Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei L. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės L. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1.2 L. M. atidalinti 595 kv m. žemės sklypą kadastrinis (duomenys neskelbtini)

1.2. Atidalinti pastatą - gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) į du savarankiškus vienbučius namus tokiu būdu: (duomenys neskelbtini)

1.3 V. M., atidalinti natūra du žemės sklypus: (duomenys neskelbtini)

1.4 L. M. atidalinti natūra du žemės sklypus(duomenys neskelbtini).

1.5 Atidalinti kiemo statinį – (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtinį vienetą V. M. ir priteisiant L. M. iš V. M. 79,44 Lt piniginę kompensaciją už 5006/8129 dalis.

2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovas ir atsakovė tapo jau išvardinto turto bendraturčiais tokių sandorių ir juridinių faktų pagrindu: 1988 m. rugsėjo 19 d. Sutartimi A. M. savo vaikams, sūnui V. M. ir dukrai L. M. padovanojo Jai priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Vėliau šalys sudarinėjo sandorius tarpusavyje ir galiausiai šiuo metu ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios nuosavybė teise priklauso statiniai (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini). Jau keli metai ieškovas ir atsakovė neranda bendro susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. Šiuo metu susiklostė tokia situacija, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė ginčo turto atžvilgiu negali tinkamai realizuoti naudojimo, valdymo bei disponavimo teisių. Nors abi ginčo šalys gyvenamajame name (negyvena visus metus, o tik jame vasaroja, visgi iškyla buitinių konfliktinių situacijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)

13. Atsakovė teigia, kad architektė R. V. projekto rengimo metu neturėjo tinkamų atestatų. Šis teiginys nepagrįstas, nes kaip matyti iš ieškovo pateikimų įrodymų - architektės R. V. atestato kopijos (t. 3 b. l. 46), ji projekto rengimo metu, turėjo kvalifikacijos atestatą.

14. Apeliantė nurodo, kad, sprendime yra neteisingi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai numeriai. Pažymėtina, kad neteisingų kadastrinių numerių nurodymas nedaro sprendimo neteisėtu. Šias klaidas galima ištaisyti rašymo apsirikimų pašalinimo būdu.

15. Kadangi ieškovas, naudodamasis CK 4.81 str. pateikė atsakovei pasiūlymą su parengtais R. V. ir UAB „Geodeziniai matavimai“ dokumentais, o atsakovė nesutiko su siūlymu, ieškovas kreipėsi į teismą dėl atidalinimo. Atidalinamų šių dviejų žemės sklypų bei gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dokumentai yra tinkamai parengti ir joks jų suderinimas su NŽT ar kitomis institucijomis iki teismo šioje stadijoje buvo negalimas, nes atsakovė atsisakė pasiūlymo, todėl tik teismo tvarka išsprendus bendraturčių ginčą toliau bus įmanoma įforminti reikiamus dokumentus.

16. Apeliantė teigia, jog šie du žemės sklypai yra neparengti tinkamai atidalinimui. Toks teiginys nepagrįstas. Šių žemės sklypų kadastriniai duomenys nustatyti dar 1996-04-02, sklypai suformuoti, registruoti, jų suformavimo atsakovė niekada neginčijo. Ieškiniu buvo koreguojama tik viena šių žemės sklypų besiribojanti kraštinė, siekiant, kad ji sutaptų su atidalinamo gyvenamojo namo atidalinimo linija (besiribojančių sklypų vienos linijos koordinatės buvo patikslintos, bet sklypų plotai dėl to nepasikeitė ir jokia žala, juolab neproporcinga dėl to savininkų interesams nepadaryta). Šie du žemės sklypai, kuriuose bendraturčiams priklausė po 1/2 dalį dabar yra atidalinti taip, kad vienas sklypas priklausytų ieškovui, kitas - atsakovei.

17. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamu sprendimu buvo teisingai išspręstas klausimas dėl žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)

Dėl antrojo apeliacinio skundo argumento: žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) atidalijimo

18. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) atidalijimo. Žemės sklype, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini)yra ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai. Šiame žemės sklype yra ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis kiemo statinys lauko tualetas, kurį ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atidalinti jam, sutikdamas kompensuoti atsakovei šio statinio dalį pinigais. Žemės sklype, kurios unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) jokių statinių nėra.

19. Dėl to, kad ieškovo prašomu žemės sklypų atidalinimo būdu atsakovei tenkančių žemės sklypų suminis plotas po atidalinimo yra 0,02385 ha mažesnis, tai ieškovas sutiko susidariusį skirtumą kompensuoti pinigais. Atsakovei ginčijant ieškovo paskaičiuotą kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas kompensacijos dydžiui nustatyti atsakovės prašymu paskyrė teismo ekspertizę ir remiantis ekspertize bei eksperto paaiškinimais priteisė už 0,02385 ha skirtumą piniginę kompensaciją.

20. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog šių dviejų žemės sklypų atidalinimo projektai nebuvo parengti, ir kad dėl to teismas jų negalėjo atidalinti. Šių dviejų žemės sklypų ieškovas neprašė suskaidyti. Abu žemės sklypai yra pilnai suformuoti ir įregistruoti, kadastriniai matavimai atlikti 1996-04-02. Šių dviejų žemės sklypų suformavimai atsakovės nebuvo ginčijami. Teismo sprendimu tenkinant ieškovo reikalavimą ieškovui buvo atidalintas žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kariame yra ieškovui priklausantys asmeninės nuosavybės teise statiniai ir lauko tualetas, priklausęs abiem šalims, bet už atsakovei priklausančią lauko tualeto dalį atsakovei iš ieškovo priteista kompensacija. O atsakovei - žemės sklypas, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) ir kompensacija už kiemo statinio (lauko tualeto) atsakovės turėtą dalį, kurios atsakovė neginčijo.

21. Taigi, teismas padalindamas žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į faktinę situaciją ir nepažeidė nei šalių teisių, nei imperatyvių įstatymo reikalavimų.

Dėl gyvenamojo namo atidalinimo

22. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad architektės R. V. gyvenamojo namo atidalinimo galimybių dokumentacija yra netinkamai parengta. 2013-11-10 pasiūlymas yra parengtas vadovaujantis galiojančiais statybos techniniais reglamentais, be to, atitinka faktinį nusistovėjusį naudojimąsi gyvenamuoju namu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų nusistovėjusi kitokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Ta aplinkybė, jog gyvenamąjį namą skirianti siena turi atitikti tam tikrus reikalavimus, nėra kliūtis padalinti gyvenamąjį namą į du sublokuotus vienbučius gyvenamuosius namus. Atsakovei nepateikus kitokio namo atidalijimo plano, laikytina, kad teismas teisingai atidalino gyvenamąjį namą.

23. Esant ginčui tarp bendraturčių nėra galimybių daryti jokių pertvarkymų, rekonstrukcijų ar kapitalinių remontų gyvenamajame name be kito bendraturčio sutikimo. Atidalinus ginčo gyvenamąjį namą į du atskirus turtinius vienetus, jeigu bus reikalinga viso gyvenamojo namo rekonstrukcija, savininkai gaus projektavimo ir/ar statybos technines sąlygas, leidžiančias atlikti reikalingus darbus.

24. Apeliantės argumentai apie elektros įvadą nepagrįsti jokiais įrodymais, pvz., elektros skirstymo operatoriaus pažyma apie tai, kad nėra jokių techninių kliūčių ginčo name įrengti du elektros apskaitos įrenginius.

Dėl privažiavimo prie 5,04 arų (0,0504 ha) atsakovei priteisto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini)

25. 5,04 arų žemės sklypo privažiavimo klausimas buvo išspręstas dar bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog 2014-09-12 apeliantė L. M. pati pasirašė besiribojančio žemės sklypo, priklausančio R. P. sklypo ribų paženklinimo akte, kuris buvo sudaromas siekiant išspręsti privažiavimo prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (to sklypo, kuris atitektų atsakovei) problemą. 2015 m. gruodžio mėnesį R. P. sklypo riba buvo atitraukta nuo J. A. priklausančio žemės sklypo valstybinės žemės ploto, besiribojančio su R. P. valstybinės žemės iš kitos R. P. žemės sklypo pusės, sąskaita. Taip buvo išspręstas privažiavimo į žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini) klausimas.

Dėl palėpės atidalinimo

26. Apeliantė nurodo, jog neįrengta palėpė taip pat negalėjo būti dalinama. Su šiuo teiginiu nesutiktina. Neįrengtos palėpės klausimą teismas išsprendė tinkamai, nes bendraturčiams atidalino jų teisę į neįrengtą palėpę, esančią virš atidalintų gyvenamojo namo patalpų. Tam, kad būtų atidalinta teisė į palėpę, nėra būtina pirmiau atlikti jos kadastrinius matavimus ar/ir ją suformuoti kaip atskirą daiktą. Kadangi palėpė yra nesuformuota kaip atskiras turtinis vienetas, tai teismui nustačius dalis į neįrengtą palėpę, ieškovas ir atsakovė ateityje galės spręsti palėpės įsirengimo klausimus. Teismas tokiu būdu išspręsdamas palėpės klausimą nepažeidė CK 4.75 str. ir 4.82 str. 7 d. reikalavimų. Palėpė yra bendrojo naudojimo patalpa, kuri yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kai palėpės bendraturčiai norės įgyvendinti savo nuosavybės teises į palėpę, tuomet ir atliks palėpės kadastrinius matavimus ir palėpę įregistruos Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Kiekvienas namo buto ir patalpų savininkas turės neįrengtos palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (tai yra taps neįrengtos palėpės dalies savininku) ir galės disponuoti palėpės dalimi. Tapus visos neįrengtos palėpės ar jos dalies savininku, galima ją įsirenginėti ir atlikti planuojamus statybos darbus.

27. Taigi, teismas, pasisakydamas apie ieškovui ir atsakovei tenkančias neįrengtos palėpės dalis, atsakovės teisių nepažeidė.

Dėl kiekvieno žemės sklypo padalijimo

28. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog tik kiekvieną žemės sklypą padalinus pusiau būtų užtikrintos bendraturčių teises po atidalinimo. Jeigu atsakovė siekė, kad kiekvienas žemės sklypas būtų padalintas į du žemės sklypus, tai ji turėjo pateikti parengtą padalinimo projektą (kiekvieno sklypo padalinimo schemą, parengtą atestuotų žemės matininkų su XY koordinatėmis). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadas, jog kiekvieno iš keturių žemės sklypų atidalinimą suformuojant vietoje kiekvieno žemės sklypo du atskirus žemės sklypus, lėmė bendraturčių faktinis ilgalaikis naudojimasis tam tikromis konkretaus sklypo dalimis. Be to, tokie atsakovės argumentai apskritai prieštarauja racionalios žemėvaldos tikslams, toks padalijimo būdas dar labiau apsunkintų tokių daiktų naudojimo, valdymo bei disponavimo galimybes.

Dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo apskritai

29. Pagal CPK 178 str. kiekviena šalis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius. Bylose dėl daline nuosavybe priklausančio turto atidalijimo šalys turi pateikti specifinius įrodymus – planus kaip konkrečiai turi būti atidalinta nuosavybė. Šios bylos atveju tokius įrodymus (planus) pateikė tik ieškovas. Nors atsakovė iš esmės neprieštaravo, jog šalims priklausantis namas, žemės sklypai bei kitas turtas turi būti padalintas, ji pati nepateikė alternatyvaus plano kaip tai turi būti padaryta.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-03 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-780/2003 yra nurodyta, kad: vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Pastarasis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Pažymėtina, kad CK 1.5 str. 1 dalis reikalauja veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir atliekančius pareigas, o to paties straipsnio 4 dalis šiais principais vadovautis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus. Šios bylos atveju minėtais principais būtina vadovautis bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 str. 1 d.) bei reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), o taip pat ir teismui, sprendžiant dėl atidalijimo bei parenkant jo būdą.

31. Taigi, ir teismų praktikoje yra akcentuojama tai, kad asmuo, siekiantis atidalijimo, pateiktų planą ir būdą kaip tai turėtų būti padaryta, bet atsakovė to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais planais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovė ir nurodo, jog ieškovo pasiūlytas ir teismo patvirtintas turto atidalijimas pažeidžia jos teises, ji šio teiginio niekuo nepagrindžia.

32. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, tačiau tenkinus tokį reikalavimą ginčas nebūtų išspręstas, o priešingai – šalys būtų grąžintos į padėtį buvusią prieš ieškinio padavimą teismui. Taigi dėl tokios situacijos kiltų nauji ginčai teismuose, t. y. tenkinus tokį apeliacinio skundo reikalavimą būtų pažeistos ne tik ieškovo, bet ir pačios atsakovės teisės, be to, būtų nesilaikyta proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principų, nes iš esmės visas bylinėjimasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose netektų jokios reikšmės. Taigi ir dėl šios priežasties apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.

33. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad ieškovas visiškai įrodė faktinį jo siūlomo atidalinimo priežastį ir būdą, o atsakovė neįrodė, jog ieškovo siūlomas atidalinimo būdas yra netinkamas bei prieštarautų atsakovės interesams, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą.

34. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta, o skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą.

35. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos apeliacinės instancijos teisme – 242 Eur (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.