Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Lėgaudienei, dalyvaujant pareiškėjo A. M. atstovui advokatui Mariui Griciui, suinteresuotiems asmenims S. P., A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, Telšių rajono savivaldybės administracijai, V. B., S. B., S. P., A. Z. M., A. V. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas M. Gricius pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad pareiškėjas daikto valdymą realizavo kartu su suinteresuotu asmeniu A. V..

Suinteresuotas asmuo A. V. su pareiškimu sutiko.

Suinteresuotas asmuo S. P. neprieštaravo, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pastatu-autogaražu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi Ubiškės žemės ūkio bendrovė. Ubiškės žemės ūkio bendrovės 1995-02-24 visuotinio susirinkimo protokolu nutarta Ubiškės žemės ūkio bendrovę likviduoti (civ. b. Nr. 2-154-971/2016 m., b. l. 22-23, 30-34). Ubiškės žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1995-05-22 Turto perdavimo aktu N. 12 perdavė bendrovės turtą – autogaražą bendrovės pajininkams pagal jų turimų pajų vertę (civ. b. Nr. 2-154-971/2016 m., b. l. 16-17). Pastatas-autogaražas pagal pajus perduotas 36 asmenims, iš kurių T. M. už 175 Lt pajų (civ. b. Nr. 2-154-971/2016 m., b. l. 16-17). 1996-03-07 mirė T. M., jos įstatyminis įpėdinis yra pareiškėjas A. M. (civ. b. Nr. 2-154-971/2016 m., b. l. 13, 24).

2016-04-01 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas faktas, kad V. B. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 267,69 kv. m. ploto dalį, S. P. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, 297,19 kv. m. ploto dalį, A. Z. M. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, 8,75 kv. m. ploto dalį, A. V. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, 16,20 kv. m. ploto dalį, L. B. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, 32,95 kv. m. ploto dalį, A. G. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, 16,47 kv. m. ploto dalį, pagal įgyjamąją senatį (civ. b. Nr. 2-154-971/2016 m., b. l. 107-111).

Iš VĮ Registrų centro 2016-06-16 išrašo matyti, kad daiktinės teisės į pastato - autogaražo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį neįregistruotos (b. l. 6).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys: 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;kt).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Nuosavybės teisė įgyjama įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 4.47 straipsnis), tai yra, pvz. pagal sandorius, pagaminant naują daiktą ir kitais pagrindais. Byloje esantis Ubiškės žemės ūkio bendrovės 1995-05-22 Turto perdavimo aktas Nr. 12 bei pareiškėjo atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, civilinėje byloje Nr. 2-154-971/2016 esantys duomenys patvirtina, kad Ubiškės žemės ūkio bendrovė naudojosi pastatu-autogaražu kaip sandėliu, juo disponavo perduodama pastatą bendrovės pajininkams (civ. b. Nr. 2-154-971/2016 m., b. l. 16-17). Civilinės bylos Nr. 2-154-971/2016 duomenimis nustatyta, kad pastatas-autogaražas, esantis Pervainių g. 18, Ubiškės mstl., Telšių r., bendrovei atiteko iš buvusio kolūkio, kuris buvo reorganizuotas, padalintas į dalis. Įkurtai Ubiškės žemės ūkio bendrovei buvo perduota dalis pastatų, tarp jų ir pastatas-autogaražas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į dalį pastato-autogaražo kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėjas nėra dalies pastato-autogaražo savininkas. Nekilnojamasis daiktas, tai yra, 2836/66940 dalis pastato-autogaražo nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruota viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (b.l. 6, 27). Pareiškėjas, sąžiningai po motinos mirties įgijęs dalį pastato-autogaražo, ją sąžiningai valdo visą valdymo laiką, tai yra, nuo 1996 metų. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra, nuo 1996 metų.

Taigi teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad dalies pastato-autogaražo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas nuo 1996 m. buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad jis, užvaldydamas daiktą yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į šį daiktą nei jis, patvirtina byloje pateikti duomenys ir tai, kad jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktas neįregistruotas kitų asmenų vardu, todėl nustatytinas nurodytos pastato dalies įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (LR CK 4.47 str. 11 p., 4.68-4.71 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1G1p, esančio (duomenys neskelbtini), 28,36 kv. m. ploto dalį, pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.