- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1766-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26353-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pergamas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ozo turtas“, uždarajai akcinei bendrovei „Taikos turtas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pergamas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Pergamas“ prevencinį ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ozo turtas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Taikos turtas“ dėl draudimo nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pergamas“ prevencinį ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ozo turtas“ ir „Taikos turtas“, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. kovo 28 d. susitarimo prie Nuomos sutarties Nr. NS03510 dėl skolos padengimo grafiko 5 punktą, uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ozo turtas“ vienašališkai dėl 2019 m. liepos 29 d. pranešime dėl negyvenamųjų patalpų sutarties nutraukimo Nr. OT-S-46 nurodytų pagrindų nutraukti 2016 m. birželio 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS03510. Taip pat ieškiniu atsakovei UAB „Taikos turtas“ prašoma pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. kovo 28 d. susitarimo prie Nuomos sutarties Nr. NS04011 dėl skolos padengimo grafiko 5 punktą, uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Taikos turtas“ vienašališkai dėl 2019 m. liepos 29 d. pranešime dėl negyvenamųjų patalpų sutarties nutraukimo Nr. TT-S-63 nurodytų pagrindų nutraukti 2018 m. balandžio 9 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS04011.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ozo turtas“ vienašališkai dėl 2019 m. liepos 29 d. pranešime dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo Nr. OT-S-46 nurodytų pagrindų nutraukti 2016 m. birželio 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS03510; 2) uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ozo turtas“ imtis ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pergamas“ iškeldinimo veiksmų iš 2016 m. birželio 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS03510 pagrindu nuomojamų patalpų, taip pat uždrausti imtis bet kokių kitų veiksmų, galinčių apsunkinti ieškovės teisę valdyti ir naudotis nuomos sutartimi išnuomotu turtu.
3. Analogiškas prašymas buvo pateiktas ir ieškovės ieškinyje atsakovei UAB „Taikos turtas“, prašant uždrausti jai nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutraukti 2018 m. balandžio 9 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS04011 bei uždrausti atsakovei imtis ieškovės iškeldinimo veiksmų iš nuomos sutarties pagrindu naudojamų patalpų, esančių prekybos centre „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdoje.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą, nesant jokios pagrįstos būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės bei nurodant, kad jų taikymas būtų perteklinis, neproporcingas ir nepagrįstai pažeidžiantis atsakovės teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
6. Skundžiamoje nutartyje teismas, įvertinęs sudarytos sutarties nuostatas, nurodė, kad susitarimų sąlygos ieškovei nebuvo netikėtos ar nežinomos, nes sandorius pasirašė, todėl preliminariai įvertinęs pateiktą ieškinį, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų.
7. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2019 m. kovo 28 d. susitarimą prie nuomos sutarties Nr. NS03510 dėl skolos padengimo grafiko atsakovė ieškovei leido padengti įsiskolinimą iki 2019 m. gegužės 29 d., tačiau vėl yra susidaręs įsiskolinimas 877,68 Eur.
8. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-31548-1014/2019 pagal ieškovės ieškinį dėl to paties dalyko ir dėl tų pačių šalių; ieškovė prašė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, teismas prašymą atmetė, nutartis nebuvo skundžiama, o pateikti iš naujo atskiri ieškiniai, prašant taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. UAB „Pergamas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį bei taikyti prašytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Ieškovė nurodo, kad nuo 2002 metų veiklą vykdė tik atsakovės valdomose patalpose Vilniuje. Veikla dar buvo vykdoma Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ su atsakove susijusios įmonės patalpose (toliau – ir kitos patalpos), kuri tą pačią dieną (2019 m. liepos 29 d.) nurodė nutrauksianti nuomos sutartį.
11. Ieškovė 2018 m. sausio 15 d. gavo pranešimą, jog Klaipėdos „Akropolio“ nuomos sutartis yra nutraukiama dėl to, jog ieškovė vėlavo atlikti mokėjimus už patalpų nuomą. Ieškovė kreipėsi į UAB „Taikos turtas“ prašydama nenutraukti patalpų nuomos sutarties. Ieškovė 2018 m. balandžio 9 d. sudarė nuomos sutartį dėl kitų patalpų nuomos Klaipėdoje bei išsaugojo patalpų nuomos sutartį Vilniuje.
12. 2019 m. kovo 21 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimus, kad UAB „Ozo turtas“ bei UAB „Taikos turtas“ 2019 m. kovo 31 d. vienašališkai nutraukia tiek patalpų, tiek kitų patalpų nuomos sutartis dėl to, jog ieškovė vėluoja atsiskaityti su atsakove už nuomą. Ieškovė kiekvienais metais vėluodavo atsiskaityti už nuomą, tačiau pagal susiklosčiusią dalykinę praktiką, už kiekvieną vėlavimo dieną mokėdavo atsakovei delspinigius.
