- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- 2-154-971/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- V. B., S. P., A. Z. M., A. V., L. B., A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, A. M., Telšių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant pareiškėjams V. B., S. P., A. Z. M., A. V., L. B., A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B., S. P., A. Z. M., A. V., L. B., A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, A. M., Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti faktą, kad jie įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, o būtent, kad: V. B. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 267,69 kv. m. ploto dalį; S. P. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)297,19 kv. m. ploto dalį; A. Z. M. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8,75 kv. m. ploto dalį; A. V. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 16,20 kv. m. ploto dalį; L. B. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 32,95 kv. m. ploto dalį; A. G. įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 16,47 kv. m. ploto dalį. Nurodė, kad 1995-02-24 U. žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo nutarimo pagrindu buvo likviduota U. žemės ūkio bendrovė, o visas jos turtas, buvo išdalintas nariams pagal turimų pajų skaičių. Iš viso 36 žemės ūkio bendrovės nariams, tarp jų A. Z. M., A. V. bei L. B. ir A. G. motinai J. G. už turimus pajus buto perduotas pastatas-autogaražas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal 1995-05-22 U. žemės ūkio bendrovės Turto perdavimo aktą Nr. 12. Kadangi minėtas pastatas paskirtas 36 žmonėms, o realiai naudojimui šis pastatas visiems nebuvo reikalingas, todėl dalis pajininkų savo turimus pajus pardavė pareiškėjui V. B., o dalis pajininkų – S. P.. Kadangi J. G. 1998-12-10 mirė, jos turto įpėdiniai skirtingomis dalimis yra jos vaikai: 2/3 dalių L. B. ir 1/3 dalies A. G.. T. M. taip pat mirusi, jos turto įpėdinis A. M. įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pagal U. žemės ūkio bendrovės turto perdavimo aktą Nr. 12 dalis autogaražo už 11 Lt vertės pajų buvo perduotas D. D., tačiau apie šį asmenį nė vienas iš pareiškėjų neturi jokių duomenų. Nuo pastato-autogaražo perdavimo pareiškėjams momento beveik visą (išskyrus T. M. dalį) pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pareiškėjai pradėjo valdyti atvirai ir nepertraukiamai, kaip sąžiningai ir teisėtai įgytą, nuosavybės teisę priklausantį turtą. Jie pastatą prižiūrėjo, tvarkė, naudojo pagal paskirtį. Nuosavybės teisė į pastatą-autogaražą nėra ir nebuvo įregistruota (b.l. 1-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pastatas-autogaražas priklausė U. žemės ūkio bendrovei, todėl pareiškėjai turi savo sąžiningo valdymo faktą pagrįsti rašytiniais įrodymais. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra, taip pat mano, kad suinteresuotu asmeniu byloje turi būti įtraukta Telšių rajono savivaldybės administracija. Prašė bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (b.l. 47-49).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjų pareiškime minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas (b.l. 52-54).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjų pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas, siūlo pareiškimo dėl nuosavybės teisės į pastatą įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo klausimą spręsti įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes (b.l. 67-68).
Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas faktas, jog pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastato-autogaražo tam tikras dalis, jeigu pareiškėjų pareiškime išdėstytos aplinkybės bus įrodytos bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad Savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 80-81).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad buvo U. žemės ūkio bendrovės narys, joje dirbo, turėjo 100 Lt vertės pajų. Bendrovė bankrutavo, todėl ją likvidavo. Turto skirstyme nedalyvavo, jam tik buvo skirtas pajus į autogaražo 16,20 kv. m. plotą. Pastatu naudojasi kaip sandėliu, ten laiko šieną.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. P. nurodė, kad po nepriklausomybės kažkur 1990 m. baigėsi kolūkiai ir juos reorganizavus susikūrė bendrovė. Žmonės turėjo pajus, kuriuos galėjo įnešti į pasirinktą bendrovę ir jis savo pajus įnešė į tą (U.) bendrovę, bet jos veikloje nedalyvavo. Bendrovė 1995 m. likvidavosi ir žmonės už įneštus pinigus pasiskirstė dalimis pastatus, kuriuos norėjo. Po kurio laiko žmonės siūlė jam nupirkti jų turimas pastato-autogaražo dalis. 1996 m. įsigijo pastato-autogaražo pajų už 1834 Lt ir šiuo pastatu naudojasi nuo pirkimo momento iki dabar, jį remontavo, nes kitaip pastatas būtų nugriuvęs. Pastatu naudojasi jis, V. B. ir A. V.. Jie laiko ten priekabas, techniką, malkas, grūdus, naudoja kaip sandėlį. Kai įsigijo pajus, pastatą dalies nuosavybės neregistravo, nes trūko lėšų, o kai kreipėsi į Registrų centrą 2015 m. jų prašymą atmetė, nes trūko dokumentų. Pastatu naudojasi nuo 1996 m. ir niekas jokių pretenzijų jiems nereiškė. Kitus U. žemės ūkio bendrovės pastatus jų pajininkai nugriovė. Prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. nurodė, kad dėl dokumentų kreipėsi į tris archyvus, bet nė vienam archyve jokių dokumentų apie autogaražą, jo registraciją nėra. Nurodė, kad dirbo ūkyje. Kolūkyje buvo mažas pastatas, vėliau pradėjo statyti, didinti ir atsirado tas pastatas. Pastatas nebuvo įtrauktas į jokius registrus, ūkį statė be jokios dokumentacijos, tais laikais taip buvo galima. Kai žemės ūkio bendrovė likvidavosi, vyko dalybos ir žmonėms dalijo bet kokią pastatytą būdelę. Jis pajų neturėjo ir juos pirko iš kitų pajininkų. Nori savo išsipirktą dalį įteisinti. Buvo padaryti kadastriniai matavimai, jie apskaičiavo dalis, pasidalino. Jis yra ūkininkas, jam reikalingos patalpos, todėl tame pastate laiko kombainą, grūdus. D. D. jau 10 m. yra miręs, be to, jo pajus yra už 11 Lt, tai apie 30 ar 40 kv. cm pastato. Paveldėtojas D. D. sūnus, jis dokumentų tvarkytis nenori, nes reikia mokėti pinigus už dokumentų tvarkymą. Autogaražo plotas paskaičiuotas pagal kadastrinius matavimus, ir padalintas pagal turimus pajus proporcingai pastato plotui. Visas pastato plotas yra padalintas jiems šešiems pareiškėjams ir visas pastatas yra naudojamas. Kalbėjo su A. M., kuris sakė kad su pastato padalinimu sutinka, jis gauna savo dalį, kurią gali įsiteisinti. Paliko pareiškimą ir prašo jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Z. M. nurodė, kad 13 m. dirbo U. žemės ūkio bendrovėje, įkurtoje 1991 m. Jo darbo vieta buvo tame pastate-autogaraže. Kai bendrovė suiro, jis įnešė 50 Lt pajų už pastatą – autogaražą, kuriame dirbo. Autogaražu naudojosi bendrovė kaip sandėliu. Iš karto kai suiro bendrovė savo dalimi leido naudotis A. V., kuris jo dalimi ir naudojasi. Sutinka su pareiškimu, jokių pretenzijų niekam neturi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. nurodė, kad jo mama J. G. buvo U. žemės ūkio bendrovės pajininkė, o jis ir sesuo L. B. po mamos mirties tapo mamos turto paveldėtojai. Mamos palikimą priėmė. Sutinka, kad jam būtų nustatyta nuosavybės teisė į 16,47 kv. m. ploto pastato dalį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. B. nurodė, kad yra mamos J. G. turto paveldėtoja, apie pačią bendrovę nieko nežino. Pareiškimą palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad pastatu-autogaražu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)naudojosi U. žemės ūkio bendrovė. U. žemės ūkio bendrovės 1995-02-24 visuotinio susirinkimo protokolu nutarta U. žemės ūkio bendrovę likviduoti (b. l. 22-23, 30-34). U. žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1995-05-22 Turto perdavimo aktu N. 12 perdavė bendrovės turtą – autogaražą bendrovės pajininkams pagal jų turimą pajų vertę (b. l. 16-17). Pastatas-autogaražas pagal pajus perduotas 36 asmenims, iš kurių pareiškėjams Z. M. už 54 Lt pajų, A. V. už 100 Lt (b. l. 16-17), J. G. turimą 305 Lt vertės pajų po jos mirties paveldėjo 1/3 dalį (102 Lt vertės pajus) A. G. ir L. B. 2/3 dalis (203 Lt vertės pajus) (b. l. 25-29). E. Š., S. Ž., I. Š., V. V., J. K., A. Š., K. V., V. Š. ir A. S. U. žemės ūkio bendrovės 1995-05-22 turto perdavimo aktu jiems perduotus pajus (iš viso 1776 Lt vertės pajus) pastatui-autogaražui 1996-08-28 sutartimi pardavė pareiškėjui S. P. (b. l. 35), o A. A. pagal O. A. įgaliojimą 1999-09-10 sutartimi S. P. pardavė O. A. priklausančius 58 Lt vertės pajus (b. l. 38). Taip pat A. K., E. B., S. M., J. Z., L. Š., M. V., I. K., V. B., A. A., S. S., A. P., K. V., A. B., V. S., P. Š., B. Kontautas, Z. K., D. B., D. A. ir K. G. U. žemės ūkio bendrovės 1995-05-22 turto perdavimo aktu jiems perduotą pajų (iš viso 1467 Lt vertės pajus) pastatui-autogaražui 1996-08-27 sutartimi pardavė pareiškėjui V. B. (b. l. 37). A. K. 1997-03-03 sutartimi V. B. pardavė mirusios K. J. 185 Lt. vertės pajus (b. l. 36).
