Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, veiksmų pripažinimo neteisėtais ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, todėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. sausio 15 d. skundo trūkumams pašalinti.

II.

III.

Pareiškėjas pabrėžia, kad dalį skundo laikant nepaduotu, iškyla klausimas ar yra galimas išsamus ir objektyvus pareiškėjo skundžiamos situacijos įvertinimas. Pareiškėjui pensija nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2024 m. spalio 9 d. buvo nemokama nesant tuo klausimu priimto jokio sprendimo, todėl kyla elementarus klausimas ar toks nustatytos pareigos – mokėti pensiją nevykdymas buvo teisėtas ar ne. Toks klausimas (ar jau atliktus veiksmus ar neveikimą galima pateisinti vėliau (po faktinio įvykdymo) priimamais sprendimais?) turi būti sprendžiamas nedalomai ir kompleksiškai – jei faktinis veiksmų atlikimas yra prieš administracinio sprendimo priėmimą, turi būti sprendžiamas tiek sprendimo teisėtumo tiek veiksmų teisėtumo klausimas, nes tik vienos dalies išsprendimas neleidžia teisiškai įvertinti visos situacijos.

Pareiškėjas akcentuoja, kad konkreti neturtinės žalos piniginė išraiška patikslintame skunde negalėjo būti įvardinta, kadangi žala vis dar yra sukeliama ribojimai nemokėti pensijos vis dar tęsiasi, išgyvenimai ir patiriami sunkumai vis dar patiriami ir galutinė neturtinės žalos suma turėtų būti nustatyta pagal neteisėtų ribojimų panaikinimo datos apibrėžtą laikotarpį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, tai nustatyti turi teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundo dalis laikyta nepaduota, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Skyrius neteisėtai neatliko jam nustatytos pareigos mokėti pensiją senatvės pensijos gavėjui nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 9 d., nesant priimto sprendimo dėl pensijos mokėjimo stabdymo, ir dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo patirtą neturtinę žalą laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad šie jo reikalavimai (pripažinti, kad Skyrius neteisėtai neatliko jam nustatytos pareigos bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtą neturtinę žalą) tiesiogiai susiję su priimtais nagrinėti reikalavimais, yra suformuluoti tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VSDFV sprendimą; 2) panaikinti Skyriaus sprendimą; 3) pripažinti neteisėtu VSDFV neteisėtai neatlikus jai nustatytos pareigos mokėti pensiją senatvės pensijos gavėjui, o pensijos mokėjimo stabdymą, nesant priimto sprendimo, bei nepagrįsto sprendimo stabdyti pensijos mokėjimą priėmimą neteisėtais veiksmais; 4) įpareigoti atsakovą nedelsiant atlikti veiksmus – mokėti pareiškėjui senatvės pensiją; 5) priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, nurodydamas, kad reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais nėra tinkamai suformuluotas, kadangi tam tikrų faktų pripažinimas, jų nustatymas, pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tokios rūšies galimo teismo sprendimo nenumato ir ABTĮ 88 straipsnis. Regionų administracinis teismas taip pat nurodė, kad, inicijuojant ginčą dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus, siūlytina pateikti teismui įrodymus, kad dėl prašomų atlikti veiksmų tarp pareiškėjo ir atsakovo toks ginčas yra kilęs, t. y. kreipimąsi į atsakovą, prašant mokėti senatvės pensiją, ir gautą atsakymą.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti VSDFV sprendimą; 2) panaikinti Skyriaus sprendimą; 3) pripažinti, kad Skyrius neteisėtai neatliko jam nustatytos pareigos mokėti pensiją senatvės pensijos gavėjui nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 9 d., nesant priimto sprendimo dėl pensijos mokėjimo stabdymo; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo patirtą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad Skyrius neteisėtai neatliko jam nustatytos pareigos neatitinka ABTĮ reikalavimų, t. y. pareiškėjas iš esmės prašo konstatuoti faktinę aplinkybę, kas nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė prašomos priteisti sumos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo apibrėžti šio reikalavimo ribų ir pagrįstai vertino, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų. Pareiškėjo argumentai, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi teismas vertina konkretaus reikalavimo pagrįstumą, o pareiškėjas nenurodė konkrečios prašomos priteisti sumos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sprendžia, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjo skundo dalį priimti nagrinėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, aiškiai nurodė skundo trūkumus, o pareiškėjui per nutartyje nurodytą terminą visų nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, skundžiama nutartimi skundo dalį laikė nepaduota.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir, pareiškėjui nepašalinus visų esminių trūkumų, pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota. Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti arba keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skundo dalį laikyti nepaduota nekliudo pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.