Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad bendrabutį adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko kartu su broliu bendrai pardavę tėvų butą. (2025 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 00 s. – 10 min. 33 s.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Virginijus Batulevičius pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2011; Nr. 3K-3-552/2010; Nr. 3K-3-388/2010; Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra D. S. brolis (el. b. l. 4, 25–26). D. S. mirė ištuokoje, santuoka su G. S. nutraukta 1997 m. rugsėjo 9 d., vaikų D. S. neturėjo (el. b. l. 4). D. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27, 29). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų (el. b. l. 14). Palikėjas savo vardu turėjo nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą: butą/patalpą-kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8–9).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po D. S. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog po brolio mirties jis į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kitų įpėdinių, kurie būtų suinteresuoti palikimo priėmimu nėra, D. S. vaikų neturėjo, jo santuoka su G. S. nutraukta (duomenys neskelbtini).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad pareiškėjas po brolio D. S. mirties rūpinosi brolio turtu – butu, adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą brolis D. S. įsigijo (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko pareiškėjas su broliu kartu jame gyveno. Abu mokėjo mokesčius už butą, prižiūrėjo bei rūpinosi butu. Mirus broliui pareiškėjas ir toliau gyveno broliui priklausančiame bute, mokėjo už butą mokesčius, ką patvirtina kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai (el. b. l. 17–23). Iš karto po brolio mirties nepertraukiamai pradėjo valdyti jo asmeninius daiktus: dalį drabužių, laikrodį, nuotraukas, jam nuosavybės teise priklausiusius namų apyvokos daiktus – baldus, patalynę, televizorių, radijo imtuvą ir kt. Pareiškėjas rūpinosi brolio laidotuvėmis, prižiūri brolio kapavietę. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklaustos liudytojos A. Š. ir V. I.. Liudytoja A. Š. nurodė, kad yra pareiškėjo dukra ir patvirtino, kad jos tėtis, t. y. pareiškėjas, daug metų gyveno kartu su savo broliu D. S.. Ankčiau pareiškėjas su savo broliu turėjo butą (duomenys neskelbtini). Kadangi prisidarė skolų, todėl butą turėjo parduoti ir D. S. nupirko du bendrabučius, vienas buvo pareiškėjui, o kitas D. S.. Kadangi pareiškėjas turėjo skolų, kada brolis D. S. nupirko du bendrabučius, įregistravo juos abu savo vardu. Tačiau viename bendrabutyje gyveno pareiškėjas, kitame D. S.. Pareiškėjas susitvarkė savo reikalus dėl skolų, kaip ir planavo persirašyti butą sau, bet vis atidėliodavo, vėliau buvo galvos traumos, pareiškėjui padarytos trys galvos operacijos, nemažai laiko jis gulėjo slaugoj, tai viskas taip ir liko. Dėl skolų D. S. reikėjo parduoti savo bendrabutį, todėl jis atėjo gyventi pas pareiškėją ir iki pat D. S. mirties, apie 4-5 metus jie pragyveno kartu, mokėjo mokesčius, tvarkėsi. Liudytoja kartu su pareiškėju rūpinosi D. S. laidotuvėmis. Pareiškėjas ir dabar gyvena bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas naudojasi brolio D. S. likusiais asmeninias daiktais, moka už butą mokesčius, gyvena tvarkingai. Ji padeda pareiškėjui susimokėti mokesčius, susitvarkyti, kad nebūtų skolų. D. S. buvo vedęs, bet išsiskyręs prieš daug metų, jo žmona mirusi dar iki D. S. mirties. Vaikų D. S. neturėjo (2025 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 36 s. – 20 min. 44 s.). Liudytoja V. I. nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynė, bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1977 metų. Patvirtino, kad pareiškėjas į bendrabutį adresu (duomenys neskelbtini), atsikėlė gyventi (duomenys neskelbtini). Iš pradžių bute jis gyveno vienas, o jo brolis D. S. gyveno atskirai, bet kai D. S. prarado savo bendrabutį, pardavė, tada atsikėlė gyventi pas V. S.. D. S. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), pragyveno 4-5 metus. Mirus D. S. bute liko gyventi V. S., jis ten gyvena iki šiol. D. S. palaidojo pareiškėjas kartu su savo dukra. Kiek jai žinoma D. S. vaikų neturėjo, likusiu D. S. turtu toliau rūpinasi pareiškėjas, moka už butą mokesčius, skolų nėra (2025 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 20 s. – 24 min. 56 s.). Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjo palikimo dalį, nėra.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl D. S. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.