Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2013-11-28 · Civilinė byla Nr. 2A-775-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2013-11-28Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-10-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-28
Bylos Nr.
2A-775-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02935-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
Ieškovas
W. M. M.
Atsakovas
I. R.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 775 - 252 - 2013

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02935-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.3; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,dalyvaujant ieškovo W. M. M. atstovui advokatui I. T.,atsakovei I. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo W. M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-452-2013 pagal ieškovo W. M. M. ieškinį atsakovei I. R., institucijai, teikiančiai išvadą, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, sutikslinęs ieškinį, prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: 1. Tėvas W. M. M. bendrauja su vaiku J. D. R. M. kiekvienais metais iki vaiko pilnametystės laikotarpiais nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d. vaikui atvykstant pas tėvą į Jungtinę Karalystę. 2. Motina I. R. turi užtikrinti vaiko atvykimą į Jungtinę Karalystę šios tvarkos 1 p. numatytam bendravimui, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 d. Vaiko ir tėvo bendravimas prasideda tėvo ir motinos sutartoje vietoje Jungtinėje Karalystėje, o jei dėl tokios vietos nesusitariama – Londono Lutono oro uoste. Tėvas užtikrina vaiko grįžimą į Lietuvos Respubliką ne vėliau kaip iki liepos 31 d. ir perduoda jį motinai šalių sutartoje vietoje, o šalims nesusitarus – Rygos oro uoste. 3. Tėvas apmoka vaiko kelionės išlaidas į Jungtinę Karalystę ir atgal. Iki vaikas sulauks 14 metų, tėvas apmoka ir motinos ar vieno iš asmenų lydinčių vaiką kelionės išlaidas iki Jungtinės Karalystės ir atgal pagal pateiktus dokumentus, tačiau šios išlaidos bendrai paėmus vieną kartą negali viršyti 1 000 Lt. Tėvas nemoka motinos ar kitų asmenų gyvenamosios vietos nuomos ir kitų išlaidų, susijusių su bendravimo su vaiku užtikrinimu. 4. Tėvas taip pat bendrauja su vaiku: 4.1. Nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. sausio 7 d.; 4.2. Nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 7 d.; 4.3 Nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 7 d.; 4.4. Nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. sausio 7 d.; 4.5. Nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. sausio 7 d.; 5. Tėvo bendravimui su vaiku pagal šios tvarkos 4 p. mutatis mutandis taikomi šios tvarkos 2 p. ir 3 p. 6. Tėvas bendrauja su vaiku per vaiko pavasario ir rudens atostogas. Šiuo laikotarpiu tėvas turi teisę paimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos iki 7 parų ir su vaiku būti jo pasirinktoje vietoje Lietuvos Respublikos arba Latvijos Respublikos teritorijoje. Jeigu vaikui nepriklauso rudens ir/ar pavasario atostogos, tėvas su vaiku bendrauja nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 7 d. ir nuo balandžio 1 d. iki balandžio 7 d. 7. Visais šioje tvarkoje numatytais atvejais tėvas su vaiku bendrauja nedalyvaujant motinai. 8. Motina raštu informuoja tėvą per 3 dienas, jeigu vaikui atsiranda sveikatos problemų ir/ar taikomas ambulatorinis ar stacionarus gydymas.

Nurodė, kad iki 2008 m. gruodžio 23 d. ieškovas ir atsakovė gyveno Jungtinėje Karalystėje, o nuo 2009 m. kovo mėn. gyveno Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje šalims gimė sūnus J. - D. R. - M. Su atsakove vedė bendrą ūkį, kartu prižiūrėjo ir auklėjo savo sūnų. Pablogėjus ieškovo sveikatai, ieškovas vienas išvyko gydytis į Jungtinę Karalystę, nes atsakovė atsisakė vykti kartu. Atsakovei likus gyventi su vaiku Lietuvoje, 2010-09-28 Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimu iš ieškovo priteisė nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą. Atsakovė daugiau kaip du metus trukdo ieškovui bendrauti su savo sūnumi, neteikia jokios informacijos apie jį, neleidžia su juo susitikti, ignoruoja telefonų skambučius ir SMS žinutes. Dėl bendravimo su vaiku gražiuoju su atsakove susitarti nepavyko.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė W. M. M. bendravimo su jo sūnumi J. - D. R. – M. tvarką:

- iki 2013 metų gruodžio 31 d. tėvas gali netrukdomai bendrauti su vaiku kitoje valstybėje tik dalyvaujant vaiko mamai (ieškovei). Tuo atveju, jeigu tėvas atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip vienos savaitės laikotarpiui, vaikas praleidžia (gyvena) su tėvu jo gyvenamojoje vietoje;

- motina įpareigojama netrukdyti tėvui ir sūnui netrukdomai bendrauti telefonu ir internetu bei kasmet, pradedant nuo 2014 metų, išleisti J. - D. R. – M. pas tėvą, atsižvelgiant į paties vaiko norą, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventėms (poriniais kalendoriniais metais – pas tėvą, neporiniais – pas motiną), vaiko pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje;

- visais atvejais tėvas, ketindamas atvykti į Lietuvą ir turėdamas tikslą bendrauti su vaiku, privalo prieš 5 dienas pranešti apie savo atvykimą ir išvykimą;

- tėvas, norėdamas pasiimti vaiką su savimi į kitą šalį, privalo prieš 2 savaites informuoti apie tai vaiko motiną raštu;

- ieškovas vaiką paima ir grąžina į I. R. gyvenamąją vietą;

- vaiko kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis;

- esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalių sutarimu gali būti keičiama nustatyta bendravimo tvarka.

Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų J. - D. R. – M., gimusį (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija, kurio tėvas W. M. M.. 2004 m. gruodžio 15 d. Linkolno grafystės teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su motina I. R.. 2010-09-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo priteistas materialinis išlaikymas sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė su sūnumi gyvena pas atsakovės mamą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. J. - D. R. – M. turi lengvą neįgalumą. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir šalių paaiškinimai sudaro pagrindą teismui nustatyti, kad iki 2013 metų pabaigos bendravimas galimas neišvykstant vaikui į kitą šalį be motinos, tačiau suteikiant ilgesnį bendravimo laikotarpį tėvui esant Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu, abu tėvai privalo siekti, kad vaikas patirtų kuo mažiau streso, adaptacijos sunkumų, todėl turi teisę pasinaudoti psichologo konsultacijomis, stengtis neįtraukti vaiko į suaugusiųjų konfliktus. Tam, kad šalys ir vaikas išvengtų nesusipratimų, teismas laikė, jog tikslinga nustatyti protingą laikotarpį, per kurį ieškovas informuotų atsakovę apie savo atvykimą į Lietuvą ir ketinimą išvykti į kitą šalį. Abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaiku, todėl kelionės išlaidas jie taip pat turi dengti lygiomis dalimis. Teismo nuomone, nustatoma ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai J. D. R. M. teises ir teisėtus interesus bei ieškovo teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaiku tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir nustatyto ieškovo bendravimo su jo sūnumi 2 punktą išdėstyti taip: motina įpareigojama netrukdyti tėvui ir sūnui bendrauti telefonu ir internetu bei kasmet, pradedant nuo 2014 m., išleisti J. – D. R. – M. pas tėvą Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventėmis (poriniai kalendoriniais metais – pas tėvą, neporiniais – pas motiną), vaiko pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 4 518,89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas, sprendime nurodydamas, jog atsakovė privalo išleisti vaiką pas ieškovą atsižvelgiant į paties vaiko norą, iš esmės pažeidė CPK 267 str. draudimą priimti sąlyginius sprendimus, t. y. tokius sprendimus, kurių vykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo. Šiuo atveju teismas susiejo motinos pareigą išleisti sūnų pas tėvą su sąlyga – paties vaiko noru. Neaišku, kas turės teisę ir pareigą nustatinėti ir vertinti tokį vaiko norą ar nenorą, tuo labiau, kad nepilnamečio emocinei būsenai įtakos turi su juo šiuo metu gyvenantys asmenys. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė ieškovo naudai priteisti iš atsakovės 4 518,89 Lt bylinėjimosi išlaidų (lėktuvų bilietai, nakvynės išlaidos, negautas darbo užmokestis). Visos šios išlaidos buvo būtinos tam, kad jis galėtų tinkamai dalyvauti procese ir ginti savo interesus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas apeliacinį skundą palaikė. Jei teismas nuspręstų peržengti skundo ribas, prašė pagerinti ieškovo padėtį labiau nei buvo prašoma apeliaciniame skunde. Paaiškino, kad ieškovo prieš atsakovę naudoto smurto aplinkybes turi įrodinėti atsakovė. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė, todėl laikytina, jog tokios aplinkybės neįrodytos ir jos neegzistuoja. Ieškovas su vaiku Lietuvoje apsistotų adresu (duomenys neskelbtini). Namo savininkė su tuo sutinka. Taip pat apeliantas norėtų vaiką vežtis į Latviją, kur yra sudaręs santuoką su L. E..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė teisiškai reikšmingą faktą – vaiko norą ir pažiūras, jo prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, atsižvelgė į jo sveikatos ir psichologinį stovį. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad vaikas turi ligą, todėl į jo norus atsižvelgti būtina. Sūnus su tėčiu bendrauti nori, bet nesutinka išvažiuoti iš namų nakčiai. Ji pati ieškovo bijo, nes jis grasina telefonu. Kad ieškovas jos atžvilgiu vartojo smurtą patvirtina teismo sprendimas, nes po eilinio smurto ji su vaiku buvo institucijos, kuri Anglijoje rūpinasi motinomis su vaikais, kai jie patiria smurtą, patalpinta bute ir tada advokatas sutvarkė visus dokumentus, dėl sūnaus gyvenamosios vietos. Ji būdavo nuvežama į teismą su apsauga ir parvežama atgal.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo W. M. M. apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 2013-10-08 nutartimi Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka pagal ieškovo pateiktą apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, turinčiu lengvą neįgalumo lygį, gindamas nepilnamečio vaiko teises ir interesus, sprendė, jog yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, kad būtų tinkamai apsaugoti vaiko interesai ir nepažeistos jo teisės bei nepadaryta žala jo vystymuisi bei sveikatai. Apie tai proceso dalyviai buvo informuoti (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 str.), visiškai nevertino Lincoln grafystės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatytos aplinkybės dėl smurto naudojimo atsakovės atžvilgiu bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kaip matyti, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamosios sprendimo dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-09-21 nutarimu byloje Nr. 35/03-11/06 yra išaiškinęs, kad teismo priimamas baigiamasis aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas ir į tai, jog vaikas yra aštuonerių metų amžiaus, prisirišęs prie mamos, sprendė, kad staigus išsiskyrimas su mama ilgesniam laikotarpiui, kelionės į kitą šalį, gali sukelti psichologinį nestabilumą, todėl jam reikalingas adaptacinis laikotarpis. Tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje dalyje atitinkamais laikotarpiais jau nustatomas netrukdomas tėvo bendravimas su vaiku ir kitoje valstybėje. Pažymėtina, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.). Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, iš esmės rėmėsi tik paminėtomis principinėmis nuostatomis, jog negyvenantis kartu su vaiku tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tačiau teismas, nustatydamas maksimalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, iš esmės visiškai nesiaiškino, ar ieškovo pasiūlyta tvarka atitinka vaiko interesus, ar dėl vaiko amžiaus ir jo sveikatos būklės realiai bus galima įgyvendinti priimtą teismo sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma tiesiogiai kartu su nacionaliniais įstatymais, reguliuojančiais ginčo santykius (Konstitucijos 138 str. 3 d.). Šios Konvencijos 3 straipsnis įpareigoja visas institucijas, taip pat ir teismus, veikti išimtinai vaiko interesais. Konvencijos 12 straipsnis numato, jog vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Lietuvos Respublikos CK 3.177 str. taip pat įtvirtina nuostatą, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Šioje byloje yra itin svarbi aplinkybė, jog šalių nepilnamečiui vaikui J. D. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas, dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (t. 2, b. l. 5-9). Iš 2013 m. vasario 26 d. – kovo 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados (t. 2, b. l. 66-70), akivaizdu, jog tiriamojo vaiko protinio išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai atitinka truputį žemesnius nei vidutiniai intelektinius gebėjimus; jo dėmesio sukaupimo ir išlaikymo galimybės ribotos, priklauso nuo veiklos, išreikšti sunkumai dalyvaujant pokalbyje, vykdant nurodymus, jei reikia ilgesnį laiką išbūti ties viena veikla; tiriamajam dar sunku visapusiškai teisingai suprasti ir kritiškai įvertinti sudėtingesnį kitų asmenų elgesį, prognozuoti įvykių eigą, numatyti tolimąsias įvykių pasekmes; jam nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti, sudėtingesnėse, jam nesuprantamose situacijose jis gali lengviau pasiduoti jam reikšmingų asmenų įtaigai; tuo remiantis, tiriamasis dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su ginčo šalimis nustatymo tvarkos; tiriamasis teigia mylintis abu tėvus, norintis bendrauti su tėvu, tačiau nenorintis vykti į kitą šalį jo aplankyti; tiriamojo pateikiami argumentai neatitinka tiriamojo amžiaus, protinio išsivystymo bei sudėtingų situacijų suvokimo lygio; priešingai, jo pateikiami atsakymai atspindi suaugusiųjų konfliktinės situacijos niuansus, jų baimes, reiškiamą pyktį vienas kito atžvilgiu. Ekspertų komisija padarė išvadą, jog tiriamojo žodžiams, emocinei būsenai (baimė, kad jis bus išvežtas amžiams, nerimui dėl tėvų tarpusavio nesutarimų) įtakos turi su juo gyvenantys asmenys. Duomenys rodo, jog tiek motina, tiek tėvas tiriamajam yra reikšmingi asmenys, tačiau dėl reto fizinio kontakto, betarpiško bendravimo su tėvu trūkumo tiriamoje būsenoje stebimas sumišimas, pasimetimas, nežinojimas, kaip elgtis šiame santykyje, todėl reikalingas papildomas laikas, kad vaikas priprastų prie tėvo buvimo šalia, nurimtų, imtų geriau kaupti dėmesį, tikslingiau dalyvautų bendroje veikloje. Remiantis šiais rezultatais, tiriamojo išvykimas iš pastovios gyvenamos vietos yra galimas, jei abi šalys jį tinkamai tam paruoštų: tiriamajam svarbu jausti kuo mažiau nerimo, baimės dėl to, jog jis terminuotam laikui skiriasi su motina, o tėvui svarbu sukurti tokias vaiko sutikimo sąlygas, jog, ilgą laiką nebuvęs kitoje aplinkoje, vaikas jaustųsi saugiai, patirtų kuo mažiau adaptacijos sunkumų. Siekiant įvykdyti šias sąlygas, rekomenduojamos psichologo konsultacijos abiem šalims. Atkreiptinas dėmesys, jog ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ekspertų poziciją, nurodydama, jog atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra labai prisirišęs prie mamos, be jos neužmiega, vaikui gali būti per didelė trauma staiga išvažiuoti pas tėtį bei likti nakčiai ar dviem. Šios pozicijos viso teisminio proceso metu laikėsi ir atsakovė I. R., teigdama, jog vaikas nori važiuoti pas tėvą, tačiau nori miegoti namuose. Kaip minėta, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įpareigoja visas institucijas, taip pat ir teismus, veikti išimtinai vaiko interesais (Konvencijos 3 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes – specialistų – profesionalų išvadas/rekomendacijas, paties vaiko, kaip asmenybės, susiformavimo ir gebėjimo išreikšti savo norus faktinę situaciją, priešingai pirmosios instancijos teismo nustatytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, akivaizdu, jog tėvas W. M. M. šiai dienai išsivežti vaiko iš Lietuvos negali. Ekspertų aiškiai pasisakyta, kad vaiko išvykimas galimas tik tinkamai jį tam paruošus, tam rekomenduojama psichologo pagalba bei laikas.

