Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1185-781/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-08
Bylos Nr.
2S-1185-781/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42872-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Suinteresuotas asmuo
J. G.
Pareiškėjas
UAB „Vilniaus dobilas“
Kreditorius
J. G.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1185-781/2014Teisminio proceso Nr.:2-68-3-42872-2013-8Procesinio sprendimo kategorija:129.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus dobilas“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja J. G., antstolis D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Vilniaus dobilas“ pateikė skundą dėl antstolio D. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/13/02165, prašė pripažinti neteisėtais antstolio D. K. veiksmus, kuriais išieškojimas iš UAB „Vilniaus dobilas“ atliekamas įmokas paskirstant pirma į vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, panaikinti antstolio 2013-12-13 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-25 sprendimu Nr. DGKS-2733 iš jo J. G. buvo priteistas 8163,17 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimas, 4906,75 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką ir po 163,56 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos. Skolininkas 2013-11-25 iš antstolio D. K. gavo 2013-11-15 raginimą įvykdyti šį sprendimą ir sumokėti 8163,17 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimą, 4906,75 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir po 163,56 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, kas 2013-11-15 sudarė 13248,36 Lt, bei 378 Lt vykdymo išlaidų. Tą pačią dieną skolininkas informavo antstolį, jog 2013-08-07 į išieškotojos sąskaitą atliktas 8163,17 Lt mokėjimo pavedimas, kurio paskirtis – darbo užmokestis, 2013-09-06 atliktas 1500 Lt mokėjimo pavedimas, kurio paskirtis – įsiskolinimas. Antstolis 2013-12-11 atsiuntė skolininkui skolos paskaičiavimą, nurodydamas, jog skolos likutis 2013-12-11 yra 19272,07 Lt. Pareiškėjas nurodė, kad nuo jo sąskaitų banke 2013-12-11 antstolis nuėmė 41306,96 Lt, iš kurių 5000 Lt grąžino 2013-12-12 ir 12382,76 Lt grąžino 2013-12-13. Antstolis nurodė, kad antstolio turima 25000 Lt suma paskirstoma proporcingai trims išieškotojoms vykdomosiose bylose Nr. 0174/13/02165, 0174/13/02166 ir 0174/13/02167 iš skolininko UAB „Vilniaus dobilas“, likusi suma grąžinama skolininkui, galutinis skolos padengimo laikas turi būti 2014 m. sausio mėn. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis nepagrįstai jo sumokėtas sumas įskaičiavo ne pagrindinės skolos dengimui, bet vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką dengimui, laiko tokį įmokų paskirstymą neproporcinga sankcija skolininkui, teigė, kad išieškotoja nėra pareiškusi, jog nesutinka su UAB „Vilniaus dobilas“ mokėjimo pavedimuose nurodytu įmokų paskirstymu. Gavęs antstolio atsiliepimą į skundą, pareiškėjas papildomai nurodė, kad vykdomas Darbo ginčų komisijos sprendimas bei DK 141 str. nuostatos reiškia, kad vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas iki visiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, t.y. sumų, priklausančių darbuotojui jo atleidimo dieną, sumokėjimo. Antstolis, skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį nuo nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio, nepagrįstai ir neteisėtai išskaičiavo iš skolininko 2013-12-13 patvarkyme nurodytas sumas.

Antstolis D. K. 2013-12-27 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad antstolis negali savavališkai nukrypti nuo vykdomo sprendimo. Nurodė, kad 2013-12-13 iš skolininko išieškotos lėšos - 42382,76 Lt paskirstytos 2013-12-13 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu vykdomosiose bylose Nr. 0174/13/02165, 0174/13/02166 ir 0174/13/02167, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0174/13/02165 nustatytas skolos likutis 2013-12-13 dienai – 19599,19 Lt, iš išieškotų lėšų padengta 2262,77 Lt vykdymo išlaidų ir 8563,67 Lt skolos dalis. 12382,76 Lt grąžinti skolininkui. Antstolis nurodė, kad 8563,67 Lt paskirstė išieškotojui skolos dengimui, neidentifikuodamas kuri iš skolininko skolos sudėtinių dalių dengiama.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo išieškotoja J. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad LR Darbo kodeksas nereglamentuoja darbdavio darbuotojui mokamų įmokų, atsirandančių darbo teisės normų pagrindu, paskirstymo tvarkos, eiliškumo. Išieškotojos nuomone, šios piniginės prievolės vykdymui turi būti taikomos CK 6.54 str. nustatytos įmokų paskirstymo taisyklės, nes ši norma reglamentuoja analogišką teisinį santykį. Be to, DK 207 str. 1 d. nuostata, draudžianti darbdaviui mokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, tuo pat metu nesumokant delspinigių, reiškia darbdavio prievolę pirmiau įvykdyti šalutinę prievolę, o po to – pagrindinę, kas iš esmės atitinka CK 6.54 str. nuostatas. DK 141 str. 3 d. numatytas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką prilygintinas netesyboms ir turi būti dengiamas pirmiau nei pagrindinė skola. J. G. nurodė, kad ji nebuvo informuota apie įmokų paskirstymą, nes skolininko nurodytos mokėjimo paskirtys nebuvo aiškios, šalims nesusitarus dėl įmokų paskirstymo, skolininkui buvo privaloma laikytis CK 6.54 str. nustatytų piniginių prievolių vykdymo taisyklių (eiliškumo). Išieškotoja nurodė, kad antstolis neturi teisės nukrypti nuo vykdomo sprendimo rezoliucinės dalies turinio, kuriame nurodyta, jog 163,56 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iki sprendimo įvykdymo dienos, o ne iki darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimo sumos sumokėjimo. Kadangi skolininko 2013-08-07 ir 2013-09-06 mokėjimų dienomis sprendimas buvo neįvykdytas, antstolis visiškai teisėtai ir pagrįstai skaičiavo po 163,56 Lt vidutinį darbo užmokestį. Išieškotoja J. G. prašė skundą dėl antstolio veiksmų atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vilniaus dobilas“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų tenkino. Pripažino neteisėtais antstolio D. K. veiksmus, kuriais išieškojimas iš UAB „Vilniaus dobilas“ išieškotojai J. G. atliekamas įmokas paskirstant pirma į vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Panaikino 2013-12-11 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/13/02165. Nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. 0174/13/02165 duomenimis nustatyta, jog antstolis D. K. 2013-11-15 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-25 sprendimą Nr. DGKS-2733 dėl 8163,17 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimo, 4906,75 Lt (neatskaičiavus mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir po 163,56 Lt (neatskaičiavus mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos išieškojimo iš skolininko UAB „Vilniaus dobilas“ išieškotojai J. G. (v.b.l. 1-4). Raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas skolininkui 2013-11-25 (v.b.l. 8-9, 103).

Raginime nurodytas UAB „Vilniaus dobilas“ skolos dydis – 13069,92 Lt (8163,56 Lt + 4906,75 Lt) ir 13248,36 Lt (163,56 Lt x 81 d.d.). 2013-11-25 skolininkas pranešė antstoliui, jog išieškotojai J. G. 2013-08-07 sumokėjo 8163,17 Lt ir 2013-09-06 – 1500 Lt (v.b.l. 52). Iš J. G. 2013-11-12 prašymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą matyti, jog išieškotoja nenurodė antstoliui išieškotinos skolos sumos, nors dalį jos buvo gavusi iki kreipimosi į antstolį (v.b.l. 2). Civilinėje byloje pateikti rašytiniai dokumentai – 2013-08-07 mokėjimo nurodymo Nr. 371 ir 2013-09-06 mokėjimo nurodymo Nr. 611 kopijos, teismo nuomone, patvirtina, kad skolininkas 2013-08-07 į išieškotojos sąskaitą pervedė 8163,17 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį „darbo užmokestis“, 2013-09-06 pervedė 1500 Lt, nurodydamas paskirtį „įsiskolinimas“ (b.l. 16). Gavęs paminėtą informaciją, antstolis D. K. atliko skolos perskaičiavimą ir nurodė, kad 2013-12-11 pareiškėjo skola yra 19272,07 Lt, t.y. priteista bendra skola – 13069,92 Lt ir 15865,32 Lt (163,56 Lt x 97 d.d. nuo 2013-07-25 iki 2013-12-11), iš viso – 28935,24 Lt, sumokėta 9663,17 Lt, todėl likutis – 19272,07 Lt (b.l. 17-18, v.b.l. 67). Vykdomosios bylos Nr. 0174/13/02165 duomenimis, šis paskaičiavimas įtvirtintas 2013-12-11 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu (v.b.l. 69).

