudarymo iki pirmosios įmokos sumokėjimo) nebūtų įvykęs autoįvykis, situacija būtų visiškai kitokia. Taip pat atstovė nurodo, jog atsakovė A. Ž. vėluodavo mokėti draudimo įmokas ir pagal ankščiau, pavyzdžiui 2015 m. liepos 26 d. sudarytą draudimo sutartį Nr. 03/296556483, dėl ko jai ne kartą buvo siunčiami įspėjimai su priminimu apie galimas draudimo įmokų nesumokėjimo pasekmes, todėl atsakovei jos (pasekmės) buvo gerai žinomos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog su atsakove A. Ž. civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 03/388784008 buvo nutraukta ne 2016-08-26, o 2016 m. rugsėjo 7 d., tačiau ji buvo nutraukta ne atsakovės prašymu, o ieškovo, kaip draudiko iniciatyva, 4 kodo pagrindu, kas atstovės nuomone, reiškia, kad sutartis nutraukta dėl skolos (laiku nesumokėtų įmokų), tačiau tai patvirtinančių dokumentų (pranešimo apie sutarties nutraukimą, vidaus tvarkos dokumentų, apibrėžiančių sutarties nutraukimą pagal kodą 4) pateikti negalinti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė nurodo, jog su atsakovės pateiktais prašymais dėl prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos dydžio mažinimo iki 25 procentų ir sprendimo įvykdymo išdėstymo 24 mėnesiams, nesutinka ir prašo juos atmesti. Ieškovo atstovė nurodo, jog atsakovė neginčija ieškovo trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo sumos dydžio, o prašymus grindžia išimtinai sunkia materialine padėtimi, kurios atsakovės pateikti dokumentai neįrodo. Todėl minėti prašymai yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. B. parodė, kad jis yra A. Ž. sugyventinis. Nurodo, jog apie įvykius, įvykusius 2016 m. rugpjūčio 25-26 dienomis pamena nedaug ką. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, jo sugyventinė sirgo, buvo nedarbingume ir turėjo vykti į Vilnių konsultacijai pas gydytojus, todėl paprašiusi jį sumokėti draudiminę įmoką pagal automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Berods davė jam ryte besiruošiančiam į darbą ir dokumentus, tačiau jis tam nesuteikė didelės reikšmės ir iš pat ryto šios įmokos neįmokėjo, įmoką sumokėjo tą pačią dieną po pietų. Tuo tarpu sugyventinė A. Ž. tos dienos ryte išvykusi į Vilnių pas gydytojus, apie pietus Vilniaus mieste padarė autoįvykį. Apgailestauja, jog nesuteikė reikiamos reikšmės sugyventinės prašymui ir neįmokėjo įmokos ankščiau. Taip pat nurodo, jog jis asmeniškai jokių draudimo dokumentų nepasirašinėjo.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. M. parodė, jog ji dirba AB „Lietuvos draudimo“ agente Ignalinos mieste. Patvirtina, jog ji, kaip AB „Lietuvos Draudimas“ agentė 2016 m. rugpjūčio 25 d. su A. Ž. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/388784008, kuria buvo apdrausta automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartį sudarė pati A. Ž.. Pagal šią draudimo sutartį draudimo įmokos (118,19 Eur) mokėjimas prašant atsakovei A. Ž. buvo išdėstytas dalimis, sumokant per 4 mėnesius, kas mėnesį mokant po 29,55 Eur. Pirmoji draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016-08-25. Liudytoja nurodo paaiškinusi A. Ž., jog draudimo įmoką ji privalo sumokėti 2016 m. rugpjūčio 25 d. Kadangi Sutartis buvo pasirašoma po pietų, A. Ž. pažadėjo tuojau pat eiti susimokėti įmoką grynais pinigais į šalia esantį Lietuvos pašto skyrių, todėl agentė, pasitikėdama kliente, išdavė jai minėtą Draudimo sutartį ir mokėjimo sąskaitą. Liudytoja paaiškino, jog toks jos veiksmas nėra kasdieninis, t.y. negavusi įmokos sumokėjimo patvirtinimo, ji, paprastai, draudimo sutarties neišduodanti, tačiau šiuo kartu patikėjusi, jog klientė susimokės, todėl ja pasitikėjusi. Apie tai, jog A. Ž. draudimo įmoką sumokėjo pavėluotai, t.y. 2016 m. rugpjūčio 26 d., ir apie tai, jog 2016 m. rugpjūčio 26 d. A. Ž. vairuodama apdraustąjį automobilį Vilniaus mieste padarė autoįvykį, liudytoja V. M. nurodo sužinojusi tik po to, kai gavusi įšaukimą į teismą tuo pasidomėjo. Taip pat V. M. nurodo nežinanti ar minėta Sutartis yra nutraukta ar ne.

Liudytoja V. M. į klausimą ką remiantis AB „Lietuvos draudimas“ vidaus teisės aktais reiškia draudimo sutarties nutraukimas „kodas 4“, paaiškino, jog įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nutraukimas pagal kodą 4-reiškia, jog sutartis nutraukiama kliento (draudėjo iniciatyva), kai yra sudaryta kita sutartis ar klientas pateikia kitus, sutarties nutraukimą pateisinančius, dokumentus. Tuo tarpu sutarties nutraukimas dėl įmokų nesumokėjimo (įsiskolinimo) žymimas kitu kodu –kodu 29.

Motyvuojamoji dalis

Ieškininis pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad 2015 m. liepos 26 d. tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės A. Ž. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/296556483, kuria buvo apdrausta automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, kurios galiojimas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 21 d. (b.l. 40-41). Lėšos buvo nurašomos pagal 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės A. Ž. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ pasirašytą sutikimą dėl lėšų nurašymo nuo sąskaitos Nr. LDDD2187860 (b.l. 45). 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. birželio 1 d. A. Ž. buvo siųsti pranešimai dėl nesumokėtos /negautos eilinės draudimo įmokos pagal draudimo sutartį Nr. 03/296556483 (b.l. 71-72,73-74).

2016 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovaujamos agentės V. M. ir atsakovės A. Ž. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/388784008, kuria buvo apdrausta automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 8-9). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 36 min. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. 24 val. Pagal šią draudimo sutartį draudimo įmokos (118,19 Eur) mokėjimas buvo išdėstytas dalimis, sumokant per 4 mėnesius, kas mėnesį mokant po 29,55 Eur. Nurodyta, jog pirmoji draudimo įmokos mokėjimo data iki 2016-08-25 (b.l. 8). Pagal AB Lietuvos paštas kvitą 29,55 Eur įmoka į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą įmokėta 2016 m. rugpjūčio 26 d. 14 val. 52 min. (b.l. 46)., pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. išduotą mokėjimo sąskaitą Nr. 388784008 (b.l. 44).

Remiantis 2016 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio deklaracija 2016 m. rugpjūčio 26 d. 14 val. 06 min. Vilniuje, Antakalnio g. 61, dėl atsakovės A. Ž., vairavusios jai priklausantį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė NISSANT X TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti uždarajai akcinei bendrovei „Proit“ (b.l. 7). AB „Lietuvos Draudimas“ Žalų centrui A. Ž. 2016 m. rugpjūčio 26 d. surašytame pranešime apie įvykį bei 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Proit“ atstovo N. V. prašyme nurodyta, jog vienintele įvykio kaltininke pripažinta A. Ž. (b.l. 12-13). 2016 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokole, 2016 m. spalio 7 d. UAB „Fakto“ autocentro sąskaitoje –faktūroje serija FAKTS Nr. 201606105 užfiksuoti eismo įvykio metu transporto priemonei NISSANT X TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai ir aprašytos remontuotinos detalės (b.l. 15,20-21). Nustačius, jog dėl autoįvykio metu padarytų apgadinimų automobilis netinkamas tolimesnei eksploatacijai ir užtrukus jo taisymo laikotarpiui iki 2016 m. spalio 7 d., remiantis 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta trumpalaikės transporto priemonės nuomos sutartimi UAB „Proit“ automobilio remonto laikotarpiui buvo išduotas pakaitinis automobilis, kuri remiantis UAB AUTOCOM LT 2016 m. spalio 7 d. išduota sąskaita-faktūra serija NUO1610 Nr. 0000052, kainavo viso 418,18 Eur (b.l. 17,18-19). AB „Lietuvos Draudimas“, vadovaudamasi Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis bei remdamasi UAB „Proit“ gautu prašymu (b.l. 16, 23), žalos įvertinimu ir kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais apskaičiavo eismo įvykio metu padarytos žalos dydį (b.l. 24) ir atlygino ją nukentėjusiajam asmeniui, išmokėdama 12,490,72 Eur dydžio draudimo išmoką (b.l. 25,26). 2016 m. lapkričio 7 d. AB „Lietuvos Draudimas“ kreipėsi į A. Ž. su pretenzija R0001781150 dėl autoįvykio metu nukentėjusiajam asmeniui sumokėtos 12490,72 Eur sumos išieškojimo (b.l. 6).

Prie ieškinio pateiktame 2017 m. gegužės 23 d. elektroninio susirašinėjimo tarp AB „Lietuvos Draudimo“ Žalų departamento Žalų išieškojimo skyriaus teisininkės R. P. ir AB „Lietuvos Draudimo“ Finansų departamento Finansų srities Dokumentų ir įmokų valdymo skyriaus specialistės G. D. išraše užfiksuota, jog Pirmoji draudimo įmoka pagal 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/388784008 buvo sumokėta per paštą 2017-08-26, minėta Draudimo sutartis nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 7 d., nutraukimo pagrindas – „kodas 4“ (b.l. 10-11). Remiantis 2016 m. rugpjūčio 30 d. valstybės įmonės „Regitra“ pažyma apie transporto priemonės išregistravimą Nr. 13683782, automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išregistruotas 2016 m. rugpjūčio 30 d. baigus jo eksploatavimą (b.l. 43).

Remiantis teismui pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. išduota pažyma Nr. (11.4)KA-PR6-16253, A. Ž. laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nedarbingumo priežastis-liga (b.l. 47). Remiantis pateiktais medicininiais išrašais minėtu laikotarpiu A. Ž. lankėsi pas įvairius specialistus (b.l. 48-53), o 2016 m. rugpjūčio 26 d. turėdama gydytojo išduotą siuntimą konsultacijai ir lankėsi viešojoje įstaigoje „Onkovita“, esančioje Antakalnio g. 72 Vilniuje (b.l. 51-52). UAB „Ignalinos sveikatos centro 2017 m. spalio 31 d. išduotame nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjime serija EC Nr. 0675405 užfiksuota, jog A. Ž. suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis nuo 2017 m. spalio 31 iki 2018 m. kovo 5 d. (b.l. 54). Remiantis pateiktu 2018 m. sausio 15 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašu Nr. 3, A. Ž. 2018 m. sausio 12 d. gimė sūnus A. B. (b.l. 106). Taip pat A. Ž. augina dar du nepilnamečius vaikus: K. K., gimusį 2005 m. rugsėjo 19 d. (b.l. 107) ir U. K., gimusį 2007 m. sausio 31 d. (b.l. 108), kuriam remiantis 2017-08-18 išduota neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 3860 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b.l. 109). Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus 2018 m. vasario 5 d. išduotoje pažymoje Nr. SP28-101 apie pajamas, nurodyta. Jog A. Ž. gaunamos šalpos neįgalumo pensija (vaikui iki 18 m.) dydis yra 168 Eur į mėnesį (b.l. 111). A. Ž. yra išsituokusi (b.l. 110). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. vasario 5 d. išduota pažyma Nr. (11.4)KA_PZ1_599 laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. kovo 5 d. A. Ž. pajamas sudaro ligos ir motinystės išmokos, kurių vidutinė mėnesinė suma yra 400 Eur.(b.l. 113). 2017 m. lapkričio 17 d. valstybės įmonės registrų centro Utenos filialo pažymoje Nr. 16144017 užfiksuota, jog A. Ž. neturi ir neturėjo įregistruoto nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių į jį. (b.l. 114).

Reikalavimai, byloje nukreipti atsakovei A. Ž., grindžiami Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau-ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymo.

TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012 ir kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 str. 1 d.), t.y., skirtingai nuo kitų draudimo sutarčių rūšių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Draudimo sutarties įsigaliojimo momentas ir terminas, iki kurio pabaigos draudėjas turi sumokėti draudimo įmoką, nustatomi draudimo sutartyje.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tinkamą šios normos taikymą pagrindžia ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė draudimo bendrovė ,,ERGO Lietuva“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Relas“, bylos Nr. 3K-3-314/2012). Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareigos grąžinti draudikui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės aplinkybės, nustatinėtinos šiai normai taikyti, nagrinėjamu atveju yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Kitokių sąlygų įstatymas nenumato, todėl draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, nustačius šioje teisės normoje numatytas sąlygas, negali būti ribojama.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi nurodytos normos taikymo sąlygos ir atsakovė A. Ž. jų neginčija: atsakovė iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2016-08-25) nesumokėjo draudimo įmokos, ji sumokėta tik 2016-08-26 14:52 val., o tuo laikotarpiu, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta (nuo 2016-08-25 15 val. 36 min. iki 2016-08-26 14:52 val.), atsitiko draudžiamasis įvykis (2016-08-26 14 val. 06 min.). Taigi, nustatytos ir atsakovės neginčijamos faktinės aplinkybės (draudimo sutartyje nustatytu laiku draudimo įmokos nesumokėjimas (draudimo įmokos turėjo būti mokamos dalimis), o per laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta, atsitiko draudžiamasis įvykis, kurio kaltininke pripažinta atsakovė A. Ž.), sudarančios pagrindą TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytų padarinių taikymui. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovas išmokėjo 12 490,72 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo teisę regreso tvarka išieškoti minėtą sumą iš atsakovės.

Šiuo atveju atsakovės A. Ž. argumentai, kad atsakovė vėliau sumokėjo draudimo įmoką, ieškovė ją priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., kaip yra pripažinta kasacinio teismo praktikoje, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo, kadangi šios aplinkybės nėra nurodytos kaip teisės normos taikymo(netaikymo) sąlygos ir draudiko (ieškovo) teisė reikalauti grąžinti išmokėtą sumą, savaime nėra ribojama (sąlygojama)(Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-314/2012, 2013 m. -03-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-124/2013), tačiau sprendžiant dėl draudikui (ieškovui) priteistinos išmokos dydžio šios aplinkybės priimtinos domėn.

Byloje nekilo ginčo ir dėl paties žalos padarymo fakto ir nukentėjusiam asmeniui sumokėtos išmokos dydžio, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Byloje kyla ginčas dėl draudikui (ieškovui) priteistinos išmokos dydžio ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo normų taikymo.

Dėl priteistinos išmokos dydžio (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Draudikui grąžintinos sumos dydis – vertinamojo pobūdžio kriterijus. Šiam piniginiam ekvivalentui nustatyti yra ir gali būti reikšmingos įvairios faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2013; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2013).

Teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje Nr. 3K-3-524/2012 (pagal „Infolexą“, nutartis cituojama 43 bylose) išaiškino, kad draudiko išmokėtų išmokų grąžinimo klausimus taip pat reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, pakartojanti draudiko teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką, taip pat kitos šią teisę detalizuojančios nuostatos. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje nuostatoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Konstatavo, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, ji yra santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kiti kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodė, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės.

Atsakovė A. Ž. nurodo pripažįstanti, jog pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 03/388784008, pirmąją įmoką ji sumokėjo pavėluotai, t.y. viena diena vėliau nei numatyta sutartyje ir sutinka, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo(toliau-LR TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalies nuostatomis, iki įmokos sumokėjimo įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi prašo sumažinti ieškovo reikalaujamos grąžinti sumos dydį.

Atsakovė nurodo, jog sutinka apmokėti 25 procentus prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos, t.y. 3122,68 Eur (12490,72 x 25 proc.). Tokią sumą laiko teisinga ir protinga, atsižvelgiant į LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos laiko reikšmingais: 1) laiku neįmokėta draudimo suma yra tik 29,54 Eur (tai sudaro vieną ketvirtadalį visos draudimo įmokos); 2) draudimo terminas praleistas labai nežymiai (tik viena diena); 3) ieškovo agentė, pažeisdama 2016-08-25 draudimo sutarties 2.1.2. reikalavimus, išdavė draudimo liudijimą, nereikalaudama sumokėti pirmąją įmoką, taip suklaidindama atsakovę, kuri manė, jog nėra būtina sumokėti tą pačią dieną, kai buvo išduotas draudimo liudijimas; 4) atsakovė sąmoningai nevengė mokėti įmokos. Ji mokėjimo terminą pradelsė dar ir todėl, kad sutarties sudarymo laikotarpiu sirgo ir eismo įvykio dieną važiavo gydytojo konsultacijai; 5) formalus pareigos laiku sumokėti pirmąją draudimo įmoką pažeidimas neturėjo jokios įtakos eismo įvykiui ir jo metu atsiradusiai žalai; 6) ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam draudimas yra įprastinė komercinė veikla, o atsakovė-privatus fizinis asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, kuriam nežinomos visos draudimo sutarties detalės; 7) atsakovės turtinė padėtis yra sunki.

Taip pat atsakovė A. Ž. prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgus į abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių yra neįgalus, o antrajam dar nesuėjęs vienas mėnuo. Atsakovė per mėnesį gauna apie 400 Eur motinystės išmoką ir 168 Eur šalpos neįgalumo pensiją vaikui. Nekilnojamojo turto ji neturi. Todėl jos turtinė padėtis yra sunki. Atsakovė yra darbinga, pasibaigus motinystės atostogoms grįš į darbą, pajamos šiek tiek padidės ir ji skolą galėtų grąžinti dalimis. Prievolę atsakovė realiai įvykdyti galėtų, jeigu vykdymas būtų išdėstytas 24 mėnesiams ir kas mėnesį mokėtų po 130,11 Eur. Priešingu atveju, skolos grąžinimas taptų nepakeliama našta atsakovei. Esant galimybėms atsakovė susidariusią skolą grąžintų ankščiau laiko.

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė nurodo, jog su atsakovės pateiktais prašymais dėl prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos dydžio mažinimo iki 25 procentų ir sprendimo įvykdymo išdėstymo 24 mėnesiams, nesutinka ir prašo juos atmesti. Ieškovo atstovė nurodo, jog atsakovė neginčija ieškovo trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo sumos dydžio, o prašymus grindžia išimtinai sunkia materialine padėtimi, kurios atsakovės pateikti dokumentai neįrodo. Todėl minėti prašymai yra nepagrįsti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos išmokos dydžio, atsižvelgia į tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaip: pradelstos sumokėti įmokos sumos dydį (laiku neįmokėta draudimo suma yra tik 29,54 Eur ir tai sudaro vieną ketvirtadalį visos draudimo įmokos); praleisto termino trukmę (praleistas terminas įmokai sumokėti yra tik viena diena); atsakovės A. Ž. nurodytas ir procesiniais dokumentais pagrįstas termino praleidimo priežastis (remiantis teismui pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. išduota pažyma Nr. (11.4)KA-PR6-16253, A. Ž. laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nedarbingumo priežastis-liga (b.l. 47). O 2016 m. rugpjūčio 26 d. turėdama gydytojo išduotą siuntimą konsultacijai ir lankėsi viešojoje įstaigoje „Onkovita“, esančioje Antakalnio g. 72 Vilniuje (b.l. 51-52)). Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kad atsakovė sąmoningai vengė mokėti draudimo įmoką. Teismas pripažįsta, jog toks nežymus draudimo sutarties pažeidimas galėjo būti netyčinis.

Remiantis bylos medžiaga ir teismo posėdyje liudytoja apklaustos, AB „Lietuvos draudimas“ agente dirbančios, V. M. parodymais, konstatuota, jog draudimo sutartis buvo nutraukta ne ieškovo, o atsakovės iniciatyva ir tik nuo 2016 m. rugsėjo 7 d., nutraukimo pagrindas – „kodas 4“ (b.l. 10-11), o to priežastimi buvo ne draudimo sutarties pažeidimas, o apdraustos transporto priemonės išregistravimas (b.l. 43). Taigi, teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos išmokos dydžio, ima domėn tai, jog ieškovas priėmė vieną dieną pradelstą sumokėti įmoką, draudimo sutarties nenutraukė, tęsė draudiminius santykius, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokį atsakovės elgesį (delsimą sumokėti draudiminę įmoką) ieškovas nelaikė esminiu draudimo sutarties pažeidimu (kaip tai apibrėžia 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės A. Ž. sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/388784008 4.3 p. nuostatos). Duomenų, kad ieškovas dėl šios pradelstos sumokėti įmokos patyrė nuostolių, teismui nepateikta.

Atsakovė A. Ž. nurodo, jog ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ agentė, pažeisdama 2016-08-25 draudimo sutarties 2.1.2. reikalavimus, išdavė draudimo liudijimą, nereikalaudama sumokėti pirmąją įmoką, taip suklaidindama atsakovę, kuri manė, jog nėra būtina sumokėti tą pačią dieną, kai buvo išduotas draudimo liudijimas. Taip pat atsakovė nurodo, jog ji, skirtingai nei ieškovas, yra privatus fizinis asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, kuriam nežinomos visos draudimo sutarties detalės. Teismas su minėtais atsakovės argumentais nesutinka. Iš byloje esančių duomenų ir pačios atsakovės pasisakymų akivaizdu, kad atsakovę A. Ž. ir AB „Lietuvos draudimas“ siejo ilgalaikiai draudiminiai santykiai. Atsakovė pateikė draudimines sutartis, patvirtinančias, jog atsakovė draudžiasi pas ieškovę jau ne pirmus metus (tiksliau nuo 2014 metų), todėl daroma pagrįsta išvada, jog atsakovei buvo gerai žinomi teisiniai padariniai ir atsakomybė pažeidus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nuostatas, o jos argumentas, kad ieškovo atstovas (sutartį sudaręs darbuotojas) jai nesuteikė detalios informacijos apie transporto priemonės draudimo sutarties sąlygas (apmokėjimo tvarką, sutarties įsigaliojimo tvarką ir kt.), atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgtina į tai, jog atsakovė A. Ž., būdama transporto priemonės automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė, turėjo teisę kreiptis į ieškovę dėl visų jai rūpimų klausimų, susijusių su transporto priemonės draudimu, tačiau byloje tokio kreipimosi fakto nenustatyta.

Atsakovės A. Ž. argumentai dėl jos kaip vartotojos statuso taip pat nėra reikšmingi, nes visi fiziniai asmenys besidraudžiantys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikytini vartotojais, o jų ir draudimo įmonių sąntykius reglamentuoja specialus TPVCAPD įstatymas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad grąžinamos sumos dydžiui nustatyti svarbūs ir sutarties šalių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas variantas – tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-205/2012-3).

Ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis savo profesine - komercine veikla draudimo srityje, o atsakovas yra fizinis asmuo. Kaip matyti, šalis siejantys draudimo teisiniai santykiai nebuvo epizodiniai, bylos duomenimis, tarp jų buvo sudarytos mažiausiai dvi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys (b.l. 40-41). Nors atsakovė ir ankščiau sudarytoje tarp šalių draudimo sutartyje netinkami vykdė pareigas laiku sumokėti draudimines įmokas (2015 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. birželio 1 d. A. Ž. buvo siųsti pranešimai dėl nesumokėtos /negautos eilinės draudimo įmokos pagal draudimo sutartį Nr. 03/296556483 (b.l. 71-72,73-74)), tačiau, išanalizavus bylos medžiagą matyti, jog šie pažeidimai nebuvo tyčiniai ir nuolatinio pobūdžio (draudimo įmokos turėjo būti nuskaičiuotos automatiškai nuo atsakovės sąskaitos pagal tiesioginio debeto sutartį esant pakankamai lėšų pagal 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės A. Ž. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ pasirašytą sutikimą dėl lėšų nurašymo nuo sąskaitos Nr. LDDD2187860 (b.l. 45)). Tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kuriam draudimas yra įprasta komercinė veikla ir kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų ir dėl netinkamai vykdomų nustatytų pareigų (dėl nesavalaikio draudimo įmokų sumokėjimo) būtų nutraukęs sutartį su atsakove, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pavėluotas įmokų sumokėjimas draudiko buvo toleruojamas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šalys patvirtino, kad po ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovė kreipėsi į ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ pateikdamas pasiūlymą šį ginčą išspręsti taikiu, abiem šalims priimtinu būdu. Atsakovės atstovas siūlė sumokėti 30 procentų dydžio prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos, tačiau mokėjimą, atsižvelgiant į sunkią atsakovės materialinę padėtį, išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Ieškovas sutiko sumažinti prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos dydį iki 30 procentų, tačiau nesutiko su prašomu išdėstyti mokėjimą laikotarpiu, vietoje 24 mėnesių sutiko su 2-3 mėnesiais, todėl bendro kompromiso pasiekti nepavyko.

Nurodytų argumentų pagrindu teismas pripažįsta, kad, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, šioje byloje nustatytas bei teismo išanalizuotas grąžinamos sumos dydžiui reikšmingas faktines aplinkybes, susiklosčiusius sutarties šalių tarpusavio santykius, taip pat pasiektą, abiem šalims priimtiną dalinį susitarimą, ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.), yra pagrindas ieškinį tenkinti dalinai, iš atsakovės A. Ž. ieškovo AB „Lietuvos draudimas„ naudai priteisiant 30 procentų prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos, t.y. 3747,22 Eur sumą (12490,72 Eur x 30%.).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės A. Ž. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

A. Ž. prašo spendimo vykdymą išdėstyti dvejiems metams (24 mėnesiams), kadangi šiuo metu jos turtinė padėtis yra sunki.

Ieškovas su prašymu išdėstyti sprendimo įvykdymą nesutinka, nurodo, jos atsakovė pateiktais dokumentais neįrodė savo sunkios materialinės padėties.

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis c.b. B. V. v., S. V., Nr. 3K-925/2002, kat.107.3). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi, ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog atsakovė A. Ž. šiuo metu nedirba, nuo 2017 m. spalio 31 iki 2018 m. kovo 5 d. yra nėštumo ir gimdymo atostogose l (b.l. 54). Remiantis pateiktu 2018 m. sausio 15 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašu Nr. 3, A. Ž. 2018 m. sausio 12 d. gimė sūnus A. B. (b.l. 106). Taip pat A. Ž. augina dar du nepilnamečius vaikus: K. K., gimusį 2005 m. rugsėjo 19 d. (b.l. 107) ir U. K., gimusį 2007 m. sausio 31 d. (b.l. 108), kuriam remiantis 2017-08-18 išduota neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 3860 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b.l. 109). Atsakovė A. Ž. yra išsituokusi (b.l. 110). Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus 2018 m. vasario 5 d. išduotoje pažymoje Nr. SP28-101 apie pajamas, nurodyta. Jog A. Ž. gaunamos šalpos neįgalumo pensija (vaikui iki 18 m.) dydis yra 168 Eur į mėnesį (b.l. 111). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. vasario 5 d. išduota pažyma Nr. (11.4)KA_PZ1_599 laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. kovo 5 d. A. Ž. pajamas sudaro ligos ir motinystės išmokos, kurių vidutinė mėnesinė suma yra apie 400 Eur.(b.l. 113). 2017 m. lapkričio 17 d. valstybės įmonės registrų centro Utenos filialo pažymoje Nr. 16144017 užfiksuota, jog A. Ž. neturi ir neturėjo įregistruoto nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių į jį. (b.l. 114).

Išanalizavus bylos medžiagą, sutiktina, kad atsakovės finansinė padėtis iš tiesų yra sunki, ieškovui iš atsakovės priteistina 3747,22 Eur suma atsakovei yra pakankamai didelė, o tai apsunkina teismo sprendimo vykdymą bei padidina jo neįvykdymo riziką. Pažymėtina ir tai, kad vykdant priverstinį žalos išieškojimą, iš atsakovės gaunamų pajamų, neviršijančių 1 MMA, galėtų būti išskaičiuojama tik 20 procentų dydžio suma (CPK 736 str. 1 d.2 p.), o atsižvelgus į tai, jog šiuo metu atsakovės pajamų pagrindą sudaro motinystės ir vaiko priežiūros išmokos – išieškojimas iš šios sumos nėra galimas (CPK 739 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, įvertinęs šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgdamas į abiejų sutarties šalių turtinę padėtį, atsiradusios žalos priežastis ir aplinkybes, laikydamasis šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ginimo principu ir tuo pačiu siekdamas užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, nusprendžia, teismo sprendimo vykdymą atsakovei išdėstyti dviejų metų (24 mėnesių) laikotarpiui, per mėnesį mokant po 156,25 Eur (paskutinį mėnesį 153,47 Eur ). Be to, ieškovui yra priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios turės bus sumokėtos atsakovei sumokant paskutinę įmoką.

Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesukels ieškovui neigiamų padarinių (ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ teisių neproporcingai nepažeis, nes ieškovas yra finansiškai pajėgus verslo subjektas, kuriam priteistos žalos dydis nėra reikšmingas ir iš esmės neįtakojantis jo finansinės būklės), AB „Lietuvos draudimas“ priteistą sumą atgaus laipsniškai. Kartu bus atsižvelgta ir į atsakovės finansinius sunkumus bei pagrįstą priteistos sumos mokėjimo išdėstymo poreikį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal 2017 m. lapkričio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)-17-T-2906-22191, A. Ž. suteikta antrinė teisinė pagalba su 50 procentų atleidimu nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (b.l. 55-56).

Už ieškinio pateikimą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 281 Eur žyminio mokesčio (b.l. 4). Atsižvelgus į tai, jog patenkinta 30 procentų ieškovo reikalavimų, į tai, jog A. Ž. suteikta antrinė teisinė pagalba su 50 procentų atleidimu nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 42,15 Eur žyminio mokesčio (281 Eur x 30 proc. = 84,30 Eur x 50 proc. = 42,15 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos iš nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atvykstant į 2018 m. vasario 8 d. teismo posėdį, kompensavimo: 2018 m. vasario 8 d. prašymas – 18,53 Eur (b.l. 116-117). Kitų prašymų dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo), dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas šalims, su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismui nepateikta.

Prašymo, dėl kelionės išlaidų 18,53 Eur sumoje vykstant atstovauti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ interesus iš Kauno į Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus nagrinėjamos civilinės bylos ir grįžtant atgal priteisimo, pagrindimui teismui pateikti dokumentai: kuro kvitas, automobilio dokumentai, PVM sąskaitą-faktūra Nr. DP18-015 (b.l. 118, 119, 1120, 121). Kadangi kelionės išlaidos yra įstatymo priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, jos ieškovui kompensuotinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. ieškovui ir atsakovės priteistina 5,60 Eur. suma.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 str., 6.37 str. 2d., 6.38, 6.210 str. 1 d., 6.245 - 6.249, 6.263 str., civilinio proceso kodekso 88, 259, 263-265, 268-270, 284, 307 straipsniais TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi 22 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) iš atsakovės A. Ž. 3747,22 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 22 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3747,22 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2017 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,75 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nustatant, kad atsakovė A. Ž. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) priteistą 3747,22 Eur sumą sumoka per 24 mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos ieškovui sumokant po 156,25 Eur, paskutinį (dvidešimt ketvirtą) mėnesį – 153,47 Eur. Sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėta visa šiuo teismo sprendimu priteista iš atsakovo suma ir 5 proc. procesinės palūkanos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja Irena Vapsvienė