Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-07-14 · Civilinė byla Nr. e2A-456-370/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
e2A-456-370/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21396-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-456-370/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21396-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.11.1; 3.3.1.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1366-657/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. B. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrosfera“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – ir atsakovas) 41 778,25 Eur skolą už prekes, 2 406,43 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė sėklų pirkimo–pardavimo sutartis: 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. gruodžio 12 d. ir 2019 m. balandžio 4 d., kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo pristatyti / parduoti atsakovui sėklas / prekes, o atsakovas įsipareigojo už jas atsiskaityti. Ieškovė pateikė atsakovui produkcijos už 41 778,25 Eur, išrašė 12 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų, kurių mokėjimo terminas suėjo 2019 m. spalio 1 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdo. Už vėlavimą atsiskaityti ieškovė paskaičiavo 2 406,43 Eur delspinigius.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovės 48 994,32 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; jeigu teismas tenkintų ieškinį ir priešieškinį, prašė atlikti ieškovei ir atsakovui priteistų sumų įskaitymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad pagal 2019 m. vasario 19 d. sėklų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovė atsakovui pardavė 10 t nekokybiškų „Fuego“ veislės pupų sėklų ir 1 t nekokybiškų „Butan“ veislės lubinų sėklų už 7 211,60 Eur, dėl kurių atsakovas patyrė nuostolius. Kadangi maišai buvo nepermatomi, pastebėti, kad giliau esančios sėklos nekokybiškos, buvo galima tik sėjos metu. Atsakovas nurodė, kad pupomis buvo apsėjęs 30 ha žemės. Nuostolius paskaičiavo vadovaudamasis viešai prieinama įvairių žemės ūkio šaltinių informacija, kur nurodyta, kad vidutinis pupų „Fuego“ derlingumas yra 6,47 t/ha. Visas derlius turėjo būti ne mažiau kaip 180 t, o supirkimo kaina 280 Eur/t. Atsakovo visas pupų derlius sudarė tik 18,206 t, o pupas kaip pašarines (nors ši pupų rūšis yra maistinė) po 240 Eur/t supirko UAB „Agrokoncerno grūdai“, sumokėdama jam 4 684,18 Eur. Atsakovo vertinimu, dėl negauto pupų derliaus jis patyrė 45 231,82 Eur nuostolių (180 t x 280 Eur - 4 684,18 Eur). Atsakovas nurodė, kad lubinais buvo apsėjęs 3,5 ha žemės. Nuostolius apskaičiavo vadovaudamasis ieškovės organizuotame seminare pateikta informacija, kur nurodyta, kad vidutinis lubinų „Butan“ derlingumas yra 3,5–4,5 t/ha. Visas derlius turėjo būti ne mažiau kaip 12,25 t (3,5 t x 3,5 ha). Visas lubinų derlius sudarė tik 1,5 t, t. y. 10,75 t mažiau nei planuota. Atsakovo teigimu, ieškovė buvo nurodžiusi, jog lubinų supirkimo kaina bus 350 Eur/t, todėl dėl negauto planuojamo lubinų derliaus jis patyrė 3 762,50 Eur nuostolių (10,75 t x 350 Eur). Ieškovė prekių neatsiėmė, pinigų negrąžino, tik padarė 484 Eur nuolaidą pupų sėkloms.

Šalies argumentai

5. Ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl to, jog ne visų pupų ir lubinų sėklų kokybė buvo pakankamai gera, ieškovė atsakovui suteikė nuolaidą. Atsakovą tokios produkto pardavimo sąlygos tenkino. Atsakovas, priimdamas sprendimą pasėti nupirktas pupas ir lubinus, žinodamas jų kokybę, prisėmė nesėkmingo derliaus ir dėl to galimų patirti nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo ieškovei 41 778,25 Eur skolą už prekes, 1 693,64 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 2) priteisė iš ieškovės atsakovui 12 374,86 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir priteisė iš atsakovo ieškovei 29 403,39 Eur skolą už prekes, 1 693,64 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 1 544,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas pripažino, kad iš ieškovės įgijo nurodytas prekes pagal sąskaitas faktūras ir už jas nesumokėjo. Teismas nusprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 41 778,25 Eur skola už įsigytas prekes.

8. Teismas vertino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas sustabdė mokėjimus ieškovei, kadangi ji pardavė netinkamos kokybės pupų ir lubinų sėklas, dėl to derlius buvo mažesnis ir jis patyrė nuostolius, t. y. atsakovas sąskaitų neapmokėjo, siekdamas į mokėtiną sumą įskaityti patirtus nuostolius. Byloje nebuvo ginčo, kad tiek pupų, tiek lubinų sėklos buvo supakuotos nepermatomuose maišuose, todėl teismas sutiko su atsakovu, jog apie sėklų kokybę jis galėjo sužinoti tik praplėšus maišus sėjos metu 2019 m. balandį. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. B. ir D. B.. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sėklų kokybė galėjo pablogėti dėl netinkamo jų laikymo atsakovo sandėliuose. Teismas iš 2019 m. balandžio 24 d. el. laiško dėl lubinų sėklos kokybės ir trūkstamo svorio su nuotrauka, lubinų ir pupų sėklų nuotraukos, darytos 2019 m. balandžio 15 d., atsakovės atstovės J. P. 2019 m. balandžio 12 d. laiško, kuriame nurodyta, kad dėl netinkamos sėklų kokybės sumažinama pupų kaina, nustatė, kad atsakovas, pamatęs gautų sėklų kokybę, iš karto raštu kreipėsi į ieškovę, pareikšdamas pretenziją dėl netinkamos sėklų kokybės, o ieškovė sutiko, kad sėkla netinkamos kokybės ir sumažino jų kainą. Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad sėklų kokybė galėjo suprastėti dėl netinkamo jų laikymo sąlygų pas atsakovą.

9. Teismas vertino, jog nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis vykdė ieškovės darbuotojos J. P. nurodymus ir sėjo pupas bei lubinus tankiau 333 kg/ha, nei įprastai rekomenduojama 250-330 kg/ha, tręšė ir purškė pagal ieškovės rekomendacijas iš ieškovės įsigytomis trąšomis ir cheminėmis medžiagomis. Byloje apklausti liudytojai M. B., D. B. ir P. A. patvirtino, jog sėklos prastai sudygo, derlius buvo prastas. Teismas nustatė, kad ieškovė pardavė netinkamos kokybės sėklą, tai neabejotinai galėjo turėti įtakos pupų ir lubinų derliui.

10. Nors atsakovas teigė, kad 2019 m. klimatinės sąlygos pupoms ir lubinams auginti buvo tinkamos, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Nutarimas galiojo iki 2020 m. vasario 27 d., tai paneigia atsakovo teiginius apie tinkamas klimatines sąlygas žemės ūkio sektoriui. Iš Lietuvos Respublikos statistikos departamento viešai skelbiamų duomenų (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/) teismas nustatė, kad nė vienais metais nuo 2019 m. iki 2021 m. Lietuvos Respublikoje nebuvo gautas atsakovo nurodytas 6,47 t/ha pupų derlingumas, t. y. pupų derlingumas 2019 m. buvo 2,31 t/ha, 2020 m. – 3,75 t/ha, 2021 m. – 2,40 t/ha. Kadangi pupų derlingumas 2019 m. buvo 2,31 t/ha, o supirkimo kaina – 238 Eur/t, teismas vertino, kad atsakovas, pasėjęs tinkamos kokybės pupas, tikėtina galėjo gauti 16 493,40 Eur pajamų (30 ha x 2,31 t/ha x 238 Eur/t). Atsakovas, pardavęs pupas gavo 4 684,18 Eur pajamų, taigi jo nuostoliai dėl netinkamos kokybės pupų sudaro 11 809,22 Eur (16 493,40 Eur - 4 684,18 Eur).

11. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, nė vienais metais nuo 2019 m. iki 2021 m. Lietuvos Respublikoje nebuvo gautas atsakovo nurodytas lubinų 3,5 t/ha derlingumas, t. y. lubinų derlingumas 2019 m. buvo 0,94 t/ha, 2020 m. – 1,05 t/ha, 2021 m. – 0,80 t/ha. Nustačius, kad lubinų derlingumas 2019 m. buvo 0,94 t/ha, o supirkimo kaina – 316 Eur/t, teismas vertino, kad atsakovas, pasėjęs tinkamos kokybės lubinus, galėjo gauti 1 039,64 Eur pajamų (3,5 ha x 0,94 t/ha x 316 Eur/t). Atsakovas nurodė, kad derlius buvo 1,5 t. Pagal 2019 m. rodiklius tikėtinas derlius galėjo būti 3,29 t (3,5 ha x 0,94 t/ha). Teismas vertino, kad atsakovas gavo 1,79 t mažesnį derlių, nei vidutiniškai gautas derlius 2019 m. Lietuvoje ir negavo 565,64 Eur pajamų (1,79 t x 316 Eur).

12. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas dėl ieškovės parduotų netinkamos kokybės pupų ir lubinų sėklų negavo planuotų pajamų, t. y. patyrė 12 374,86 Eur nuostolių (11 809,22 Eur + 565,64 Eur), kurie priteistini iš ieškovės.

13. Įrodžius, kad ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovą 41 778,25 Eur sumai, o atsakovas turėjo reikalavimo teisę į ieškovę 12 374,86 Eur sumai, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteista 29 403,39 Eur (41 778,25 – 12 374,86) už parduotas prekes. Atsakovui pažeidus sutarties sąlygas, pagal sutarčių 2.5 punktą, jam kyla pareiga sumokėti numatytas netesybas (delspinigius), todėl iš jo ieškovei taip pat priteista 1 693,64 Eur delspinigių (29 403,39 Eur x 0,08 proc. x 72 d.) ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Atlikęs bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1 544,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo: priimti naują įrodymą – AB „Linas Agro“ duomenis apie „Fuego“ veislės pupų derlingumą 2019 ir 2020 m.; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti – padidinti iš ieškovės atsakovui priteistą sumą nuostolių atlyginimui iki 48 994,32 Eur, atlikus priteistų sumų įskaitymą, priteisti atsakovui 7 216,07 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Teismas neteisingai nustatė atsakovo nuostolių dydį. Teismas remtis statistiniais duomenimis apie pupų ir lubinų derlingumą neturėjo pagrindo, nes jie neturi įrodomosios reikšmės, statistiniai duomenys surinkti pažeidžiant įrodymų rinkimo tvarką. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 160 straipsnio 1 dalies 6 punktą, sprendimo priėmimo metu savo iniciatyva surinko Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenis, nors teismas negali būti aktyvus ir negali rinkti įrodymų savo iniciatyva. Teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 2 dalį. Sprendime paminėti Lietuvos statistikos departamento duomenys teismo posėdyje nebuvo ištiri. Atsakovas negalėjo numatyti, kad teismas sprendimo priėmimo metu surinks statistinius duomenis savo iniciatyva ir jais remsis teismo sprendime, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė į juos atsikirsti, todėl teismo sprendimas yra siurprizinis. Teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakovo teisę dalyvauti tiriant įrodymus bei teikti dėl jų savo argumentus.

14.2. „Fuego“ veislės pupos ir „Butan“ veislės lubinai iš esmės skiriasi nuo vidutinių statistinių Lietuvoje auginamų pupų ir lubinų, todėl iš esmės skiriasi jų derlingumas. Lietuvos statistikos departamentas neišskiria „Fuego“ veislės pupų ir „Butan“ veislės lubinų derlingumo, todėl teismas privalėjo remtis ne bendrais statistiniais pupų ir lubinų derlingumo duomenimis, o atsakovo pateiktais įrodymais apie „Fuego“ veislės pupų ir apie „Butan“ veislės lubinų derlingumą. Kadangi duomenų apie „Fuego“ veislės pupų derlingumą Lietuvos statistikos departamentas nerenka ir neskelbia, atsakovas pateikė viešai prieinamų žemės ūkio šaltinių informaciją, kad 2007–2008 m. vidutinis pupų „Fuego“ derlingumas buvo 6,47 t/ha, o didžiausias šios veislės pupų 8 t/ha derlingumas gautas 2008 m. Aplinkybę, kad „Fuego“ pupų derlingumas negali būti lyginamas su vidutiniu statistiniu pupų derlingumu, patvirtina Lietuvos statistikos departamento interneto tinklalapyje paskelbti 2007–2008 m. duomenys, kad pupų derlingumas Lietuvoje 2007 m. buvo 1,51 t/ha, 2008 m. – 1,64 t/ha, o 2008 m. Kaune 1,74 t/ha.

14.3. Pateikiamas naujas įrodymas – AB „Linas Agro“ interneto tinklalapyje paskelbta informacija apie „Fuego“ veislės pupų derlingumą 2019 ir 2020 m., iš kurios matyti, kad 2019 m. „Fuego“ veislės pupų derlingumas buvo 5,48 t/ha, o 2020 m. – 6,26 t/ha. Šių duomenų priešieškinio padavimo metu dar nebuvo. Naujo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau, kai atsakovas susipažino su sprendimu. AB „Linas Agro“ duomenys patvirtina, kad nustatant „Fuego“ veislės pupų derlingumą, negalima vadovautis Lietuvos statistikos departamento skelbiamu statistiniu pupų derlingumu (2,31 t/ha).

14.4. Teismas nekreipė dėmesio į atsakovo atstovo paaiškinimus, kad pupos ir lubinai sėjami giliau į žemę negu kitos žemės ūkio kultūros ir gauna drėgmę ne iš oro, bet iš žemės gelmių, todėl sausra pupų derliui esminės įtakos negali turėti. Sausra pupų derlingumui esmines įtakos neturi, o 2019 m. statistinis pupų derlingumas buvo artimas daugiamečiam vidurkiui.

14.5. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus mažo derliaus priežasties aspektu. Blogai sudygus bet kokiai žemės ūkio kultūrai, net esant idealioms oro sąlygoms, negali užaugti geras derlius. „Fuego“ veislės pupas ir „Butan“ veislės lubinus atsakovas apsisprendė pasėti po 2019 m. vasario 13 d. vykusio ieškovės organizuoto seminaro „Ką sėti 2019 m. pavasarį“, kurio metu lektorė žadėjo labai gerą „Fuego“ veislės pupų ir „Butan“ veislės lubinų derlių. Ypač didelį „Fuego“ veislės pupų ir „Butan“ veislės lubinų derlingumą lemia žymiai didesnis užmezgamų ankštarų skaičius, didesnis vienoje ankštaroje esančių pupų ir lubinų pupų skaičius, didesnis vienos pupos ir vienos lubino pupos svoris, didesnis atsparumas ligoms, didesnis atsparumas išgulimui, didesnis ankštarų atsparumas išbyrėjimui. Tačiau šiuo atveju dėl blogos sėklų kokybes išdygo ne daugiau kaip kas dešimtas pupų stiebelis, o lubinai sudygo dar blogiau.

14.6. Esant kokybiškoms „Fuego“ veislės pupų sėkloms, turėjo būti ne mažesnis kaip 6 t/ha derliaus, todėl iš 30 ha ploto visas pupų derlius turėjo būti ne mažesnis kaip 180 t. Atsakovas, skaičiuodamas savo nuostolius, susimažino derlių nuo 6,47 t/ha iki 6 t/ha, tai iš esmės atitinka ir nurodytą 2019–2020 m. „Fuego“ veislės pupų derlingumą. Atsakovas su priešieškiniu pateikė ieškovės informacinį bukletą, kad „Butan“ veislės lubinų derlingumas 3,5–4,5 t/ha. Teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis dėl lubinų derlingumo. Negali būti, kad 3 m. iš eilės „Butan“ veislės lubinų derlingumas būtų apie 4 kartus mažesnis negu skelbiamas pačios ieškovės informaciniame buklete. „Butan“ veislės lubinų derlingumas negali būti prilygintas statistiniam lubinų derlingumui.

14.7. Priešieškinyje atsakovas paskaičiavo nuostolius remdamasis ieškovės informaciniame buklete skelbiamu minimaliu „Butan“ veislės lubinų derlingumu, kuris, esant kokybiškoms lubinų sėkloms, turėjo būti ne mažesnis kaip 3,5 t/ha. Taigi, iš 3,5 ha ploto visas lubinų derlius turėjo būti ne mažesnis kaip 12,25 t (3,5 t x 3,5 ha). Faktinis lubinų derlius sudarė 1,5 t. Dėl nekokybiškų lubinų sėklų atsakovo derlius 10,75 t mažesnis už ieškovės deklaruojamą minimalų derlingumą (12,25 t - 1,5 t).

14.8. Teismas nepagrįstai rėmėsi viešai skelbiamais statistiniais duomenimis, kad 2019 m. pupų supirkimo kaina buvo 238 Eur/t, o lubinų – 316 Eur/t. Atsakovas su priešieškiniu pateikė įrodymus, kad ieškovės skelbiama 2019 m. pupų supirkimo kaina buvo 280 Eur/t. Atsakovas teigė, kad ieškovė supirkinėjo lubinus, mokėdama 350 Eur/t. Ieškovė neneigė, kad 2019 m. supirkinėjo pupas ir lubinas už atsakovo nurodytas kainas. Atsakovas turėjo realią galimybę ieškovei parduoti pupas po 280 Eur/t, o lubinus po 350 Eur/t. Teismas, pažeisdamas CPK 14 straipsnio 2 dalį ir 160 straipsnio 1 dalies 6 punktą, surinko duomenis apie statistines pupų ir lubinų supirkimo kainas savo iniciatyva sprendimo priėmimo stadijoje, jų teismo posėdžio metu neištyrė ir nesudarė atsakovui galimybės pateikti dėl jų savo paaiškinimus. Ieškovei neneigiant, kad 2019 m. ieškovė supirkinėjo pupas po 280 Eur/t, o lubinus po 350 Eur/t, teismas neturėjo pagrindo remtis statistine pupų ir lubinų supirkimo kaina.

14.9. Atsakovas už pasėtas pupas turėjo gauti mažiausiai 50 400 Eur pajamų (180 t x 280 Eur). Atėmus už pupas gautas 4 684,18 Eur pardavimo pajamas ir 484 Eur kreditinės sąskaitos sumą, už pupas atsakovo negautos pajamos sudaro 45 231,82 Eur (50 400 Eur - 4 684,18 Eur - 484 Eur). Už lubinus negautos pajamos sudaro 3 762,50 Eur (10,75 t x 350 Eur). Atsakovas iš ieškovės nupirktas nekokybiškas sėklas pasėjo 33,5 ha žemės plote, pasėlių plotus tręšė, purškė herbicidais, fungicidais, kuriuos įsigijo iš ieškovės. Pupų ir lubinų sėja ir pasėlių priežiūra tokiame dideliame plote reikalavo didelių pastangų ir darbo laiko sąnaudų. Nuostolių nebūtų arba jie būtų žymiai mažesni, jeigu ieškovė būtų tinkama apimtimi pripažinusi netinkamos sėklų kokybės faktą prieš sėją (būtų sutikusi su prašymu priimti visas pupų ir lubinų sėklas atgal) ir atsakovas būtų spėjęs pasėti kitas žemės ūkio kultūras.

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB „Agrosfera“ atsiliepime prašo atmesti atsakovo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, atmesti apeliacinį skundą, priteisi bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1. Atsakovas žinojo, kokios kokybės pupos ir lubinai jam buvo parduoti. Dėl to, kad ne visų pupų ir lubinų kokybė buvo pakankamai gera, ieškovė atsakovui suteikė nuolaidą. Atsakovą tokios produkto pardavimo sąlygos tenkino. Atsakovas pirkimo–pardavimo sandorio neatsisakė, kitų pretenzijų dėl to ieškovei nereiškė. Atsakovas, nuspręsdamas nusipirktas pupas ir lubinus pasodinti, prisėmė dėl to jam tenkančią riziką.

15.2. Teismas nerinko naujų įrodymų, o patikrino ieškovės atstovės nurodytus duomenis apie 2019–2020 m. pupų derlingumą, oficialiai ir viešai paskelbtą Lietuvos statistikos departamento tinklalapyje, kadangi atsakovas, skaičiuodamas nuostolių dydį, rėmėsi mokslinio straipsnio duomenimis apie tikėtiną pupų derlių. Teismas palygino viešai paskelbtos statistikos duomenis su atsakovo pateiktais nuostolių skaičiavimais, vertindamas, ar atsakovo pateikti duomenys apie pupų derlių atitinka tikrovę. Teismas duomenis pateikė iš visiems prieinamo viešojo registro.

15.3. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad priimant sprendimą teismui pasirėmus nurodytais statistiniais duomenimis, atsakovui atimta teisė į juos atsikirsti. Atsakovui turi būti žinoma apie Lietuvos statistikos departamento skelbiamą grūdinių kultūrų derlingumą, kadangi atsakovas turi pareigą teikti tokius duomenis. Teismas galėjo remtis statistikos duomenimis.

15.4. Atsakovo teiginys, kad „Fuego“ veislės pupos ir „Butan“ veislės lubinai iš esmės skiriasi nuo vidutinių statistinių Lietuvoje auginamų pupų ir lubinų, todėl iš esmės skiriasi jų derlingumas, nepagrįstas duomenimis. Atsakovo pateiktas išrašas iš AB „Linas Agro“ e-parduotuvės negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pupų ir lubinų derlingumą, kadangi pateikti duomenys laikytini informaciniu pranešimu pirkėjui, o ne statistiniais duomenimis paremtu įrodymu, tinkamu pagrįsti atsakovo teiginius.

15.5. Jeigu atsakovas būtų veikęs kaip rūpestingas ir atidus verslininkas, atlikdamas būsimo derliaus prognozių skaičiavimus, privalėjo vadovautis ne optimistiškiausiais rodikliais, bet kritiškai vertinti situaciją, kad derlius dėl nepalankių meteorologinių sąlygų gali būti mažesnis nei planuota. Atsakovas savo rizika pasėjo ieškovės parduotas pupas bei lubinus, kurių kokybė buvo prastesnė. Todėl ir tikėtis užauginti maksimalų derlių nebuvo pagrindo.

15.6. Atsakovas nurodė, kad jis pirmą kartą sėjo nurodytos veislės pupų ir lubinų sėklas, todėl tikėtina, kad atsakovo žinių stoka taip pat galėjo turėti įtakos gaunamam derliui. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, ar sėkla pasėta buvo tinkamame dirvožemyje, ar buvo tinkamai prižiūrima auginimo metu. 2019 m. klimatinės sąlygos dėl sausros buvo prastos. Atsakovas neturi teisės parkelti visos nuostolių atlyginimo naštos ieškovei, kadangi ieškovė pripažino, kad sėkla yra prastos kokybės, atsakovo reikalavimu sumažino sėklos kainą, o atsakovas, sėdamas nekokybiškas sėklas, prisiėmė visą riziką, susijusią su prastos kokybės sėklų auginimu ir būsimu derliumi. Atsakovas neprašė sėklų pakeisti į kitas, sėklų ieškovei negrąžino, visas įsigytas sėklas pasėjo. Atsakovas patvirtino, kad sutinka laikytis pupų ir lubinų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų ir nereikalavo sutarties nutraukti ar / ir ieškovei grąžinti įsigytas sėklas. Tik ieškovei pareikalavus atsiskaityti už parduotas sėklas, atsakovas pateikė reikalavimą atlyginti nuostolius, taip siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti už įsigytas sėklas.

15.7. Atsakovas neįrodė, kad, net ir esant jo norimam derliui, jis šį derlių būtų galėjęs parduoti už jo norimą gauti kainą, jog turėjo pirkėjų, kurie buvo pasiruošę derlių nupirkti už atsakovo siekiamą gauti kainą. Atsakovo įrodinėjamų negautų pajamų skaičiavimas nėra protingas, nėra paremtas įrodymais, taip pat nėra pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.

15.8. Atsakovo pateikti įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi ši informacija buvo patalpinta viešojoje erdvėje dar 2021 m. sausį, be to, minėti duomenys yra susiję su Danijoje auginamų pupų derliumi, todėl šie rašytiniai įrodymai įrodomosios reikšmės ginčui neturi, tuo labiau, kad atsakovo pateikti duomenys prieštarauja Lietuvos statistikos departamento viešiems duomenims.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują įrodymą – AB „Linas Agro“ internetinio tinklalapio duomenis apie „Fuego“ veislės pupų derlingumą 2019 ir 2020 m. Teigia, kad AB „Linas Agro“ interneto tinklalapyje paskelbta informacija apie „Fuego“ veislės pupų derlingumą 2019 ir 2020 m., iš kurios matyti, kad 2019 m. „Fuego“ veislės pupų derlingumas buvo 5,48 t/ha, o 2020 m. – 6,26 t/ha. Teigia, kad šių duomenų priešieškinio padavimo metu dar nebuvo, o šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau, kai atsakovas susipažino su sprendimu. Mano, kad AB „Linas Agro“ duomenys patvirtina, jog, nustatant „Fuego“ veislės pupų derlingumą, negalima vadovautis Lietuvos statistikos departamento skelbiamu statistiniu pupų derlingumu (2,31 t/ha).

18. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020).

20. Atsakovas pateikiamu nauju įrodymu – AB „Linas Agro“ interneto tinklalapio duomenimis – įrodinėja, kad, nustatant „Fuego“ veislės pupų derlingumą, negalima vadovautis Lietuvos statistikos departamento skelbiamu statistiniu pupų derlingumu (2,31 t/ha). Nors, atsakovo teigimu, AB „Linas Agro“ interneto tinklalapyje paskelbta informacija apie „Fuego“ veislės pupų derlingumą, kad 2019 m. „Fuego“ veislės pupų derlingumas buvo 5,48 t/ha, o 2020 m. – 6,26 t/ha, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo priedo, atsakovo nurodomas derlingumas pavaizduotas diagramoje „Pupų veislės FUEGO derlingumas, proc. lyginant su standartinėmis veislėmis. Danija (Sortinfo)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus minėtos diagramos pavadinimą, tikėtina, kad minėti duomenys pavaizduoja „Fuego“ pupų derlingumą Danijoje, o nagrinėjamai bylai aktualus „Fuego“ pupų derlingumas Lietuvoje. Todėl šiai bylai minėtas įrodymas nėra aktualus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priimti atsakovo pateikiamo naujo įrodymo, kadangi šis nei įrodo, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 180 ir 314 straipsniai).

21. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. birželio, liepos ir rugpjūčio klimatinių sąlygų apžvalgas. Kadangi atsakovas šių įrodymų priimti neprašo, apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima, nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. Šalys sudarė sėklų pirkimo–pardavimo sutartis: 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. balandžio 4 d., kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo pristatyti / parduoti atsakovui prekes (tinkamos kokybės įvairių grūdų, kukurūzų, vienmečių žolių, rapsų sėklas, trąšų), o atsakovas įsipareigojo už jas atsiskaityti sutartyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka.

23. 2019 m. vasario 7 d. atsakovas gavo ieškovės kvietimą dalyvauti 2019 m. vasario 13 d. seminare „Naujienos efektyviai sėjomainai“, kuriame, be kita ko, aptarta tema „Ką sėti 2019 m. pavasarį“.

24. Ieškovė už atsakovo užsakytą produkciją išrašė atsakovui 12 PVM sąskaitų faktūrų ir pardavė prekių, iš viso už 57 245,44 Eur. Pagal išrašytas sąskaitas atsakovas ieškovei liko skolingas 41 778,25 Eur už įsigytas prekes.

25. Lubinų ir pupų sėklos pristatytos atsakovui 2019 m. vasario 28 d. 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 7 211,60 Eur su PVM už 10 t pupų (520 Eur/t) ir 1 t lubinų (760 Eur/t) sėklų. Apmokėjimo už prekes terminas baigėsi 2019 m. spalio 1 d., tačiau atsakovas sustabdė mokėjimus dėl patirtų nuostolių įskaitymo į mokėtiną sumą.

26. 2019 m. balandžio 12 d. ieškovė el. laiške nurodė, kad dėl prastos kokybės pupų kaina mažinama iki 480 Eur/t.

27. 2019 m. balandžio 17 d. ieškovė atsakovui atsiuntė kreditinę sąskaitą 484 Eur sumai (su PVM).

28. 2019 m. balandžio 23 d. el. laišku atsakovas informavo ieškovę, kad lubinų sėkla labai prasta ir trūksta 20 kg sėklų. Byloje pateiktos 2019 m. balandžio 15 ir 23 d. darytos nekokybiškų lubinų ir pupų sėklų nuotraukos.

29. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 20 d. pardavė 18,206 t pupų (pašarinės) UAB „Agrokoncerno grūdai“ už 240 Eur/t ir gavo 4 684,16 Eur.

Dėl pirmosios instancijos teismo rėmimosi oficialiais statistiniais duomenimis

30. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas remtis statistiniais duomenimis apie pupų ir lubinų derlingumą bei jų supirkimo kainą neturėjo pagrindo, nes statistiniai duomenys surinkti pažeidžiant įrodymų rinkimo tvarką, duomenys teismo posėdyje nebuvo ištiri, atsakovas negalėjo numatyti, kad teismas sprendimo priėmimo metu surinks statistinius duomenis savo iniciatyva ir jais remsis sprendime, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė į juos atsikirsti.

Žemesnės instancijos teismas

31. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovė 2021 m. spalio 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos statistikos departamentas skelbia oficialią statistiką dėl pupų derliaus 2019 m., ir klausė atsakovo atstovo, ar jis domėjosi tokiais duomenimis. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas yra pateikęs savo įrodymus, kuriais įrodinėja pupų derlingumą. Bylą nagrinėjanti teisėja nurodė, kad statistiniai duomenys yra vieši ir juos galima patikrinti.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas rinko naujus įrodymus. Teismas, pasinaudojęs viešai visiems prieinama informacija patikrino Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie pupų ir lubinų derlingumą bei jų supirkimo kainą po to kai ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė statistinius duomenis apie pupų derlingumą. Kadangi atsakovas, skaičiuodamas patirtų nuostolių dydį, pupų derlingumą įrodinėjo mokslinio straipsnio (www.dotnuvabaltic.lt) ir AB „Linas Agro“ internetinio tinklalapio (www.linasagro.lt) duomenimis, lubinų – ieškovės baltažiedžių saldžiųjų lubinų auginimo programos kopija, o pupų supirkimo kainą įrodinėjo ieškovės interneto tinklalapio duomenimis, lubinų – tik atsakovo paaiškinimu, teismas, patikrindamas viešus duomenis, patikrino ir atsakovo nurodomų ir įrodinėjamų duomenų teisingumą.

33. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo teisę remtis Lietuvos statistikos departamento viešais paskelbtos duomenų bazės duomenimis (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo tvarką. Kadangi Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys yra viešai prieinami, be to, ši statistika tiek atsakovui, tiek ieškovei, kaip savo srities profesionalams, turi būti žinoma.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Aplinkybė, kad teismas ėmėsi veiksmų nustatyti nuostolių dydį, dėl kurio nustatymo kilo šalių ginčas, patikrindamas viešai prieinamus oficialius statistinius duomenis, nesuponuoja išvados apie įrodymų rinkimo ir tyrimo taisyklių pažeidimą. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo remtis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, siekdamas objektyviai nustatyti atsakovo įrodinėjamų nuostolių dydį.

Dėl pupų ir lubinų derlingumo

35. Kadangi ieškovė nėra pateikusi apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria nuspręsta, kad egzistuoja ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos ir atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio proceso ribas (CPK 320 straipsnis) ir į draudimą priimti blogesnį sprendimą (CPK 313 straipsnis), šioje nutartyje pasisako tik dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo teisingumo pirmosios instancijos teismo sprendime.

36. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 48 994,32 Eur nuostolių atlyginimą. Tikėtiną pupų derlingumą apskaičiavo vadovaudamasis viešai prieinama įvairių žemės ūkio šaltinių informacija (www.linasagro.lt ir www.dotnuvabatic.lt interneto tinklalapių duomenimis, kad „Fuego“ veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2008 m. Kauno ir Pasvalio augalų veislių tyrimų skyriuose, tyrimų metais gautas vidutinis 6,47 t/ha derlingumas, didžiausias šios veislės derlingumas gautas 2008 m. Kauno augalų veislių tyrimų skyriuje – 8 t/ha). Atsakovas nurodė, kad tikėtiną lubinų derlingumą paskaičiavo vadovaudamasis ieškovės organizuotame seminare pateikta informacija, kad vidutinis lubinų „Butan“ derlingumas yra 3,5–4,5 t/ha (ieškovės baltažiedžių saldžiųjų lubinų auginimo programoje nurodyta, kad lubinų „Butan“ derlingumas 3,5–4,5 t/ha).

37. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nustatęs, kad pupų derlingumas 2019 m. buvo 2,31 t/ha, o supirkimo kaina – 238 Eur/t, nusprendė, jog pasėjęs tinkamos kokybės pupas, atsakovas galėjo gauti 16 493,40 Eur pajamų (30 ha x 2,31 t/ha x 238 Eur/t), o kadangi atsakovas, pardavęs pupas gavo 4 684,18 Eur pajamų, jo nuostoliai dėl netinkamos kokybės pupų sudaro 11 809,22 Eur (16 493,40 Eur - 4 684,18 Eur). Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nustatęs, kad lubinų derlingumas 2019 m. buvo 0,94 t/ha, o supirkimo kaina – 316 Eur/t, nusprendė, kad atsakovas, pasėjęs tinkamos kokybės lubinus, galėjo gauti 1 039,64 Eur pajamų (3,5 ha x 0,94 t/ha x 316 Eur/t), o kadangi atsakovo derlius buvo 1,5 t, nors pagal 2019 m. rodiklius derlius galėjo būti 3,29 t (3,5 ha x 0,94 t/ha), atsakovas gavo 1,79 t mažesnį derlių, nei vidutiniškai gautas derlius 2019 m. Lietuvoje ir negavo 565,64 Eur pajamų (1,79 t x 316 Eur).

38. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad „Fuego“ veislės pupos ir „Butan“ veislės lubinai savo parametrais iš esmės skiriasi nuo vidutinių statistinių Lietuvoje auginamų pupų ir lubinų, todėl iš esmės skiriasi jų derlingumas. Teigia, kad Lietuvos statistikos departamentas neišskiria „Fuego“ veislės pupų ir „Butan“ veislės lubinų derlingumo, todėl teismas privalėjo remtis ne bendrais statistiniais pupų ir lubinų derlingumo duomenimis, o atsakovo pateiktais įrodymais apie „Fuego“ veislės pupų ir apie „Butan“ veislės lubinų derlingumą. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai apskaičiavo atsakovo nuostolių dydį.

39. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018).

40. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktus duomenis, sutinka su atsakovo vertinimu, kad „Fuego“ veislės pupų ir „Butan“ veislės lubinų derlingumas yra aukštesnis nei standartinių veislių pupų ir lubinų. Atsakovas pateikė duomenis, kad www.linasagro.lt ir www.dotnuvabatic.lt interneto tinklalapiuose nurodyta, jog „Fuego“ veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2008 m. Kauno ir Pasvalio augalų veislių tyrimų skyriuose, tyrimų metais gautas vidutinis 6,47 t/ha derlingumas, didžiausias šios veislės derlingumas gautas 2008 m. Kauno augalų veislių tyrimų skyriuje – 8 t/ha. Taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovės baltažiedžių saldžiųjų lubinų auginimo programoje nurodyta, jog lubinų „Butan“ derlingumas 3,5–4,5 t/ha.

42. Atsakovas teisingai pažymi, kad Lietuvos statistikos departamentas neišskiria „Fuego“ veislės pupų ir „Butan“ veislės lubinų derlingumo, todėl teismas turėjo remtis ne bendrais statistiniais pupų ir lubinų derlingumo duomenimis, o atsakovo pateiktais įrodymais apie „Fuego“ veislės pupų ir apie „Butan“ veislės lubinų derlingumą.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant duomenims apie konkrečių „Fuego“ ir „Butan“ veislių derlingumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo šių veislių derlingumo prilyginti apibendrintam visų pupų ir lubinų statistiniam derlingumui. Kadangi atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog „Fuego“ veislės pupų derlingumas gali siekti 6,47–8 t/ha, o nuostolius atsakovas prašė skaičiuoti vertinant, kad pasėjęs „Fuego“ veislės pupas atsakovas galėjo tikėtis 6 t/ha derlingumo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo tikėtinus nuostolius skaičiuoti pagal atsakovo nurodomą jam mažiau palankų (6 t/ha) nei įrodymuose nurodytą (6,47–8 t/ha) ar apibendrintos statistikos derlingumą.

44. Tas pats pasisakytina ir apie „Butan“ veislės lubinų derlingumą – kadangi ieškovės baltažiedžių saldžiųjų lubinų auginimo programoje nurodyta, kad lubinų „Butan“ derlingumas 3,5–4,5 t/ha, o atsakovas prašė jo nuostolius skaičiuoti vertinant, kad atsakovas galėjo tikėtis 3,5 t/ha derlingumo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis atsakovo pateiktais ieškovės deklaruotais duomenimis apie konkrečios lubinų veislės „Butan“ derlingumą, o ne apibendrintais visų lubinų veislių derlingumo duomenimis.

45. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, skaičiuojant atsakovo nuostolių dydį laikytina, kad esant palankioms klimatinėms sąlygoms, atsakovas, iš ieškovės nupirkęs ir pasėjęs „Fuego“ veislės pupas galėjo tikėtis 6 t/ha derlingumo, o nupirkęs ir pasėjęs „Butan“ veislės lubinus – 3,5 t/ha derlingumo.

46. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje; nutarimas galiojo iki 2020 m. vasario 27 d. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas 2019 m. vasarą esant blogoms klimatinėms sąlygoms žemės ūkiui negalėjo tikėtis gauti 6 t/ha „Fuego“ veislės pupų derlingumo ir 3,5 t/ha „Butan“ veislės lubinų derlingumo, kurį pasiekti galima esant palankioms klimatinėms sąlygoms. Kolegijos vertinimu, siekiant apskaičiuoti atsakovo negautas pajamas 2019 m. pasėjus Fuego“ veislės pupas ir „Butan“ veislės lubinus, reikia nustatyti, koks buvo standartinių veislių pupų derlingumas tais metais, kuriais buvo palankios klimatinės sąlygos žemės ūkiui, ir nustačius, kad esant palankioms klimatinėms sąlygoms atsakovas galėjo tikėtis 6 t/ha „Fuego“ veislės pupų derlingumo ir 3,5 t/ha „Butan“ veislės lubinų derlingumo, proporcingai sumažinti tikėtiną minėtų veislių derlingumą sumažėjusiam standartinių veislių derlingumui.

47. Kadangi ankstesniais metais (2018 m.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 visoje šalyje taip pat buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, nėra pagrindo remtis ir 2018 m. statistiniais duomenimis. Kadangi 2020 m. žemės ūkio sektoriuje valstybės lygio ekstremalioji situacija nebuvo paskelbta, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo pasėtų pupų ir lubinų veislių derlingumo esant palankioms klimatinėms sąlygoms vertintini 2020 m. derlingumo duomenys, nurodyti Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėje.

48. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi statistiniais duomenimis apie bendrą pupų ir lubinų derlingumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip galima suprasti pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą, atsakovas pupas ir lubinus augino (duomenys neskelbtini), Kauno apskr., kurioje, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/), 2020 m. pupų derlingumas buvo 3,89 t/ha, lubinų – 1,01 t/ha. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tiksliai nustatyti tikėtina atsakovo pasodintų sėklų derlingumą, turėtų būti remiamasi Kauno apskr., o ne apibendrintais visos Lietuvos Respublikos duomenimis, atsižvelgiant į atsakovo dirbamų laukų vietą.

49. Kadangi 2020 m., kai buvo palankios sąlygos lubinų ir pupų auginimui, buvo nustatytas 3,89 t/ha bendras pupų derlingumas ir 1,01 t/ha lubinų derlingumas, laikytina, kad sėkloms buvus kokybiškoms, atsakovas 2020 m. pasėjęs „Fuego“ veislės pupas ir „Butan“ veislės lubinas galėjo tikėtis 6 t/ha „Fuego“ veislės pupų derlingumo ir 3,5 t/ha „Butan“ veislės lubinų derlingumo. Kadangi minėtų pupų ir lubinų derlių atsakovas augino 2019 m., o bendras pupų derlingumas 2019 m. Kauno apskr. buvo 2,15 t/ha (55,27 proc. (2,15 t/ha x 100 proc. / 3,89 t/ha) 2020 m. derlingumo), lubinų – 0,85 t/ha (84,16 proc. (0,85 t/ha x 100 proc. / 1,01 t/ha) 2020 m. derlingumo), proporcingai mažintinas ir tikėtinas „Fuego“ veislės pupų ir „Butan“ veislės lubinų derlingumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, 2019 m. pasėjęs „Fuego“ veislės pupas, galėjo tikėtis 3,32 t/ha (6 t/ha x 55,27 proc.) derlingumo ir 2,95 t/ha (3,5 t/ha x 84,16 proc.) „Butan“ veislės lubinų derlingumo.

Dėl pupų ir lubinų supirkimo kainos

50. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi viešai skelbiamais statistiniais duomenimis, jog 2019 m. pupų supirkimo kaina buvo 238 Eur/t, o lubinų – 316 Eur/t. Teigia, kad ieškovės skelbiama 2019 m. pupų supirkimo kaina buvo 280 Eur/t, o lubinų – 350 Eur/t.

51. Atsakovas priešieškinyje teigė, kad pupų „Fuego“ supirkimo kaina – 280 Eur/t (pateikta ieškovės interneto tinklalapio informacija apie 2019 m. derliaus supirkimo kainas). Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė ieškovės interneto tinklalapio informaciją apie 2019 m. derliaus supirkimo kainas. Pateiktame ieškovės interneto tinklalapio išraše nurodyta, kad 2019 m. pupų derliaus supirkimo kaina – 280 Eur/t. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė buvo nurodžiusi, jog lubinų supirkimo kaina bus 350 Eur/t (nurodė, kad šią informaciją patvirtino ieškovės atstovai 2019 m. vasario 13 d. seminare ir ieškovės vadybininkė J. P.).

52. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi viešai skelbiamais duomenimis, kad pupų supirkimo kaina 2019 m. buvo 238 Eur/t, o lubinų – 316 Eur/t. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas rėmėsi Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis dėl apibendrintos pupų ir lubinų supirkimo kainos 2019 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant konkrečiam rašytiniam įrodymui (ieškovės interneto tinklalapio kopijai), kad ieškovė 2019 m. pupų derlių supirko po 280 Eur/t, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, nustatant tikėtiną atsakovo užaugintų pupų supirkimo kainą, nesiremti šiuo įrodymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant atsakovo galimybes parduoti pupų derlių, laikytina, jog atsakovas turėjo galimybė pupų derlių parduoti po 280 Eur/t. Tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovė 2019 m. lubinų derlių supirko po 350 Eur/t, šią aplinkybę atsakovas grindė tik savo paaiškinimais. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie 2019 m. lubinų derliaus supirkimo kainą Lietuvoje, kuri buvo 316 Eur/t.

Dėl atsakovo nuostolių dydžio ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus skaičiavimus dėl tikėtino „Fuego“ veislės pupų ir „Butan“ veislės lubinų derlingumo 2019 m. bei į nustatytas atsakovo augintų veislių supirkimo kainas, sprendžia, kad atsakovo nuostoliai pasėjus ieškovės parduotas nekokybiškas „Fuego“ veislės pupų sėklas sudaro 22 719,82 Eur (3,32 t/ha x 280 Eur/t x 30 ha (plotas, kuriame atsakovas augino „Fuego“ veislės pupas) - 4 684,18 Eur (atsakovo užaugintų „Fuego“ veislės pupų realizavimo kaina) - 484 Eur (kreditinės sąskaitos, kuria ieškovė pritaikė nuolaidą atsakovui dėl nekokybiškų sėklų, suma)), o atsakovui pasėjus ieškovės parduotas nekokybiškas „Butan“ veislės lubinų sėklas – 3 262,70 Eur (2,95 t/ha x 316 Eur/t x 3,5 ha (plotas, kuriame atsakovas augino „Butan“ veislės lubinus)). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bendri atsakovo nuostoliai dėl ieškovės parduotų nekokybiškų sėklų sudaro 25 982,52 Eur (22 719,82 Eur + 3 262,70 Eur). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos sprendimas iš dalies keistinas.

54. Kadangi šalys susitarė atsiradusius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus įskaityti, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovą 41 778,25 Eur sumai už įsigytas prekes (ir šiai sprendimo daliai nesant skundžiamai), o šioje nutartyje nustačius, kad atsakovas turėjo reikalavimo teisę į ieškovę 25 982,52 Eur sumai, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 15 795,73 Eur (41 778,25 Eur - 25 982,52 Eur) už parduotas prekes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 976 Eur bylinėjimosi išlaidų (926 Eur žyminis mokestis ir 1 050 Eur išlaidos už advokato pagalbą). Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur žyminis mokestis ir 1 300 Eur išlaidos už advokato pagalbą).

56. Ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies: ieškinio reikalavimų patenkinta 98,39 proc., priešieškinio, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, – 53,03 proc. (25 982,52 Eur x 100 proc. / 48 994,32 Eur), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 819,94 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovės atsakovui – 901,51 Eur (1 700 Eur x 53,03 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (bylinėjimosi išlaidų) įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 918,43 Eur (1 819,94 Eur - 901,51 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus apie atsakovo pasėtų sėklų derlingumą ir derliaus supirkimo kainą, netiksliai apskaičiavo atsakovo nuostolių dydį ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių dydžio nustatymą (CPK 330 straipsnis), skundžiamas sprendimas keistinas padidinant patenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų dalį iki 25 982,52 Eur, šią sumą (atsižvelgus į kilusio ginčo laikotarpį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo datą) įskaitant į ieškovės (bankrutuojančios nuo 2022 m. vasario 3 d.) ieškinio patenkintų reikalavimų sumą bei pakeičiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą šalims (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, šalys įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingai atmestų / patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. gruodžio 16 d. sąskaitą už teisinę pagalbą, kurioje nurodyta, kad ieškovei suteikta advokato teisinė pagalba – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, nurodyta, kad šių paslaugų kaina 600 Eur. Tačiau minėtoje sąskaitoje nėra duomenų, kad ši sąskaita apmokėta, ieškovė nepateikė ir mokėjimo pavedimo kopijos, kad už minėtas teisines paslaugas atsiskaitė. Nesant duomenų, kad ieškovė faktiškai patyrė sąskaitoje nurodytas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.

59. Atsakovas nurodė ir pagrindė, kad advokato teisinei pagalbai rengiant apeliacinį skundą patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat patyrė 200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas. Atsakovo išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.10 punktas). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas 37,16 proc. (13 607,66 Eur (šia nutartimi padidinta tenkintinų priešieškinio reikalavimų suma) x 100 proc. / 36 619,46 Eur (apeliacinio skundo suma)), proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 334,44 Eur (900 Eur x 37,16 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 314 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 ir 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti kartu su atsakovo A. B. apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – akcinės bendrovės „Linas Agro“ internetinio tinklalapio duomenis apie „Fuego“ veislės pupų derlingumą ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. birželio, liepos ir rugpjūčio klimatinių sąlygų apžvalgas.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ (juridinio asmens kodas 302348275) 41 778,25 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 25 ct) skolą už įsigytas prekes, 1 693,64 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 64 ct) delspinigius ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ (juridinio asmens kodas 302348275) 25 982,52 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 52 ct) nuostolių atlyginimą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ (juridinio asmens kodas 302348275) 15 795,73 Eur (penkiolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 73 ct) skolą už įsigytas prekes, 1 693,64 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 64 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 489,37 Eur (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 37 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 918,43 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ (juridinio asmens kodas 302348275) 334,44 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAlma Urbanavičienė