13. Po 2019 m. kovo 21 d. gautų pranešimų ieškovė kreipėsi į atsakoves, kad išsaugotų abi nuomos sutartis. 2019 m. kovo 28 d. buvo pasirašytas susitarimas prie nuomos sutarties dėl skolos padengimo grafiko (toliau – ir susitarimas). Susitarimo sąlygų ieškovė neturėjo galimybės koreguoti ar tartis dėl jų, kadangi jai buvo nurodyta, jog nepasirašius pateikto susitarimo per vieną dieną, bus nutraukta nuomos sutartis.
14. Nors ieškovė susitarimą įvykdė tinkamai bei laiku sumokėjo visus jame numatytus mokėjimus, 2019 m. liepos 29 d. pranešimu ji buvo informuota, jog vadovaujantis susitarime papildomai įdėtu punktu, atsakovė vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį su ieškove nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. Tą pačią dieną buvo gautas identiškas pranešimas ir dėl kitų patalpų nuomos sutarties nutraukimo.
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė bus priversta stabdyti savo veiklą, nes kitose patalpose ji veiklos nevykdo ir jokių kitų patalpų neturi, tai galėtų lemti bankrotą. Atsakovė suklaidino ieškovę, neva norėdama tęsti santykius pasirašė susitarimą, o tik ieškovei jį tinkamai įgyvendinus ji nedelsiant vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, pasinaudodama į susitarimą įdėtu papildomu 5 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra ekonomiškai silpnesnė šalis, neturėjo jokių galimybių derėtis ne tik dėl nuomos sutarties sąlygų, kurios buvo parengtos atsakovės, tačiau ir dėl susitarimo sąlygų, kadangi nepasirašiusi minėtų dokumentų ieškovė būtų netekusi galimybės toliau nuomotis patalpas, taigi atsakovė pasinaudojo ieškovės sunkesne derybine padėtimi.
17. Atsakovė visuomet toleravo įmokų mokėjimo vėlavimą. Be to, ieškovė šiuo metu neturi savo veiklos vietų, negaus pajamų, bus priversta atleidinėti ilgamečius darbuotojus, negalės tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui, todėl laikinosios apsaugos priemonės iki bus išnagrinėta byla dėl nuomos sutarties nutraukimo, privalo būti taikomos.
Atsiliepimas
18. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
19. Nurodoma, kad ieškovė nuolat netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, vėluodavo laiku atsiskaityti su atsakovėm. Nuomininkui ne kartą buvo siunčiami pranešimai dėl nuomos sutarčių pažeidimo, tačiau ir toliau vėluodavo mokėti. 2019 m. kovo 21 d. atsakovės, dėl nuolatinio ir sisteminio ieškovės nuomos sutarčių pažeidinėjimo, pranešė apie sutarčių nutraukimą.
20. Nepaisant aukščiau minėtos vienašalės teisės jau tuo metu dėl įsipareigojimų pagal nuomos sutartis nevykdymo jas nutraukti, nuomininkui pateikus prašymą, nuomotojai sutiko bendradarbiauti su nuomininku, todėl 2019 m. kovo 28 d. sudarė papildomus susitarimus prie nuomos sutarčių: atitinkamai, pasirašytas susitarimas dėl skolos padengimo grafiko Nr. OT-ST-375 ir susitarimas dėl skolos padengimo grafiko Nr. TT-ST-240.
21. Nuomininkui ir toliau nesilaikant numatytų sąlygų bei neatsiskaitant su nuomotojais laiku, nuomotojai nurodė, kad, vadovaudamiesi susitarimų 5 punktu, vienašališkai nutraukia nuomos sutartis su nuomininku nuo 2019 m. rugsėjo 12 d.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime teigiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikyti objektyviai nebėra įmanoma, kadangi nuomos sutartys jau yra nutrauktos, ieškovė yra išsikėlusi iš ginčo patalpų. Atitinkamai, esant tokiai situacijai, draudimas vienašališkai nutraukti nuomos sutartis susitarimų 5 punkto pagrindu yra neįgyvendintinas, kadangi nutraukimas jau yra atliktas ir įvykdytas, kaip ir uždraudimas imtis veiksmų dėl iškeldinimo yra neįgyvendintinas, kadangi ieškovė jau yra išsikėlusi iš ginčo patalpų.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neprašo pripažinti, kad nuomos sutartys buvo nutrauktos neteisėtai, pareikštas ieškinys yra prevencinio pobūdžio (t. y. net jei ieškovės pareikštas ieškinys ir būtų tenkintas, nuomos sutartys ir toliau būtų nutrauktos).
Šalies argumentai
24. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad buvo toleruojamas nuolatinis mokėjimų vėlavimas, kadangi ne vienerius metus ieškovei buvo siųsti pranešimai dėl susidariusių įsiskolinimų, kuriuose, be kita ko, perspėjama, kad neatsiskaičius atsakovės yra pasirengusios nutraukti sutartis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
27. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu prašo priimti papildomus įrodymus: 2017-2018 m. sąskaitų kopijas, įsakymą dėl prastovos bei susirašinėjimus su atsakove dėl pirmumo teisės įgyvendinimo.
