Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. B., R. B., R. G., L. S., R. B. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

3. Suinteresuotas asmuo D. B. 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui sutikimą dėl juridinio fakto nustatymo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes į posėdį atvykti negali dėl neįgalumo (e. b. l. 51).

4. Suinteresuotas asmuo R. G. 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui sutikimą dėl juridinio fakto nustatymo (e. b. l. 52). Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes išvyksta į užsienį.

5. Suinteresuotas asmuo R. B. 2018 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė sutikimą dėl juridinio fakto nustatymo (e. b. l. 53). Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes į posėdį negali atvykti dėl darbo.

6. Suinteresuotas asmuo L. S. teismo nustatytu terminu pateikė sutikimą dėl juridinio fakto nustatymo (e. b. l. 54), prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes dėl darbo į posėdį atvykti negali.

7. Suinteresuotas asmuo R. B. teismo nustatytu terminu pateikė sutikimą dėl juridinio fakto nustatymo (e. b. l. 55). Nurodė, jog į bylos nagrinėjimą atvykti negali dėl darbo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) po jo mirties palikimo priėmimo faktas nebuvo registruotas (e. b. l. 4, 5, 19). Pareiškėja su sutuoktiniu santuokoje susilaukė 5 vaikų: dukters R. B. (e. b. l. 6), sūnaus G. (dabar – D.) B. (e. b. l. 7), sūnaus R. B. (e. b. l. 8), dukters R. B. (dabar – G.) (e. b. l. 9, 10), dukters L. B. (dabar – S.) (e. b. l. 11, 12). Pareiškėjos vardu nuo 1999 m. liepos 16 d. valstybės įmonėje Registrų centre yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16), o nuo 1999 m. rugpjūčio 20 d. - ir šiuo adresu esantis pastatas – sodo namelis (e. b. l. 17). Šiuo adresu nuo 2013 m. liepos 16 d. pareiškėja deklaravusi savo gyvenamąją vietą (e. b. l. 14). Į bylą pateikta sodininkų bendrijos „Vanagynė“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. pažyma, jog S. B. yra šios sodininkų bendrijos narė, įsiskolinimų sodininkų bendrijai neturi (e. b. l. 13).

9. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

11. Po pareiškėjos sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis).

10.1. Palikėjas turėjo penkis vaikus: suinteresuotus asmenis dukrą R. G., dukrą L. S., dukrą R. B., sūnų D. B. ir sūnų R. B., kurie neišreiškė pageidavimo priimti palikimo po palikėjo mirties, o pareiškėjos ir palikėjo vaikai sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (sodininkų bendrijos „Vanagynė“ pažymą dėl pareiškėjos narystės) (e. b. l. 13) bei pareiškėjos pareiškime pateikti paaiškinimai, kad pareiškėja sodo sklype augina daržoves, jas prižiūri, padedama vaikų skina vaisius, moka mokesčius sodininkų bendrijai, patvirtina, kad pareiškėja rūpinosi po sutuoktinio mirties likusiu nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu.

12. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėja iki palikėjo mirties gyveno kartu su juo, po palikėjo mirties perimdama jo asmeninius daiktus bei rūpindamasi likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasi su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.