- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-19
- Bylos Nr.
- eI2-1700-505/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02595-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. L.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. L. su skundu (reg. Nr. DOK-28224) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 5-S-14741 „Dėl R. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklų paėmimo“ (toliau – Sprendimas);
2) įpareigoti Policijos departamentą iš naujo įvertinti ir spręsti klausimą dėl jo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir teismo sprendimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, baigęs tris aukštuosius mokslus, vedęs, auginu du vaikus. Taip pat yra aktyvus Lietuvos šaulių sąjungos narys, tarnauja savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje. Teigė, jog 2025 m. kovo 12 d. jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo piliečiui A. J. Nurodė, kad baudžiamasis procesas baigėsi 2025 m. balandžio 11 d. jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (susitaikius su kaltinamuoju). Pabrėžė, kad jam nebuvo paskirtas nei teistumas, nei bauda – buvo paskirta tik įstatyme numatyta minimali įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, kurią sumokėjo. Nurodė, kad 2025 m. balandžio 29 d. gavo Policijos departamento sprendimą, kuriuo jam panaikinti leidimai laikyti ir nešiotis ginklus. Sprendimas grindžiamas tuo, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas). Mano, jog toks sprendimas yra neproporcingas, neatitinka faktinių aplinkybių ir neigiamai veikia jo dalyvavimą valstybės gynyboje bei šaulių ir kariuomenės veikloje, kadangi turimi asmeniniai ginklai yra būtini tinkamam tarnybinių pareigų vykdymui, tobulėjimui ir dalyvavimui pratybose bei kitose tarnybinėse veiklose.
Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybes, taip pat į aktyvų dalyvavimą Lietuvos šaulių sąjungoje bei savanoriškoje karo tarnyboje. Tai neproporcingai apriboja jo galimybes realiai įgyvendinti konstitucines teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno piliečio pareiga ginti Lietuvos nepriklausomybę ir konstitucinę santvarką agresijos atveju ginklu. Pažymėjo, jog leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas ir ginklų paėmimas neproporcingai trukdo jam vykdyti šią įstatyme nustatytą pareigą ir būti pasirengusiam ginti valstybę bei neleidžia jam visiškai įgyvendinti savo, kaip šaulio, teisių ir pareigų, ypač esant būtinybei prisidėti prie valstybės gynybos. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 4 punkto formalus taikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, ignoruoja jo svarbų vaidmenį valstybės gynyboje ir visuomeninėje veikloje. Nors šioje nuostatoje numatytas nepriekaištingos reputacijos praradimas atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jo atveju atleidimas įvyko dėl susitaikymo ir nebuvo susijęs su sunkiu smurtu ar grėsme visuomenei. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje numatyta, jog daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikoje ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio vienas iš tikslų – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus. Ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17–18 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pabrėžė, kad Įstatyme yra išsamiai išdiferencijuotos sąlygos bei nustatytas platus ratas atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Kartu aiškiai įtvirtinta įstatymų leidėjo valia nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikyti tų, kurie dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Pažymėjo, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.
Paaiškino, kad nuo pareiškėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, t. y. faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog egzistuoja Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytos sąlygos, įpareigojančios laikyti pareiškėją neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos. Atsakovo vertinimu, nepaisant to, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu BK 38 straipsnio pagrindu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jis atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, todėl nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Vadinasi, yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Mano, kad priimtas Sprendimas visiškai atitinka esamą teisinį reglamentavimą, nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to nėra pagrindo jo naikinti. Jį priimant buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Akcentavo, kad pareiškėjas privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Teigė, jog Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Praėjus minėtam terminui pareiškėjas gali teikti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Gavus visus tinkamai įformintus dokumentus, bus atliekami patikrinimai siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui galėtų būti neišduodamas.
Atsakovo nuomone, Sprendimas visiškai atitinka esamą teisinį reglamentavimą, nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Jį priimant buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 5-S-14741 „Dėl R. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklų paėmimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar atsakovas pagrįstai nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. vasario 11 d. Policijos departamentas išdavė pareiškėjui R. L. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vardu yra registruoti šie ginklai: (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Bylos duomenys patvirtina, jog Policijos departamento Viešosios tvarkos biuras, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, 2025 m. balandžio 29 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 5-IL-11210 ,,Dėl R. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklų paėmimo“, kuriuo nusprendė:
1) panaikinti R. L. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) paimti R. L. priklausančius ginklus, šaudmenis ir ginklų pažymėjimus;
3) R. L. ginklus realizuoti Įstatymo nustatyta tvarka;
4) apie priimtą sprendimą pranešti R. L..
Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 55.1 papunkčiu.
Iš ginčijamo Sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje buvo gauta informacija, kad 2025 m. sausio 19 d. Palangos miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame R. L. pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalį, t. y. jis (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu du kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą ir tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. 2025 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 dalimi, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo R. L. atžvilgiu, kai įtariamasis ir nukentėjusieji susitaiko BK 38 straipsnio pagrindais. R. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL [minimalusis gyvenimo lygis] (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatytas 3 mėnesių terminas jai sumokėti. Minėtas nutarimas patvirtintas 2025 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi, neapskųstas ir yra įsiteisėjęs. Sprendime nurodyta ir tai, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas bei tai, kad pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (susitaikius su nukentėjusiuoju) už tyčinę nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta sukeliant fizinį skausmą kitam asmeniui, Sprendime konstatuota, kad jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip tai numatyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte, todėl nuspręstą panaikinti pareiškėjo turimo leidimo galiojimą, paimti ginklus ir kt.
Sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką (žr., pvz., 2013 m. sausio 25 d. nutarimą, 2016 m. vasario 2 d. nutarimą, 2020 m. birželio 5 d. nutarimą).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas anksčiau minėtą pareigą, turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, jog asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-835-525/2023).
Ginklų ir šaudmenų apyvarta siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo analizė patvirtina, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, t. y. nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant ir nešiojantis šaunamuosius ginklus, taip pat griežtus reikalavimus juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms, kurios leidžia spręsti apie asmenų patikimumą ir nuspėjamumą turint ginklą.
Teismas taip pat akcentuoja teismų praktikoje pabrėžiamą ginklų apyvartos teisinio reguliavimo ypatumą, kad Įstatymo nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam, potencialiai galimam pavojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019).
Kaip minėta, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris dėl padarytų šios dalies 2–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 55 punkte ir 55.1 papunktyje nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas panaikinamas Įstatymo 40 straipsnio nustatyta tvarka.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo R. L. atžvilgiu, kuris patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kaltininkui, t. y. pareiškėjui, susitaikius su nukentėjusiuoju) už tyčinę nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 1 dalis), kuri buvo padaryta panaudojant fizinį smurtą ir už kurį BK numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo (šiuo atveju už nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta maksimali bausmė yra laisvės atėmimas iki 1 metų.). Be to, nuo pareiškėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais dienos nepraėjo 3 metai.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Policijos departamentas skundžiamame Sprendime visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo prasme. Tuo pačiu tai reiškia, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Įstatymo 40 straipsnio reglamentavimą, esant minėto straipsnio 1–7 dalyse nurodytiems pagrindams, policijos įstaiga privalo priimti sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ar laikyti ginklus galiojimą. Ši Įstatymo norma yra imperatyvi ir ji nesuteikia policijos įstaigai (šiuo atveju – Policijos departamentui) pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą.
Pareiškėjas teigia, kad turėjo būti atsižvelgta ir į jo reputaciją, į tai, kad jis yra aktyvus Lietuvos šaulių sąjungos narys, tarnauja savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje. Mano, jog Sprendimas neproporcingas, neatitinka faktinių aplinkybių ir sukelia neigiamas pasekmes jo dalyvavimui valstybės gynyboje bei šaulių ir kariuomenės veikloje, kadangi turimi asmeniniai ginklai yra būtini tinkamam tarnybinių pareigų vykdymui, tobulėjimui ir dalyvavimui pratybose bei kitose tarnybinėse veiklose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės siekia kvestionuoti baudžiamajame procese nustatytas aplinkybes. Toks pareiškėjo siekis yra nepagrįstas. Minėtame baudžiamajame procese yra neginčijamai nustatytos šiai bylai svarbios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas padarė tyčinę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo padaryta panaudojant fizinį smurtą ir už kurį BK numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo (šiuo atveju už nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta maksimali bausmė yra laisvės atėmimas iki 1 metų), tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais, o nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nėra praėję 3 metai. Taigi, šios nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo prasme. Dar kartą akcentuotina, kad, nustačius šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, Policijos departamentas privalėjo taikyti ir pagrįstai taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas.
Pažymėtina, kad skundžiamas Policijos departamento sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. jame yra nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir taikomi teisės aktai, motyvai yra pakankami ir adekvatūs. Be to, skundžiamą Sprendimą priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas – Policijos departamentas (Įstatymo 40 straipsnio 9 dalis).
Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Policijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.