- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-785-316-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00341-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- M. Č.
- Civilinis ieškovas
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- J. R. Š., A. Š.
- Civilinis atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Advokatai
- Rimvydas Butis
Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudžiamoji byla Nr.1A-785-316/2012
Teisėjas Laisvydas Zederštremas Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00341-2011-6
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 3 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos tęsti mokslą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista 66 368 (šešiasdešimt šeši tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt aštuoni) litai neturtinei žalai atlyginti iš M. Č.; 50 (penkiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“. Likusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 18 d. apie 19:40 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles – nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 236 redakcija), 9, 132, 133 ir 142 punktų reikalavimų, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė tokio atstumo, kad, atsižvelgdamas į greitį, neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. Š., ir šis automobilis rodė kairįjį posūkio signalą, buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, neapvažiavo šios sukančios transporto priemonės iš dešinės, nepalaukė, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, ir atsitrenkė į automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galą, ir dėl šio smūgio automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Jansky 7102“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu AB „Pieno žvaigždės“, vairuojamu B. D., eismo įvykio metu dėl kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio, povoratinklinės kraujosruvos, dešinės pusės 2,3,4 šonkaulių lūžių, muštinės žaizdos dešiniame momenyje ir kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvos dešinio momens priekinėje dalyje ir dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimų dešiniame momenyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens dešiniame šone žuvo automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. Š., dėl automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo nukentėjusiajai D. Š. padaryta 3750 litų turtinė žala, dėl krovininio automobilio „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Jansky 7102“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo AB „Pieno žvaigždės“ padaryta 38709,72 litų turtinė žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-06-04 priimtą nuosprendį ir priteisti iš kaltinamojo M. Č. jai 132 000 Lt neturtinę žalą bei atstovavimo išlaidas.
Skunde apeliantė nurodo, kad teismas, priteisdamas 75 000 Lt neturtinę žalą, vadovavosi neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, nustatytais CK 6.250 str. Pripažino, kad vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra padaryto nusikaltimo sukeltos pasekmės, kurios įvertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiąją su sūnumi siejo artimi ryšiai, sūnus, nors ir buvo pilnametis, nuo pat gimimo gyveno kartu, žadėjo kartu gyventi ir įkūręs šeimą, todėl ji tikėjosi sūnaus pagalbos senatvėje. Apeliantės manymu, teismas, atsižvelgdamas į išvardytus turtinės žalos nustatymo kriterijus, padarė teisingą išvada, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti artimas maksimaliam teismų praktikos suformuotam dydžiui.
D. Š. teigimu, pirmos instancijos teismas neteisingai vadovavosi teismų praktika, formuojama dėl artimo asmens gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos nustatymo bylose, rėmėsi tik keliomis (trimis) baudžiamosiomis bylomis, kai kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad reikia remtis ne tik baudžiamosiose, bet ir civilinėse bylose formuojama neturtinės žalos dydžio nustatymo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertinęs gausią teismų praktiką dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos priteisimo tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose, išanalizavo formuojamą teismų praktiką ir padarė išvadą, kad baudžiamosiose bylose panašiose į skundžiamąją, priteistinas neturtinės žalos dydis yra nuo 30 Lt iki 150 tūkst. Lt (LAT, 2010 m gruodžio 27 d., civ. b. Nr. 3K-3-560/2010 ). Vadovaujantis šia Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi darytina išvada, kad iš asmenų, kaltinamų nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu, priteistinos neturtinės žalos vidurkis yra ne 50 000 Lt, kaip skundžiamame nuosprendyje, o 90 000 Lt / 150 000 - 30 000):2 / + 30 000 , t. y. beveik dvigubai didesnis.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis M. Č. prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skunde išreiškiama nuomonė, kad teismas itin kruopščiai ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinei žalai nustatyti, tinkamai taikė žalos nustatymo kriterijus ir priėmė tinkamą sprendimą. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios skundo teiginiai nepagrįsti, nes teismas pažymėjo, kad nesiremia bylomis, kuriose buvo priteistos sumos nuo 100 000 iki 150 000 litų. Nukentėjusiosios teiginys, kad teismas laikė teisingu priteisti artimą maksimaliai neturtinės žalos sumą, yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas Rimvydas Bučys, nukentėjusieji J. R. Š., A. Š. prašė skundą patenkinti ir priteisti 130000 Lt neturtinę žalą, nuteistasis M. Č. ir jo gynėja advokatė S. Kručienė, prokurorė S. Borščienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrintina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. savo apeliaciniame skunde neginčijo neturtinės žalos dydžiui nustatyti taikytų kriterijų ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant neturtinės žalos dydį, vertinimo. Skunde ginčijama teismų praktikos analizė ir teismo padaryta išvada, kad Aukščiausiojo Teismo 2010-2012 metų praktikoje iš asmenų, nuteistų už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą, buvo priteista nuo 15000 iki 85000 litų. Skunde pritariama teismo sprendimui priteisti neturtinės žalos dydį, artimą maksimaliam praktikoje priteisiamam dydžiui.
Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes eismo įvykio metu, dėl kurio kaltu buvo pripažintas M. Č., žuvo R. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu J. R. Š., A. Š., D. Š. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, o D. Š. – ir civiline ieškove. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 75 – 92 b. l.). Ieškinyje buvo nurodyta, kad eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiosios sūnus, dėl netekties ji stipriai sukrėsta, dvasiniai išgyvenimai lydi iki šiol, nuolat prieš akis iškyla kraupūs avarijos vaizdai, kartojasi galvos skausmai ir galvos svaigimas, miego sutrikimai. Nukentėjusioji patyrė be galo skausmingus dvasinius išgyvenimus – nusivylimą ir nuolatinę baimę dėl ateinančios senatvės, nes nebėra sūnaus, galėjusio padėti senatvėje.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.
Iš pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų motyvų išplaukia, kad teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai akcentavo neturtinės žalos pasekmes – dėl netikėtos sūnaus R. Š. žūties jo motina D. Š. patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą. Nukentėjusioji nurodė, kad dvasiniai išgyvenimai išliko iki šiol, nuolat blogėja sveikata, nepranyksta nerimas, po įvykio geria raminamuosius, gulėjo ligoninėje, bet niekas nepadeda. Nors žuvęs sūnus buvo pilnametis, tačiau nuo pat gimimo gyveno kartu su tėvais, jų ryšys buvo labai artimas. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl sūnaus žūties tėvai patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Be to, bylos duomenimis, D. Š. 2011 m. liepos 25 d. lankėsi pas šeimos gydytoją, 2011 m. rugpjūčio 16 d.–2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu gydėsi Pakruojo ligoninėje (2 t., 31, 32 b. l.). Tačiau pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų patirti dvasiniai praradimai būtų sukėlę nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą – emocinę depresiją, kuri būtų patvirtinta medicininiais dokumentais.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens kaltės formą – nusikaltimas padarytas veikiant neatsargiai, sąmoningai nesiekiant, kad nukentėjusieji patirtų turtinę žalą, fizines kančias, dvasinius išgyvenimus, t. y. kaltininkas, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė tokio atstumo, kad, atsižvelgdamas į greitį, neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai mažesnis. Pirmosios instancijos teismas teisingai svarbia aplinkybe nustatant neturtinės žalos dydį, pripažino tai, kad, M. Č. iki lemtingo eismo įvykio nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai rodo, kad jis tikrai dažniausiai rūpestingai žiūrėdavo į kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų sąmoningai nepažeidinėjo.
Teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas atsižvelgia ir į kaltininko turtinę padėtį, tačiau nurodė, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis – jo turimas turtas ir gaunamos pajamos – negali būti laikoma lemiamu kriterijumi nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Bylos duomenimis, M. Č. nedirba, šiuo metu jokių pajamų ir turto neturi, yra faktiškai išlaikomas motinos. Kadangi kaltinamasis mokosi universitete, akivaizdu, kad jo galimybės įsidarbinti, kol nebaigs studijų, yra minimalios. Taigi M. Č. turtinė padėtis nėra labai gera. Pagal teismų praktiką įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.3 punktas). Nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, neturintis išlaikytinių, darbingas, turintis galimybių sėkmingai įsidarbinti ir pagerinti savo turtinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tai, kad žuvusiojo R. Š. veiksmai neprieštaravo kelių eismo taisyklėms, taip pat tai, kad R. Š. buvo pilnametis, nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji D. Š. iš esmės pareiškė ieškinį visų šeimos narių vardu, kadangi kiti du žuvusiojo R. Š. artimi giminaičiai – tėvas J. R. Š. ir brolis A. Š. – civilinių ieškinių nepareiškė, nurodydami, kad tai padarė nukentėjusioji D. Š., taip pat ir į tai, kad kaltinamasis M. Č. po įvykio buvo atvykęs į žuvusiojo R. Š. šermenis ir, kiek įmanoma, atsiprašė jo artimųjų, be to, dar kartą viešai atsiprašė nukentėjusiųjų ir teisiamojo posėdžio metu.
Pirmosios instancijos teismas analizavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio avarijų bylose, ir teisingai nustatė praktikoje priteisiamos neturtinės žalos ribas: nuo 15 000 iki 150 000 litų, tačiau, išanalizavęs bylų, kuriose priteistos neturtinės žalos dydis siekė 100 000, 150 000 litų, aplinkybes, nusprendė šiose bylose priimtais sprendimais nesivadovauti, nes jų faktinės aplinkybės, teismo nuomone, iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi pirmu atveju dėl kaltininko veiksmų žuvo du žmonės ir dar du buvo sužaloti, o antru atveju dėl kaltininko veiksmų žuvo mažametė nukentėjusiosios duktė, be to, pati nukentėjusioji, kuriai buvo priteistas toks neturtinės žalos atlyginimas, ir kiti jos artimieji šio eismo įvykio metu buvo sužaloti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai. Civilinės ieškovės skunde nurodytos bylos Nr. 3K-3-560/2010 aplinkybių kolegija taip pat nemano esant analogiškoms situacijai nagrinėjamoje byloje: toje byloje nukentėjusioji prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, su kuriuo santuokoje gyveno septyniolika metų, sutuoktinių santykiai buvo artimi, juos siejo glaudus ryšys, po vyro mirties ieškovė liko su dviem nepilnamečiais sūnumis, viena turėjo rūpintis jų auklėjimu ir išlaikymu. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bylose, kuriose aplinkybės analogiškos nagrinėjamai, matyti, kad byloje Nr. 2K-196/2009 eismo įvykio metu žuvus nukentėjusiosios sūnui, jai iš kalto asmens priteista 40 000 Lt, byloje Nr. 2K-397/2012 žuvusiosios motinai priteista 20 000 Lt neturtinė žala, byloje Nr. 2K-593/2011 žuvusiojo tėvams buvo priteista po 30 000 Lt.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį 75 000 Lt (8632 litus išmokėjus draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, šia suma priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas), tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio atmesti.