- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2-4690-1106/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00184-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
- Ieškovas
- N. Ž.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Ž. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu sandoriu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią 59/159 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigyta ieškovo N. Ž. ir atsakovės R. Ž.. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol užsiima žemės ūkiu, augalininkystės veikla. Pasitikėdamas savo sutuoktine, ją buvo įgaliojęs rūpintis dalimi ūkio reikalų, ūkio dokumentų tvarkymu, sutuoktinei duodavo įgaliojimus ieškovo vardu pirkti arba kitu būdu įsigyti nekilnojamąjį turtą. Iki (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo ieškovo ūkio partnerė kaip ūkininko sutuoktinė, savo atskiro ūkio nebuvo įregistravusi ir atskirai neūkininkavo. Ieškovui ir atsakovei kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį, atsakovė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi iš B. G. įgijo žemės sklypo dalį, viešame registre įregistruodama asmenine nuosavybe. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas visą žemės sklypą naudojo savo veikloje. Pirmiausiai, trims metams buvo sudaryta 2011-04-02 privačios žemės panaudos sutartis. 2013-09-17 sudaryta privačios žemės panaudos sutartis, laikotarpiui iki 2018 metų. Abi sutartys įregistruotos atsakovės, veikusios ieškovo vardu pagal 2013-10-11 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarąją sutartį šalims nutraukus 2018-03-01, tą pačią dieną tarp ieškovo ir B. G. sudaryta 2018-03-01 žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios terminas nustatytas iki 2024-03-01. Nuomos sutartį taip pat įregistravo atsakovė, kaip ieškovo įgaliotinė. Ieškovas 2018 m. su žemės sklypo savininke B. G. susitarė, kad ji visą žemės sklypą parduos ieškovui, už tai B. G. 2018-10-03 sumokėti 6 000 Eur iš R. Ž. banko sąskaitos. 6 000 Eur kaina faktiškai sumokėta iš ieškovo ūkio lėšų, nes 2018-10-02 tą pačią sumą R. Ž. gavo iš N. Ž. sąskaitos. 6 000 Eur kaina sumokėta už visą žemės sklypą, t. y. tiek už 2018-09-04 atsakovės įgytas 59/159 žemės sklypo dalis, tiek už (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovo ir R. Ž. bendrai įgytas 100/159 žemės sklypo dalis. B. G. neturėjo jokių žemės sklypo kaip dovanos suteikimo motyvų asmeniškai būtent atsakovei, su ja nebuvo susijusi giminystės ar kitokiais artimais ryšiais. R. Ž. iki 2019-01-22 ūkinėje veikloje dalyvavo kaip ieškovo ūkio partnerė, todėl jai pačiai asmeniškai žemės sklypo dalys nebuvo reikalingos. Tikrasis 2018-09-04 dovanojimo sutarties tikslas buvo pirkti ir parduoti visą žemės sklypą, už tai su B. G. sudarant atlygintinį sandorį. Atsakovė turėjo įforminti pirkimo-pardavimo sandorį, nes už žemės sklypo 59/159 dalis taip pat buvo sumokėta. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad jo sutuoktinė, įgyvendinama ieškovo pavedimą ir notarine tvarka suteiktus įgaliojimus, faktiškai sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas ir toliau naudojosi sklypu kaip savo (bendra sutuoktinių) nuosavybe, jame vykdė žemės ūkio veiklą. Apie tai, kad žemės sklypas nepriklauso ieškovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovas sužinojo 2020 m. pradžioje, kai atsakovė inicijavo santuokos nutraukimo procesą. Atsakovė, net ir sudarydama dovanojimo sandorį, turėjo elgtis sąžiningai ir bent jau dovanojimo sutartyje numatyti, kad turtą B. G. dovanoja abiem sutuoktiniams. Todėl, atsižvelgiant į skubėjimą sudaryti dovanojimo sutartį, nors žemės sklypas galėjo būti naudojamas jo neperkant, darytina išvada, kad atsakovė jau ruošėsi santuokos nutraukimui ir siekė išvengti įstatymu įtvirtinto sutuoktinių turto bendrumo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. 2018 m. B. G. pablogėjo sveikata ir ji norėjo kaip galima greičiau parduoti šį sklypą, tačiau pagal tais metais galiojusį „žemės saugiklių “ (ŽŪPŽĮĮ) įstatymą ji ir N. Ž. dar neturėjo pirmumo teisės pirkti šios žemės, nes dar nebuvo suėję vieneri metai nuo nuomos sutarties sudarymo ir įregistravimo. Nuomos sutartis tarp N. Ž. ir B. G. sudaryta 2018-03-01, o pirkimas, jau kaip žemės bendrasavininko, vyko 2018-10-03. B. G. nesutiko atlikti pirkimo procedūrų, nes buvo prastos sveikatos ir nenorėjo tiek ilgai laukti. N. Ž. ir R. Ž. nenorėjo rizikuoti, nes pirmumo teisė nupirkti šį sklypą galėjo būti suteikta ir kitam ūkininkui - buvo rizika, kad B. G. dovanojimo sandorį sudarys su kitais pirkėjais, nesvarbu, kad buvo sudaryta nuomos sutartis. Priėmus ŽŪPŽĮĮ - „Žemės saugiklių įstatymą“, žemės sklypų dovanojimo arba jų dalies dovanojimo, kad tapti tos žemės bendrasavininku ir įgyti pirmumo teisę pirkti tą žemės sklypą, praktika paplitusi tarp ūkininkų, nes taip žemės įsigijimas tampa greitesnis ir nelieka rizikos, kad ūkininkas sutaręs su pardavėju, negalės žemės sklypo įsigyti neturėdamas tam pirmumo teisės. Tarp ūkininkų vyksta didelė konkurencija. Ieškovas pats sutarė su B. G., kad ji dalį sklypo dovanos, o kitą dalį parduos. B. G. „padovanojo“, o po to pirkimo sandorį sutuoktinis pavedė atlikti R. Ž.. Tai - ne pirmas toks „sandoris“ N. Ž. ūkio praktikoje. Ieškovas meluoja sakydamas, kad nežinojo apie dovanojimo sandorį, o sužinojo tik 2020 m. Pats ieškovas sutarė su B. G., pats pervedė R. Ž. 6 000 Eur, kad ši pervestų B. G. už žemę, tačiau nutyli apie dovanojimo sandorį ir siekia visą atsakomybę perkelti atsakovei. Atsakovė „padovanoto“ 0,59 ha sklypo neįtraukė į bendrą turto balansą, nes ir ieškovas neįtraukė analogiškai 2018-04-11 „gautų dovanų“ už 12 000 Eur iš P. ir B. S..
Atsakovė prašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Per teismo nustatytą terminą ieškovas pritarė prašymui dėl rašytinio bylos nagrinėjimo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad R. Ž. ir N. Ž. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini).
N. Ž. (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį.
N. Ž. (duomenys neskelbtini) išdavė notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą savo sutuoktinei R. Ž. Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre įregistruoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėti reikiamus mokesčius, gauti nuosavybės dokumentus, jo vardu pirkti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra nekilnojamąjį turtą, esantį bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje, sudaryti preliminarias turto pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, perdavimo-priėmimo aktus, sumokėti pinigus už perkamą nekilnojamąjį turtą, užregistruoti pirkimo-pardavimo sutartis VĮ Registrų centre, gauti nuosavybės dokumentus, jo vardu rašyti pareiškimus, prašymus, pateikti ir gauti reikiamus dokumentus, pažymas bei pažymėjimus, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. 2013-10-11, 2018-11-06 įgaliojimai šiems veiksmams pratęsti.
(Duomenys neskelbtini) tarp B. G. (panaudos davėjos) ir N. Ž. (panaudos gavėjo) buvo sudaryta 1,59 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis iki 2014 m.
(Duomenys neskelbtini) tarp B. G. (panaudos davėjos) ir N. Ž. (panaudos gavėjo) buvo sudaryta 1,59 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis iki 2018 m. Panaudos sutartį VĮ Registrų centrui pateikė ir už paslaugas sumokėjo R. Ž..
(Duomenys neskelbtini) raštu B. G. ir N. Ž. tarpusavio susitarimu nutraukė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį. Panaudos sutarties nutraukimą VĮ Registrų centrui pateikė ir už paslaugas sumokėjo R. Ž..
(Duomenys neskelbtini) tarp B. G. (nuomotojos) ir ūkininko N. Ž. (nuomininko) sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Sutarties terminas iki 2024-03-01. Nuomos sutartį VĮ Registrų centrui pateikė ir už paslaugas sumokėjo R. Ž..
(Duomenys neskelbtini) notarine dovanojimo sutartimi B. G. padovanojo R. Ž. 59/159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
R. Ž. asmeninės nuosavybės teise ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) priklauso 59/159 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). R. Ž. ir N. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ((duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) priklauso 100/159 dalių to paties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2018-10-03 iš R. Ž. banko sąskaitos pervesta 6 000 Eur B. G. už žemę.
B. G. mirė (duomenys neskelbtini).
B. S. ir P. S. 2020-07-25 raštu nurodė, kad 2018-04-11 perleido N. Ž. 1,25 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,53 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,10 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 12 000 Eur. Žemės sklypų perleidimą, paprašius N. Ž., įformino kaip dovanojimo sandorį.
