Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-176-227/2017

Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00087-2016-5

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Agluona“ ir atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-192-847/2016 pagal ieškovės Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Agluona“ ieškinį atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui dėl žemės nuomos mokesčio permokos grąžinimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Agluona“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, naikintinas ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas pilnai, keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje kilo ginčas dėl konkretaus dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo taikymo žemės sklypui, kuris valstybės išnuomotas ne aukciono tvarka garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, ir nuomojamos žemės vertės, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, kuomet tarp ieškovės ir žemės nuomotojo (jo teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba- Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-07-17 raštas Lietuvos Respublikos Seimo konrolieriui) yra sudaryta ir galioja ilgalaikė Valstybinės žemės nuomos sutartis. Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Taigi valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės nuomos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 1996-10-16 iki 1997-06-25) 11, 14 straipsniai numatė, kad išnuomota valstybinė žemė apmokestinama Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką nustato LR Vyriausybė. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities valdytojo administracijos Biržų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba 1996-12-30 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi išnuomojo ieškovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Agluona“ 2,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13-14). Sutarties 17 punktu nustatė, kad žemės nuomininkas (ieškovė) įsipareigoja laiku mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės mokestį, o 19 punktu – kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik bendru sutarties šalių raštišku susitarimu. Biržų rajono savivaldybės taryba 2013 m. kovo 28 d. sprendimu nustatė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus 2013 metams ir 2014 m. kovo 27 d. sprendimu valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus 2014 metams (1 t., b.l. 17-18). Ieškovei pateiktose valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijose buvo nurodytas skirtingas žemės nuomos mokesčio tarifas: 2013 metų deklaracijoje - 2 proc., 2014 metų deklaracijoje – 3 proc. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad nepagrįstai pritaikytas 3 procentų tarifas vietoj sutartų 2 procento tarifo, taip pat nepagrįstai nuomos mokestis paskaičiuotas taikant 2012 metų vidutinės rinkos vertės analogiją – 244000 Lt (70667 Eur), o ne nuo 149 189 Lt (43208 Eur) (indeksuota žemės sklypo vertė sandorio sudarymo metu). Todėl ieškiniu prašė grąžinti nuomos mokesčio permoką. Pirmosios instancijos teismas, paskaičiuodamas susidariusią permoką, sprendė, kad kiekvienais metais žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos tais metais pagal žemės verčių žemėlapius: 2013 metais žemės vertė 59 951 Eur, 2014 metais – 37 651 Eur (1 t., b.l. 157), taikant tiems metams nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą. Su tokia teismo pozicija nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas sutapatino žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymą, kurį vykdo VĮ Registrų centras masinio vertinimo metodu, su žemės sklypo vertės nustatymu, kurį vykdo nuomotojas (trečiasis asmuo). Byloje nustatyta, kad sudarant Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, nuomojamo žemės sklypo kaina buvo apskaičiuojama pagal LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 nustatytą metodiką. Sudarant sutartį nominali neindeksuota žemės sklypo kaina buvo nurodyta 93.243 Lt ir, kaip nurodo ieškovė, skaičiuojant nuomos mokesčius buvo taikomas 1,6 indeksas. Nuomos mokestis nuo 2004 iki 2011 metų buvo skaičiuojamas nuo 149 189 Lt (43208 Eur) (indeksuotos žemės sklypo vertė sandorio sudarymo metu).Ši metodika buvo pakeista LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, pagal kurio 2.1.5 punkto nuostatą šiuo nutarimu nustatyta metodika taip pat buvo taikoma ir apskaičiuojant išsinuomotų iš valstybės žemės sklypų apmokestinamąją vertę žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą dydžiams nustatyti. Šiuo nutarimu taip pat buvo pripažintas netekusiu galios LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 909, tačiau nebuvo nustatyta pareiga pagal naują Žemės įvertinimo metodiką perskaičiuoti pagal anksčiau galiojusią tvarką apskaičiuotą nuomojamos žemės apmokestinamąją vertę jau sudarytoms sutartims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011 m. sausio mėn. 17 d. raštu nuomotojas (bylos trečiasis asmuo) buvo įpareigotas atlikti žemės sklypo vertės, nuo kurios mokamas žemės nuomos mokestis, perskaičiavimą pagal verčių žemėlapius vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nuostatomis ir metodika, tačiau to nepadarė. Žemės įstatymo įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje buvo nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, o tokio sklypo nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Taigi, buvo įtvirtinta nuostata, kad nuomos sutartyse turi būti numatoma nuomotojo teisė, bet ne pareiga perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Ši įstatiminė nuostata sutarties sudarymo metu dar negaliojo ir tokia sąlyga nėra ieškovo pasirašytoje Valstybinės žemės nuomos sutartyje ir ji ar jos sąlygos nepakeistos/nepapildytos . LRVyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtinus naujas naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles, šių taisyklių 38 punkte buvo nustatyti nauji reikalavimai valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms. Šio punkto 11 papunktyje, reglamentuojančiame žemės nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo terminus, be kita ko, buvo nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, taip pat pakeitus žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais; valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos buvo įtvirtintos jau po šioje byloje nagrinėjamos nuomos sutarties sudarymo, bei į nuomos sutarties 19 punkto nuostatą, pagal kurią ši sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik bendru sutarties šalių susitarimu, darytina išvada, kad nuomotojo teisė kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę šioje sutartyje galėjo būti nustatyta tik šalių susitarimu. Akivaizdu, kad poįstatyminio teisės akto nuostatos, kaip ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies nuostata, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygas, turi būti taikomos toms sutartims, kurios sudaromos šioms normoms įsigaliojus. Šioje byloje nagrinėjama Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pasirašyta dar iki minėtų nuostatų įsigaliojimo. Todėl tokios nuostatos galėjo būti įtvirtintos tik šalių susitarimu per sutarties sąlygų pakeitimą. (CK 1.7 str. 2 d., 6.157 str. 2 d., valstybinės žemės nuomos sutarties 19 p.). Šios bylos trečiasis asmuo, kaip valstybinės žemės nuomotojas, pagal minėtų teisės aktų nuostatas įgijo teisę, bet ne pareigą perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę apie tai suderinęs su nuomininku. Byloje nustatyta, kad tokio paskaičiavimo trečiasis asmuo neatliko, sutartis išliko nepakeista. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų skyrius pripažino, kad jis nesinaudoja teise kas 3 metus perskaičiuoti žemės nuomos mokestį ir todėl dokumentų, susijusių su žemės nuomos mokesčio perskaičiavimu pateikti negali (t.1, b.l. 124-125). Pažymėtina, kad savivaldybė nėra šios sutarties šalis, nes jai neperduotas valdyti žemės sklypas patikėjimo teise (tokia teisė suteikta nacionalinei žemės tarnybai) ir ji neturi teisės inicijuoti sutarties pakeitimo, kaip ir atlikti savarankiškai žemės sklypo vertės perskaičiavimo. Taip pat nėra galimas savavališkas žemės sklypo vertės perskaičiavimas kas trejus metus, kadangi tokia nuomotojo teisė nėra sutartyje numatyta. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2015-07-17 raštu yra išreiškusi savo poziciją šiuo klausimu ir nurodžiusi, kad trečiasis asmuo turi teisę kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis (nors tokia sąlyga ir nebuvo įrašyta žemės nuomos sutartyje) vadovaudamasis tomis teisės normomis, kurios galioja perskaičiavimo dieną (pagal žemės verčių žemėlapius), o trečiajam asmeniui priėmus tokį sprendimą, apie tai turėtų būti informuojamas valstybinės žemės nuomininkas bei savivaldybė (t.1, b.l. 45). Iš nurodyto rašto taip pat galima suprasti, kad trečiasis asmuo turėtų būti priėmęs atitinkamą sprendimą dėl žemės sklypo vertės, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Todėl sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, kad, nesant Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, t.y. sutarties šalims nesusitarus kitaip, nuomojamo žemės sklypo vertė nepasikeitė nuo sutarties sudarymo, ji liko nepakitusi - 149 189 Lt (43208 Eur), ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b.l. 46) ir tokia vertė buvo nurodoma deklaracijose 2004-2010 metų laikotarpyje. Savivaldybės naudojamos MASIS sistemos suformuotų duomenų perkėlimas į deklaracijas negali būti pripažįstamas valstybinio žemės sklypo vertės perskaičiavimu, atliktu nuomotojo pagal LR žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies ir poįstatyminių aktų nuostatas, be to, kaip minėta, tokia nuomotojo teisė perskaičiuoti žemės sklypo vertę net nėra įtvirtinta šalių sudarytoje sutartyje. Žemės nuomos mokesčio apskaitos informacinė sistema MASIS tik automatiškai pritaiko sklypo vertę mokesčiui apskaičiuoti pagal valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo datą (t.1, b.l. 122). Pažymėtina, kad tokį paskaičiavimą kas trejus metus galėtų atlikti tik trečiasis asmuo, jeigu šalių sudarytoje bei joms galiojančioje sutartyje būtų numatyti atitinkami pakeitimai. Todėl nesant sutartyje numatytos nuomotojo teisės perskaičiuoti žemės sklypo vertę kas trejus metus, negalima sutikti su atsakovės pozicija, jog 2012 metai buvo tretieji metai skaičiuojant nuo sutarties sudarymo ir 2012-2014 m. valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas taikant 2012 m. vidutinę rinkos vertę (244000 Lt (70667 Eur)). Pagal LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8 punktą, nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Šiuo byloje nagrinėjamu atveju šalys sudarė sutartį, be to, ji sudaryta dar iki 2009 metų, todėl, sutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kiekvienais metais žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos tais metais pagal žemės verčių žemėlapius: 2013 metais žemės vertė 59 951 Eur, 2014 metais – 37 651 Eur (1 t., b.l. 157), taikant tiems metams nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal šiuo metu galiojančios sutarties nuostatas kiekvienais metais žemės nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas įvertinus tai, kad nuomojamo žemės sklypo vertė nepasikeitė nuo sutarties sudarymo, ji nebuvo perskaičiuota ir indeksuota vertė yra 149 189 Lt (43208 Eur). Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad žemės sklypas priklauso pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų grupei pagal Biržų rajono savivaldybės teritorijos Masinio žemės vertinimo ataskaitoje Nr. 2012-36-11 (masinį vertinimą atliko VĮ Registrų centras, paskelbta VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje) (ataskaitos 20 psl.) nurodytą masinio žemės vertinimo žemės grupių sudarymą, todėl 2014 m. buvo pritaikytas 3 proc. tarifas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytinas 2 procentų tarifas, nustatytas gyvenamųjų teritorijų žemei. Tokią išvadą teismas darė vadovaudamasis LR Vyriausybės 2012-12-12 nutarimo Nr. 1523 „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nuostatomis bei įvertinęs, jog ginčo žemės sklypo vyraujanti žemės grupė 6.1.3 – gyvenamųjų teritorijų grupė (Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b.l. 19). Teismas pagrįstai vertino viešai skelbiamus registro duomenis dėl žemės sklypo priskyrimo. Pastebėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2015-12-08 rašte taip pat nurodyta, jog žemės sklypo vidutinė rinkos vertė skaičiuojama pagal žemės verčių zonoje vyraujančią žemės grupę – šiuo konkrečiu atveju 6.1.3 verčių zonoje vyrauja gyvenamųjų teritorijų grupė ir vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 2013, 2014 metais buvo apskaičiuojama ir, iki kol bus patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys, turi būti apskaičiuojama pagal gyvenamųjų teritorijų vertinimo modelį (t.1, b.l. 42). Atitinkamai spręstina ir dėl konkretaus dydžio tarifo taikymo, kuris šiuo atveju, nesant patikslintų kadastro duomenų, turi būti 2 procentai.Kadangi byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuomininkas žemės mokestį turi mokėti pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės, byloje neginčijama, kad Biržų rajono savivaldybės taryba sprendimais nustatė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus 2013-2014 metams (1 t., b.l. 17-18), kilo ginčas tik dėl įrodymų vertinimo, todėl teisėjų kolegija nepasisako plačiau apie teisinį reglamentavimą dėl tarifų taikymo. Ieškovei 2013 m. ir 2014 m. žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal 2012 m. sklypo vertę, atsižvelgiant į Biržų rajono savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus ir VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, atsakovė pateikė ieškovei informaciją deklaracijos forma, pateikdama mokėtiną mokesčio sumą, kurią ieškovė sumokėjo, tačiau reikalauja permoką grąžinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė gavo daugiau valstybinės žemės nuomos mokesčio nei turėjo teisę reikalauti. Pasisakydamas dėl turto gavimo be pagrindo instituto taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2010). CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.Todėl, nustačius, kad apskaičiuojant nuomos mokestį turėjo būti vertinama indeksuota vertė, kuri yra (43208 Eur) bei taikomas 2 procentų tarifas, ieškovė atsakovei turėjo už 2013 metus sumokėti 43208 Eur x 2 proc. = 864,16 Eur, o sumokėjo 4880 Lt (1413,34 Eur), permoka sudaro 549,18 Eur; 2014 metais turėjo sumokėti 43208 Eur x 2 proc. = 864,16 Eur, o sumokėjo 7320 Lt (2120,01 Eur), todėl permoka sudaro 1255,85 Eur. Viso susidariusi permoka yra 1805,03 Eur. Todėl ieškovės ieškinys dėl 1805 Eur permokos priteisimo turėjo būti tenkinamas pilnai. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės nuomos mokesčio permoka atsakovei sudaro ne 1581,31 Eur, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, o 1805 Eur. Todėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, naikintinas ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas pilnai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.). Pilnai patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme: 54 Eur žyminis mokestis ir 17,98 Eur išlaidos už VĮ Registro centro pažymą ir valstybės naudai priteistinos 6,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 54 Eur žyminiu mokesčiu. Kadangi ginčijama suma 223,69 Eur, o nuo jos žyminis mokestis suma tik 20 Eur, tai ši suma priteistina iš apeliacinį procesą pralaimėjusios bylos šalies, o permokėta pinigų suma- 34 Eur grąžibtina ieškovei per VMI. Atsakovė apeliacinio skundo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, todėl nuo ginčijamos pinigų sumos ( 1581,31 Eur) priteistinas mokėtinas žyminis mokestis (47,44 Eur) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės ieškinys, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą ieškinį tenkinant pilnai, pakeisti sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirtymą, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant sekančiai:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos, esančios Vytauto g. 38, Biržuose, įstaigos kodas 1886 42660: 1805 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio permoką, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas : 54 Eur žyminio mokesčio ir 17,98 Eur išlaidų už VĮ Registrų centro pažymų išdavimą ieškovei Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Agluona“, įmonės kodas 1548 97743, esančiai Vytauto g. 114, Biržuose;

6,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.

Priteisti iš atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos 20 Eur žyminio mokesčio Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Agluona“ ir 47,44 Eur žyminio mokesčio – valstybei.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Agluona“ 34 Eur žyminio mokesčio permoką iš valstybės biudžeto.