Pareiškėjai teismo posėdžio metu patvirtinto, kad U. žemės ūkio bendrovės Turto perdavimo aktu pajininkams perduotas pastatas-autogaražas priklausė U. žemės ūkio bendrovei ir yra tas pats byloje nurodytas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadangi kiti U. žemės ūkio bendrovės pastatai yra nugriauti. Iš VĮ Registrų centro 2015-11-30 rašto nustatyta, kad daiktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini)., šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti (b.l. 12).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;kt).
Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Nuosavybės teisė įgyjama įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 4.47 straipsnis), tai yra, pvz. pagal sandorius, pagaminant naują daiktą ir kitais pagrindais. Byloje esantis U. žemės ūkio bendrovės 1995-05-22 Turto perdavimo aktas Nr. 12 bei pareiškėjų parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad U. žemės ūkio bendrovė naudojosi pastatu-autogaražu kaip sandėliu, juo disponavo perduodama pastatą bendrovės pajininkams (b. l. 16-17). Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėjai A. Z. M. ir V. B. paaiškino, kad pastatas-autogaražas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrovei atiteko iš buvusio kolūkio, kuris buvo reorganizuotas, padalintas į dalis. Įkurtai U. žemės ūkio bendrovei buvo perduota dalis pastatų, tarp jų ir pastatas-autogaražas. Netikėti tokiais pareiškėjų paaiškinimais teismas neturi pagrindo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pastatą-autogaražą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėjai nėra pastato-autogaražo savininkai. Nekilnojamasis daiktas, tai yra, pastatas-autogaražas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro 2015-11-30 raštas. Pareiškėjai, sąžiningai įgiję pastatą-autogaražą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, tai yra, nuo 1996 metų. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas – dalis pareiškėjai autogaražą remontavo, gerino jo būklę, kiti juo naudojosi ar perleido naudotis kitiems pareiškėjams, 2015-07-27 atliko autogaražo kadastrinius matavimus (b. l. 6-11). Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra, nuo 1996 metų.
Taigi teismo vertinimu, pareiškėjų argumentus, kad pastato-autogaražo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas nuo 1996 m. buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad jie, užvaldydami daiktą yra pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į šį daiktą nei jie, patvirtina byloje pateikti duomenys ir tai, kad jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktas neįregistruotas kitų asmenų vardu, todėl nustatytinas nurodytų pastato dalių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (LR CK 4.47 str. 11 p., 4.68-4.71 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1G1p, esančio (duomenys neskelbtini), 267,69 kv. m. ploto dalį, pagal įgyjamąją senatį.
Nustatyti faktą, kad S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1G1p, esančio (duomenys neskelbtini)., 297,19 kv. m. ploto dalį, pagal įgyjamąją senatį.
Nustatyti faktą, kad A. Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1G1p, esančio (duomenys neskelbtini), 8,75 kv. m. ploto dalį, pagal įgyjamąją senatį.
Nustatyti faktą, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1G1p, esančio (duomenys neskelbtini)., 16,20 kv. m. ploto dalį, pagal įgyjamąją senatį.
Nustatyti faktą, kad L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1G1p, esančio (duomenys neskelbtini), 32,95 kv. m. ploto dalį, pagal įgyjamąją senatį.
Nustatyti faktą, kad A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastato-autogaražo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1G1p, esančio (duomenys neskelbtini)16,47 kv. m. ploto dalį, pagal įgyjamąją senatį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.