28. CPK 323 straipsnis įtvirtina draudimą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Toks draudimas numatytas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tokių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti.
29. CPK 177 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teiktinų įrodymų turiniu, daro išvadą, kad šie duomenys (2017-2018 m. sąskaitų kopijos, prastovos paskelbimas darbuotojams bei susirašinėjimas dėl pirmumo teisės įgyvendinimo) nėra betarpiškai susiję su įrodinėjimo dalyku – būtinybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones – be to, gali būti teikiami pakartotinai pirmosios instancijos teisme, jeigu tokia būtinybė atsirastų vėliau, todėl šis prašymas netenkintinas.
30. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
31. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne)įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kreipėsi su prevenciniu ieškiniu. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti išimtines laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai įvertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas, jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, kadangi pasirašomos nuomos sutarties bei susitarimų sąlygos jai buvo žinomos ir suprantamos.
34. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios sąlygos, be kita ko pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visų pirma turi būti objektyviai įgyvendinamos, kitaip, net ir jų taikymo atveju, jos negalėtų būti realiai vykdomos. Šiuo atveju ieškovė pritaikius laikinąsias apsaugos priemones prašo uždrausti atsakovei UAB „Ozo turtas“ vienašališkai dėl 2019 m. liepos 29 d. pranešime dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo Nr. OT-S-46 nurodytų pagrindų nutraukti 2016 m. birželio 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS03510, uždrausti atsakovei UABJŽ „Ozo turtas“ imtis ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pergamas“ iškeldinimo veiksmų iš 2016 m. birželio 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS03510 pagrindu nuomojamų patalpų, taip pat uždrausti imtis bet kokių kitų veiksmų, galinčių apsunkinti ieškovės teisę valdyti ir naudotis nuomos sutartimi išnuomotu turtu; uždrausti UAB „Taikos turtas“ nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutraukti 2018 m. balandžio 9 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS04011 bei uždrausti UAB „Taikos turtas“ imtis ieškovės iškeldinimo veiksmų iš nuomos sutarties pagrindu naudojamų patalpų, esančių prekybos centre „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdoje.
35. Atsakovės nurodė, kad minėtos nuomos sutartys jau yra vienašališkai nutrauktos nuo 2019 m. rugsėjo 12 d., be to, ieškovė yra išsikėlusi iš ginčo patalpų, ieškovė šiuos argumentus paneigiančių įrodymų, jog nuomos sutartys vis dar būtų vykdomos, ar kad nuomininkė tebebūtų įsikūrusi atsakovės patalpose, nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis). Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, kadangi nutraukus nuomos sutartis bei ieškovei išsikrausčius iš ginčo patalpų, nebeliko laikinųjų apsaugos priemonių dalyko. Atsižvelgiant į tai, kad prevencinio ieškinio atveju ieškinio reikalavimas bei laikinosios apsaugos priemonės gali iš dalies ar visai sutapti, o šiuo atveju jos iš dalies sutampa, taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ir pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas.
36. Teismas, spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinosios apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nurodo, kad vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą kitos šalies nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
37. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė atsakovių nesąžiningumo. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės periodiškai siųsdavo priminimus susimokėti nuomos mokestį bei priminimus apie tai, kad to neįvykdžius, nuomos sutartys bus nutrauktos (pavyzdžiui, 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. liepos 29 d. pranešimai), todėl matyti, kad ieškovei susiklosčiusi situacija buvo gerai žinoma ir suprantama, o be to, negalima daryti jokios išvados apie atsakovių veiksmų nesąžiningumą.
38. Taip pat negalima sutikti su ieškovės atskirajame skunde nurodoma aplinkybe, kad atsakovės pasinaudojo sunkesne ieškovės ekonomine bei derybine padėtimi bei sudarė susitarimą. Veiksmai, kuriais siekiama teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, pagal teismų praktiką negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Be to, tais atvejais, kai nuomos sutartis sudaroma tarp dviejų verslo subjektų, preziumuojama, kad jie abu yra savo veiklos profesionalai ir pajėgūs prisiimti savo veiksmų ar neveikimo riziką. Dispozityvumas galėtų būti ribojamas nebent tuo atveju, jei viena iš sutarties šalių yra silpnesnė, tačiau nuomininkas pats savaime nėra silpnesnioji nuomos sutarties šalis, kuriai būtų reikalinga ypatinga valstybės apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018). Ieškovė nepagrindė teiginių, kodėl turėtų būti laikoma silpnesne šalim, apart to, kad neteks patalpų savo prekybai, todėl, atsižvelgiant į tai, šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
39. Darytina išvada, kas pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.