Teismas nurodė, kad antstolis, 2013-11-15 patvarkymu priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, neteisingai apskaičiavo J. G. išieškomą sumą. Vykdomame darbo ginčų komisijos 2013-07-25 sprendime Nr. DGKS-2733 nurodyta, jog iš UAB „Vilniaus dobilas“ ieškovei J. G. priteisiama 8163,17 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimo, 4906,75 Lt (neatskaičiavus mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir po 163,56 Lt (neatskaičiavus mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos. Taigi atleidimo iš darbo dieną pareiškėjo nesumokėta darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma – 8163,17 Lt nurodyta atskaičius mokesčius. Tuo tarpu vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma – 4906,75 Lt, taip pat vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio dydis – 163,56 Lt, yra nurodyti mokesčių neatskaičiavus. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) 21 p., vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Darbo bylose išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai. Šiuo atveju Darbo ginčų komisijos sprendime vidutinio darbo užmokesčio sumos nurodytos neišskaičiavus privalomų mokesčių, o tai reiškia, kad faktiškai darbuotojai (išieškotojai) priklausanti pinigų suma yra mažesnė, nei nurodyta sprendime. Byloje yra duomenys, kad skolininkas informavo antstolį, jog pervedė išieškotojai 1500 Lt be mokesčių (b.l. 14), t.y. darbdavys atskaitė tam tikrą dalį mokėtinų mokesčių. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Kadangi 1 500 Lt suma sumokėta buvusiai darbuotojai dar iki priverstinio vykdymo proceso pradžios, skolininkui nebuvo pareigos pateikti antstoliui mokesčių atskaitymo apskaičiavimą pagal SVI 21 p., tačiau atsižvelgiant į vykdymo proceso subjektų pareigą bendradarbiauti tam, kad vykdomi sprendimai būtų kuo ekonomiškiau ir greičiau bei teisingai įvykdomi, antstolio pareigą imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), teismas sprendė, kad tokios informacijos neišsireikalavimas suponavo neteisingą išieškomos sumos apskaičiavimą 2013-12-11 elektroniniame laiške, 2013-12-11 bei 2013-12-13 patvarkymuose, nes antstolis nepagrįstai iš sumos su mokesčiais atėmė sumą be mokesčių. Vien ši nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti 2013-12-11 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir skundžiamą 2013-12-13 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/13/02165.

Teismas nurod4, jog pareiškėjo skunde keliamas išieškotinos sumos apskaičiavimo bei jos paskirstymo klausimas grindžiamas tuo, kad skolininkas darbuotojai jos atleidimo dieną priklausančias sumas išmokėjo 2013-08-07, todėl sankcija už ne visišką atsiskaitymą su darbuotoja šiuo atveju kitą, nei atleidimo, dieną – vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką pagal DK 141 str. 3 d., taikytina iki šios dienos.

DK 141 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pažymėta, kad pagrindas taikyti DK 141 str. 3 d. nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo ar kitą šalių sutartą dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-82/2008; 3K-3-267/2008; 3K-3-365/2010 ir kt.), kad DK 141 str. 3 d. nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis, leidžia daryti išvadą, kad ši sankcija taikoma tik iki to momento, kai darbuotojui sumokama visa tai, kas turėjo būti išmokėta darbo santykių pasibaigimo dieną. Taigi DK 141 str. 3 d. numatytų sumų termino pradžios ir pabaigos skaičiavimas iš esmės yra susijęs su pagrindinės prievolės sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas tinkamu įvykdymu. Išieškotoja byloje teigia, kad 2013-08-07 pareiškėjo sumokėtą sumą įskaitė ne pagrindinei prievolei – darbo užmokesčiui, bet vidutiniam darbo užmokesčiui dengti, todėl priteistas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nėra sumokėta, kas pagrįstai leidžia skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaitymą. Su tokiais išieškotojos argumentais teismas nesutiko, pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad toks skaičiavimas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei DK 141 str. 3 d. tikslų ir paskirties. Pareiškėjas, atlikdamas 2013-08-07 mokėjimą, nurodė, jog mokama suma yra darbo užmokestis, tuo pareiškė valią sumokėti buvusiai darbuotojai jos atleidimo dieną nesumokėtą dalį sumos, susijusios su darbo santykiais (DK 186 str. 1 d.). Atsižvelgiant į darbo teisiniams santykiams taikomus principus, darbuotojui naudingesnių nuostatų taikymą (DK 10 str., 11 str.), galima teigti, jog darbuotojas, visų pirma, turi interesą gauti atlyginimą už atliktą darbą, kitas su darbu susijusias išmokas, kompensacijas, todėl darbdavio veiksmai pirmiau sumokant būtent šias sumas šį darbuotojo interesą atitinka, o darbo užmokesčio sumos įskaitymas į DK 141 str. 3 d. nustatytas sumas gali būti traktuojamas kaip nepagrįstas pasipelnymas darbdavio sąskaita. Darbo teisinių santykių specifika, darbo užmokesčio, kaip atlyginimo už atliktą darbą, pobūdis lemia, kad, esant situacijai, kai be darbo užmokesčio darbdavys privalo mokėti ir kitas mokėtinas sumas, kaip kad šiuo atveju tam tikras sumas už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju, darbdavio įmokos pirmiausia užskaitomos kaip darbo užmokestis, o ne kitoms mokėtinoms sumoms padengti, ir šiais atvejais CK 6.54 straipsnis, reglamentuojantis įmokų paskirstymą, netaikytinas. Priešingai, nei nurodoma J. G. atsiliepime į skundą, DK 207 str. 1 d. yra aiškinama kaip sukurianti darbdaviui pareigą pirma sumokėti darbo užmokestį, o delspinigiai turi būti sumokami kartu, juos apskaičiuojant iki tos sumokėjimo dienos, ir nereiškia pirmesnio delspinigių įskaitymo ar draudimo sumokėti tik darbo užmokestį. Pavėluotai darbdavio mokamos darbo užmokesčio sumos yra skiriamos pagrindinei darbdavio prievolei, numatytai DK 141 str. 1 d. (visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju) įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 141 str. 3 d. nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis išmokėti atleidimo dieną darbo užmokestis, įvertinus darbo teisiniuose santykiuose teikiamą prioritetą darbo užmokesčio mokėjimui, teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog 2013-08-07 sumokėjus Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistą 8163,17 Lt sumą, DK 141 str. 3 d. veikimas sustojo, todėl be vykdomu sprendimu priteisto 4906,75 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto iki 2013-07-25 (imtinai), pareiškėjas turi pareigą pagal DK 141 str. 3 d. mokėti vidutinį darbo užmokestį iki 2013-08-07.

Teismas padarė išvadą, kad antstolio veiksmai, apskaičiuojant išieškotinos sumos dydį ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti darbo dieną mokėjimo terminus bei paskirstant išieškotas lėšas pirma į vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, o ne į darbo užmokestį, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl pripažino neteisėtais, pareiškėjo skundą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė (suinteresuotas asmuo) J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skolininko UAB „Vilniaus dobilas“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti CK 6.54 str., pažeidė šią teisės normą, netinkamai ją išaiškindamas ir pritaikydamas. Darbo teisės normų pagrindu darbdaviui atsirandanti pareiga mokėti darbuotojui tiek darbo užmokestį, tiek ir bet kokias kitas su darbo santykiais susijusias išmokas – tai tokios pačios piniginės prievolės savo esme nesiskiriančios nuo piniginių prievolių, atsirandančių tiesiogiai civilinių įstatymų pagrindu, kuriomis atliekama ta pati mokėjimo (atlyginimo) funkcija. Todėl vadovaujantis įstatymo analogija darbo teisės normų pagrindu atsirandančių įmokų paskirstymo klausimui tiesiogiai taikytina būtent CK6.54 str. norma, nes tai yra vienintelė teisės norma, kuri reglamentuoja analogišką teisinį santykį. Argumentą, jog darbo teisės normų pagrindu atsirandančių įmokų paskirstymo klausimui yra taikytinos CK 6.54 str. nuostatos, papildomai patvirtina ir DK 207 str. 1 d. nuostata, šioje teisės normoje nustatytas draudimas darbdavio prievolę pirmiau padengti šalutinę, papildomą skolą ir tik po to – pagrindinę skolą. Akivaidu, jog tai visiškai atitinka CK 6.54 str. 3 ir 4 d. nuostatas pagal kurias įmokos pirmiau skiriamos netesyboms mokėti ir tik po to pagrindinės prievolės įvykdymui. DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką suma – tai piniginė prievolė, kuri atsiranda ir egzistuoja tik nutrūkus darbdavio ir darbuotojo darbo santykiams. Pagal kasacinio teismo praktiką darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė, todėl darbo santykiams nutrūkus, jiems nebetaikoma darbo teisė ir tokiais atvejais šalių turtiniams santykiams taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus. DK 141 str. 3 d. numatytas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką CK 6.54 str. 3 d. prasme yra pagal analogiją prilygintinas netesyboms, kuris yra padengtinas pirmiaus, nei pagrindinė skola. Tiek DK 141. str. 3 d. numatytas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, tiek CK 6.71 str. numatytos netesybos savo esme yra labai tarpusavyje panašūs. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas CK 6.54 str. taikymas DK 141 str. 3 d. numatytos piniginės prievolės atžvilgiu niekaip neprieštarauja DK 141 str. 3 d. nuostatos tikslams ir paskirčiai. Pažymėjo, jog darbo teisės normų pagrindu atsiradusios piniginės prievolės savo esme ir paskirtimi nesiskiria nuo piniginių prievolių, atsirandančių tiesiogiai civilinių įstatymų pagrindu, kuriomis atliekama ta pati mokėjimo funkcija. Pažymėjo ir tai, jog skolininkas mokėdamas įmokas, aiškiai neįvardino, kurį būtent darbo užmokestį jis norėtų padengti, todėl pareiškėjas jokios valios dėl konkrečiai mokamų sumų nepareiškė, o tiesiog dengė savo skolas turimas buvusiai darbuotojai. Kreditorius nebuvo informuotas apie kitokį įmokų paskirstymą, nei tai nustato CK 6.54 str. 1-4 d. nuostatos. Net ir tuo atveju, jei skolininko 2013-08-07 atliktas 8 163, 17 Lt mokėjimas būtų užskaitytas, kaip pagrindinės prievolės įvykdymas, o ne kaip vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką dengimas, skolininko skola išieškotojai 2013-12-11 dienai vis tiek sudarytų 19 272, 07 Lt, kadangi pagal sprendimo rezoliucinę dalį 163, 56 Lt suma skaičiuojama iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Vilniaus dobilas“ atsiliepimu prašo J. G. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog Darbo kodekso 141 str. 1 d. ir 3 d. reglamentavimas skirtas užtikrinti darbuotojo teisę ir teisėtą interesą gauti jam atleidimo dieną darbo teisinių santykių pagrindu atsiradusias sumas. Tai patvirtina tiek Darbo kodekso 302 str. 1 p., tiek Civilio proceso kodekso 282 str. 2 d. 2 p., - prie skubiai vykdytinų sprendimų ir nutarčių priskiriami sprendimai ir nutartys dėl darbo užmokesčio priteisimo. Be to darbdavio veiksmai, kuriais jis mokėtų pirma vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką reikštų pareigos sumokėti darbuotojui atleidimo dieną priklausančias sumas – nevykdymą t.y. tolesnį Darbo kodekso 141 str. pažeidimą ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityi laiką skaičiavimą. Pažymėjo, jog Darbo kodekso 207 str. 1 d. nekalbama apie darbdavio įmokų įskaitymą į delspinigius pirmiau už pagrindines prievoles ar draudimą atlikti bet kokius mokėjimus, nesumokant delspinigių. Priešingai toks reglamentavimas rodo, jog delspinigiams nėra teikiama pirmenybė kitų prievolių atžvilgiu. Vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, kuris yra tik darbo teisės kategorija, negali būti prilyginamas civiliniuose teisiniuose santykiuose taikomoms netesyboms. Pažymėjo, jog netesybos yra taikomos tik esant sutartiniams, o ne deliktiniams santykiams. Vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką atsiranda nepaisant darbdavio kaltės, jis išreiškiamas fiksuota vienos darbo dienos užmokesčio išraiška. Pažymėjo, jog pareiškėjas aiškiai išreiškė valią, jog mokėjimo pavedimai turi skirtingą paskirtį. 4 906, 75 Lt suma yra tas pats 163,56 Lt vidutinis darbo užmokestis tik suskaičiuotas už uždelstą atsiskaityti laiką iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Be to vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiavimas nuo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką reikštų ir dvigubą vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą, netoleruotiną dvigubų finansinių sankcijų taikymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjo UAB „Vilniaus dobilas“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų bei panaikino 2013-12-13 išieškotinų lėšų paskirstymo patvarkymą vykdomoje byloje Nr.0174/13/02165. Byloje nustatyta, jog antstolis D. K. 2013-11-15 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-25 sprendimą Nr. DGKS-2733 dėl 8163,17 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimo, 4906,75 Lt (neatskaičiavus mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir po 163,56 Lt (neatskaičiavus mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos išieškojimo iš skolininko UAB „Vilniaus dobilas“ išieškotojai J. G. (v.b.l. 1-4). Raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas skolininkui 2013-11-25 (v.b.l. 8-9, 103). Raginime nurodytas UAB „Vilniaus dobilas“ skolos dydis – 13069,92 Lt (8163,56 Lt + 4906,75 Lt) ir 13248,36 Lt (163,56 Lt x 81 d.d.). 2013-11-25 skolininkas pranešė antstoliui, jog išieškotojai J. G. 2013-08-07 sumokėjo 8163,17 Lt ir 2013-09-06 – 1500 Lt (v.b.l. 52). Iš J. G. 2013-11-12 prašymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą matyti, jog išieškotoja nenurodė antstoliui išieškotinos skolos sumos, nors dalį jos buvo gavusi iki kreipimosi į antstolį (v.b.l. 2). Civilinėje byloje pateikti rašytiniai dokumentai – 2013-08-07 mokėjimo nurodymo Nr. 371 ir 2013-09-06 mokėjimo nurodymo Nr. 611 kopijos, patvirtina, kad skolininkas 2013-08-07 į išieškotojos sąskaitą pervedė 8163,17 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį „darbo užmokestis“, 2013-09-06 pervedė 1500 Lt, nurodydamas paskirtį „įsiskolinimas“ (b. l. 16). Gavęs paminėtą informaciją, antstolis D. K. atliko skolos perskaičiavimą ir nurodė, kad 2013-12-11 pareiškėjo skola yra 19272,07 Lt, t.y. priteista bendra skola – 13069,92 Lt ir 15865,32 Lt (163,56 Lt x 97 d.d. nuo 2013-07-25 iki 2013-12-11), iš viso – 28935,24 Lt, sumokėta 9663,17 Lt, todėl likutis – 19 272, 07 Lt (b.l. 17-18, v.b.l. 67).

Nesutikdamas su tokiu paskaičiavimu, pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis šį skundą su vykdomąja byla persiuntė teismui. Skundžiama 2014-02-26 nutartimi teismas tenkino pareiškėjo skundą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog informacijos apie mokesčių atskaitymo apskaičiavimą neišsireikalavimas suponavo neteisingą išieškomos sumos apskaičiavimą elektroniniame laiške bei patvarkyme, nes antstolis nepagrįstai iš sumos su mokesčiais atėmė sumą be mokesčių. Teismas konstatavo, jog CK 6.54 str., reglamentuojantis įmokų paskirstymą, netaikytinas, o taikytina DK 207 str. 1 d., kurio pagrindu darbdavys turi pareigą pirma sumokėti darbo užmokestį, o delspinigiai turi būti sumokami kartu. Kitoks įmokų paskirstymas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei DK 141 str. 3 d. tikslų ir paskirties. Kaip matyti iš bylos, ginčas yra kilęs dėl išieškotinos sumos apskaičiavimo bei jos paskirstymo. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai netaikė CK 6.54 straipsnyje įtvirtintos įmokų paskirstymo tvarkos. Be to nurodė, jog pareiškėjas jokios valios dėl konkrečiai mokamų sumų nepareiškė. Pagal Darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį 163, 56 Lt suma skaičiuojama iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

Pažymėtina, jog apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo 2014-02-26 nutartį, atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, paneigiančių skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų, jog antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą neteisingai apskaičiavo J. G. išieškomą sumą ir vien ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą 2013-12-13 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą vykdomoje byloje t. y. apeliantė dėl šių teismo motyvų nepasisako ir jų neginčija. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2013-07-25 Darbo ginčų komisijos sprendimu apeliantei (darbuotojai) iš pareiškėjo (darbdavio) buvo priteista 8163, 17 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimas, 4 906, 75 Lt (neatskaičiavus mokesčių) vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką ir po 163, 56 Lt (neatskaičiavus mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos. Taigi darbo ginčų komisijos sprendime vidutinio darbo užmokesčio sumos nurodytos neišskaičius privalomų mokesčių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstoliui neišsireikalavus informacijos apie mokesčių atskaitymo apskaičiavimą suponavo neteisingą išieškomos sumos apskaičiavimą patvarkyme, t.y. antstolis nepagrįstai iš sumos su mokesčiais atėmė skolininko sumokėtą sumą be mokesčių. Todėl kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu LR DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o 3 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Formuodamas teismų praktiką dėl LR DK 141 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra - tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-305/2009). Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos įmokos mokamos egzistuojant būtent darbo teisiniams santykiams, kurie savo specifika skiriasi nuo sutartinių civilinių santykių. Todėl šių aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CK 6.54 str. reglamentuojantis įmokų paskirstymą netaikomas.

Minėta, jog Darbo ginčo komisija išieškotojai priteisė iš UAB „Vilniaus dobilas“ dviejų rūšių sumas: 8 163, 17 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką 4 906, 75 Lt ir 163, 56 Lt už kiekvieną darbo dieną. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai – 2013-08-07 mokėjimo nurodymo Nr. 371 kopija, patvirtina, kad skolininkas 2013-08-07 į išieškotojos sąskaitą pervedė 8 163, 17 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį „darbo užmokestis“, 2013-09-06 pervedė 1 500 Lt, nurodydamas paskirtį „įsiskolinimas“ (b. l. 16). Pareiškėjas mokėjimo pavedimuose nurodydamas pavedimų paskirtį aiškiai išreiškė savo valią dėl mokėjimo pavedimų skirtingos paskirties, įvardijo, kurį būtent darbo užmokestį jis dengia. Todėl pirmuoju pavedimu pervedant išieškotojai Darbo ginčo komisijos priteistą 8 163,17 Lt tikslią sumą ir nurodant pavedimo paskirtį „darbo užmokestis“, nebuvo pagrindo apeliantei spręsti, jog šiuo pavedimu jai pervedamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, o ne darbo užmokesčio įsiskolinimas. Taigi apeliantės argumentai, jog pareiškėjas jokios savo valios dėl konkrečiai mokamų sumų nepareiškė, neįvardijo, kurį darbo užmokestį jis norėtų padengti, atmestini, kaip nepagrįsti.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog ir tuo atveju, jei skolininko 2013-08-07 atliktas mokėjimas būtų užskaitytas, kaip pagrindinės prievolės įvykdymas, o ne kaip vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką dengimas, skolininko skola išieškotojai 2013-12-11 dienai vis tiek sudarytų 19 272, 07 Lt, kadangi pagal sprendimo rezoliucinę dalį 163, 56 Lt suma skaičiuojama iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, jog pagrindinės prievolės visiškas įvykdymas buvo pagrindas nutraukti 163, 56 Lt dydžio vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną skaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks argumentas nėra pagrįstas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Darbo kodekso 141 str. 3 d. nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis išmokėti atleidimo dieną darbo užmokestis. 2013-08-07 sumokėjus Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistą 8 163, 17 Lt sumą, DK 141 str. 3 d. veikimas sustoja, todėl be vykdomu sprendimu priteisto 4 906, 75 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, apskaičiuoto iki 2013-07-25 (imtinai), pareiškėjas turi pareigą pagal DK 141 str. 3 d. mokėti vidutinį darbo užmokestį iki 2013-08-07.

Kiti atskirajame skunde nurodyti apeliantės motyvai įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliantės atskirasis skundas atmestas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti 1 915, 94 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Išlaidų advokato, advokato pagalbai apmokėti dydį reglamentuoja CPK 98 str. bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos. Pažymėtina, jog išlaidų, advokato pagalbai apmokėti dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtus kriterijus ir Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą teikiant aukščiau nurodytas paslaugas, taip pat būtinybę sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais (Rekomendacijų 11 punktas) 800 Lt suma už advokato paslaugas šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo UAB „Vilniaus dobilas“ (į. k. 186002035) naudai 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė