Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K., D. K., M. L., L. Š., V. Š., G. T., D. P., Z. G., J. M., R. L., G. S., S. R., A. V., V. M., R. M., V. V., J. N., E. N., O. S., A. B., E. M., T. V., L. L., T. L., A. S. – M., G. D., K. J., B. S., G. K., A. K., V. J., A. Š., S. S., R. S., V. J., T. J., N. L., R. L., Ž. M., G. Š., M. K., R. L., D. J., A. K., M. K., R. K., V. M., G. M., R. T., A. V., A. D., A. M., A. U., S. T., E. M., R. T., I. T., G. D., J. K. (toliau – pareiškėjai) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respubliko0s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje 2016 m. kovo 30 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešąjį interesą pagal (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) rajono, gyventojų 2015 m. gruodžio 2 d. pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame buvo keliamas klausimas dėl privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) kaimą. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog priimtas nutarimas buvo motyvuotas tuo, kad 2002-05-16 leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus (įrengti kelią) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o į (duomenys neskelbtini) gatves, esančias (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, galima patekti kitu keliu; ginčo kelias, jo atkarpa, įrengta privataus asmens (privačių asmenų) lėšomis ir nuosavybės teise priklauso ne savivaldybei ar valstybei, o privačiam asmeniui (privatiems asmenims); privačiam asmeniui priklauso ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, susiklosčiusi situacija turėtų būti sprendžiama pasitelkiant į pagalbą ne viešojo intereso institutą, kurio šiuo atveju nėra, o kitas priemones.

13. Aukštesnysis prokuroras 2016 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti priimtą prokuroro nutarimą, darydamas išvadą, kad su valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriumi (tuo metu Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriumi), laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2008 m., kai buvo rengiami detalieji planai, niekas nederino privažiavimo klausimo į (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) kaimą, per valstybei priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); tik 2008-11-12 pasikreipus UAB „Abema“ dėl leidimo projektuoti ir įsirengti privažiavimą per valstybei priklausantį žemės sklypą, Šiaulių apskrities viršininko administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tik atlikus VšĮ Šiaulių ligoninės (Akušerijos-ginekologijos klinikos, (duomenys neskelbtini)) sklypo ribų keitimą detaliuoju planu bei pagal detalųjį planą parengus Akušerijos-ginekologijos klinikos žemės sklypo planą, Šiaulių apskrities viršininko administracija sutinka, kad valstybinėje žemėje, buvusioje Akušerijos-ginekologijos klinikos teritorijoje, būtų projektuojamos ir statomos susisiekimo komunikacijos; detalusis planas nebuvo parengtas iki šio žemės sklypo privatizavimo, bei įvertino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo su UAB „Grandbera“ teisėtumą.

14. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, prokuroras, įvertinęs visus turimus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymai dėl servitutų nustatymo žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinami, nes negauta duomenų, kad būtų ribojama teisė naudotis šiuose žemės sklypuose esančiomis gatvėmis (keliais); pažymėjo, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas padalijus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)); dėl jame esančio pravažiavimo prokuroras jau yra pasisakęs 2016-03-30 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones; nurodė, kad institucijos imasi priemonių spręsti susidariusiai situacijai, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius teigia, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) kaimą, galima patekti ir per valstybinę žemę, atlikus nedidelį Detaliojo plano koregavimą, nežymiai sumažinant du žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir per sumažintą dalį būtų galima pratęsti (duomenys neskelbtini) gatvę iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės; Šiaulių miesto savivaldybė nurodo, kad Šiaulių rajono gyventojai gali inicijuoti privažiavimo kelio įrengimo darbus savo lėšomis, kad jiems būtų išduotos prisijungimo sąlygos projektavimo darbams ir pasirašyta sutartis dėl tokių darbų; prokuroras padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo ginčyti detalaus plano, nes nuo jo patvirtinimo praėjo beveik 12 metų, t. y. nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų teisinių santykių atsiradimo momento.

