- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1571-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20713-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. T. (A. T.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 1 475,32 Eur žalą, 97,01 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. buvo apgadintas jos apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini): sugadintas pastato fasado dekoratyvinis tinkas, numontuoti lietvamzdžiai, dažais aptaškytos langų palangės, aptaškytos kiemo trinkelės, nugriautas laiptelis. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir iš ieškovės priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo teiginių apie atsakovo kaltę dėl įvykio, kurio metu buvo sugadintas turtas, nepagrindė reikalavimo dėl jo deliktinės atsakomybės. Į bylą nebuvo pateikti duomenys ne tik apie patį įvykį, bet ir apie atsakovo kaltę, neteisėtus veiksmus, atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimus ar neatsargumą, tikrąjį įvykio kaltininką ir paties įvykio eigą bei pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: ieškovei iš atsakovo priteisė 1 572,33 Eur žalos atlyginimą kartu su kompensacinėmis palūkanomis, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 1 572,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos (2021 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 528,36 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 6,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Nustatė, kad apgadintas tinkas nebuvo sutvarkytas iki šiol, palangės nenuvalytos. Antrame namo aukšte atliekami remonto darbai, dėl kurių tiesiogiai nukentėjo (buvo apgadintas) ieškovės apdraustojo turtas. Atsakovo atliekami remonto darbai, neuždengiant ieškovo apdraustojo turto nuo dažų (palangių, trinkelių) yra tiesioginė atsakovo veiksmų pasekmė. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad ieškovė atliko įvykio tyrimą, nustatinėjo patalpų apgadinimo priežastis, informavo atsakovą apie apdrausto būsto apgadinimo faktą. Atsakovas įrodinėjo, jog faktiškai sutvarkė turtą, tačiau teismas nustatė, kad tinkas vis dar neužtaisytas, ant palangių bei trinkelių yra dažų likučiai. Atsakovas manydamas, kad jis faktiškai atliko remonto darbus, jis turi teisę kreiptis į ieškovės apdraustąjį dėl šių sumų sumokėjimo iš pastarojo (kad nebūtų dvigubo žalos atlyginimo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Byloje nėra pakankamai įrodymų, jog ieškinyje nurodomi visi apgadinimai turtui, už kurį buvo sumokėta draudimo išmoka, yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas.
8.2. Trinkelių aptaškymas dažais neatsispindi prie akto pridėtose fotonuotraukose.
8.3. Atskiri ieškinyje minimo turto sužalojimai, už kuriuos buvo sumokėta draudimo išmoka, buvo pašalinti dar iki draudimo išmokos išmokėjimo. Palangių valymo, pakopos atstatymo faktą patvirtino teisme apklausta bendraturtė.
8.4. Teismas nenagrinėjo kiekvieno padarytos žalos fakto atskirai ir išsamiai, o padarė apibendrintas išvadas, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
8.5. Tinko įmušimai padaryti ne atsakovo. Lietvamzdžiai nesumontuoti atgal dėl bendraturtės neteisėtų veiksmų, o dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-395-294/2022.
8.6. Žalos padarymo faktas buvo grindžiamas 2019 m. lapkričio 18 d. turto sugadinimo aktu, kuris sudarytas pačios ieškovės, o tai leidžia abejoti patikimumu.
9. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinio skundo
12. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu sprendžiant dėl jo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų: apelianto teigimu žalos dydžiui nustatyti ieškovo pateikti įrodymai yra abejotini, nėra įrodymų, jog visus turto apgadinimus įvykdė būtent atsakovas, atskiri turto sužalojimai (aptaškytos palangės, nuimta pakopa) ištaisyti iki turto savininkei gaunant draudimo išmoką.
Dėl žalos nustatymo fakto ir dydžio
13. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad žalos faktas yra grindžiamas tik ieškovės parengtu Aktu, o tai leidžia abejoti jo patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
14. Žalos apdraustajam turtui padarymo faktas nustatytas Aktu, o žalos dydis apskaičiuotas 2019 m. gruodžio 5 d. lokaline sąmata. Žala taip pat grindžiama pateiktomis 2019 m. lapkričio 19 d. nuotraukomis. Aplinkybė, jog Aktas, lokalinė sąmata parengta ieškovės, savaime nesuponuoja abejonės tokių įrodymų patikimumu. Kitų įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti Akto vertinamąja reikšme, atsakovas nepateikė. Iš nuotraukų matyti draudėjos turto apgadinimai, tokie kaip tinko nubyrėjimas, palangių, trinkelių aptaškymas, nukelti lietvamzdžiai, tuo metu vis dar atliekami remonto darbai (darbo įrankiai, pastoliai iki antrojo namo aukšto). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs aukščiau nurodytus įrodymus, neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktų įrodymų patikimumu. Priešingai, jų turinys leidžia spręsti, jog egzistuoja padaryta žala, kurios padarymo fakto ir dydžio atsakovas nenuginčijo.
Dėl atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų ir padarytos žalos.
15. Sugadinto turto savininkė I. G.. 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdyje buvo apklausta kaip liudytoja, kuri davė parodymus, jog pastoliai buvo statomi arti sienų, todėl jie apdaužė tinką. Kada tiksliai atsakovas pradėjo jau padarytos žalos tvarkymo darbus, t. y. po draudimo išmokos sumokėjimo ar prieš, negali pasakyti. Atsakovas šiuo metu priėjimo prie liudytojos lietvamzdžių neturi. Atsakovas pakeitė konstrukcijas, todėl buvusių lietvamzdžių liudytoja pakabinti negali. Kai atsakovas pradėjo remonto darbus, nesikreipė į liudytoją dėl sutikimo juos atlikti. Liudytoja sutiko, kad namo dalyje šalia durų, tinko įmušimai kilo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl durų atsirėmimo į namo sieną.
16. Iš nuotraukų matyti, jog arti namo sienų pastatyti pastoliai, todėl nėra paneigta, jog pastoliai buvo statomi arti sienų, dėl ko buvo apdaužytas tinkas, išskyrus, kaip pripažino liudytoja, tinko defektus prie durų rankenos. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokia dalimi draudimo išmokos suma neatitiko tinko tvarkymo remonto darbų vertės, neįrodė, kad aplinkybė apie defektus prie durų rankenos įtakojo draudimo išmokos dydį.
17. Apeliantas teigia, kad nuvalė palanges dar iki draudimo išmokos gavimo, todėl ieškovė privalėjo reikalauti iš turto savininkės grąžinti draudimo išmoką, susijusią su palangių keitimu, pakopos atstatymu, o ne reikalauti to iš atsakovo regreso tvarka. Iš atsakovo nuotraukos matyti, kad viena palangė yra nuvalyta, nors iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, jog sugadinta yra ne viena palangė, todėl apeliantas neįrodė, jog visi sugadinimai buvo pašalinti, taip pat neįrodė kaip vienos nuvalytos palangės faktas įtakojo draudimo išmokos sumą. Liudytoja paaiškino, kad atstatyta pakopa yra ne tokia pati, mažesnė. Atsakovas neįrodinėjo, jog buvo atstatyta lygiavertė pakopa, pagal kurią yra apskaičiuota ir draudimo išmoka.
18. Aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu negali pakabinti lietvamzdžių šioje byloje esminės teisinės reikšmės neturi, esant nustatytam faktui, jog lietvamzdžiai buvo nuimti be turto savininkės sutikimo ir draudimo išmoka jau yra sumokėta; be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas realiai ketino pašalinti padarytus turto apgadinamus iki draudimo išmokos sumokėjimo.
19. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atliekami remonto (namo apšildymo) darbai yra susiję su draudėjai (I. G.) priklaususio turto apgadinimu, Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, kuri, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, yra preziumuojama.
Dėl kitų skundo argumentų
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingas išvadas, todėl sprendimo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus ,miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1288-294/2022 palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.