Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. T. (buvusi pavardė S.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7554-797/2018 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei R. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

3.2. Ieškovas prašydamas išduoti vykdomąjį raštą nenurodė Taikos sutarties sąlygų, kurių apeliantė (atsakovė) nesilaiko, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo prašyme nurodytus teiginius.

3.3. Pats ieškovas nevykdo Taikos sutarties sąlygų, kadangi su vaiku pasimatė per pusę metų du kartus; abu kartus į pasimatymą kartu su savimi ieškovas atsivežė gyvenimo draugę ir jos dukrą; šalių dukra po šių pasimatymų išreiškė norą bendrauti ir laiką leisti tik su ieškovu (tėvų), nes jis nuolatos pasimatymo metu bendrauja ne su vaiku, o su gyvenimo drauge. Taikos sutartimi susitarta, kad vaikas su ieškovu (tėvų) laiką leis ir pratinsis būti kartu be atsakovės (mamos) abi savaitgalio dienas, tačiau pasimatymai abu kartus vyko tik vieną savaitgalio dieną (šeštadienį).

3.4. Pirmosios instancijos teismas išduodamas vykdomąjį raštą pagal ieškovo prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo su atsakove pagal patvirtintą Taikos sutartį turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis). Teismas neįsitikino vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nors nagrinėjamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais.

4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismui ieškovas nurodė esminius motyvus dėl kurių buvo tikslinga išduoti vykdomąjį raštą; šių motyvų apeliantė nepaneigė.

4.2. Ieškovas akcentuoja ne pavienius Taikos sutarties sąlygų nevykdymo pažeidimus, bet jų sistemingumą. Todėl siekiant išvengti bendravimo tvarkos nevykdymo ateityje vykdomasis raštas buvo privalomas.

4.3. Ieškovo santykiai su vaiku yra geri; bendravo daugiau nei du kartus, tačiau didesnis pasimatymų skaičius buvo suvaržytas apeliantės (neleido bendrauti ieškovui su vaiku).

4.4. Pirmosios instancijos teismas išduodamas vykdomąjį raštą neprivalėjo vertinti, ar Taikos sutarties sąlygos atitinka vaiko interesus; aplinkybė, kad Taikos sutartis bent dalinai nebuvo vykdoma, buvo pakankama išduoti vykdomąjį raštą (nebūtina analizuoti kitų aplinkybių).

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – elektroninio susirašinėjimo kopijas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktos elektroninio susirašinėjimo kopijos nėra informatyvios, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus įrodymus, kaip neatitinkančius leistinumo ir patikimumo kriterijų.

7. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria ieškovui išduotas vykdomasis raštas dėl Taikos sutarties sąlygų nevykdymo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

8. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7554-797/2018 buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės Taikos sutartis, kurios 2. – 2.6. punktais bylos šalys nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, numatančią, kad 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos tėvas R. G. turi teisę pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. ryto pasiimti dukrą G. G. iš dukros nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 6 mėnesių laikotarpis nustatytas tam, kad dukra apsiprastų būti ir bendrauti su tėvu be mamos; pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui ir dukrai apsipratus būti su tėvu be mamos, tėvas R. G. turi teisę kas antrą mėnesio šeštadienį (pirmą ir trečią) paimti dukrą G. G. iš jos motinos R. S. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir sekmadienį iki 18.00 val. grąžinti vaiką mamai gyvenamosios vietos adresu, atsižvelgus į vaiko norą; neporiniais metais tėvas paima dukrą pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 12 val. bei šeštadienį prieš Šv. Velykas 10 val., ir grąžina dukrą paskutinę švenčių dieną iki 18.00 val. į nuolatinę dukros gyvenamąją vietą, atsižvelgus į vaiko norą; tėvas R. G. praleidžia su dukra vieną savaitę per vasaros atostogas, pasiėmimo pradžią suderinęs su R. S. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, atsižvelgus į vaiko norą.

10. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą taikos sutarties atveju, privalo ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas nurodė, kad taikos sutartis nevykdoma, bet įrodymų, pagrindžiančių minėtą aplinkybę nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 2 d. rezoliucija prašymą priėmė ir nutarė prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi prašymą tenkino konstatavęs, kad ieškovo teigimu atsakovė nesilaiko bendravimo tvarkos, o teismui nepateikti tą aplinkybę paneigiantys įrodymai.

11. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

12. Nagrinėjamas klausimas išimtinai susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tokiose bylose teismo vaidmuo aktyvus. Dėl to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas galėjo ir turėjo įpareigoti šalis teikti įrodymus, o esant galimybėms, atitinkamus įrodymus rinkti pats. Taikos sutarties sąlygomis aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kaip turi vykti pareiškėjo bendravimas su dukra. Vertinant tai, kad ginčas susijęs su mažamečio vaiko interesais, teismas turėjo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar įpareigoti pareiškėją pateikti konkrečią informaciją, kokiomis dienomis jis kreipėsi į atsakovę dėl bendravimo su dukra, kiek kartų šalys tarėsi šiuo klausimu ir dėl kokių priežasčių tokie susitarimai realiai nebuvo įgyvendinti. Tik nustačius šiuos duomenis būtų galima spręsti, ar apeliantė užtikrina, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su vaiku pagal abiejų šalių sutartą ir teismo nutartimi patvirtintą tvarką.

13. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

14. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir ar jos gali būti priverstinai vykdomos. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad nepilnametė dukra atsisako su tėvu išvykti savaitgaliui, ji nepratusi miegoti ne savo namuose, todėl tikslinga išsiaiškinti, ar nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neturėtų būti keičiama.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo pagrįstumo klausimą, nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodytomis taisyklėmis, nesilaikė CPK 178 – 179 straipsniuose įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, įrodymų rinkimo ir pateikimo taisyklių reikalavimų. Kadangi dėl šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų, skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Apeliaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.