- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-965-618/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- N. O.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė V
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. O. skundą dėl notaro veiksmų (notarinių veiksmų neatlikimo), suinteresuoti asmenys notarė V. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų (notarinių veiksmų neatlikimo) ir prašė panaikinti Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. 2023 m. balandžio 13 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai N. O. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į B. M. turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai N. O. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius informavo pareiškėją ir jos atstovą, kad pareiškėjai pagal 1995 m. gegužės 25 d. Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 61-2376 galimai priklauso 6 318,35 Eur už B. M. išmokėtiną kompensaciją už jai atkurtą nuosavybę į 13,11 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurios ši nespėjo gauti, nes ji mirė 1993 m. lapkričio 10 d., nesulaukusi ir nežinodama apie 1995 m. gegužės 25 d. sprendimą dėl minėtos kompensacijos. B. M. vienintele testamentine įpėdine buvo V. K. (pareiškėjos motina), kuri gyveno su ja ir ją globojo bei priėmė jos palikimą pagal 1992 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą notarinį testamentą. Paveldėjimo byla buvo vedama Klaipėdos miesto 11-ajame notaro biure notarės V. K.. Paaiškėjus, kad B. M. po mirties priklauso dar ir kompensacija už žemę, V. K. kreipėsi į Telšių apskrities valdytojo administraciją ir į teismą, kad šis jai, kaip vienintelei įpėdinei, atnaujintų terminą priimti B. M. neišmokėtą kompensaciją už žemę. Mažeikių rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3069-147-05/2005 atnaujino jai terminą šiam palikimui (turtinei teisei į kompensaciją), susijusiam su kompensacija už žemę, priimti ir, be kito ko, nutarties motyvacinėje dalyje nurodė, kad B. M. paliko V. K. visą jai priklausantį turtą butą Klaipėdoje ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas atnaujino terminą palikimui priimti, laikydamas, kad V. K. priklauso ši turtinė teisė į kompensaciją, priešingu atveju jis termino nebūtų atnaujinęs. Nepaisant to, kad nutarties rezoliucinėje dalyje šis faktas apie paveldėtą turtinę teisę į kompensaciją nėra minimas, tiek notarė, tiek teismas nagrinėjamoje byloje privalo vadovautis šia teismo jau nustatyta ir konstatuota aplinkybe. Todėl neturėtų būti ginčo, kad B. M. savo turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini) paliko V. K.. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šią turtinę teisę V. K. taip pat paveldėjo iš B. M. kartu su butu ir jame esančiu turtu. Nėra pagrindo kvestionuoti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutarties ir joje nustatytų faktų. Be to, Mažeikių teismo archyve nebėra išlikusios bylos medžiagos, todėl nėra galimybių išsiaiškinti, kokia bylos medžiaga remdamasis teismas priėjo prie tokios išvados. Kylančios abejonės notarei ar teismui dėl B. M. testamento turinio turėtų būti aiškinamos pareiškėjos ir jos mamos V. K. naudai, nes pačioje 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje gana aiškiai teismo nurodoma, kad B. M. turtinė teisė į kompensaciją buvo palikta pareiškėjos motinai V. K.. Atsižvelgiant į tai, B. M. turtinę teisę į kompensaciją paveldėjo pareiškėjos motina V. K.. V. K. dėl pablogėjusios sveikatos ir kitų asmeninių priežasčių nespėjo kreiptis į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į kompensaciją išdavimo ir šį klausimą paliko galutinai neišspręstą. V. K. mirė 2019 m. liepos 6 d. Ji notariniu testamentu paliko visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, vienintelei testamentinei ir įstatyminei savo įpėdinei – vienintelei savo dukrai – pareiškėjai N. O., kuriai buvo išduotas 2022 m. rugpjūčio 11 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Jame nebuvo nurodyta, kad pareiškėja iš savo motinos V. K. paveldėjo turtinę teisę į kompensaciją už žemę, nes testamento sudarymo metu 1997 m. dar nebuvo aišku, ar ji apskritai bus valstybės išmokėta. V. K. kitų įstatyminių ir testamentinių įpėdinių neturėjo. Tarp pareiškėjos mamos V. K. ir B. M. buvo susiklostę seseriški santykiai, trukę iki pastarosios mirties. B. M. tėvas 1943 m. pareiškėjos motiną, tuo metu dar nepilnametę mergaitę V. K., apsiėmė globoti ir užaugino kaip savo dukrą. Pareiškėja rūpinasi M. šeimos narių kapais. Po karo V. K. liko gyventi Lietuvoje, čia sukūrė šeimą, užaugino dukrą (pareiškėją) ir pati mirė 2019 m. būdama našle. Pareiškėja mano, kad papildomai atsiradęs palikėjos V. K. turtas (turtinė teisė į kompensaciją) yra tos pačios naudos gavėjos (pareiškėjos) paveldėjimo objektas. Kadangi notarė nepagrįstai atsisako išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į turtinę teisę į kompensaciją už žemę, todėl skundžia notarės atsisakymą atlikti šį notarinį veiksmą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo notarė V. K. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 1993 m. lapkričio 10 d. mirė B. M., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Palikimą priėmė V. K.. Paveldėtą turtą sudarė tik butas (duomenys neskelbtini). Testamentą B. M. sudarė 1992 m. rugpjūčio 18 d., jį patvirtino notarė R. K., notarinio registro Nr. 6-2125. Testamente testatorė nurodė, kad „ ... butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tame bute esantį turtą palieku ...