- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1618-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01127-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, V. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, V. S., antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2019 m. liepos 9 d. teisme gautas bankrutuojančio asmens A. S. bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ prašymas nutraukti A. S. bankroto bylą, nes kreditoriai du kartus nepritarė pateiktam A. S. mokumo atkūrimo plano projektui, be to, kyla abejonių dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo, todėl kreditoriai pritarė A. S. bankroto bylos nutraukimui.
Atsiliepimas
2. A. S. pateiktu atsiliepimu bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ prašymo dėl bankroto bylos jai nutraukimo prašė netenkinti, patvirtinti byloje pateiktą patikslintą 2019 m. birželio 17 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą bei atstatydinti iš bankroto administratorės pareigų UAB „Skolvalda“, naująja bankroto administratore paskiriant E. G.. Nurodė, kad bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ kaltinimai, kad pareiškėja yra nesąžininga ir slepia savo pajamas yra nepagrįsti.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktu atsiliepimu bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ prašymą dėl A. S. iškeltos bankroto bylos nutraukimo prašė tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateiktu atsiliepimu bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ prašymą prašė tenkinti ir priimti nutartį nutraukti A. S. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutraukė bankroto bylą.
6. Teismas nustatė, kad bankrutuojančios A. S. kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui pirmiausia dėl to, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nepateikė jokių duomenų, iš kokių lėšų bus dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto proceso metu. Pareiškėja, reaguodama į kreditorių išsakytas pastabas, teismui kartu su prašymu patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą pateikė pažymas iš darbovietės bei Sodros apie jai mokamą darbo užmokestį bei ligos pašalpą nedarbingumo laikotarpiu. Teismas laikė, kad bankrutuojantis asmuo aplinkybes, iš kokių lėšų ketina dengti kreditorinius įsipareigojimus, pagrindė.
7. Pareiškėja jokių konkrečių, realių priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, nenurodė, dėl to teismas padarė išvadą, kad plano 1.5 dalis, kurioje iš esmės nenumatyta jokių priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, ir kt.), nėra suderinama su Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) tikslu užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą ir pasiekti teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, todėl ši plano dalis pripažinta kaip neatitinkanti fizinio asmens bankroto tikslų ir paskirties.
8. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad bankrutuojančio fizinio asmens A. S. pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai atsikratyti visų skolų ir neskatina jos dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų bei tenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. Bankrutuojančio asmens A. S. mokumo atkūrimo planas iš esmės neatitinka įstatymo reikalavimų, taip pat nenumato konkrečių realių įgyvendintinų priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, kuriomis būtų užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas, nepažeidžiant teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, todėl planą atsisakyta tvirtinti.
9. Teismas, konstatavęs, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas prieštarauja FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, bankroto bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja A. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Bankroto administratorei kartu su mokumo atkūrimo plano projektu, taip pat pakartotinai su patikslintu mokumo atkūrimo plano projektu pareiškėja pateikė pažymas iš darbovietės apie jai mokamą darbo užmokestį bei ligos pašalpą nedarbingumo laikotarpiu. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių bankroto administratorė minėtų pažymų nepateikė kreditoriams per pirmąjį ir antrąjį kreditorių susirinkimus.
10.2. Teismas skundžiamoje nutartyje teigia, jog fizinis asmuo privalo būti aktyvus bankroto procese ir imtis visų įmanomų priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, bei kalba apie aukštos kvalifikacijos specialistus. Pareiškėja neturi jokios kvalifikacijos ir jos darbas nėra prilyginamas aukštą kvalifikaciją turintiems asmenims, ji yra baigusi vidurinę mokyklą ir šiai dienai dirbanti be jokios aukštos kvalifikacijos, todėl jai susirasti geriau apmokamą darbą, negu kurį ji dirba šiuo metu, yra sudėtinga.
10.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjos plane nenurodytos konkrečias mokumo atkūrimo priemonės, kurių bankrutuojantis asmuo ketina imtis ir paaiškina, jog patikslintame plane buvo nurodyta, jog A. S. nuolatos ieškosi ir ieškos geriau apmokamo darbo, stebės darbo skelbimus, tačiau akivaizdu, kad mažame miestelyje, kuriame gyvena pareiškėja, darbo skelbimų su didesniu nei minimalus darbo užmokestis neturintiems kokios nors kvalifikacijos beveik nėra, o jei atsiranda – pretendentų į vieną darbo vietą yra labai daug, todėl gauti gerai apmokamą darbą mažame miestelyje yra ypatingai sunku. Pareiškėja jau ilgą laiką stebi skelbimus, bei ieško geriau apmokamo darbo, tačiau negalinti susirasti.
10.4. Pareiškėja privalo pasirūpinti savo sergančia nepilnamete dukra, tačiau teismas į tai neatsižvelgia, o kvestionuoja klausimą dėl geriau apmokamo darbo susiradimo nesvarbu kokiomis aplinkybėmis.
10.5. Skundžiamoje nutartyje teismas prieštarauja pats sau, kadangi pritaria bankroto administratorei UAB „Skolvalda“, kuri teigia, kad bankrutuojanti A. S. galimai slepia savo pajamas nurodydama, kad gauna artimą minimaliai mėnesinei algai atlyginimą, nors užsiima rinkoje paklausia veikla, vėliau pripažįsta, jog siekdama patenkinti kreditorių reikalavimus, būdama jauno, darbingo amžiaus pareiškėja turi dėti daugiau pastangų, kad bankroto proceso metu susirastų geriau apmokamą darbą arba keltų savo kvalifikaciją. Akivaizdu, kad teismas sutinka su aplinkybe, kad pareiškėjos pajamos artimos minimaliai mėnesinei algai.
10.6. Bankroto administravimo išlaidų pagrindimą į planą kaip priedą turėjo pateikti bankroto administratorė, tačiau to nepadarė, nors po pirmojo kreditorių susirinkimo balsų dauguma buvo pritarta mažinti bankroto administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas atsižvelgiant į nesudėtingą bylos medžiagą, bei nurodyta būtent tokia suma su kuria sutiktų kreditoriai. Pareiškėja atsižvelgdama į balsavimo biuletenius, kreditorių susirinkimo protokolą, bei kreditorių pastabas patikslino planą, tačiau dėl bankroto administratoriaus nebendradarbiavimo negalėjo pati pateikti administravimo išlaidų pagrindimo, todėl akivaizdu, kad teismas tik formaliai vertino susidariusią situaciją. Pareiškėja, be kita ko, buvo prašė atstatydinti bankroto administratorę UAB „Skolvalda“ ir paskirti naują administratorę E. G., tačiau teismas skundžiamoje nutartyje apie tai nepasisakė.
10.7. Teismui leidus pareiškėja planą galėjo tikslinti ir trečią kartą, nes 4 mėnesių terminas skirtas mokumo atkūrimo plano projekto rengimui nėra naikinamasis, teismas turi galimybę pratęsti 4 mėnesių terminą (analogija restruktūrizavimo įstatymui). Įstatymas numato ne eliminuoti nemokų asmenį, o padėti jam atkurti mokumą. Teismas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes prieš priimdamas skundžiamą nutartį.
10.8. Teismo atsisakymas patvirtinti planą bei bankroto bylos nutraukimas yra nepagrįstas, neatitinka teisingumo bei protingumo, proceso ekonomiškumo principų, nes nutraukus bylą pareiškėja vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visa procedūra prasidėtų iš naujo, tuo tarpu tęsiant procesą būtų pasiektas fizinio asmens bankroto proceso tikslas, tai yra užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas bei pusiausvyra tarp pareiškėjos ir kreditorių interesų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Plungės apylinkės teismo nutartį, kuria jai nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nurodant, kad A. S. pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas prieštarauja FABĮ 7 straipsnio reikalavimams.
14. FABĮ 7 straipsnyje nustatyti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano turiniui keliami reikalavimai, į kuriuos turi atsižvelgti fizinis asmuo, rengdamas šį planą, t. y. plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Parengtas planas tvirtinamas šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).
16. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
17. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad viena iš kreditorių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano buvo, kad pareiškėja plane nenurodė, kokių konkrečių mokumo atkūrimo priemonių ėmėsi ar ketina imtis.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki patikslinto mokumo atkūrimo plano sudarymo, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai ėmėsi priemonių, skirtų mokumui atkurti (pvz., ieškojo papildomo darbo, ėjo į darbo pokalbius, teikė potencialiems darbdaviams savo gyvenimo aprašymą, kėlė kvalifikaciją, bandė (mokytis) dirbti pagal turimą plataus profilio kirpėjos kvalifikaciją, siekė, kad jos esamas darbdavys padidintų mokamą darbo užmokestį, kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl informacijos ir konsultavimo darbo klausimais, dėjo kitas pastangas savo mokumui atkurti). Vien tai, kad ji įdėjo skelbimą, jog ieškosi papildomo darbo, nėra pakankama priemonė mokumui atkurti.
19. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėja, būdama jauna ir darbinga, jau daug metų dirba toje pačioje darbovietėje už iš esmės minimalų darbo užmokestį. Be to, dar 2016 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio kasacinis skundas, buvo nurodyta, kad kasatoriai nepateikė įrodymų dėl realių jų pastangų kelti kvalifikaciją, duomenų, kad kasatoriai aktyviai ieško kito darbo. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai pagrįstai vertino nurodytas plane mokumo atkūrimo priemones kaip abstrakčias, nepatvirtinančias, kad siekiantys bankroto bylos iškėlimo asmenys yra aktyvūs, siekia maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-418-695/2016). Tačiau šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja būtų siekusi atsižvelgti į anksčiau paminėtus Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir aktyviai veikti, siekiant pagerinti savo mokumą. Aplinkybė, kad pareiškėja turi dukrą, kuri turi sveikatos problemų, pati savaime neužkerta kelio jai imtis aktyvių veiksmų siekiant pagerinti savo finansinę padėtį.
20. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, nes jame nurodytos iš esmės tik deklaratyvios, bylos duomenimis nepagrįstos ir abstrakčios mokumo atkūrimo priemonės, kurių nepakanka, kad būtų užtikrinta teisinga bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
21. Mokumo atkūrimo plane nurodytas išlaidų būtiniesiems poreikiams patenkinti dydis taip pat buvo vienas iš kvestionuojamų dalykų kreditorių susirinkimo metu. Dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Šiuo metu minimali alga atskaičius mokesčius sudaro apie 396 Eur, ½ būtų 198 Eur. Dėl to apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių, ar 50 Eur suma maistui per mėnesį yra pakankama pragyventi suaugusiam žmogui. Pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimo ir įrodymų, pagrindžiančių, kad tiek lėšų jai užteks pragyvenimui, todėl ši plano dalis taip pat neatitinka įstatymo reikalavimų, kelia abejonių dėl jos gaunamų pajamų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktas).
22. Bankroto administravimo išlaidų dydis buvo dar vienas iš kreditorių susirinkimo metu nurodytų mokumo atkūrimo plano netvirtinimo priežasčių. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 22 straipsnio nuostatas administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) bei atlyginimas bankroto administratoriui. 2019 m. birželio 17 d. mokumo atkūrimo plano projekte numatytas 30,00 Eur/mėn. atlyginimas administratoriui ir 20,00 Eur/mėn. išlaidos administravimo procedūroms atlikti. Pažymėtina, kad tokio dydžio administravimo išlaidas pasiūlė pats kreditorius AB SEB bankas 2019 m. gegužės 28 d. įvykusiame kreditorių susirinkime ir jam buvo pritarta (elektroninės bylos 2 t., b. l. 37). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas mano, kad bankroto administravimo išlaidų pagrindimas šiuo atveju buvo pakankamas.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo planas neatitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016, 20 p.). Vadinasi, pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra ir pareiškėjos A. S. atskirasis skundas netenkinamas. Kadangi bankroto byla nutraukta, nėra pagrindo pasisakyti dėl bankroto administratorės atstatydinimo. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.