Dėl skundo argumentų

15. Apeliantai teigia, kad prokuroras padarė nepagristą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Teisės aktuose nepateikta universali ir aiški viešojo intereso apibrėžtis. Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Kasacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra nurodęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, o jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013). Taip pat kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad bylose kylančiose iš civilinių teisinių santykių, viešasis ir privatus interesas paprastai egzistuoja kartu, neretai iš dalies sutapdami, todėl kartais viešojo intereso gynimas kartu gali reikšti ir privataus intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2010, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

16. Pažymėtina ir tai, kad tam, jog viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka to, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar egzistuoja pagrindas prokurorui kreiptis į teismą siekiant viešojo intereso pažeidimo pašalinimo, būtina nustatyti, ar viešasis interesas realiai buvo pažeistas, t. y. ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, taip pat turi būti įvertinamas atitinkamo pažeidimo pobūdis ir mastas. Taigi į teismą, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali kreiptis visais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

17. Nagrinėjamu atveju prokuroras atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodė šį savo sprendimą pagrindžiančius argumentus. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl aktualios kasacinio teismo praktikos, numatančios, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su teisingai taikyta teismų praktika, pakartotinai jos nebecituoja. Taigi, teismas apsiriboja vertinimu, ar prokuroras neatliko proceso normų pažeidimo, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

18. Apeliantai teigia, kad tyrimas dėl viešojo intereso gynimo buvo atliktas formaliai ir neįvertinus visų su problema susijusių dokumentų, neišklausius specialistų, neskyrus ekspertizės dėl teritorijų planavimo dokumentų atitikties norminių aktų reikalavimams ir neturint specialistų išvadų, apsiribota tik valstybinių institucijų raštais, kurie nepagrįsti ir kuriuose reiškiama nuomonė, ne specialistų išvados.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad Šiaulių apygardos prokuratūra ginčijamame nutarime, šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, prašymo nagrinėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašymo nagrinėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašymo nagrinėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjų kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.

20. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra, kad nagrinėjamos bylos atveju prokurorai neprivalėjo gauti specialistų išvadas. Viešojo intereso gynimą prokuratūroje reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis, Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1-218 (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos nustato skundų, prašymų ginti viešąjį interesą nagrinėjimo, tyrimo pagal teismo atskirąją nutartį ar prokuroro inicijuoto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio taikymo ypatumus. Rekomendacijų 21 punkte, kuriuo pagrįstai remiasi suinteresuotas asmuo, nustatyta, kad reikalaudamas iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus ar auditą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktas) prokuroras privalo vadovautis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais, taip pat preliminariai įvertinti galimus patikrinimo ar audito rezultatus ir galimą jų įtaką būsimam prokuroro sprendimui dėl prašyme nurodytų aplinkybių. Rekomendacijų 23 punkte įtvirtinta, jog papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu prokuroras, susipažinęs su prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, remdamasis teismų praktika padaro išvadą, kad ginčo teisinio santykio akivaizdžiai nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu; šiuo atveju priimamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones vien tuo pagrindu, kad ginčo teisinio santykio nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu. Rekomendacijų 24 punkte numatyta, kad papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai.

21. Nagrinėjamos bylos atveju svarbus tas aspektas, kad ginčui reikšmingi sprendimai (Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų plėtros schemos patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pritarimo (duomenys neskelbtini) kaimų (duomenys neskelbtini) rajone plėtros schemai“) buvo priimti 2005 metais. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), administraciniu aktu buvo suformuotas 2002 m. vasario 18 d., t. y. daugiau nei prieš 18 metų, o Detalusis planas buvo patvirtintas 2008 m. lapkričio 17 d., t. y. prieš beveik 12 metų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl naikinamojo dešimties metų termino, kuriam suėjus skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas. Suinteresuotas asmuo pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimčių – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamais aktais priėmimu, padarymas ar ginčas keliamas dėl išimtinei valstybės nuosavybei priklausančio turto – skundo padavimo terminui atnaujinti. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prokuroras pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, iš esmės atsisakant kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad prokurorai, priimdami sprendimus atsižvelgė į aplinkybes, įvykusias po 2016 m., t. y. surinko duomenis iš (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono savivaldybių administracijų apie kelio (gatvės) suprojektavimą ir įrengimą patekti į (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatves iš (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės, priemonių ėmimąsi susidariusiai situacijai dėl privažiavimo nebuvimo išspręsti; duomenis iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ZUM Šiaulių skyriaus apie priemonių ėmimąsi susidariusiai situacijai dėl privažiavimo nebuvimo išspręsti; duomenis iš prokurorui prieinamų registrų: VĮ Registrų centras, Informacinės prokuratūros sistemos, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos, Teritorijų planavimo registro (tas matyti iš prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų). Taigi, prokurorai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, įvykusias ir po 2016 metų.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aukštesnysis prokuroras dar 2016 m. birželio 23 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) vertino Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų plėtros schemos patvirtinimo“ patvirtintos (duomenys neskelbtini) kaimų plėtros schemos sprendinius, nustatė, kad rengiami (duomenys neskelbtini) kaimų (duomenys neskelbtini) rajone plėtros schemos tik konceptualūs (apytiksliai) sprendiniai; vertino ir iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos teiktus atsakymus asmenims į pasiūlymus dėl minėtos schemos plėtros, vertino 2011 m. kovo 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakoreguotą (duomenys neskelbtini) kaimų plėtros schemą (specialųjį planą), Šiaulių miesto savivaldybės patvirtintą Specialųjį planą; buvo vertintas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, detalusis planas, kuris planavimo sąlygų sąvade, patikslintas 2008 m. gegužės 22 d.

24. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, aukštesnysis prokuroras skundžiamo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo 17 punkte yra pateikęs teisinį vertinimą dėl detaliuose planuose numatytų servitutų įgyvendinimo: „Pastebėtina, kad detaliuoju planu nėra nustatomi žemės servitutai. Tais atvejais, kai detaliuoju planu privatus žemės sklypas dalijamas į kelis sklypus ir suformuojami nauji žemės sklypai, detaliojo plano sprendinių brėžinyje pažymimi plotai, kuriuose siūloma nustatyti servitutus, jeigu esamiems ar būsimiems savininkams kiltų sunkumų naudotis naujai suformuotais žemės sklypais. Tokių servitutų paskirtis yra patenkinti privačios nuosavybės žemės sklypų savininkų privažiavimo prie šių sklypų poreikį. Taigi, detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Projektinis pasiūlymas - tai tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų ateityje, o pats servituto nustatymo klausimas sprendžiamas suinteresuotų asmenų bendru susitarimu. Atsižvelgiant į tai, yra nepagrįsti Pareiškėjų argumentai, kad Detaliuoju planu ir Detaliuoju planu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti (įteisinti) kelio servitutai, kurie buvo panaikinti atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, įregistruojant žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atliekant žemės sklypų, suformuotų Detaliuoju planu, kadastrinius matavimus, jie (žemės sklypai) visi priklausė vienam savininkui (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo teisinio pagrindo nustatyti servitutams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.132 straipsnis). Pareiškėjai, įsigydami žemės sklypus, turėjo susitarti su buvusiais žemės sklypų savininkais sandoriais ir dėl servitutų, tačiau to jie nepadarė, būtent dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju kelio servitutai nebuvo įteisinti.“

25. Pažymėtina, kad skundžiamuose nutarimuose padarytos išvados, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijos imasi veiksmų spręsti susidariusiai situacijai: Šiaulių skyrius mato galimybę ir teikia pasiūlymus dėl privažiavimo per valstybinę žemę tik nežymiai koreguojant Detaliojo plano sprendinius; Šiaulių miesto savivaldybės administracija teigia, kad Šiaulių rajono savivaldybė turi galimybę inicijuoti (duomenys neskelbtini) kaimo viešųjų kelių/gatvių jungiamųjų kelių įrengimą (ar bent viešųjų kelių sąrašo papildymą valstybinės žemės sklypuose); suformavus (duomenys neskelbtini) gatvės ((duomenys neskelbtini) ir kt.), esančios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, susisiekimo komunikacijų statinių kadastro objektus ir įregistravus juos nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre būtų galimybė juos rekonstruoti (įteisinti); Šiaulių rajono savivaldybė organizuoja susitikimus su (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojais, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovais dėl (duomenys neskelbtini) kelio servitutų, numatytų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliajame plane įgyvendinimo. Taigi, apeliantai nepagrįstai teigia, kad valstybės institucijos nesprendžia susidariusios situacijos.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.

27. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjami atskirų institucijų priimti sprendimai ar raštai, o yra konstatuojamas faktas, kad prokuroras pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl neatlygintinio servituto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūra detalizavo, jog į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatves galima patekti kitu keliu, t. y. yra kitas įvažiavimas, ginčo kelias įrengtas privataus asmens (privačių asmenų) lėšomis ir nuosavybės teise priklauso ne savivaldybei ar valstybei, o privačiam asmeniui (privatiems asmenims), privačiam asmeniui priklauso ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengtas kelias, todėl susiklosčiusi konfliktinė teisinė ir faktinė situacija turėtų būti sprendžiama pasitelkiant į pagalbą ne viešojo intereso institutą, kadangi šiuo atveju jo nėra.

Dėl kitų argumentų

28. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.