Dėl apsimestinio sandorio
Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 1.87 straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Šalis, siekdama apginti savo teises CK 1.87 straipsnio pagrindu ir norinti remtis dengiamuoju sandoriu, turi įrodyti jo egzistavimą ir tikrąją šalių valią. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 41 punktas). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Vis dėlto, skirtingai nei kitais niekinių sandorių atvejais (pavyzdžiui, prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms atveju), apsimestinio sandorio negaliojimo atveju taikytinas specifinis tokio sandorio negaliojimo padarinys – tikrosios sandorio šalies valios patvirtinimas. Dėl apsimestiniam sandoriui būdingos specifinės dvisluoksnės konstrukcijos apsimestinio sandorio atveju pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl tikrojo sandorio nustatymo, t. y. dėl dengiamojo sandorio buvimo ir jo galiojimo, o tik tuomet sprendžiama dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tik nustatęs tikrąją šalių valią, išreikštą dengiamuoju sandoriu, teismas gali konstatuoti, jog pridengiamuoju sandoriu (ginčijamu sandoriu) nėra išreikšta tikroji šalių valia, todėl yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu ir pripažinti tą sandorį, kurio teisinių padarinių šalys ir siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022).
Atsakovė pripažino ieškinį ir patvirtino, kad tikroji jos ir B. G. valia buvo ne žemės sklypo dalies dovanojimas, o pirkimas-pardavimas, siekiant išvengti imperatyvių įstatymo nuostatų dėl pirmumo teisės įgyti žemės sklypą nebuvimo taikymo. Atsakovė nurodė, o ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas pervedė ieškovei 6 000 Eur sumą, kurią ieškovė pervedė pardavėjai B. G..
Ginčijamo sandorio šaliai pripažinus buvus valios ydingumą, ginčo sandoris pripažįstamas apsimestiniu ir taikomos teisinės pasekmės – pripažįstama tikroji sandorio šalių valia, t. y. kad (duomenys neskelbtini) tarp R. Ž. ir B. G. buvo sudaryta 59/159 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo asmeninėmis lėšomis mokėjo B. G. už 59/159 dalis ginčo žemės sklypo, todėl nėra faktinio pagrindo taikyti CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Priešingai, atsakovė pripažino, kad pirkimo sumą jai pervedė ieškovas. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad 59/159 dalys žemės sklypo (kaip ir likusi šio žemės sklypo dalis) buvo įgytos už bendras lėšas, todėl ši žemės sklypo dalis pripažintina bendrąja jungtine šalių nuosavybe.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
2023-01-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotos atsakovei priklausančios 59/159 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą perleisti, juo disponuoti, įkeisti, kitaip apsunkinti.
Tenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 103 Eur žyminis mokestis ir 1 222,10 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina šių išlaidų realumą.
Išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro: 871,20 Eur už ieškinio parengimą, 290,40 Eur už nuomonės dėl rašytinio bylos nagrinėjimo parengimą, 60,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą.
Išlaidos už ieškinio ir prašymo parengimą neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.
Teismas išlaidas, susijusias su advokato pagalba, vertina atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų kriterijų. Ieškovas nurodo sumokėjęs 290,40 Eur už nuomonės dėl rašytinio bylos nagrinėjimo parengimą. Teismas nurodė ieškovo atstovei pateikti nuomonę, ar neprieštaraujama, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Ieškovo atstovė pateikė trijų lapų apimties dokumentą, kuriame be lakoniško sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išdėstė atsikirtimus į atsakovės atsiliepimą, kas pagal teiginių turinį vertintina kaip dublikas. Pažymėtina, kad teismas neįpareigojo pateikti dubliką, tuo labiau, kad atsakovė sutiko su ieškiniu. Taigi, teismas nevertino ir nesirėmė minėtame ieškovo atstovės dokumente pateiktais teiginiais. Todėl atsakovės atstovo teiginiai, kuriais kritiškai vertinamas atstovavimo išlaidų dydis, pripažintini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė pateikė pagal esmę dokumentą (dubliką), kuris procese nebuvo būtinas ir neturėjo reikšmės proceso rezultatui, pralaimėjusi šalis neturi būti įpareigota atlyginti tokias išlaidas, kurias patirti nebuvo būtina. Tuo remiantis, ieškovo patirta atstovavimo išlaidų dalis – 290,40 Eur iš atsakovės nepriteisiama.
Iš viso, iš atsakovės ieškovui priteisiama 1 034,70 Eur bylinėjimosi išlaidų: 103 Eur žyminis mokestis, 871,20 Eur už ieškinio parengimą ir 60,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Dėl galimo įstatymų pažeidimo
Jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams (CPK 299 straipsnis).
Šalių pateikti duomenys rodo, kad abi šalys žinojo ir sudarė galimai ne vieną apsimestinį sandorį, kurio esmė buvo ne žemės sklypo dovanojimas, o jo pirkimas. Tai reiškia, kad sandorių kontrahentai gavo pajamas už faktinį žemės sklypų pardavimą ir turėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Dėl šio klausimo bus priimama atskiroji nutartis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) 59/159 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), apsimestine.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) 59/159 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartimi.
Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 59/159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103 Eur (vieno šimto trijų eurų) žyminį mokestį, 931,70 Eur (devynių šimtų trisdešimt vieno euro 71 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2023-01-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - 59/159 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant turtą perleisti, juo disponuoti, įkeisti, kitaip apsunkinti, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nedelsiant išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui.
Priimti atskirąją nutartį dėl galimo įstatymo pažeidimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.