- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- II-11-890/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01178-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio pagal individualios veiklos pažymą taksi vairuotoju, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyrusio, turinčio 30 procentų darbingumo lygį, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-9641-2021 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. Ž. 2021 m. rugpjūčio 31 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad V. G. 2021 m. sausio 2 d., 18.59 val., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Taikos pr. – Naikupės g., Klaipėdoje, gatvėje su skiriamąją juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalus ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 181 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje (b.l. 9-11).
Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo V. G. pasiūlyta iki 2021 m. rugsėjo 30 d. sumokėti 15 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 9).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis specialistas M. U., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. G., 2021 m. spalio 19 d. surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-9641-2021, kuriuo nenustačius V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, V. G. pripažino kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Nuarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 40 eurų dydžio bauda (b. l. 5-6).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. spalio 29 d. gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo persiųstas administracine tvarka nubausto asmens V. G. skundas dėl Institucijos 2021 m. spalio 19 d. priimto nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad susipažinus su skundžiamais nutarimais matyti, jog šie nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, transporto priemone ir tikslu (teikė viešojo transporto - taksi paslaugas) kaip kad jau buvo surašyti ir šiuo metu nagrinėjami Klaipėdos apylinkės teisme (administracinio nusižengimo bylos Nr. Nr. II-557- 563/2021, Nr. II-557-563/2021, Nr. II-558-563/2021, Nr. II-559-563/2021 ir kt.). Jis mano, jog turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas bei vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką. Administracinės atsakomybės taikymo principai yra tokie patys kaip ir baudžiamosios (EŽTT 2008-11-04 sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 72596/1, LR Konstitucinio Teismo 2010-05-28 nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-4-689/2003), todėl, siekiant nustatyti asmens atsakomybės ribas, būtina įvertinti visas aplinkybes, tame tarpe ir kaltę, kuri pasireiškia siekiu padaryti nusikalstamą veiką administracinį teisės pažeidimą). Esant tokia teisiniam reguliavimui, šioje byloje būtina nustatyti, kokie veikos epizodai atskiria juos nuo veikos ir yra savarankiškos veikos. Taip pat susipažinus su nutarimais bei teisiniu reguliavimu matyti, jog administracinėn jis yra nubaustas už tai, jog teikdamas viešojo transporto - taksi paslaugas naudojosi „A“ ženklinimo kelio juosta, kuri skirta viešajam transportui. LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-460 (1.5 E) patvirtintos pakeistos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 4.3. p. nurodo, jog taksi paslauga - keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas, t. y. komercinė vežimo paslauga, kuria užsiima ir kitos transporto rūšys, kurioms yra skirta „A“ juosta (autobusai, keleiviniai mikroautobusai). Tokiu būdu matyti, jog yra susidariusi teisinė kolizinė situacija, kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už tai, jog teikė paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra teikiamos kitų rūšių viešojo transporto priemonių besinaudojančių „A“ juosta. Šioje vietoje matomas akivaizdus teisinio reguliavimo neatitikimas, kuris turi diskriminavimo elementą - vienos rūšies paslaugos teikėjai turi skirtingas Sąlygas, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį, etc.). Esant tokiam neatitikimui, būtina teisės aktų analizė bei kontrolė dėl atitikimo aukštesniesiems teisės aktams. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-557-563/2021, II-558-563/2021, II-559-563/2021, II-560-563/2021 ir kt. pagal to paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens analogiškas veikas, padarytas tokiomis pačiomis aplinkybėmis bei būdu. Todėl, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šis skundas turėtų būti sujungtas su šiomis administracinio nusižengimo bylomis ir nagrinėjamas kartu. Jis teismo prašo apjungti administracinio nusižengimo bylas 30-ANR_N-9639-2021 (ROIK: 21135975155), 30-ANR_N-9641-2021 (ROIK: 21135974984), 30-ANR_N-9638-2021 (ROIK: 21135565634), 30-ANR_N-9637-2021 (ROIK: 21135565618), 30-ANR_N-9635-2021 (ROIK: 21135898761), 30-ANR_N-9724-2021 (ROIK: 21136169469) ir paskirti vieną subendrintą bausmę panaikinant šį nutarimą, kuriais paskirtos baudos už atskirus administracinius nusižengimus (b.l. 3-5).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. teisme palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad jis pripažįsta administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo taksi automobilį. Jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Jis neteisingai interpretavo Kelių eismo taisyklių punktus, nuoširdžiai klydo, nes manė, kad gali taksi automobiliu važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Jis galvojo, jog taksi automobilis gali ja važiuoti. Jis žino, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Jis žmogiškai suklydo, jam sunku susimokėti tiek skirtų baudų, gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Jo nedarbingumas yra nedidelis, tik 30 procentų, prašo į tai atsižvelgti. Jis pirmines paskirtas baudas yra sumokėjęs. Teismo prašo panaikinti skirtą nuobaudą.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. G. skundą, kuriame nurodo, kad su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad skiriasi visų V. G. padarytų administracinių nusižengimų padarymo laikas, pažeidėjas išvyksta iš pažeidimo vietos ir vėl į ją atvyksta kitu laiku, todėl veika netraktuotina kaip tęstinė. Be to, ANK nenumato bylų sujungimo galimybės. Nekyla abejonių, kad V. G. padarė administracinį nusižengimą ir jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo nėra teisinio pagrindo (b.l. 24-25).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo V. G. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas V. G. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, tačiau teigia, kad visi jo padaryti administraciniai nusižengimai buvo toje pačioje vietoje ir panašiu laiku, todėl mano, kad jis padarė vieną tęstinę veiką ir visos bylos turi būti nagrinėjamos kartu.
Pažymėtina, jog ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 612 straipsnis numato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas.
Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Tęstiniu nusižengimu pripažįstami keli veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, vagiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra šie: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.
Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).
Iš pareiškėjo V. G. pateikto skundo turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. G. skirtingose vietose (Taikos pr. – Naikupės g., Taikos pr. – Debreceno g. sankryžose, Klaipėdoje), skirtingomis dienomis ir laiku, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. V. G. atžvilgiu surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir jo atžvilgiu priimti nutarimai už tai, kad jis, skirtingu laiku vairavo automobilį gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Taigi, šiuo atveju, padaryta ne viena tęstinė veika, o kelios veikos skirtingu laiku. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą lengvasis automobilis „Taksi“ nėra priskiriamas maršrutinei transporto priemonei, nes juo nėra reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir V. G. paaiškinimų matyti, kad V. G. važiavo minėta eismo juosta teikdamas taksi paslaugas, t. y. šias paslaugas kiekvienu atveju teikė skirtingiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog visi pareiškėjo V. G. padaryti nusižengimai buvo pirmojo nusižengimo tąsa, todėl protokolai ir nutarimai buvo surašyti už atskirus nusižengimus ir teisingai kvalifikuoti kaip atskiri administraciniai nusižengimai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas sujungti administracinių nusižengimų bylas į vieną yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kelio ženklus ir ženklinimą reglamentuojančias KET.
KET 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. XXII skyriaus 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: 181.1. dviračius ir mopedus; 181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“; 181.3. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; 181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. 3 priedo I skyriaus 1.21 papunktyje numatyta, kad raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 181 ir 182 punktuose nustatytus atvejus.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31 punkte įtvirtinta, jog maršrutinė transporto priemonė – tai viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamu Institucijos nutarimu V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda - 40 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. sausio 2 d., 18.59 val., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr.T18048, Taikos pr. – Naikupės g., Klaipėdoje, gatvėje su skiriamąją juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalus ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nėra. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailėjosi, teigė nuoširdžiai klydęs ir neteisingai supratęs kelių eismo taisykles.
Kaip jau minėta anksčiau, ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pareiškėjas V. G. nei skunde, nei teismo posėdžio metu neginčijo ir pripažino padaręs nusižengimą, todėl plačiau dėl to teismas nepasisako, apibendrintai konstatuodamas, kad be V. G. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje esanti medžiaga – administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-26411-2021 (b. l. 9-11), pažeidimą fiksuojančios nuotraukos (b.l. 12), pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b.l. 13), ir kiti byloje esantys duomenys. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
Teismo nuomone, skundžiamu nutarimu V. G. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 40 Eur bauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui bei jo asmenybei. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos nutarimas, priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. G., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. G. anksčiau yra baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, tačiau paskirtas administracines nuobaudas – baudas, yra sumokėjęs. Byloje nėra duomenų, kad V. G. anksčiau būtų baustas už šiukščius KET pažeidimus. V. G., apklausiamas teisme nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, neneigė ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, teigė žmogiškai suklydęs. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamame nutarime V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vis tik, įvertinęs pareiškėjo elgesį ir jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl teismas šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustato ir į ją atsižvelgia nustatydamas jam skirtiną administracinę nuobaudą. Kartu įvertinama ir tai, kad V. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes – šį nusižengimą, kaip ir kitus panašiu metu padarytus nusižengimus, padarė klaidingai suvokdamas KET reikalavimus, gavęs pirmą baudą suprato klydęs, ankstesniais sprendimais paskirtas baudas sumokėjo. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus V. G. charakterizuojančius duomenis – dirbantis pagal individualios veiklos pažymą taksi vairuotoju, išsiskyręs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas V. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą – 40 Eur baudą pakeisti švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, pakeisdamas skundžiamu nutarimu jam paskirtą nuobaudą švelnesne nuobauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. G. skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9641-2021 ir juo V. G. paskirtą administracinę nuobaudą – 40 Eur baudą - pakeisti švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.