Vertinant byloje esančių duomenų visumą, svarbus yra Lincoln grafystės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimas (t. 2, b. l. 14-19), dėl kurio pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė. Teismas sprendimu vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina I. R., taip pat suteikė leidimą išgabenti vaiką už Anglijos ir Velso jurisdikcijos ribų ir nustatė ieškovo bendravimo tvarką, nurodydamas, kad ieškovas gali gauti tik informaciją apie vaiko raidą. Matyti, jog atsakovas (ginčo byloje – ieškovas) W. M. M. yra oficialiai pasižadėjęs negrasinti ir nenaudoti smurto prieš I. R., neduoti nurodymų, neskatinti ir jokiu kitu būdu neįtakoti jokio kito asmens, kad šis naudotų ar grasintų naudoti smurtą prieš vaiko motiną, nebauginti ir nevarginti I. R. bei nepriekabiauti prie jos, neskatinti ir jokiu kitu būdu neįtakoti kito asmens to daryti. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi (t. 2, b. l. 206-207) įpareigojo ieškovą pateikti savo paaiškinimus dėl Lincoln grafystės teismo sprendimo, taip pateikti įrodymus, kad išnyko ar pasikeitė aplinkybės dėl smurto naudojimo atsakovės atžvilgiu. Apeliantas, išskyrus rašytinius paaiškinimus, kitokių įrodymų dėl pasikeitusių aplinkybių, dėl negrasinimo, nevartojamo smurto ir panašiai teismui nepateikė. Teisėjų kolegija kritiškai vertina W. M. M. pateiktus teismui paaiškinimus apie tai, kad Lincoln grafystės teismas, nagrinėdamas bylą dėl vaiko J. D. R. M. gyvenamosios vietos nustatymo, neva tik prevenciškai pareikalavo, jog ieškovas oficialiai pasižadėtų nenaudoti smurto, negrasinti ir panašiai atsakovės I. R. atžvilgiu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė I. R. patvirtino priešingas aplinkybes, paaiškindama, jog ieškovas ją terorizuoja jau 4 metus, tris kartus buvo išėjusi iš namų su vaiku dėl smurto, bet grįždavo pažadėjus ieškovui pasitaisyti, be to, ieškovas grasino, kad išsiveš vaiką, šiuo metu ieškovas grasina telefonu, todėl atsakovė jo bijo. Taip pat atsakovė patvirtino, kad jai teko bendrauti su dabartine ieškovo žmona ir jai pasirodė, kad ji yra gera moteris, kuri pasirūpintų jos sūnumi jei bendrautų kartu su ieškovu, todėl ateityje, vaikui pripratus, ji neprieštarautų, kad sūnus būtų bendravimo laikui išvykęs į Angliją, tačiau ji nesutinka apmokėti sūnaus kelionės išlaidų, nes dirba mažai apmokamą darbą ir tam neturi lėšų. Be to, pati vykti kartu su sūnumi į Angliją negali, nes dirba ir neturi tiek laisvo laiko, kai sūnui būna atostogos ar kaip ieškovas nori.

Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovė I. R. su vaiku gyvena Lietuvoje ir vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, ieškovas W. M. M. gali prašyti bendravimo su vaiku tik Lietuvos valstybėje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovas nereiškė ieškinio dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir nepateikė įrodymų, kad yra pasikeitusi situacija po Lincoln grafystės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo, tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovas yra vedęs, turi sutuoktinę, kad atsakovė sutinka, jog ieškovas bendrautų su sūnumi, kad vaikas yra paaugęs, pradėjo lankyti mokyklą, todėl aplinkybės iš dalies pasikeitė ir praplėsti bendravimo tvarką yra pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs ieškovo atstovo bei atsakovės paaiškinimų, susipažinęs su ieškovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui bei pateiktais duomenimis, kur ieškovas gyvens atvykęs į Lietuvą laiko, jog šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai geriausiai bus užtikrinti nustačius tokią ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką: tėvui atvykus į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip vienos savaitės laikotarpiui, vaikas praleidžia (gyvena) su tėvu jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, tam kad galima būtų užtikrinti vaiko grąžinimą motinai I. R. nakčiai, kilus vaiko baimėms ar vaikui kitaip reaguojant į aplinkybę, kad reikia miegoti kitoje vietoje; pradedant nuo 2014 metų vaikas su tėvu leidžia Šv. Velykas (dvi dienos), Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) (poriniais kalendoriniais metais – pas tėvą, neporiniais – pas motiną) bei pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų Lietuvos Respublikoje; motina įpareigojama netrukdyti tėvui ir sūnui netrukdomai bendrauti telefonu ir internetu bei kitomis komunikacijos priemonėmis; visais atvejais tėvas, ketindamas atvykti į Lietuvą ir turėdamas tikslą bendrauti su vaiku, privalo prieš 5 dienas pranešti atsakovei apie savo atvykimą ir išvykimą; ieškovas nepilnametį vaiką paima ir grąžina į I. R. gyvenamąją vietą; esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalių bendru sutarimu gali būti keičiama nustatyta bendravimo tvarka. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustačius tokią ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, visų pirma, bus užtikrinta netrukdoma šalių nepilnamečio vaiko teisė tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su ieškovu ir atitinkamai ieškovo teisė dalyvauti jį auklėjant. Tokia bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei ieškovo W. M. M. teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaiku tvarka.

Pažymėtina, jog šiame vaiko gyvenimo etape jo raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas. Mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa ir tai nėra asmenų lyčių lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas, o tik geriau užtikrinami vaiko interesai. Tuo tarpu išvežus J. D. R. M. pas tėvą į kitą šalį, jis patektų į jam nežinomą aplinką, kas gali turėti tiesioginės įtakos vaiko sveikatos stoviui, be to, kaip apeliacinės instancijos teismas nurodė aukščiau, esant galiojančiam Lincoln grafystės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimui, toks bendravimas kokio prašo ieškovas, prieštarautų minėto sprendimo dvasiai, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad išnyko smurto grėsmės (fizinio ar psihologinio). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visus ateityje galinčius iškilti klausimus su nepilnamečio vaiko auklėjimu, jo poreikiais ar interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi bendradarbiavimo ir prioriteto vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Ką patvirtina ir atsakovės paaiškinimai: ji neprieštarauja jokiam bendravimui su tėvu, neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su tėvu ne tik Lietuvoje, bet išvažiuotų pas jį atostogų metu, mano, netgi vaikui naudinga gyventi Anglijoje.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovo W. M. M. ieškinys yra patenkintas 50 procentų. Todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės I. R. į valstybės biudžetą priteistinos 50 procentų bylinėjimosi išlaidos: 250,50 Lt išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti, 331 Lt išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, 21,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 1, 30, t. 2, b. l. 1, 49, 82, 100). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“. Kadangi apeliacinis skundas iš esmės yra atmetamas, todėl nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei už antrinę teisinę pagalbą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo priteisti ieškovo naudai jo patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų (1 606 Lt už kelionę lėktuvu, 720 Lt gyvenamosios vietos išlaidų, 2 192,89 Lt negauto darbo užmokesčio), viso 4 518,89 Lt. Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, numatytos CPK 88 str., gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Teismo vertinimu, apeliaciniu skundu prašomos priteisti pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos nepriskiriamos prie būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų CPK 88 str. numatyta tvarka, todėl skundas šioje dalyje taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti W. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su jo sūnumi J. - D. R. – M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką taip:

- tėvui atvykus į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip vienos savaitės laikotarpiui, vaikas praleidžia (gyvena) su tėvu jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, tam kad galima būtų užtikrinti vaiko grąžinimą motinai nakčiai, kilus vaiko baimėms ar vaikui kitaip reaguojant į aplinkybę, kad reikia miegoti kitoje vietoje;

- pradedant nuo 2014 metų vaikas kartu su tėvu Lietuvos Respublikoje leidžia Šv. Velykas (dvi dienos), Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) (poriniais kalendoriniais metais – pas tėvą, neporiniais – pas motiną) bei pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų;

- visais atvejais tėvas, ketindamas atvykti į Lietuvą ir turėdamas tikslą bendrauti su vaiku, privalo prieš 5 dienas pranešti atsakovei I. R. apie savo atvykimą ir išvykimą;

- motina netrukdo tėvui ir sūnui bendrauti telefonu ir internetu bei kitomis komunikacijos priemonėmis;

- ieškovas nepilnametį vaiką paima ir grąžina į I. R. gyvenamąją vietą;

- esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, bendru šalių sutarimu nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 250,50 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 50 ct) išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630), 331,00 Lt (tris šimtus trisdešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, bei 21,12 Lt (dvidešimt vieną litą ir 12 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660), valstybei.

Teisėjai Birutė JonaitienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė