Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-04-07 · Civilinė byla Nr. e2A-451-538/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
e2A-451-538/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01124-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas
P. V., R. V.
Ieškovas
Ž. N., V. B., A. J., R. Z., T. S., O. R., O. P., Ž. G.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-451-538/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01124-2015-7)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.6.4; 3.3.1.18
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. balandžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų P. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. N., V. B., A. J., R. Z., T. S., O. R., O. P. ir Ž. G. ieškinį atsakovams P. V. ir R. V. dėl leidimo vykdyti statybos darbus be savininko sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimą leisti įrengti (statyti) 2007-08-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto P. V. žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniais numatytą įvažiavimo į gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) kvartalą kelią (gatvę), tam panaudojant atsakovams P. V. ir R. V. nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , ir (duomenys neskelbtini) dalį pagal parengtą vidaus kelio (gatvės) įrengimo planą (brėžinį) be atsakovų P. V. ir R. V. sutikimo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-08-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas atsakovo P. V. žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) , detalusis planas, kuriuo buvo numatyta suskaidyti žemės sklypą, suformuoti 9 namų valdos sklypus ir 2 susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sklypus, skirtus aptarnauti anksčiau nurodytus 9-is namų valdų sklypus. Visi 11 žemės sklypų buvo suformuoti dviem lygiagrečiomis linijomis, nustatant bendras žemės sklypų ribojimosi linijas. 2006-04-27 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta leisti pradėti statyti gyvenamųjų namų kvartalus ar gyvenamųjų namų grupes gyvenamajai statybai detaliaisiais planais suplanuotose teritorijose tik parengus suplanuotų inžinerinės infrastruktūros sprendinių techninius projektus, juos įgyvendinus ir pripažinus tinkamais naudoti statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti nustatyta tvarka bei įregistravus inžinerinius statinius Nekilnojamojo turto registre. A. P. V. iki detaliojo plano tvirtinimo 2007-05-17 įsipareigojo patvirtinus jo rengiamą žemės sklypo detalųjį planą parengti magistralinių kvartalo tinklų ir gatvių techninius projektus, juos suderinti, gauti statybos leidimą gatvių ir tinklų statybai bei juos įgyvendinti. Detaliajame plane buvo suplanuotas kvartalo įvažiavimo kelias, neformuojant savarankiško žemės sklypo, einantis per žemės sklypų ribojimosi liniją ir užimantis kiekvieno iš jų 3 m. pločio dalį į abi puses nuo ribojimosi linijos važiuojamajai kelio daliai ir 2,50 m žemės sklypo ploto dalį šaligatviui. Ieškovai iš atsakovų nupirko 8 žemės sklypus, o du sklypai, detaliojo plano sprendiniuose pažymėti indeksais 11 ir 8, liko atsakovų nuosavybėje. 2007-10-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti kelio servitutai - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantys žemės sklypai). 2012 metais atsakovas P. V. pradėjo naują šių jam priklausančių žemės sklypų planavimo procedūrą. 2013-04-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti 3 savarankiški žemės sklypai, dviejų iš kurių riba su gyvenamosios paskirties žemės sklypais, priklausančiais ieškovams, buvo nustatyta per 2007 m detaliojo plano sprendiniais nustatytą įvažiavimo kelio liniją. Šiuo metu atsakovams nuosavybės teisėmis priklauso 3 žemės sklypai, besiribojantys su ieškovams priklausančiais gyvenamosios paskirties žemės sklypais bendra riba, per kurią detalaus planavimo sprendiniais numatytas įrengtinas įvažiavimo kelias ir kuriems galioja 2007-10-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas. Atsakovas P. V., būdamas detalaus plano rengėju, savo įsipareigojimo įrengti įvažiavimo kelią neįvykdė, kelias nėra įrengtas iki šiol, tai apsunkina patekimą į kvartale suformuotus gyvenamosios paskirties žemės sklypus ir ieškovų galimybes tinkamai ir kokybiškai jais naudotis. Kadangi įvažiavimo kelio įrengimui ir teisinei registracijai nėra reikalingas techninės projektinės dokumentacijos rengimas, tačiau reikalinga visų žemės sklypų savininkų išreikšta valia, ieškovai parengė projektinius įvažiavimo kelio įrengimo sprendinius bei 2015-04-01 kreipėsi į atsakovus dėl rašytinio sutikimo įvažiavimo kelio įrengimui į(duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą, panaudojant tam ir atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) dalis pagal parengtą kelio įrengimo planą (brėžinį), suteikimo. Ieškovų prašymas atsakovams buvo įteiktas 2015-04-10, tačiau jie sutikimo nėra davę.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-11-25 sprendimu ieškinį tenkino. Leido ieškovams įrengti (statyti) 2007-08-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto P. V. žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniais numatytą įvažiavimo į gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), kvartalą kelią (gatvę), tam panaudojant atsakovams P. V. ir R. V. nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį pagal parengtą vidaus kelio (gatvės) įrengimo planą (brėžinį) be atsakovų P. V. ir R. V. sutikimo. Priteisė iš atsakovų P. V. ir R. V. solidariai ieškovui Ž. N. 536,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad kelias pagal Statybos įstatymą ir Kelių įstatymą pripažįstamas inžinieriniu statiniu, jam kaip tokiam sukurti nepakanka servitutais nustatytų teisių, būtina, kad toks sukūrimas ( statyba) vyktų ir pagal statybą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus. Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.06:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ yra aptarta ir išspręsta dauguma techninių reikalavimų D1-2 kategorijos keliui (gatvei) įrengti, likę individualizuoti šio konkretaus kelio duomenys ir yra suvesti į atsakovams prašant sutikimo pateiktą įvažiavimo kelio įrengimo planą (numatyta betono trinkelių danga, bortai, kelio parametrų santykis su komunikacinėmis sistemomis, jo išsidėstymas kadastriniais matavimais pamatuotų sklypų atžvilgiu). Dėl neaiškaus projektuojamo inžinerinio statinio statuso (įvažiavimo kelias ar gatvė) teismas nurodė, kad jis yra apspręstas detaliojo plano sprendiniais ir gali būti įgyvendinamas tik pagal jų bei teisės aktų reikalavimus, atitinkamus įgaliojimus šiuo klausimu turint statybos priežiūrą vykdančiai valstybės institucijai, ir nei atsakovų sutikimas, nei teismo leidimas atlikti šio įvažiavimo kelio įrengimo darbus be jo nesuteiks ieškovams teisės įrengti visiškai kitos kategorijos kelią. Abi šios sąvokos – įvažiavimo kelias ir gatvė – yra minimos ir norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose jų įrengimą bei registravimą, akivaizdu, kad skirtingos reguliavimo sritys lemia šių skirtingų įvardijimų naudojimą, tačiau tai nelaikytina pagrindu atsakovams pagrįstai neduoti ieškovams prašomo sutikimo. Kadangi pagrindo neduoti ieškovams sutikimo įrengti įvažiavimo kelią pagal detaliojo plano sprendinius ir parengtą kelio įrengimo planą nenustatyta, o šis sutikimas pagal statybą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus yra reikalingas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčo dėl sutikimo ieškovams įrengti kvartalo gatvę nėra ir tai atsakovai patvirtino teismo posėdžio metu, ieškovai kreipėsi į teismą dar neįvykus ginčui. Teigia, kad teismas ginčui spręsti netinkamai pritaikė Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktą ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, ši teisės norma gali būti taikoma tik tuo atveju, jei statytojas svetimą sklypą, kuriame ketina statyto nesudėtingus statinius, teisėtai valdo ir naudoja, o valdymo teisės yra įregistruota viešame registre. Skirtingai nei nurodo teismas, ieškovai įstatymiškai negali būti statytojais atsakovų sklype ir tuo labiau reikalauti, kad šie duotų sutikimą statyti kvartalo kelią ar gatvę. Ginčo, kad atsakovai trukdo ieškovams naudotis servitutais nėra, todėl teismo ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas. Taip pat teigia, kad teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, nesuprantamas, sunku įvertinti teismo sprendimo pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teigia, kad atsakovų sutikimai yra būtini. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovams priklausančių žemės sklypų įrengimui atsakovų sutikimas yra būtinas, o tokio sutikimo nesuteikimas nėra susijęs su objektyviomis priežastimis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys dėl leidimo vykdyti statybos darbus be savininko sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

Nustatyta, kad 2007-08-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas atsakovo P. V. žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriuo buvo numatyta suskaidyti žemės sklypą ir suformuoti 9 namų valdos sklypus ir 2 susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sklypus, skirtus aptarnauti namų valdų sklypus. Iki 2007-08-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, 2006-04-27 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta leisti pradėti statyti gyvenamųjų namų kvartalus ar gyvenamųjų namų grupes (didesnes negu 3 gyvenamieji namai) gyvenamajai statybai detaliaisiais planais suplanuotose teritorijose tik parengus suplanuotų inžinerinės infrastruktūros sprendinių techninius projektus, juos įgyvendinus ir pripažinus tinkamais naudoti nustatyta tvarka bei įregistravus inžinerinius statinius Nekilnojamojo turto registre. 2007-05-17 iki detaliojo plano patvirtinimo atsakovas P. V. Klaipėdos rajono savivaldybei remiantis Klaipėdos r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus žemės sklypo detalųjį planą įsipareigojo parengti magistralinių kvartalo tinklų ir gatvių techninius projektus, juos suderinti ir gauti statybos leidimą gatvių ir tinklų statybai bei juos įgyvendinti. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ,žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini) , žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra registruoti P. V. vardu. Šiuose žemės sklypuose yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis. 2013-04-11 Klaipėdos r. sav. administracijos direktorius priėmė įsakymą dėl P. V. žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo, kuriuo patvirtino žemės sklypų detalųjį planą (planavimo tikslai - sklypų sujungimas, padalijimas į sklypus, dalies sklypų naudojimo būdo pakeitimas į gyvenamosios teritorijos, pobūdžio - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, dalies sklypų naudojimo būdo pakeitimas į inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdžio - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų nustatymas, keičiant detaliojo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius). Iš P. V. nuosavybės teise valdomos žemės sklypų grupės (kadastriniai Nr (duomenys neskelbtini), NR. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), detaliojo plano aiškinamojo rašto nustatyta, kad juo planuojami du sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sujungiami į vieną sklypą bei padalinami į atskirus tris sklypus. Pakeičiami planuojamai teritorijai galiojančio detaliojo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniai, suformuojami du nauji sklypai, kurių paskirtis - gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat jiems nustatomas ir kitas naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Taip pat suformuojamas vienas sklypas inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams formuojamų sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalys tarnaus teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutui, formuojamas sklypas Nr. 3 tarnaus teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutui.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų ieškinį tenkino. Apeliantai su sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ginčo dėl sutikimo ieškovams įrengti kvartalo gatvę nėra ir tai atsakovai patvirtino teismo posėdžio metu, ieškovai kreipėsi į teismą dar neįvykus ginčui. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

Byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų išreiškę teigiamą poziciją dėl sutikimo davimo, šia teise atsakovai nepasinaudojo ir pirmosios instancijos teisme, taip pat ta aplinkybė, kad atsakovai pateikė apeliacinį skundą, yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčas dėl sutikimo davimo yra.

Apeliantai taip pat argumentuoja, kad teismas ginčui spręsti netinkamai pritaikė Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktą ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte nustatyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).

Kaip byloje nustatyta, žemės sklypuose, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra nustatytas servitutas. Taigi vien tai, kad nustatytas servitutas, ieškovai turi teisę suprojektuoti ir pastatyti kelią sklype. Pažymėtina, kad tai, ar ieškovų planuojama statyba atitinka statybos norminius aktus ir kitus dokumentus turi pareigą įvertinti atitinkamus įgaliojimus šiuo klausimu turinti statybos priežiūrą vykdanti valstybės institucija, nepriklausomai nuo to, ar ieškovai turi leidimą vykdyti statybos darbus be atsakovų sutikimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, dėl to nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų atsisakymas duoti sutikimą vykdyti minėtus statybos darbus pagrįstas (CPK 178, 185 straipaniai), todėl kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindo neduoti ieškovams sutikimo įrengti įvažiavimo kelią pagal detaliojo plano sprendinius ir parengtą kelio įrengimo planą nenustatyta, o šis sutikimas pagal statybą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus yra reikalingas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą ieškovui Ž. N. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 157,50 eurų advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Ž. N. iš atsakovų P. V. ir R. V. lygiomis dalimis po 157,50 eurų advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė