Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-24 · Civilinė byla Nr. e2-22092-1098/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-24
Bylos Nr.
e2-22092-1098/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
K. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui K. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. B. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 1 704,81 Eur negrąžinto kredito dalį, 62,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2019 m. gegužės 29 d. kreipimosi į teismą dienos, 15,00 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 704,81 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 92,74 Eur tarpininkavimo mokestį, 480,00 Eur administravimo mokestį, 4,78 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. vasario 23 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 299,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (53,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą).

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 500,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Ieškovės teigimu, atsakovas savo pareigos mokėti įmokas nesilaikė, todėl ieškovė 2019 m. sausio 22 d. išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešime apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

4. Nagrinėjamu atveju byloje esanti procesinių dokumentų įteikimo pažyma patvirtina, kad atsakovui K. B. adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) įteikti 2019 m. birželio 27 d. jo motinai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis).

5. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2017 m. gegužės 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K816092849 (el. b. l. 31-41). Ieškovė, vykdydama nurodytos sutarties įsipareigojimus, į atsakovo sąskaitą 2017 m. gegužės 22 d. mokėjimo pavedimu pervedė 3 500,00 Eur (el. b. l. 42). Atsakovas tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nuo 2019 m. vasario 23 d. pradėjo vėluoti mokėti mėnesines įmokas. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu, 2019 m. sausio 22 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

9. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

10. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal 2017 m. gegužės 22 d. vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 704,81 Eur negrąžintą kredito dalį ir 92,74 Eur tarpininkavimo mokestį laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

11. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų vartojimo kredito sutarties sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti 15,00 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovė vartojimo kredito sutartį su atsakovu nutraukė 2019 m. sausio 28 d. dėl įmokų nemokėjimo (el. b. l. 44). Ieškovė prašo priteisti 62,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų suskaičiuotų iki 2019 m. gegužės 29 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 62,01 Eur dydžio palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. gegužės 29 d.

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovui nustojus vykdyti prievoles pagal ginčo vartojimo kredito sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditorės pinigais neišnyko. Ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktu ir šios sutarties specialiosiomis sąlygomis šalys susitarė dėl 15,00 procentų mokėjimo palūkanų normos skaičiuotinos nuo suteikto vartojimo kredito sumos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 1 704,81 Eur kredito dalį (CPK 178 straipsnis). Todėl nesant byloje tokių duomenų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 15,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 1 704,81 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 480,00 Eur administravimo mokestį. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 straipsnyje yra numatyta, kad „sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, o sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra nedaugiau nei 30,00 Eur, šalys taip pat susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui, o vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma“. Sutarties 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės Klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Teismų praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio nuolaida, t. y. nuolaida, kuri nebetaikoma esant sutarties pažeidimui atlieka prievolės užtikrinimo funkciją ir yra prilygintina netesyboms (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-840-881/2019 ir joje nurodyta teismų praktika).

14. Remiantis nurodytais išaiškinimais, nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis teisiškai kvalifikuotinas kaip netesybos, t. y. bauda (CK 6.71 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad atsakovas vėluoja atsiskaityti nuo 2019 m. vasario 23 d. (el. b. l. 52). Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei skolingas iš viso 1 859,56 Eur sumą, kurią sudaro negrąžintas kreditas, palūkanos ir tarpininkavimo mokestis. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas Vartojimo kredito nuostatas, maksimalus leistinas netesybų dydis nuo vėluojamos grąžinti 1 859,56 Eur sumos negali viršyti 167,36 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 167,36 Eur administravimo mokestį.

15. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 4,78 Eur sutartines palūkanas nuo 2019 m. vasario 23 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Rungimosi principas lemia, kad šalys civiliniame procese privalo pagrįsti savo reikalavimus bei įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad prašo priteisti 4,78 Eur dydžio palūkanas pagal šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 6.1 punktą. Ieškovė taip pat nurodė, kad 4,78 Eur palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir yra skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. vasario 23 d.). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte yra numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesio įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Įvertinus teismui pateiktus duomenis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad palūkanos skaičiuojamos nuo prievolės pažeidimo momento bei tai, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos už tą patį laikotarpį jau yra priteistos, teismas konstatuoja, kad 4,78 Eur dydžio palūkanos yra kvalifikuotinos kaip vėlavimo palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Kadangi imperatyvi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma riboja maksimalų galima netesybų dydį iš vartojimo kredito sutarties kylančiuose teisiniuose santykiuose, o ieškovei jau yra priteistas maksimalus galimas netesybų dydis, ieškovės reikalavimas dėl 4,78 Eur palūkanų yra atmestinas kaip nepagrįstas.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei skolos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. birželio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.)

17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Iš viso materialiniai ieškovės reikalavimai atsakovui sudaro 2 344,34 Eur, patenkinti ieškinio reikalavimai bendrai 2 026,92 Eur sumai, t.y. 86,46 proc. reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 53 Eur žyminio mokesčio sumokėjimui, 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams iš atsakovo ieškovei priteisiama 258,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 704,81 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturis eurus 81 ct) negrąžintą vartojimo kreditą, 62,01 Eur (šešiasdešimt du eurus 01 ct) mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. gegužės 29 d., 92,74 Eur (devyniasdešimt du eurus 74 ct) tarpininkavimo mokestį, 167,36 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 36 ct) administravimo mokestį, 15,00 (penkiolikos) proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 704,81 Eur) nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 026,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 258,52 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė