- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 1-530-914/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01658-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- V. N.
- Nukentėjusysis
- M. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2011-05-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 243 straipsnį - 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nutartimi bauda pakeista į 2 paras arešto. Areštą atlikęs 2012-05-25, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. N. pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą:
jis laikotarpiu nuo 2012-10-10, apie 11 val. iki 2012-10-25, apie 13 val., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyta, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą nukentėjusiajam M. S. priklausantį 70 Lt vertės siaurapjūklį ir 150 Lt vertės elektrinį šlifuoklį „Boch“, tokiu būdu pasisavino svetimo turto už 220 Lt.
Kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad paėmė iš nukentėjusiojo siaurapjūklį ir Bosh šlifuoklį, juos pridavė į lombardą. Lombardui pridavė su tikslu po to išpirkti ir daiktus grąžinti savininkui. Kitų kaltinime išvardintų daiktų neėmė. Nukentėjusysis daiktų įkeisti neleido, tai padarė be jo žinios ir leidimo, leido įrankiais naudotis tik remonto darbams atlikti. Pas nukentėjusįjį remontavo vonią ir tualetą, kitus darbus dirbo. Dirbo kartu su Ž. B.. Sutarė, kad sutvarkys tualetą, išklos plyteles, išbetonuos, vonioje pakabins lubas. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Turėjo ir savo įrankių, bet ne visus. Iš nukentėjusiojo paėmė šlifuoklį ir siaurapjūklį plytelėms pjaustyti. Nukentėjusysis jiems leido naudotis bet kokiais daiktais. Buvome sutarę už darbą, kad nukentėjusysis jiems sumokės 500 litų, paėmė gal 550 litų, nes buvo dar papildomų darbų. Ėmė nukentėjusiojo įrankius, nes jų įrankiai sugedo, taip pat tokių įrankių prireikė vėliau, ne iš karto, darbų eigoje, kai jiems pritrūko savųjų.
Nukentėjusysis M. S. parodė, kad įdėjo skelbimą į laikraštį, nes reikėjo suremontuoti tualetą ir vonią. Atėjo V. N., sakė, kad gali padaryti tuos darbus - reikėjo jam išbetonuoti grindis ir plyteles sudėti. Jie atėjo su savo įrankiais. Buvo kartu su Ž. B.. Kažkur 2-3 dienas lygino sienas, per tą laiką neįtarė nieko, manė, kad normalūs žmonės. Jiems sugedo jų drėlė, vežė į kažkokį sandėlį, bet ten jiems kažkas nepavyko. Taigi turėjo duoti savo grąžtą. Po kurio laiko vėl atėjo, lyg buvo apsipykę, vos nesusimušė. Jie pas jį nuo ryto dirbo, grįžęs per pietus rado tik Ž. B., kuris jam pasakė, kad V. N. įrankius į lombardą išvežė. Jų įrankius išvežė. Tada davė jiems savo grąžtą, plytelių pjaustymo stakles. Žinojo, kad jie savo įrankius lombardui pridavinėja, bet neturėjo iš ko rinktis ir davė savo daiktus, nes reikėjo, kad darbus pas jį pabaigtų. Jam dingo: magnetola, siaurapjūklis, automobilinis poliruoklis Bosh, vibracinis elektrinis šlifuoklis Bosh, plytelių pjaustymo staklės, veržliaraktis su geltona rankena, atsuktuvas su žalia rankena. Iš viso jam padaryta žala už 685 litų. Nuvykęs į lombardą, rado abu savo šlifuoklius, magnetolą. Bet ten pasakė, kad ta magnetola vienos moters, kuri ją ir atpažino. Nors jis tikrai žino, kad tai jo magnetola, pažino ją iš laidų, kurie gale buvo suvynioti juoda izoliacija ir apgrandytas keliose vietose. Šlifuoklis ir siaurapjūklis jam grąžinti, dėl jų pretenzijų neturi. Tas apvalus šlifuoklis, kuris skirtas automobiliams, dingęs, jis buvo lombarde, bet jam jo negrąžino, nes jis neturėjo įsigijimo dokumentų, dėžutės, jis grąžintas lombardui kaip ir magnetola. O jis įrodymų, kad jie priklauso jam, neturi. Grąžintų daiktų ieškinyje nenurodė.
Liudytojas Ž. B. parodė, kad su V. N. yra buvę bendradarbiai, dabar nebendrauja, yra susipykę. V. N. rado laikraštyje skelbimą, kad reikia atlikti tam tikrus darbus, nuvažiavo, aptarė viską ir susitarė. Reikėjo sudėti plyteles, pakabinti lubas. Įrankius turėjo savo. V. N. tuos daiktus pagrobė. Jis apie 15-16 val. išėjo į parduotuvę cigarečių, grįžęs V. N. neberado, dar šiek tiek padirbėjo, sulaukė M. S., kuris ir pasigedo įrankių. Jis pasiūlė nukentėjusiajam į lombardą nuvažiuoti. Ten jis atpažino savo siaurapjūklį, bet jam ten nieko nedavė. Iš nukentėjusiojo skolinosi siaurapjūklį lentai pjauti. M. S. pats leido visais įrankiais naudotis. Tie įrankiai nebuvo paslėpti, jie buvo sudėti prie pat jų darbo vietos, atviroje vietoje. Magnetolos pas nukentėjusįjį jis nematė. Su veržliarakčiu dirbo dar ir po pareiškimo policijai padavimo. Tuo metu V. N. jau nedirbo, jis dirbo vienas. Po pareiškimo jis gal dar kokias tris savaites ten dirbo. O kai išėjo, tai Vaidas ten darbus pabaigė. Žino, kad V. N. paėmė šlifuoklį Bosh ir siaurapjūklį. Veržliarakčio jis negalėjo paimti, nes po to jis dar dirbo su juo. Pas nukentėjusįjį matė 3 senovines magnetolas, bet ten ne tokios, o dar kasetinės.
Iš 2012-10-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu Šiauliai, Ežero g. 8-12 (b. l. 4-8).
Iš 2012-10-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pateikė 3 vnt. sutarčių dėl automagnetolos „Pioner“, elektrinio šlifuoklio „Bosch“, elektrinio siaurapjūklio (b. l. 24).
Lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyse, iš kurių vienoje užfiksuota, kad automagnetolą „Pioner“ pateikė A. K., kitose, kad elektrinį šlifuoklį „Bosch“ ir elektrinį siaurapjūklį pateikė V. N. (b. l. 25-27).
Iš 2012-11-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo aprašyti apžiūrėti daiktai: automagnetola „Pioner“, elektrinis šlifuoklis „Bosch“, elektrinis siaurapjūklis (b. l. 29-31).
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką.
V. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2012 m., laikotarpiu nuo spalio 10 d., apie 11 val. iki spalio 25 d., apie 13 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Šiauliuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), slapta, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. S. priklausantį turtą: 130 litų vertės magnetolą „Pioneer“, 150 litų vertės elektrinį vibracinį šlifuoklį „Boch“, 130 litų vertės plytelių pjaustymo stakles, 43 litų vertės veržliaraktį, 12 litų vertės atsuktuvą, taip padarė nukentėjusiajam M. S. 685 litų turtinę žalą. Prokurorė kaltinimą pakeitė, prašė veiką kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes visi daiktai kaltinamajam buvo patikėti (BPK 256 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad dėl šių nurodytų pagrobtų daiktų kaltinimai nepasitvirtino. Kaltinamasis nuo pat pirmos apklausos metu nurodė, kad iš nukentėjusiojo paėmė tik siaurapjūklį ir elektrinį šlifuoklį „Bosch“. Daugiau kitų daiktų iš nukentėjusiojo jis nepaėmė. Teismas neturi pagrindo netikėti šia parodymų apimtimi. Šiuos kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtino ir paties nukentėjusiojo M. S. ir liudytojo Ž. B. parodymai. Liudytojas Ž. B. patvirtino, kad nukentėjusysis leido jiems naudotis visais įrankiais, o kaltinamasis, nesitaręs su juo, paėmė siaurapjūklį ir šlifuoklį. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pasigedo visų kaltinime nurodytų daiktų, o dalį daiktų rado lombarde, kurių jam lombardas nedavė, nes buvo kitas savininkas, taip pat jis neturėjo dokumentų, pagrindžiančių jo nuosavybę. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad jam dingo ir veržliaraktis, nors liudytojas Ž. B. nurodė, kad po kreipimosi į policiją jis dar, dirbdamas pas nukentėjusįjį, šiuo įrankiu naudojosi. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad liudytojas Ž. B. nurodė, kad matė pas nukentėjusįjį magnetolas, tačiau jos buvo kasetinės, o ne tokia, kokią nukentėjusysis rado lombarde. Nuketėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog visi kaltinime nurodyti daiktai buvo remontuojamame bute bei priklausė jam. Daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis pagrobė ar pasisavino visus kaltinime nurodytus daiktus, byloje nėra. Kylančios abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Kadangi nukentėjusiojo parodymai taip pat nėra visiškai nuoseklūs, todėl teismas tiki jais tik ta apimtimi, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Atitinkamai laikytina, kad kaltinimo dalis dėl šių daiktų nepasitvirtino, todėl neįrodyta.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinime nurodyta 130 Lt vertės magnetola „Pioneer“ buvo leista naudotis kaltinamajam, be to, tai nėra įrankis, reikalingas remonto darbams atlikti, todėl prokurorės prašymas šio daikto atžvilgiu veiką kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nepagrįstas (BPK 255, 256 str.), todėl šioje dalyje kaltinamasis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pasavinimą pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčiamas savo turtu, t. y. kaltininkas ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2007, 2K-733/2007). Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2012). Taigi esminis šios nusikaltimo sudėties požymis – patikėto ar esančio kaltininko žinioje turto pavertimas savo nuosavybe. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-7-198/2008). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012, Nr. 2K-503/2012, Nr. 2K-106/2013).
Ištyręs bylos medžiagą, teismas laiko, jog kaltinamojo V. N. kaltė dėl siaurapjūklio ir elektrinio šlifuoklio pasisavinimo visiškai įrodyta. Jis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jog paėmė nukentėjusiojo siaurapjūklį ir elektrinį šlifuoklį „Bosch“, kuriais jam buvo leista naudotis, bei nunešė įkeisti juos į lombardą. Kad šiuos įrankius kaltinamasis nunešė į lombardą, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys. Daiktais nukentėjusysis leido naudotis, nes jie pas nukentėjusįjį atliko sutartus remonto darbus. Kadangi V. N. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą už 220 Lt, t.y. nedidelės vertės turtą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (BPK 256 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka (70-79 b. l.), niekur nedirba (69 b. l.), darbo biržoje neregistruotas, todėl jam skirtini viešieji darbai.
Paskirta kardomoji priemonė kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Nukentėjusysis M. S. pareiškė civilinį ieškinį 1315 litų sumai. Kadangi nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl ieškinyje nurodytų daiktų, nukentėjusysis ieškinio dėl jam grąžintų daiktų, t.y. šlifuoklis ir siaurapjūklio, nereiškia, todėl ieškinys atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: elektrinis šlifuoklis „Bosch“, elektrinis siaurapjūklis grąžinti M. S. paliktini M. S. nuosavybei, automagnetola „Pioner“, grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, paliktina UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kaltinamasis V. N., įkeitęs lombarde pasisavintus daiktus, gavo 55 Lt turtinės naudos, todėl ši suma konfiskuotina valstybės naudai (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. N. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį viešųjų darbų bausme šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
V. N. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiojo M. S. ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: elektrinį šlifuoklį „Bosch“, elektrinį siaurapjūklį, grąžintus M. S., palikti savininko nuosavybei, automagnetola „Pioner“, grąžintą UAB „(duomenys neskelbtini)“, palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Konfiskuoti iš kaltinamojo V. N. 55 Lt valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.