“. 2019 m. liepos 6 d. mirė V. K., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties taip pat užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Palikimą priėmė pareiškėja N. O.. Paveldėjimo teisės liudijimas jai išduotas į butą (duomenys neskelbtini), ir nesumokėtą pensiją. 1995 m. gegužės 25 d. Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 61-2376 B. M. (jau po jos mirties) atkurtos nuosavybės teisės į 13,11 ha žemės (duomenys neskelbtini), išmokant kompensaciją pinigais. Pareiškėjos nuomone, ji turi teisę kompensaciją paveldėti, o notarei paaiškinus, kad ji tokios teisės neturi, skundžia notarės veiksmus dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į kompensaciją. Pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas ir notarinis veiksmas (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas) negali būti atliktas. Nagrinėjamoje teisinėje situacijoje yra reikšminga tik viena aplinkybė – ar B. M. savo testamentu kompensaciją už žemę paliko V. K.. Iš testamento turinio matyti, kad ji paliko tik butą ir jame esantį turtą, o apie jokį kitą turtą testatorė nepasisakė. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 2-3069-147-05/2005, pasisakydamas apie Testamentą, nurodė, kad „B. M. testamentu paliko visą jai priklausantį butą Klaipėdoje ir kitą turtą esantį (duomenys neskelbtini) V. K.“, tačiau paveldėjimo byloje esančiame testamente nėra parašyta, kad paliekamas turtas (duomenys neskelbtini). Notarė preziumuoja, kad tiek teismas, tiek notarė vadovaujasi tuo pačiu testamentu. Jeigu yra kitas B. M. testamentas, sudarytas tą pačią dieną su skirtinga testatorės valia, notarei toks testamentas nebuvo pateiktas. Tikėtina, kad toks testamentas ir nebuvo sudarytas. Pažymėjo, kad įpėdinis pagal testamentą gali paveldėti tik tą mirusio asmens turtą, kuris įvardintas testamente.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų (notarinių veiksmų neatlikimo) atmetė. Pirmosios instancijos nutarties argumentai:
5.1. Pažymėjo, kad nors teismas, nagrinėjęs bylą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodė, jog nustatyta, kad 1993 m. lapkričio 10 d. mirusi B. M. testamentu paliko visą jai priklausantį turtą butą Klaipėdoje ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) V. K., iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų negalima nustatyti, jog B. M. būtų palikusi V. K. kokį nors kitą turtą ar turtines teises, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esantį turtą. Akcentavo, kad minėta nutartimi teismas tik atnaujino V. K. įstatymo nustatytą praleistą terminą palikimui priimti.
5.2. Nurodė, kad nors terminas palikimui priimti buvo atnaujintas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi, o V. K. mirė 2019 m. liepos 6 d., duomenų, jog V. K. būtų kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, byloje nėra. Jokių priežasčių, dėl kurių V. K. per tokį ilgą laiką nepriėmė palikimo, dėl kurio priėmimo teismas atnaujino terminą, tuo atveju, jeigu V. K. turėjo tokią teisę, nėra nurodyta.
5.3. Nurodė, kad V. K. nebuvo B. M. įstatyminė įpėdinė (jos nebuvo susijusios giminystės ryšiais) ir priėmė tik tą B. M. palikimą, kuris nurodytas 1992 m. rugpjūčio 18 d. testamente, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jokio kito turto, kaip tik nurodytą B. M. testamente, V. K. paveldėti negalėjo, nes ji nebuvo B. M. įstatyminė įpėdinė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį bei priimti naują nutartį ir panaikinti Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. 2023 m. balandžio 13 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai N. O. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į B. M. turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai N. O. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini). Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes nustatė teisingai.
6.2. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-3069-147-05/2005), kur atlikęs įrodymų tyrimą motyvacinėje dalyje teismas konstatavo, kad „B. M. testamentu paliko visą jai priklausantį butą Klaipėdoje ir kitą turtą esantį (duomenys neskelbtini) V. K.“. Šis faktas privalo turėti prejudicinę galią tiek notarei, tiek pareiškėjos prašymą nagrinėjusiam teismui. Visiškai šiuo atveju teisikai nereikšminga, kad minima byla buvo apie termino palikimui priimti atnaujinimą ar, kad pareiškėjos mama nepasinaudoja teismo suteikta jai teise
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
8. Suinteresuotas asmuo notarė V. K. su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas teisingai nustatė ir įvertino visas aplinkybes dėl kurių paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo nėra. B. M., gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto notarinėje kontoroje 1992 m. rugsėjo 18 d. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esantį turtą paliko pareiškėjos motinai V. K.. B. M. mirė 1993 m. lapkričio 10 d. V. K. 1994 m. gegužės 11 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, iš kurio matyti, kad paveldėtą turtą sudarė tik butas, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto 1-ajame notaro biure 1997 m. rugpjūčio 13 d. buvo patvirtintas V. K. testamentas, kuriuo V. K. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko dukrai N. O.. V. K. mirė 2019 m. liepos 6 d. Pareiškėjai N. O. 2022 m. rugpjūčio 11 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 62,06 Eur nesumokėtos pensijos suma.
12. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 1995 m. gegužės 25 d. Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 61-2376 B. M. jau po jos mirties atkurtos nuosavybės teisės į 13,11 ha žemės (duomenys neskelbtini), išmokant kompensaciją pinigais. Bylos duomenimis neišmokėta kompensacijos suma 6 318,35 Eur. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3069-147-05/2005 nutarta V. K. atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą B. M. palikimui priimti, t. y. B. M. vardu neišmokėtai kompensacijai už žemę sumoje 20 519 Lt, pagal 1995 m. gegužės 25 d. Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 61-2376, kuriuo jai buvo atstatyta nuosavybės teisė į 13,11 ha žemės sklypo plotą (duomenys neskelbtini).
13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į B. M. turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini).
Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.66 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - ir Notariato įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
15. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
16. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.
17. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą paveldėjimo procese notaro vaidmuo yra pagrindinis. Notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o kartais – paveldimo turto pasidalijimo sutarties tvirtinimu. Kaip nurodyta CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.
18. Kadangi palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma, notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareigą patikrinti, ar turtas, dėl kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, priklausė palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Tais atvejais, kai paveldimas privalomai registruotinas turtas, jo priklausymą palikėjui patvirtina registrų duomenys, tačiau ir tais atvejais, kai paveldimas neregistruotinas kilnojamasis daiktas ar lėšos, esančios palikėjo gyvenamojoje vietoje, notaras taip pat turi pareigą įsitikinti šio turto priklausymu palikėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 23 punktas).
19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai skundžia notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į B. M. turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini). Notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, nurodė, kad iš testamento turinio matyti, kad testatorė, t. y. pareiškėjos motina, pareiškėjai paliko tik butą ir jame esantį turtą, o apie jokį kitą turtą testatorė nepasisakė. Notarė pažymėjo, kad įpėdinis pagal testamentą gali paveldėti tik tą mirusio asmens turtą, kuris įvardintas testamente.
20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prejudicinius faktus, tai yra neatsižvelgė į tai, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-3069-147-05/2005), kur atlikęs įrodymų tyrimą motyvacinėje dalyje teismas konstatavo, kad „B. M. testamentu paliko visą jai priklausantį butą Klaipėdoje ir kitą turtą esantį (duomenys neskelbtini)V. K.“. Su apeliantės argumentais nesutiktina.
21. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3069-147-05/2005 nutarta V. K. atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą B. M. palikimui priimti, t. y. B. M. vardu neišmokėtai kompensacijai už žemę sumoje 20 519 Lt, pagal 1995 m. gegužės 25 d. Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 61-2376, kuriuo jai buvo atstatyta nuosavybės teisė į 13,11 ha žemės sklypo plotą (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, kad po šios nutarties priėmimo iki savo mirties 2019 m. liepos 6 d. V. K. būtų kreipusis į notarą dėl minėtos kompensacijos paveldėjimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad minėta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartis nepatvirtina palikimo priėmimo fakto, o tik suteikia V. K. teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ko ji iki savo mirties nepadarė.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu po to, kai 2005 m. pareiškėjos motinai V. K. buvo atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas B. M. palikimui priimti ir jai nesikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo, o 2019 m. mirus, pareiškėja nepaveldėjo to, ko jos motina V. K. nepriėmė kreipdamasi į notarą. Teismo vertinimu V. K. ketverius metus nesikreipus dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į kompensaciją išdavimo, šis klausimas iki galo taip ir liko neišspręstas.
23. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.
24. Notaras paveldėjimo teisės liudijime, be kita ko, nurodo palikimą sudarantį turtą, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje išvardytas paveldėjimo objektų sąrašas yra nebaigtinis ir gana abstraktus, tačiau praktikoje dažniausiai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios teisės, įmonės, indėliai ir grynieji pinigai, reikalavimo teisės ir prievolės.
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į turtinę teisę gauti kompensaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad B. M. testamentu paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esantį turtą pareiškėjos motinai V. K., kuri palikimą pagal testamentą priėmė, kito turto B. M. V. K. minėtu testamentu nepaliko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokio kito turto, kaip tik nurodytą B. M. testamente, V. K. paveldėti ir negalėjo, nes ji nebuvo B. M. įstatyminė įpėdinė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra argumentuotas, jame aiškiai nurodytos atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastys, todėl esamoje situacijoje, tik teismui įvertinus teismų procesinių sprendimų, priimtų kitose bylose, padarinius, nėra pagrindo konstatuoti notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą neteisėtumą.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
27. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad notarės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.