Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-10-28 · Civilinė byla Nr. 2-192-847/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-28
Bylos Nr.
2-192-847/2016
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00087-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Ieškovas
Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „A.“
Atsakovas
Biržų rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-192-847/2016(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00087-2016-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.8; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.6.1 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 28 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei ir Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant ieškovo Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „A.“ atstovams R. K. ir B. B., atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovams Stanislovui Paškevičiui ir Astai Čeponienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus atstovui Vytautui Cechanavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui ir trečiajam asmeniui dėl žemės nuomos mokesčio permokos grąžinimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ir teismo nagrinėjamu 2016-07-19 (teisme gautas 2016-07-20) patikslintu ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovo 1805 Eur žemės nuomos mokesčio permoką; 2) 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3) bylinėjimosi išlaidas – 54 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodo, kad 1996-12-30 ieškovas sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, pagal kurią nuomoja 2,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Moka žemės nuomos mokestį, kurį paskaičiuoja ir deklaracijose pateikia Biržų rajono savivaldybės administracija. 2013 ir 2014 metais Biržų rajono savivaldybės taryba sprendimais nustatė žemės nuomos mokesčio tarifą gyvenamųjų teritorijų žemė – 2 proc. žemės mokestinės vertės. 2013-01-01, įsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui, keitėsi ir žemės mokestinė vertė, kuri apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių zonų žemėlapius, parengtus remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1523 „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“. Nurodo, kad žemės nuomos mokestis paskaičiuotas nesilaikant nurodytuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, masinio vertinimo būdu buvo nustatyta sklypo rinkos vertė 2013-01-01 – 59951 Eur. 2014 metais Bendrija pastebėjo, kad atsakovas, deklaracijose įrašydamas valstybinį žemės nuomos mokestį, nesivadovauja masinio žemės vertinimo metu nustatytais mokestinės vertės duomenimis, o taiko šio žemės sklypo 2012 metų vidutinės rinkos vertės analogiją (1 t., b.l. 3-4, 7-12, 183-187).

Ieškovo atstovas B. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Jis paaiškino, kad jų garažų kooperatyvas priklauso gyvenamųjų namų kategorijai, mokant žemės nuomos mokestį už 2013 metus mokestis buvo skaičiuojamas taikant 2 proc. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą tarifą, taikomą gyvenamųjų namų teritorijai, o 2014 metais jau taikytas 3 proc. tarifas – kitos paskirties pastatams. Remiasi nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašu (1 t., b.l. 19), kuriame nurodyta jų nuomojamo žemės sklypo turto grupė – gyvenamųjų teritorijų žemė. Sutinka, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta žemės paskirtis – kita, tačiau mano, kad tarifas 2014 metais pakeistas neteisingai ir dėl tarifo pakeitimo padidėjęs žemės nuomos mokestis yra permokėtas, kokia suma permokėta dėl neteisingo tarifo taikymo, pasakyti negali. Paaiškino, kad Biržų rajono savivaldybės administracija neteisingai paskaičiavo žemės nuomos mokestį už 2013 ir 2014 metus, nesivadovavo masinio žemės vertinimo metu nustatytomis ir nuo 2013-01-01 įsigaliojusiomis konkretaus žemės sklypo mokestinės vertės duomenimis. Patikslintame ieškinyje (1 t., b.l. 183-187) nurodo, kad mokesčio permoka už 2013 metus sudaro 549 Eur, o už 2014 metus – 1256 Eur. Valstybinės žemės nuomos sutarties permoka už 2013 ir 2014 metus sudaro 1805 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 6 p. nustatyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinius žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 12 d. nuostatas, žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, perskaičiuojama kas trejus metus. Ieškovo nuomojamo žemės sklypo vertė buvo perskaičiuota 2012 metais, nuomos mokestis už 2013 ir 2014 metus buvo skaičiuojamas pagal 2012 metų sklypo vertę, atsižvelgiant į Biržų rajono savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus ir VĮ Registrų centro pateiktus duomenis (1 t., b.l. 35-37).

Atsakovo atstovas Stanislovas Paškevičius posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio nepripažįsta. Ieškovas naudoja klaidingą žemės nuomos mokesčio skaičiavimo metodiką, nuomos mokesčiui apskaičiuoti remiasi masinio žemės vertinimo metodika, kuri naudojama žemės mokesčiui, o ne žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti. Ieškinį prašo atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais.

Atsakovo atstovė Asta Čeponienė posėdžio metu paaiškino, kad valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuoja savivaldybė, programoje MASIS pateikiamos žemės vertės kiekvienais metais, ieškovui žemės nuomos mokestis buvo paskaičiuotas 2012 metais ir toks buvo skaičiuojamas už 2013 ir 2014 metus, nes savivaldybė turi teisę perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį kas trejus metus, 2012 metai buvo būtent tretieji metai skaičiuojant nuo sutarties sudarymo. Duomenų apie sutarties pakeitimą savivaldybė neturi, todėl vadovavosi Vyriausybės nutarimu. Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų, nustatytų 2013 ir 2014 metams Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimais, paaiškino, kad 2013 metais ieškovui apskaičiuojant žemės nuomos mokestį, kaip ir ankstesniais metais, buvo taikomas gyvenamųjų teritorijų žemėms skirtas koeficientas. 2014 metais ši klaida ištaisyta, ir pritaikytas komercinės paskirties žemės koeficientas, o 2015 metais vėl pritaikytas gyvenamųjų teritorijų žemės koeficientas, nes laukiama teismo sprendimo. Ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad paskutinį kartą nuomojamo žemės sklypo vertė buvo perskaičiuota 2012 metais, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu tarifu (1 t., b.l. 96-98). Valstybinės žemės nuomos sutartis nuo jos sudarymo keičiama nebuvo.

Trečiojo asmens atstovas posėdžio metu paaiškino, kad jų institucija žemės nuomos mokesčio neskaičiuoja, palieka teismui spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo taikymo žemės sklypui, kuris valstybės išnuomotas ne aukciono tvarka garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai ir nuomojamos žemės vertės, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-12-30 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, pagal kurią valstybė išnuomojo garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „A.“ 2,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13-14).

Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo

Biržų rajono savivaldybės taryba 2013 m. kovo 28 d. sprendimu nustatė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus 2013 metams ir 2014 m. kovo 27 d. sprendimu valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus 2014 metams (1 t., b.l. 17-18). Ieškovui pateiktose valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijose nurodytas skirtingas žemės nuomos mokesčio tarifas: 2013 metų deklaracijoje - 2 proc., 2014 metų deklaracijoje – 3 proc. Ieškovas remiasi nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašu, kuriame nurodyta nuomojamo žemės sklypo turto grupė – gyvenamųjų teritorijų žemė, to paties išrašo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta – kita (1 t., b.l. 19). Atsakovo atstovės paaiškinimu, 2013 metais buvo taikytas mokesčio tarifas kaip gyvenamųjų namų paskirties žemei, o 2014 metais ištaisyta klaida, nes ieškovas naudojasi kitos paskirties žemės sklypu, kas yra nurodyta ir sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje. Tarybos sprendimuose nurodytos žemės naudojimo paskirtys nustatytos Biržų rajono savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitoje, joje nėra išskirta garažų paskirties žemė, todėl, atstovės nuomone, ginčo žemės sklypas turi būti priskirtas komercinės paskirties žemės sklypams, kas ir buvo padaryta 2014 metais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 1.3 p. nustato, kad nuomuojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 proc. ir didesnis kaip 4 proc. žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro parengtose Biržų rajono savivaldybės administracijos masinio žemės vertinimo ataskaitose (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), sudaryti žemės verčių zonų žemėlapiai, ataskaitose nustatytos žemės ūkio, mėgėjų sodų, gyvenamųjų teritorijų, komercinės, pramonės ir sandėliavimo. Taisyklės parengtos laikantis masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1523 „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, jos reglamentuoja žemės verčių zonų žemėlapių, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės ir kt. nustatymą. Taisyklių 16 p. nurodyta, kad žemės sklypai, nurodyti 15.1-15.2 papunkčiuose, vertinami pagal žemės verčių zonoje vyraujančią žemės grupę, parinktą atsižvelgiant į vertinamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Ginčo žemės sklypo vyraujanti žemės grupė 6.1.3 – gyvenamųjų teritorijų grupė, žemės paskirtis – kita, o naudojimo būdas nėra nurodytas (Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b.l. 19), todėl apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį už 2014 metus, turi būti taikomas 2 procentų tarifas, nustatytas gyvenamųjų teritorijų žemei.

Dėl žemės sklypo vertės, nuo kurios skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis

Ieškovas nurodo, kad atsakovas, skaičiuodamas valstybinės žemės nuomos mokestį už 2013 ir 2014 metus, neteisingai apskaičiavo žemės sklypo vertę, nuomojamo žemės sklypo vertė turėjo būti skaičiuojama nuo 2013-01-01 galiojančiomis žemės vidutinės rinkos vertės (mokestinės žemės vertės) kainomis, kurios apskaičiuojamos masinio vertinimo būdu ir jo nuomojamam žemės sklypui 2013-01-01 buvo nustatyta rinkos vertė mokesčiams 207 000 Lt (59 951 Eur). Tuo tarpu atsakovas, apskaičiuodamas žemės sklypo vertę 2013 ir 2014 metais, taiko 2012 metų vidutinės rinkos vertės analogiją. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuomuojamo žemės sklypo vertė nesikeitė nuo sutarties sudarymo, ji iki 2012 metų liko nepakitusi - 149 189 Lt (43208 Eur), tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b.l. 46), nuo šios sklypo vertės ir turi būti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės mokesčio, kurį 1996-12-30 sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovas, dydžio 2013-2014 metais.

Žemės mokesčio dydis tuo atveju, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, reglamentuotas CK 6.552 straipsnio 2 dalyje. Joje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Sudarant 1996-12-30 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (toliau – Sutartį), nuomojamo žemės sklypo kaina buvo apskaičiuota pagal Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“. Nuomojamo sklypo neindeksuota kaina buvo nustatyta 93 243 Lt, indeksuota – 149 189 Lt (43208 Eur) (1 t., b.l. 13-14, 46). Sutarties 17 p. nustatyta, kad žemės nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį (1 t., b.l. 13-14). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. reglamentuoja valstybinės žemės nuomos tvarką, o straipsnio 12 d. nustatyta, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtino naują Žemės įvertinimo metodiką, 5.10 p. nustatė, kad valstybės žemės sklypų, kurie <...> be aukciono išnuomuojami, vertę pagal žemės verčių žemėlapius apskaičiuoja teritorinis padalinys (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Iš byloje pateiktų žemės nuomos mokesčio deklaracijų matyti, kad žemės nuomos mokestis 2010 metais buvo skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo metu galiojusios kainos, o 2011 metais – nuo žemės vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius – 234 000 Lt (67 771 Eur), 2012 metais – 244 000 Lt (70 667 Eur) (1 t., b.l. 79, 80, 157). Tokia tvarka neprieštarauja Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties 17 p. nuostatai, kad žemės nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį. Duomenys apie apskaičiuotą žemės vertę MASIS sistemos pagalba perduodami atsakovui. Informacinė sistema MASIS yra skirta valstybinės žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti. Tai lanksti valstybinės žemės nuomos mokesčiui skaičiuoti ir apskaityti savivaldybėse skirta informacinė sistema, apimanti reikalingų mokesčiui paskaičiuoti pirminių duomenų paruošimą, žemės nuomos sutarčių registravimą, mokesčio lengvatų suteikimą ir mokesčio paskaičiavimą, deklaracijų (pranešimų) mokėtojams suformavimą ir išspausdinimą, mokestinių prievolių suformavimą ir jų vykdymo kontrolę bei daugelį kitų uždavinių (UAB „Algoritmų sistemos“ interneto svetainėje (www.algoritmusistemos.lt) pateikta informacija). Ginčo sklypo verčių duomenys suformuoti MASIS sistemoje pateikti byloje (1 t., b.l. 157).

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 str. 12 d. numato, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais bei byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis pakeista nebuvo, todėl kiekvienais metais žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos tais metais pagal žemės verčių žemėlapius: 2013 metais žemės vertė 59 951 Eur, 2014 metais – 37 651 Eur (1 t., b.l. 157), taikant tiems metams nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą.

Biržų rajono savivaldybės administracija 2003 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius nustatymo ir mokėjimo tvarką, kuri nepakeista ir galioja teismo sprendimo priėmimo dieną, šioje tvarkoje nedetalizuojamas valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas.

Dėl grąžintinos permokos dydžio ir metinių palūkanų priteisimo

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas 2013 metais žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti 59 951 Eur x 2 proc. = 1199,02 Eur, sumokėjo 4880 Lt (1413,34 Eur), permoka sudaro 214,32 Eur; 2014 metais turėjo sumokėti 37 651 Eur x 2 proc. = 753,02 Eur, sumokėjo 7320 Lt (2120,01 Eur), permoka sudaro 1366,99 Eur. Ieškovas permokėjo 1581,31 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir tokia apimtimi jo ieškinys tenkintinas.

Be to, patenkinus ieškinį iš dalies ir nustačius, kad ieškovas permokėjo 1581,31 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, atsakovas privalo mokėti ieškovui 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos ir kiti bylos klausimai

Ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl turtinio ginčo privalėjo sumokėti žyminį mokestį nuo ieškinio sumos (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p.). 2016-01-22 ieškovas sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio (1 t., b.l. 5-6), o tikslindamas ieškinį 2016-07-20 ieškovo atstovas - dar 20 Eur (1 t., b.l. 194-195), t.y. iš viso sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio, taip pat 2016-06-27 teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovas) prašo priteisti 17,98 Eur išlaidas už VĮ Registrų centro pažymų išdavimą (1 t., b.l. 88-89, 163-164). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinti reikalavimai sudaro 87,60%, ieškovui iš atsakovo iš dalies priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 47,30 Eur žyminio mokesčio ir 15,75 Eur išlaidų už VĮ Registrų centro pažymų išdavimą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,45 Eur valstybei (1 t. pažyma, b.l. 2, 6,23 Eur x 87,60% : 100% = 5,45 Eur, Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Nors iš ieškovo proporcingai atmestai reikalavimų daliai turėtų būti priteistos 0,78 Eur (6,23 Eur – 5,45 Eur = 0,78 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, tačiau įstatymas nustato, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, todėl tokia suma iš ieškovo nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d.).

Kompaktinio disko laikmena paliktina saugoti byloje (1 t., b.l. 155).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 3-5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), 1581,31 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio permoką, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 47,30 Eur žyminio mokesčio ir 15,75 Eur išlaidų už VĮ Registrų centro pažymų išdavimą ieškovui Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), 5,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Valentina Paliulionienė