- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2-775-1102/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15961-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, M. B.
- Advokatai
- Sigitas Židonis
nedalyvaujant tretiesiems asmenims, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui (apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B. ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei L. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, M. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. B. (toliau – ir atsakovas) prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, nenurodant dėl kurio kaltės; nustatyti dviejų nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę ir nustatyti, kad mokėjimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis priteisti (duomenys neskelbtini) šalių valdomą žemės sklypą bei jame esančius statinius (jų dalis), taip pat ieškovei priteisti lengvąjį automobilį VW CADDY, o atsakovui automobilinę priekabą Syland NP1. Nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: a) tėvas bendrauja su nepilnametėmis dukromis kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas jas penktadienį iš darželio/mokyklos (jei tomis dienomis nepilnametės dukros neina į darželį/mokyklą tai tėvas jas pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 18 val. iki 18.30 val.) ir grąžina jas sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą nuo 17 val. iki 17.30 val.; b) tėvas bendrauja su nepilnametėmis dukromis kiekvieno mėnesio savaitės darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas jas nustatytą darbo dieną iš darželio ar mokyklos ir grąžindamas jas į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną nuo 20 val. iki 20.30 val.; c) jei nustatytomis dienomis vaikai neina į darželį ar mokyklą, tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 18 val. iki 18.30 val. ir grąžina juos į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą nuo 20 val. iki 20.30 val. išskyrus tuos atvejus, kai vaikai serga; d) bendravimo tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis netaikoma bendravimui švenčių dienomis, tėvo dieną, motinos dieną, tėvų ir vaiko gimtadienių dienomis, vaiko tėvų atostogų su vaiku metu; e) Kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su vaikais atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ar du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina el. paštu ar sms žinute likus ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios; f) bendravimo tvarką švenčių dienomis, tėvo dieną, motinos dieną, tėvų ir vaikų gimtadienių dienomis šalys kiekvienu konkrečiu atveju suderina el. paštu ar sms žinute likus ne mažiau kaip prieš 7 dienas. Ieškovė prašė nustatyti uzufruktą ir palikti ją gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol jaunesnioji dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės. Po santuokos nutraukimo prašė ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę, o atsakovui palikti turimą pavardę. Prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog gyvenant santuokoje iš pradžių nesutarimai šeimoje būdavo trumpalaikiai, neesminiai, ypatingo charakterių skirtumo nebuvo. Vėliau, 2016 metų rugsėjo-spalio mėnesį atsakovas pasirinko kitokį gyvenimo būdą – pradėjo domėtis veganizmu, susidomėjo kitu tikėjimu, pradėjo bendrauti su ne visiškai tradicinę gyvenseną propaguojančiais asmenimis. Nurodė, jog atsakovas palaipsniui pradėjo tolti nuo šeimos, šeimos rūpesčiai atsakovui tapo antraeiliai, dėl ko pradėjo skirtis požiūris į daugelį dalykų. 2017 m. birželio mėnesį atsakovas paliko šeimą ir persikraustė gyventi pas savo tėvus. Atsakovas savo noru nutraukė darbo santykius. Ieškovė nurodė, kad jai vienai teko rūpintis vaikų auginimu, ūkio darbais, prižiūrėti namus. Ieškovė teigė, jog siūlė atsakovui santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau negavo jokio konkretaus atsakymo. Nurodė, jog nuo 2017 metų abi dukros gyvena kartu su ieškove. Vyresnioji dukra K. B. pageidauja gyventi su motina, ją ir jaunesniąją seserį G. B. sieja tamprus tarpusavio ryšys. Ieškovės nuomone, nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Nurodė, jog abiejų dukrų paruošimas darželiui-mokslo metams, mokestis už būrelius, maitinimas mokykloje, kišenpinigiai, profilaktiniai sveikatos patikrinimai, maistas, drabužiai, avalynė, kirpykla, kuklios gimtadienių šventės bei kitos būtinos išlaidos kainuoja apie 600 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui per mėnesį turi skirti po 300 Eur. Dėl transporto priemonių paaiškino, kad ieškovė kitos transporto priemonės neturi, o atsakovo vardu registruotu automobiliu vežioja dukras, todėl santuokoje įgytą automobilį prašo priteisti ieškovei, o automobilio priekabą – atsakovui. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera (pajamos per mėnesį apie 1000 Eur), be to, kartu su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių padalijimo principo ir kompensacijos, susijusios su turto padalijimu iš ieškovės nepriteisti. Paaiškino, kad jokios kitos gyvenamosios patalpos neturi, todėl nutraukus santuoką neturės galimybės persikraustyti į kitą būstą (el. b. T. I, psl. 1-8).
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. teikė atsiliepimą, taip pat priešieškinį, nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę jos nuožiūra, atsakovui – jo pavardę; nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą kartu su jų motina; nustatyti, kad ieškovė įsipareigoja mokėti už visas komunalines paslaugas (faktinius kaštus), kurios yra tiekiamos į gyvenamą namą adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant elektros energijos, gamtinių dujų tiekimą – pagal skaitiklių parodymus, kitas eksploatacines paslaugas (už internetą, mišrių komunalinių atliekų išvežimą, vietinių kanalizuojamų nuotekų išvežimą ir kt.), pagal įmonių, kurios teikia minėtas paslaugas, pateiktas sąskaitas, mokėjimus atliekant į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), abiejų šalių suderintais apmokėjimo už paslaugas terminais; priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų naudai išlaikymą iki jų pilnametystės po 200 Eur kiekvienai periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašė nustatyti tokią bendravimo atsakovo su vaikais tvarką: a) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas jas penktadienį iš darželio/mokyklos (jei tomis dienomis nepilnametės dukros neina į darželį/mokyklą tai tėvas jas pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 16 val. iki 16:30 val.) ir grąžina jas sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą nuo 18 val. iki 18:30 val.; b) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvieno mėnesio savaitės darbo dienomis antradienį ir trečiadienį, pasiimdamas jas antradienį iš darželio ar mokyklos ir grąžindamas jas ketvirtadienį ryte į darželį ar mokyklą; c) bendravimo tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis netaikoma bendravimui švenčių dienomis, tėvo dieną, motinos dieną, tėvų ir vaiko gimtadienių dienomis, vaiko tėvų atostogų su vaiku metu. Jeigu bendravimo su vaikais savaitgalis sutampa su šventinėmis dienomis, tai kompensuojamas kitas savaitgalis; d) Tėvas turi teisę praleisti su vaikais atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, o kitus kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką informuoja ei. paštu ar sms žinute likus ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios; e) bendravimo tvarką švenčių dienomis, tėvo dieną, motinos dieną, tėvų ir vaikų gimtadienių dienomis šalys kiekvienu konkrečiu atveju informuoja el. paštu ar sms žinute likus ne mažiau nei 7 dienas; f) tėvas apie negalėjimą bendrauti su vaikais nustatytu laiku privalo informuoti ieškovę likus iki bendravimo pradžios 1 dienai. Prašė atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti visą šalių bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti automobilį, jam – priekabą, taip pat nustatyti, jog atsakovas už jam paliekamą santuokoje įgytą didesnę bendro turto dalį turi išmokėti ieškovei 3250,25 Eur piniginę kompensaciją išsimokėtinai per vienerius metus nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Prašė jam priteisti iš ieškovės 2647,16 Eur dydžio kompensaciją už iki 2019 m. lapkričio 30 d. jo apmokėtas namo išlaikymo išlaidas ir mobiliojo telefoninio ryšio paslaugas iš atsakovo asmeninių lėšų, nustatant, kad piniginę kompensaciją ieškovė atsakovui išmoka per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovas nurodė sutinkantis, kad santuoka tarp šalių būtų nutraukta, taip pat neprieštaravo, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, sutiko, kad ieškovei būtų nustatyta uzufrukto teisė naudotis gyvenamuoju namu, tačiau nurodė, kad ieškovė turi mokėti visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Dėl bendravimo tvarkos teigė, kad ieškovės prašoma bendravimo su vaikais tvarka, neatitinka realios situacijos, kadangi šalių dukra K. B. yra (duomenys neskelbtini) metų ir ji ne visada pageidauja bendrauti su tėvu, todėl siekiant išvengti ginčų bei traktavimo, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo, tikslingiau, nustatant bendravimo tvarką, nurodyti, kad R. B. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis, taip pat numatyti, kad atsakovas privalo informuoti ieškovę apie laikotarpius, kuomet jis negali ir nepasinaudos teise bendrauti. Dėl išlaikymo nurodė, kad nuo 2017 metų dukrų išlaikymui skyrė po 170 Eur kas mėnesį kiekvienai, ir šių sumų pilnai pakakdavo, tačiau prasidėjus ginčui teisme, dukrų poreikiai staigiai išaugo, todėl vertino tai, kaip ieškovės siekį pasipelnyti. Pažymėjo, kad santuokoje įgyto turto vertė yra 16 500,50 Eur, ieškovei tenkantis turtas – 5 000 Eur, todėl vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių principu, iš atsakovo ieškovei priteistina 3 250,25 Eur kompensacija. Nurodė, kad prisiima vykdyti visas prievoles bei įsipareigojimus pagal sudarytas asmenines sutartis. Pažymėjo, kadangi ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, todėl prašė teismo nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 merų rugpjūčio mėnesio. Teigė, kad ieškovė dvejus metus gyveno atsakovui priklausančiame name, tačiau visiškai neprisidėjo prie namo išlaikymo, taip pat atsakovas mokėjo už mobiliojo ryšio paslaugas už ieškovę ir jos motiną. Teigė, jog namo išlaikymo paslaugos iki 2019 m. lapkričio 30 d. susidarė 4 588,00 Eur, o mobilaus ryšio išlaidos – 353,16 Eur, todėl ieškovė turi mokėti 2 647,16 Eur (4588/2 + 353,16 = 2647,16 Eur) kompensaciją (el. b. T. I, psl. 60-63; el. b. T. II, psl. 54-65).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2019 m. birželio 13 d. išvadoje Nr. (8.1.27E) 1SD nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog nuo tėvų gyvenimo skyriumi, mergaitės gyvena kartu su motina, kad vaikų tėvas tam neprieštarauja, vertina, jog nepilnamečių K. B. ir G. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Nurodė, jog Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Tarnyba nurodė, jog ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su dukromis tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Pažymėjo, jog šiuo metu uzufrukto nustatymas į atsakovui nuosavybės teise priklausantį namą, ar namo dalį, iki vaikų pilnametystės, atitiktų geriausius vaikų interesus (el. b. T. I, psl. 49-56). Dėl atsakovo prašomo išlaikymo dydžio nurodė, kad jis būtų galimai nepakankamas tenkinti vaikų poreikius (el. b. T. II, psl. 78).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai ieškovė paaiškino, kad šeimyninis gyvenimas nutrūko, nes sutuoktinis pradėjo gyventi ieškovei ir dukroms nepriimtiną gyvenimo būdą, metė darbą, išvyko kuriam laikui gyventi į (duomenys neskelbtini) (Ispanija), tai buvo didelis smūgis ne tik ieškovei, bet ir vyresniajai dukrai. Paaiškino, kad šalys tarpusavyje bendravo, tačiau šalims nepavyko suderinti santuokos nutraukimo taikiu susitarimu, atsakovas kaltino ieškovę reikalaujant neva nepagrįstų pinigų. Nurodė, kad stengiasi dirbti ir uždirbti, gauna apie 1100 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, viena neišgali išlaikyti dukrų, kai tėvas prisideda tik po 170 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Patvirtino, kad nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, taip pat dėl to, kad ieškovė su vaikais toliau gyvens atsakovui priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno šeima apie 20 metų, sutinka su atsakovo siūloma tėvo ir dukrų bendravimo tvarka. Paaiškino apie tėvo ir dukrų bendravimą. Pageidautų gauti 3250,25 Eur dydžio piniginę kompensaciją už tai, kad atsakovui būtų priteistas šalių bendras turtas (duomenys neskelbtini), sau norėtų tik automobilio. Nesutiktų mokėti atsakovui kompensacijos už tai, kad jis iki šiol išlaikė šeimos gyvenamąjį būstą, mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau sutinka po santuokos nutraukimo pilnai išlaikyti atsakovui priklausantį būstą, kuriame ji liktų gyventų su dukromis iki jaunesniosios dukros pilnametystės. Paaiškino, kad nėra prisirišusi prie šio būsto, galėtų išeiti, tačiau kitų variantų kur gyventi nėra, nebent nuomotis būstą. Paaiškino dėl dukrų sveikatos poreikių, nurodė, kad vyresnioji yra patyrusi kelio traumą, turi didelį antsvorį. Ieškovės atstovas papildomai argumentavo dėl vaikų poreikių ir išlaikymo dydžio.
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyveno tik pusę metų, visą laiką išlaikė šeimos gyvenamąjį būstą, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir iki šiol moka. Dukroms pirko drabužius, avalynę, telefonus ir kt., yra važiavęs su dukra į Lenkiją, gal 2017 m. ar 2018 m., ten pirko dukroms drabužius. Paaiškino, kad keitė gyvenimo būdą, nes ieškojo atsakymų į svarbius klausimus, pirmiausia dėl vyresniosios dukros sveikatos, endokrininės sistemos sutrikimų, taip pat dėl savo paties sveikatos problemų. Nurodė, kad pats šiuo metu neturi sveikatos problemų, sveikai maitinasi, norėtų padėti dukroms, ir ne tik finansiškai, bet pirmiausia emociškai, psichologiškai, tinkamai jas ugdyti. Paaiškino apie savo ir dukrų bendravimą. Dėl vaikų poreikių nurodė, kad poreikius galima nurodyti didelius, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokį tėvai gali skirti išlaikymą. Galėtų mokėti po 200 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, papildomai dar prisidėtų tiesioginiu išlaikymu, kuomet būtų su dukromis. Paaiškino, kad nupirktų, jei matytų, kad dukroms kažko trūksta. Sutiko su kompensacijos sumokėjimu ieškovei už turtą, tačiau prašytų išdėstyti mokėjimus per vienerių metų laikotarpį, nes šiuo metu nedirba, negauna pajamų, yra finansiškai remiamas savo tėvų. Ketina įsidarbinti, grąžinti skolas. Savo tėvui M. B. yra skolingas apie 60 000 Eur, kredito įstaigoms skolų nebeturi. Mano, kad skolos susidarė, nes ieškovės ir atsakovo šeima gyveno ne pagal išgales.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės L. B. (pavardė iki santuokos – V.) ir atsakovo R. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( bylos priedas, b. l. 2). Šalys turi dvi nepilnametes dukras: K. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 10-11).
1. Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad abu sutuoktiniai sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, nesiekia gyventi kartu ir vykdyti sutuoktinio pareigų, todėl laikytina kad neliko abipusio lojalumo. Nei vienam sutuoktiniui neprašant nutraukti santuokos išimtinai dėl kito kaltės, teismas sprendžia, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „V.“, atsakovui pavardę „B.“, atsakovas dėl to neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė, atsakovui – turima pavardė.
Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaikais, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi tėvo (motinos) valdžia, nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina L. B..
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio kodekso 3.71 straipsnyje nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė prašė nustatyti uzufrukto teisę naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), taps pilnamete. Atsakovas su reikalavimu sutiko bei prašė įpareigoti ieškovę, kad ji už visas komunalines paslaugas, kurios teikiamos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), mokėjimus atliktų į atsakovo nurodytą banko sąskaitą.
Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios uzufrukto teisinius santykius nustato, kad nustačius uzufruktą, uzufruktorius privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti, proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iš jo pajamoms uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip (CK 4.144 straipsnio 1, 2 dalys).
Nesant ginčo, atsižvelgiant į tai, kad šalių prašymai atitinka teisinį reguliavimą, šie su uzufrukto nustatymu susiję šalių reikalavimai teismo sprendimu tenkintini.
4. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina, vaikai su tėvu bendrauja. Byloje nėra pateikta duomenų, kad vaikų bendravimas su tėvu kenktų vaikų interesams, todėl nėra pagrindo riboti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu ar nustatyti minimalią vaikų ir tėvo bendravimo tvarką. Nagrinėjamoje byloje teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustato kartu su vaikų motina (ieškove), todėl bendravimo tvarka nustatytina su skyrium gyvenančiu vaikų tėvu (atsakovu).
Teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktas tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkas pažymi, kad jos yra panašios, konstatuoja, kad tvarkos atitinka nepilnamečių vaikų teises ir interesus turėti galimybę bendrauti su abiem tėvais, būti jų ugdomiems. Ieškovei posėdžio metu nurodžius, kad ji neprieštarauja ir sutinka su priešieškinyje nurodyta tėvo ir dukrų bendravimo tvarka, ši tvarka tvirtintina nutraukiant santuoką. Teismas savo iniciatyva (ex officio) papildo atsakovo prašomą tvarką papildoma nuostata, kuri įgalina šalis tartis dėl tvarkos pakeitimų, kai tai yra reikalinga, taip pat patikslina nuostatą dėl informavimo. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiais vaikais, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaikais tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.
5. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Nustačius nepilnamečių šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra sveikas, darbingas (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras, turi darbinių įgūdžių, šiuo metu nedirba, tačiau ieško darbo, kiekvienam vaikui savo iniciatyva moka po 170 Eur išlaikymą per mėnesį. Spręstina, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas periodinėmis išmokomis.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, teikė vaikų poreikių paskaičiavimo lentelę (el. b. T. II, psl. 91-94), kuria grindė prašomą sumą, sveikatos poreikius pagrindžiančius dokumentus (el. b. T. I, psl. 26-27). Atsakovas priešieškiniu ir posėdžio metu prašė priteisti iš jo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 200 Eur kiekvienai dukrai. Bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šeima gyveno ne pagal išgales, dėl to jis turi daug skolų. Su atsiliepimu į ieškinį teikė dokumentus, įrodančius, kad 2019 m. gegužės mėn. buvo skolingas bankui AB „Swedbank“ 10 000 Eur pagal kredito linijos sutartį, taip pat savo tėvui M. B., skola tėvui 2019 m. liepos mėn. siekė 50 145 Eur (el. b. T. I, psl. 60-81). Posėdžio metu patvirtino, kad įsiskolinimo bankui šiuo metu nėra, skolą už atsakovą padengė M. B., taigi, skola jo tėvui yra padidėjusi iki 60 000 Eur. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), tuomet gaudavo apie 1650–2230 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ieškovė 2012–2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini), kur gaudavo apie 550 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų per mėnesį, neatskaičius mokesčių, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 2018 m. sudarė apie 1040 Eur, 2019 m. – apie 1700 Eur, neatskaičius mokesčių (el. b. T. I, psl. 24, 30-43).
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur neatskaičius mokesčių, arba 470 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos; atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti ne mažesnė kaip 235 Eur.
Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo mokėtino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tėvų gaunamas pajamas ir ankstesniais laikotarpiais gautų pajamų dydį, į turimą turtą ar jo nebuvimą, į tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovė lieka gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, taigi nepatirs išlaidų būsto nuomai, į tai, kad atsakovas vienasmeniškai prisiima vykdyti prievoles kreditoriams, dengti įsiskolinimus, kurie, tikėtina, susidarė tiek dėl atsakovo asmeninių, tiek dėl bendrų šeimos poreikių tenkinimo, į vaikų sveikatos poreikius, išlaikytinių skaičių, kitas teismo nustatytas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad 240 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo priteisimas kiekvienai dukrai iš atsakovo nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų ir dalies papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo priteisti mažesnį nei orientacinio dydžio išlaikymą, nes atsakovas privalo dėti pastangas gauti pajamas, nes turi įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus.
6. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo, kompensacijos mokėjimo.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).
Iš bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo:
- lengvąjį automobilį VW CADDY, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą Syland NP1, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
- nekilnojamojo turto objektus ar jų dalis, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (objektams adresas nesuteiktas): 1/2 dalį Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 12-23, 85-88).
Atsižvelgiant į tai, kad šalys posėdžio metu sutarė dėl turto pasidalijimo ir atsakovo ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžio, teismas sprendžia, kad turtas dalintinas šalių prašomu būdu: atsakovui priteistinas nekilnojamasis turtas ir automobilinė priekaba, ieškovei – automobilis, atsakovas už jam tenkančią didesnę turto dalį sumoka ieškovei 3250,25 Eur dydžio piniginę kompensaciją, kuri apskaičiuota remiantis valstybės įmonės Registrų centro nustatytomis vidutinėmis turo rinkos vertėmis. Šalių ir trečiųjų asmenų interesų nepažeis šalių prašomas turto padalijimo būdas.
Šalys nesutarė dėl mokėtinos kompensacijos sumokėjimo termino. Įstatymas numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs bylos aplinkybes, abiejų šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, konstatavęs, kad mokėtina suma santykinai nėra labai didelė, kartu nustatęs, kad atsakovas šiuo metu negauna pastovių pajamų, turi apie 60 000 Eur dydžio įsiskolinimą, teismas sprendžia, kad pusė sumos mokėtina teismo sprendimui įsiteisėjus, per vieną mėnesį, o likusi atsakovo ieškovei mokėtina suma sumokėtina per šešis mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo.
7. Dėl kitų atsakovo prašymų.
Atsakovas prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. ir prašė jam priteisti iš ieškovės 2647,16 Eur dydžio kompensaciją už iki 2019 m. lapkričio 30 d. jo apmokėtas namo išlaikymo išlaidas ir mobiliojo telefoninio ryšio paslaugas iš atsakovo asmeninių lėšų, teikė kompensacijos paskaičiavimus ir pagrindžiančius dokumentus (el. b. T. I, psl. 64-66).
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys jau kurį laiką gyveno skyrium, galimai nuo 2017 metų. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas 2017 m. vasarą vyko su dukra į Lenkiją, ten jai pirko drabužius, avalynę, kt. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas iki 2017 m. lapkričio 10 d. dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 30). Ieškovės teigimu, atsakovas iš namų išėjo 2017 m. birželio mėn., į (duomenys neskelbtini) išvyko metęs darbą. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad yra tikėtina, kad šalys faktiškai galutinai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį 2017 m. vasarą, todėl atsakovo prašymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. tenkintinas.
Dėl atsakovo prašomos priteisti kompensacijos pažymėtina, kad atsakovo pastaruosius metus gera valia teikiamas 170 Eur dydžio išlaikymas kiekvienai dukrai buvo mažesnis nei 1/2 MMA, taigi laikytina, kad atsakovas mokėdamas komunalinius mokesčius už būstą, kuriame liko gyventi šeima tokiu būdu prisidėjo prie dukrų išlaikymo. Orientacinis teiktinas išlaikymo dydis vienam vaikui 2019 m. sudarė 215 Eur, 2018 m. – 200 Eur, 2017 m. – 190 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo nesuteikto išlaikymo dydis tuo laikotarpiu, už kurį jis prašo kompensacijos yra (20 x 5 + 30 x 12 + 45 x 11) x 2 = 1910 Eur. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi pagrindą reikalauti tik 2647,16 – 1910 = 737,16 Eur dydžio kompensacijos už savo atliktus mokėjimus tuo laikotarpiu, kai šalys nebevedė bendro ūkio.
Konstatuotina, kad ieškovė turi atsakovui sumokėti 737,16 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo už ieškovę mokėtas sumas tuo metu, kai šalys gyveno skyrium po 2017 m. rugpjūčio 1 d.
Atlikus ieškovės ir atsakovo mokėtinų sumų įskaitymus (žr. kartu ir sprendimo 6 dalį), atsakovo ieškovei mokėtina suma yra 3250,25 – 737,16 = 2513,09 Eur, kuri dalijama į dvi mokėtinas dalis: 1256,00 Eur ir 1257,09 Eur. 1/2 dalį sumos, t. y. 1256,00 Eur atsakovas sumoka ieškovei per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį sumos, t. y. 1257,09 Eur atsakovas sumoka ieškovei per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nei viena šalis neprašė atlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas vertina, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš esmės vienoda apimtimi, todėl sprendžia, kad kiekviena šalis turi sumokėti žyminį mokestį už savo reikštus reikalavimus.
Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, sumokėjo visą apskaičiuotą 311 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. T. I, psl. 28). Atsakovas, teikdamas priešieškinį sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. T. II, psl. 65). Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucija atsakovui atidėtas 220 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Žyminis mokestis, susijęs su išlaikymo priteisimu šioje byloje sudaro 127 Eur (235 x 2 x 12 x 0,03 x 0,75), ieškovė nuo jo mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo. Iš viso atsakovo mokėtinas žyminis mokestis (nesumokėta dalis) sudaro 220 + 127 = 347 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šioje byloje sudaro 7,05 Eur, jas mokėti turėtų kiekviena šalis po 3,52 eur (3,53 Eur). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Todėl aukščiau nurodyta suma iš šalių nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
nutraukti L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo, ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), (pavardė iki santuokos – V.) palikti ikisantuokinę pavardę – V., atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti turimą pavardę – B..
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. B. (po santuokos nutraukimo – V.), a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gegužės 27 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, taip pat išlaikymą nepilnametei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gegužės 27 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę L. B., a. k. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad išlaikymo lėšų mokėjimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į L. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas.
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), vienasmeniškai vykdys prievoles (grąžins pasiskolintas lėšas) savo tėvui M. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taip pat vienasmeniškai atsakys kreditoriui AB „Swedbank“, j. a. k. 112029651, pagal prisiimtas prievoles savo vardu.
Priteisti ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį VW CADDY, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise:
- 1/2 dalį Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). adresas (duomenys neskelbtini),
- Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini),
- Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini),
- 1/2 dalį Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini),
- automobilinę priekabą Syland NP1, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), iki dukra G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) taps pilnamete (t. y. iki (duomenys neskelbtini)).
Nustatyti, kad ieškovė gyvendama name, esančiu (duomenys neskelbtini), moka visus einamuosius namo išlaikymo, komunalinius mokesčius, lėšas pervesdama tiesiogiai paslaugų tiekėjams arba R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, pagal R. B. pateiktus iš paslaugų gavėjų gautus dokumentus mokėjimui ir pagal skaitiklių parodymus (už elektrą, dujas, internetą, mišrių komunalinių atliekų išvežimą, vietinių kanalizuojamų nuotekų išvežimą ir kt.).
Nustatyti tėvo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), ir dukrų K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukros) bendravimo tvarką:
- tėvas bendrauja su dukromis kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas jas penktadienį iš darželio/mokyklos ir grąžina jas sekmadienį į dukrų gyvenamąją vietą ar kitą tėvo ir dukrų mamos L. B. (toliau – mama) sutartą vietą nuo 17 val. iki 17.30 val.;
- tėvas bendrauja su dukromis kiekvienos mėnesio savaitės darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas jas nustatytą darbo dieną iš darželio ar mokyklos ir grąžindamas jas į dukrų gyvenamąją vietą ar kitą tėvo ir mamos sutartą vietą tą pačią dieną nuo 20 val. iki 20.30 val.;
- jei nustatytomis dienomis dukros neina į darželį ar mokyklą, tėvas dukras pasiima iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 18 val. iki 18.30 val. ir grąžina juos į gyvenamąją vietą ar kitą tėvo ir mamos sutartą vietą nuo 20 val. iki 20.30 val. išskyrus tuos atvejus, kai dukros serga;
- kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su dukromis atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ar du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina el. paštu ar sms žinute likus ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios;
- bendravimo tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis netaikoma bendravimui švenčių dienomis, tėvo dieną, motinos dieną, tėvo gimtadienio, mamos gimtadienio, dukrų gimtadienių dienomis, tėvo atostogų su dukromis, mamos atostogų su dukromis metu. Bendravimo tvarką šioje dalyje nurodytomis dienomis tėvas ir mama kiekvienu konkrečiu atveju suderina el. paštu ar sms žinute likus ne mažiau kaip prieš 7 dienas;
- kai tėvas neturi galimybės bendrauti su dukromis šioje tvarkoje nustatytu laiku, jis privalo pranešti dukrų mamai el. paštu ar sms žinute apie tai, kad nesusitiks su dukromis ne vėliau kaip prieš vieną dieną (24 val.) iki bendravimo pražios darbo dienomis, ir ne vėliau kaip prieš dvi dienas (48 val.) iki bendravimo pradžios artėjant „tėvo“ savaitgaliui;
- tėvas ir mama įsipareigoja bendradarbiauti derindami dukrų pasiėmimo ir grąžinimo detales, gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukrų bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2513,09 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trylikos eurų 9 ct) dydžio kompensaciją. Nustatyti, kad R. B. sumoka L. B. 1256,00 Eur ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį sumos, t. y. 1257,09 Eur R. B. sumoka L. B. ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 347 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Regitra“.