Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. K., A. A. K. ieškinį atsakovams V. G., R. G., trečiasis asmuo G. O. Š., dėl teisės be bendrasavininkų sutikimo pateikti dokumentus ir atlikti darbus išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės R. K., A. A. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamos leisti joms be atsakovų V. G., R. G. sutikimų pateikti prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl (duomenys neskelbtini) projektinio pasiūlymo užduoties ir (duomenys neskelbtini) specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo bei gauti (duomenys neskelbtini) specialiuosius architektūros reikalavimus, taip pat leisti ieškovėms be V. G. ir R. G. sutikimų pateikti prašymą dėl (duomenys neskelbtini) statybą leidžiančio dokumento gavimo ir gauti (duomenys neskelbtini) statybą leidžiantį dokumentą atlikti visus (duomenys neskelbtini) statybos darbus, pertvarkant vienbutį gyvenamąjį namą - (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), į dvibutį gyvenamąjį namą, kai suformuojami du atskiri nekilnojamojo turto vienetai pagal architektės R. Navickienės projektavimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parengtą nekilnojamojo turto vieneto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), padalinimo projektą, bei atlikti visus būtinus (duomenys neskelbtini) statybos darbus, taip pat leisti ieškovėms be V. G. ir R. G. sutikimų atlikti visus būtinus Buto Nr. 1 kadastravimo darbus bei leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovių nuosavybės teisės yra pripažintos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-973/2018.

2020 m. spalio 20 d. ieškovės teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo ir likusių reikalavimų patikslinimo ir nurodė, kad teismo prašo: 1) atidalinti iš bendro turto namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), elektros įvado, bendrai priklausančio ieškovėms R. K. ir A. A. K. bei atsakovams V. G. ir R. G. dalį, pripažįstant visą nuosavybės teisę į namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), elektros įvadą atsakovams V. G. ir R. G., o ieškovėms R. K. ir A. A. K. priteisiant 561,78 euro dydžio kompensaciją; 2) priteisti ieškovėms R. K. ir A. A. K. iš atsakovų V. G. ir R. G. 100,00 eurų kaip pusės sumos, ieškovių sumokėtos už namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, kompensaciją; 3) atidalinti iš bendro turto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), individualios centrinio šildymo sistemos įrenginius, t. y. dujų katilą ir radiatorius, bendrai priklausančius ieškovėms R. K. ir A. A. K. bei atsakovams, V. G. ir R. G. dalį, pripažįstant atsakovams V. G. ir R. G. visą nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), individualios centrinio šildymo sistemos įrenginius dujų katilą ir radiatorius, o ieškovėms R. K. ir A. A. K. priteisiant 200,00 eurų dydžio kompensaciją; 4) įpareigoti atsakovus V. G. ir R. G. ne vėliau nei per mėnesį nuo tada, kai jiems bus pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius dujų katilą ir radiatorius, atjungti šiuos atsakovų V. G. ir R. G. buto šildymo sistemos įrenginius nuo ieškovių R. K. ir A. A. K. buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti atsakovus V. G. ir R. G. apmokėti visą sąskaitą už dujas, patiektas namui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2020-05-29, kai ieškovių pastangomis buvo deklaruotas paskutinis joms žinomas dujų skaitiklio rodmuo 33 026 kub. m., iki to laiko, kol atsakovai V. G. ir R. G. atjungs atsakovų buto šildymo sistemą nuo ieškovių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl meditacijos ieškovės nurodė, kad paskirti meditaciją šioje byloje nėra tikslinga, nes nėra dalyko, kuris galėtų būti derybų objektu.

2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovės teismui pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir likusių reikalavimų patikslinimo ir nurodė, kad teismo prašo: 1) atidalinti iš bendro turto namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), elektros įvado, bendrai priklausančio ieškovėms R. K. ir A. A. K. bei atsakovams V. G. ir R. G. dalį, pripažįstant visą nuosavybės teisę į namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), elektros įvadą atsakovams V. G. ir R. G., o ieškovėms R. K. ir A. A. K. priteisiant 561,78 euro dydžio kompensaciją; 2) priteisti ieškovėms R. K. ir A. A. K. iš atsakovų V. G. ir R. G. 100,00 eurų kaip pusės sumos, ieškovių sumokėtos už namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, kompensaciją; 3) atidalinti iš bendro turto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), individualios centrinio šildymo sistemos įrenginius, t. y. dujų katilą ir radiatorius, bendrai priklausančius ieškovėms R. K. ir A. A. K. bei atsakovams, V. G. ir R. G. dalį, pripažįstant atsakovams V. G. ir R. G. visą nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), individualios centrinio šildymo sistemos įrenginius dujų katilą ir radiatorius, o ieškovėms R. K. ir A. A. K. priteisiant 200,00 eurų dydžio kompensaciją; 4) įpareigoti atsakovus V. G. ir R. G. ne vėliau nei per mėnesį nuo tada, kai jiems bus pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius dujų katilą ir radiatorius, atjungti šiuos atsakovų V. G. ir R. G. buto šildymo sistemos įrenginius nuo ieškovių R. K. ir A. A. K. buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti atsakovus V. G. ir R. G. apmokėti visą sąskaitą už dujas, patiektas namui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2020-05-29, kai ieškovių pastangomis buvo deklaruotas paskutinis joms žinomas dujų skaitiklio rodmuo 33 026 kub. m., iki to laiko, kol atsakovai V. G. ir R. G. atjungs atsakovų buto šildymo sistemą nuo ieškovių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo G. O. Š. apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Posėdžio metu ieškovė R. K. prašė ieškinį patenkinti. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ginčo metu sudarius galimybę alternatyviu būdu patenkinti reikalavimą dėl ieškovių buto atjungimo nuo namo individualios centrinio šildymo sistemos, dalyje dėl 4-to ir 5-to ieškinio reikalavimų nebeliko ginčo, todėl prašė bylą šioje dalyje nutraukti ir patikslino 1-ąjį reikalavimą, kad elektros įvado, bendrai priklausančio ieškovėms bei atsakovams, pripažinti atsakovams visą prisijungimo prie elektros tinklų teisę per namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros įvadą, požeminį kabelį nuo šio įvado į atsakovų priklausantį butą bei šiame bute esančius vidaus elektros tinklus, o ieškovėms priteisiant 561,78 euro dydžio kompensaciją. Taip pat prašė priteisti ieškovėms iš atsakovų 100,00 eurų, kaip pusės sumos, ieškovių sumokėtos už namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, kompensaciją bei atidalinti iš bendro turto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), individualios centrinio šildymo sistemos įrenginius, t. y. dujų katilą ir radiatorius, bendrai priklausančius ieškovėms bei atsakovams, atsakovų dalį, pripažįstant atsakovams visą nuosavybės teisę į gyvenamojo namo individualios centrinio šildymo sistemos įrenginius dujų katilą ir radiatorius, o ieškovėms priteisiant 200,00 eurų dydžio kompensaciją. Ieškovė atsakydama į teismo jai užduotą klausimą paaiškino, jog teikdama trečią reikalavimą ji įsivaizdavo, kad tiek ieškovų bute, tiek atsakovų bute esantys radiatoriai yra bendri, todėl ieškovė trečiu reikalavimu norėtų, kad visi radiatoriai būtų priteisti atsakovui, kad neliktų tarp ieškovių ir atsakovų bendros neišdalintos nuosavybės į gyvenamojo namo individualios centrinio šildymo sistemos įrenginius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą ieškovėms R. K. ir A. A. K. pripažinta nuosavybės teisė į pagal architektės R. Navickienės projektavimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parengtą nekilnojamojo turto vieneto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), padalinimo projektą suformuotą (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 53,97 kv. m. (projekte pažymėtos pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (holas)- 2,80 kv. m., 1-2 (kambarys) 10,87 kv. m., 1-3 (WC)- 2,85 kv. m., 1-4 (kambarys) 12,78 kv. m., 1-5 (kambarys)- 5,59 kv. m., antro aukšto patalpos indeksais 1-6 (holas)- 3,77 kv. m., 1-7 (kambarys)- 7, 25 kv. m., 1-8 (kambarys) 8,05 kv. m., o atsakovams V. G. ir R. G. pripažinta nuosavybės teisė į butą Nr. 2, kurio bendras plotas 66,37 kv. m. (pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais 2-1 (holas)- 1,73 kv. m., 2-2 (kambarys)- 10,53 kv. m., 2-3 (WC)-3,03 kv. m., 2-4 (kambarys)- 9,83 kv. m., 2-5 (koridorius)- 7,29 kv. m., 2-6 (holas)- 2.07 kv. m., antro aukšto patalpos, pažymėtos indeksais 2-7 (holas) -4,40 kv.m., 2-8 (kambarys) – 8,85 kv. m., 2-9 (kambarys)-10,22 kv. m., 2-10 (kambarys) – 8,43 kv.m. Taip pat sprendimu nustatyti, kad atidalinamų turto dalių – Buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai A.A. K., R. K., V. G., R. G. bendrai naudosis gyvenamojo namo rūsiu. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 20 deną.

Ieškovės patikslintu prašymu kreipėsi į teismą prašydamos atidalinti iš bendro turto namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), elektros įvado, bendrai priklausančio ieškovėms R. K. ir A. A. K. bei atsakovams, V. G. ir R. G. dalį, pripažįstant atsakovams V. G. ir R. G. visą prisijungimo prie elektros tinklų teisę per namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), elektros įvadą, požeminį kabelį nuo šio įvado į V. G. ir R. G. priklausantį butą bei šiame bute esančius vidaus elektros tinklus, o ieškovėms R. K. ir A. A. K. priteisiant 561,78 euro dydžio kompensaciją. Taip pat prašė priteisti ieškovėms R. K. ir A. A. K. iš atsakovų V. G. ir R. G. 100,00 eurų kaip pusės sumos, ieškovių sumokėtos už namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, kompensaciją bei atidalinti iš bendro turto gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), individualios centrinio šildymo sistemos įrenginius, t. y. dujų katilą ir radiatorius, bendrai priklausančius ieškovėms R. K. ir A. A. K. bei atsakovams, V. G. ir R. G. dalį, pripažįstant atsakovams V. G. ir R. G. visą nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), individualios centrinio šildymo sistemos įrenginius dujų katilą ir radiatorius, o ieškovėms R. K. ir A. A. K. priteisiant 200,00 eurų dydžio kompensaciją ir priteisti iš atsakovų ieškovėms visas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovas V. G. teismo proceso metu sutiko su ieškovių prašymais sudaryti galimybę atjungti ieškovių butą nuo namo individualios centrinio šildymo sistemos, todėl ieškovės prašo bylą nutraukti dalyje dėl 4 ir 5 ieškinio reikalavimų, nes nebeliko ginčo.

Pagal CK 4.80 straipsnio nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

Byloje pateikti duomenys, kad buvo nustatyta naudojimosi tvarka namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau buvo palikta pastogės ir rūsio patalpos tarp bendraturčių, o tai reiškia, kad visi bendraturčiai šiomis patalpomis naudojasi bendrai. Pagal byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, ieškovės siekdamos įvykdyti įsiteisėjusį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą apmokėjo 379,71 Eur Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. liepos 2 d. išankstinę sąskaitą Nr. 27222057-2 už matavimo darbus rengiant kadastro dokumentus namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 96). Atsakovai nesutinka sumokėti ieškovių reikalaujamos 100,00 Eur kompensaciją už kadastro duomenų bylą, kadangi nėra suformuotų pastogės (palėpės) patalpos matavimų.

Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153 punkto pastaboje nurodyta, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendrojo naudojimo patalpa - pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Vienbučiame gyvenamajame name esančių pastogių (palėpių) kadastriniai matavimai nėra atliekami, kadangi nėra galimybės tokias patalpas suformuoti kaip atskirą ir savarankišką nekilnojamojo turto objektą.

2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 patvirtintame STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nėra pateikiama pastogės ar palėpės apibrėžimo, tačiau šio reglamento 4 priede, nustatančiame namo patalpų mažiausius aukščius, pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) mažiausias leistinas aukštis nustatytas 2 metrai. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punktą skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Nurodytos nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali būti formuojama kaip patalpa, suteikiant jai numerį plane, tik tuo atveju jeigu patalpa yra įrengta ir aukščiausioje vietoje yra ne žemesnė kaip du metrai, o žemiausioje vietoje ne žemesnė kaip 1,6 metro.

Akivaizdu, kad žemiausioje vietoje (toje vietoje kur stogo šlaitas liečia perdangą) nėra jokios sienos, todėl žemiausioje vietoje aukštis nesiekia reikalaujamų 1,6 m. Tokios pastogės erdvės akivaizdžiai neatitinka jai keliamų aukščio reikalavimų ir jokiu atveju negalėtų būtį laikoma pastogės patalpa STR 2.02.09:2005 prasme. Name esanti pastogėje nėra laikoma atskira patalpa, tai yra tik konstrukcinė erdvė, kuri namo su šlaitiniu stogu atveju yra konstrukciškai būtina, objektyviai esanti kaip neatskiriama statinio konstrukcijų dalis, ir iš kurios negali būti suformuota atskira ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ registruotina patalpa, todėl atsižvelgiant į išvardintas priežastis ir į tai, kad ieškovių apmokėta kadastro duomenų byla gali naudotis ir atsakovai, tai iš atsakovų priteistina 100,00 Eur kompensacija ieškovėms už suformuotą namo, esančio (duomenys neskelbtini), apmokėtą kadastro duomenų bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Tiek ieškovėms, tiek atsakovams nuosavybės teise priklauso ginčo gyvenamojo namo rūsio dalys, juose esantys šildymo sistemos įrenginiai, todėl kiekviena iš šalių turi teisėtus lūkesčius naudotis savo turtu, bei juo naudotis kuo racionaliau. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad atsakovai neturi kompensuoti ieškovėms reikalaujamų 561,78 Eur ir 200,00 Eur dydžio kompensacijų, kadangi ieškovės savanoriškai į savo nekilnojamąjį turtą ir savomis lėšomis įsirengė elektros tinklų apskaitą bei atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, nusipjovė ieškovėms nuosavybės teise priklausančius radiatorius, prašydamos teismo juos kartu su dujų katilu priteisti atsakovams.

Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės R. K. ir A. A. K. patikslintu ieškiniu prašo leisti atidalinti iš bendro namo turto - elektros įvado, bendrai priklausančio ieškovėms bei atsakovams, pripažinti atsakovams visą prisijungimo prie elektros tinklų teisę per namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), elektros įvadą, požeminį kabelį nuo šio įvado į atsakovams priklausantį butą bei šiame bute esančius vidaus elektros tinklus, o ieškovėms priteisti 561,78 Eur dydžio kompensaciją bei 200,00 Eur dydžio kompensaciją už pačių ieškovių iniciatyva nupjautus ieškovėms nuosavybės teise priklausančius radiatorius ir jų nenaudojamą dujų katilą. Tačiau ieškovėms ir atsakovams 2018 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo nustatyta, kad kiekvienas atskirai suformuoto nekilnojamojo turto savininkas turi teisę gavęs reikalingus kompetentingų tarnybų leidimus be kitų sutikimo savo lėšomis įrengti atskirą vandens, dujų ir elektros apskaitą savo turto daliai. Todėl, tai kad ieškovės savanoriškai į savo nekilnojamąjį turtą ir savomis lėšomis įsirengė elektros tinklų apskaitą, tai neprivalo ieškovėms kompensuoti atsakovai. Be to atsakovas V. G. teismo posėdžio metu pareiškė, kad jam tikrai nereikalingi ieškovių radiatoriai.

Teismas nustatė, kad ieškovės į savo nekilnojamąjį turtą ir savomis lėšomis įsirengusios elektros tinklų apskaitą, nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovų 561,78 euro dydžio kompensaciją bei 200,00 Eur dydžio kompensaciją už pačių ieškovių iniciatyva nupjautus ieškovėms nuosavybės teise priklausančius radiatorius ir jų nenaudojamą dujų katilą, todėl ieškinio reikalavimų dalis dėl 561,78 Eur ir 200,00 Eur dydžio kompensacijų netenkinti.

CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jei ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio sumos. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės už ieškinį sumokėjo iš viso 75,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovams patenkinus 4, 5 ieškinio reikalavimų dalis ir ieškovėms atsisakius dalies dėl 4 ir 5 ieškinio reikalavimų bei bylą šioje dalyje nutraukus, ieškovėms grąžintini 75 procentai nuo ieškovės R. K. sumokėto 75,00 Eur žyminio mokesčio sumos, t. y. grąžintina 22,50 Eur ((75,00 Eur \ 5) x 2 x 75 proc.) suma (CPK 87 straipsnis 2 dalis).

Likusi žyminio mokesčio dalis dėl 4 ir 5 ieškinio reikalavimų nutraukimų, t. y. 7,50 Eur, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos patirtos dėl atsakovų kaltės, nes atsakovai laiku ir tinkamai nesutiko sudaryti ieškovėms sąlygas saugiai atjungti ieškovių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), individualios centrinio šildymo sistemos įrenginių, todėl ieškovės buvo priverstos dėl minėtų reikalavimų įvykdymo kreiptis į teismą, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. iš patikslinto ieškinio trijų reikalavimų tenkintinas vienas, nes dėl dviejų reikalavimų ieškovės ieškinio reikalavimų atsisakė, kadangi minėtas ieškinio dalis atsakovai tenkino. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės patyrė iš viso 850,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus ieškovių ieškinį iš dalies joms lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 510,12 Eur ((850,20 / 5) x 3)) suma. Atsakovai pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas - iš viso 2180,00 Eur sumai. Proporcingai nepatenkintų ieškovių reikalavimų dalies bylinėjimosi išlaidos atsakovams lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovių, t. y. atsakovams iš ieškovių priteistina 872,00 Eur ((2180,00 / 5) x 2)) suma.

Taip pat ieškovės prašo priteisti joms kelionės išlaidas, patirtas dėl ieškovių vykimo į 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdį Palangoje iš Vilniaus ir grįžimo atgal. Prie prašymo ieškovės pateikė autobuso bilietus bei mokėjimo pavedimus už sumokėtus autobuso bilietus, t. y. kiekviena už autobuso bilietus sumokėjo po 33,60 Eur. Ieškovių patirtos autobusų bilietų išlaidos joms vykstant į 2021 m. lapkričio 8 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, apskaičiuotos pagal ieškinio reikalavimų patenkinimo dalį. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad iš ieškinio penkių reikalavimų, kurių dalis dėl 4 ir 5 ieškinio reikalavimų nutrauktos dėl atsakovų kaltės, o iš patikslinto ieškinio patenkinamas vienas reikalavimas, tai kelionės išlaidos į parengiamąjį teismo posėdį sudaro kiekvienai po 20,16 Eur ((33,60 / 5) x 3 = 20,16). Esant šioms aplinkybėms, ieškovių R. K., Auršrutės A. K. patirtos kelionės išlaidos yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl atsižvelgiant į tai, jog minėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų, yra pagrindas šias išlaidas ieškovėms priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 88 straipsnis 1 dalis 10 punktas, 94 straipsnis 1 dalis).

Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytų argumentų, pateiktų įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, kad jie nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovių R. K., A. A. K. ieškinio dalis dėl 4 ir 5 ieškinio reikalavimų atsakovams V. G., R. G. nutraukimo priimti ir civilinę bylą pagal šias reikalavimų dalis nutraukti.

Priteisti iš atsakovų V. G. ir R. G. po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų nulis centų) iš kiekvieno, kompensaciją už namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ieškovių R. K. ir A. A. K. naudai.

Priteisti iš atsakovų V. G. ir R. G. po 278,97 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus devyniasdešimt septynis centus) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš 7,50 Eur (septynių eurų penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio, 510,12 Eur (penkių šimtų dešimt eurų dvylikos centų) advokato teisinių paslaugų išlaidų ir 40,32 Eur (keturiasdešimt eurų trisdešimt dviejų centų) kelionės išlaidų, ieškovių R. K. ir A. A. K. naudai.

Priteisti iš ieškovių R. K. ir A. A. K. po 436,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus nulis centų) iš kiekvienos, bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš advokato teisinių paslaugų išlaidų atsakovų V. G. ir R. G. naudai.

Grąžinti ieškovėms R. K., A. A. K. 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų penkiasdešimt centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. liepos 16 d. mokėjimu banke akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas (mokėtoja – R. K.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, pagal šį teismo sprendimą.

Kitas ieškinio dalis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.