Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovei L. B. dėl 2017 m. gegužės 21 d. neeilinio pakartotinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys - valstybės įmonė „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, sodininkų bendrijos „Guboja“ nariai pagal sąrašą ir pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Guboja“ ieškinį atsakovei R. V. dėl 2017 m. balandžio 8 d. sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ ataskaitinio – rinkiminio visuotinio narių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. gegužės 25 d. ieškovai sodininkų bendrija (toliau tekste – SB) „Duomenys neskelbtini“ pateikė ieškinį atsakovei L. B. dėl 2017 m. gegužės 21 d. neeilinio pakartotinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys - valstybės įmonė „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ nariai pagal sąrašą. 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė SB „Duomenys neskelbtini“ pateikė ieškinį atsakovei R. V. dėl 2017 m. balandžio 8 d. SB „Duomenys neskelbtini“ ataskaitinio–rinkiminio visuotinio narių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi minėtas civilines bylas sujungė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei SB „Guboja“ dvidešimties dienų terminą ieškinio atsakovei R. V. reikalavimui dėl 2017 m. balandžio 8 d. SB „Duomenys neskelbtini“ ataskaitinio–rinkiminio visuotinio narių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu sukonkretinti ir patikslinti, nurodant skundžiamus šiame protokole išdėstytus sprendimus.Nurodė, kad jau po ieškinio priėmimo, gavus atsakovės atsiliepimą ir analizuojant šio ieškinio reikalavimus, teismui kilo klausimas, ar ieškinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatyme numatyta galimybė ginčyti bendrijos valdymo organų, tame tarpe – ir visuotinio narių susirinkimo sprendimus, kurie gali būti suformuluoti taip pat ir susirinkimo protokoluose; tuo tarpu paties protokolo ginčijimo nei šis, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato. Nurodė, kad siekiant, jog teismas nagrinėtų ginčijamo 2017 m. balandžio 8 d. susirinkimo protokolo neteisėtumo klausimą kaip atskirą ieškinio reikalavimą, šis trūkumas turėtų būti pašalintas detaliau išvardinant prašomus panaikinti sprendimus ir argumentuojant jų panaikinimo būtinumą; to nepadarius šis reikalavimas gali būti pripažintas nenagrinėtinu teisme, atitinkamai – šis ieškinys neatitinkančiu ieškiniui keliamų reikalavimų ir paliekamas nenagrinėtu, o šio protokolo surašymo aplinkybės byloje aptariamos tiek, kiek tai yra reikšminga kitų nagrinėtinais pripažintų reikalavimų išsprendimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė SB „Duomenys neskelbtini“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį. Nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje ginčo esmė - pasikėsinimas į bendrijos valdymą neteisėtai atlikus veiksmus, kurių atsakovė neturėjo teisės atlikti, ir iš to kylanti pasekmė - neteisėtas protokolas, kurio buvimas bendrijai sukėlė teisinių pasekmių, t. y. jis buvo pateiktas notarui kaip tikras ir atitinkantis visus įstatymo reikalavimus, bei pateiktas viešajam registrui turint tikslą pakeisti valdymo organą. Ieškovė ieškiniu ginčija atsakovės neteisėtai surašytą bei pasirašytą protokolą, kuriuo fiksuoti juridiniai faktai, t. y. dalyviai, susirinkimo eiga. Ieškovei kyla pagrįsta abejonė dėl tuo pat metu vykusio susirinkimo buvimo (jo sušaukimo) tuo pačiu laiku bei adresu. Visos šios aplinkybės nagrinėtinos teismo posėdyje aiškinantis ginčijamo dokumento sukūrimo aplinkybes. Be to, ginčijamo dokumento sukūrimas ieškovei sukelia teisines pasekmes - Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje, t. y. neleido keisti duomenų apie ieškovės valdymo organą viešajame registre iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.Atsakovė R. V. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatyme numatyta galimybė ginčyti bendrijos valdymo organų, tame tarpe - ir visuotinio narių susirinkimo sprendimus, kurie gali būti suformuluoti ir susirinkimo protokoluose, tačiau paties protokolo, kuriuo fiksuoti duomenys, ginčijimo nei šis, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato. Pažymi tai, kad šiame protokole buvo fiksuojami juridinio asmens organo posėdžio (susirinkimo) eiga. Jokių sprendimų šiame susirinkime priimta nebuvo, todėl jokių teisinių padarinių juridiniam asmeniui šis susirinkimo užfiksavimo dokumentas sukelti negali. Pažymi, kad ieškinį teismui pareiškė juridinis asmuo - Sodininkų bendrija „Duomenys neskelbtini“, tačiau su ieškiniu nėra pateikti duomenys, kad sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ vardu ieškinį pasirašiusi ir save pirmininke nurodžiusi V. D. turi atitinkamus įgalinimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus.CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).Pirmos instancijos teismas nurodė, kad siekiant, jog teismas galėtų nagrinėti ginčijamo 2017 m. balandžio 8 d. susirinkimo protokolo neteisėtumo klausimą kaip atskirą ieškinio reikalavimą, ieškovė turi išvardinti prašomus panaikinti sprendimus ir argumentuoti jų panaikinimo būtinumą. 2017 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 1.63 straipsnyje apibrėžta sandorių samprata ir jų rūšys. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo negaliojančiu pripažinti 2017 m. balandžio 8 d. SB „Duomenys neskelbtini“ ataskaitinio –rinkiminio visuotinio narių susirinkimo protokolą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kokias ieškovės teises minėtas protokolas pažeidžia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis CK 2.90 straipsnyje apibrėžta protokolo samprata, įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus, jog minėtame protokole buvo fiksuojama juridinio asmens organo posėdžio eiga ir jokių sprendimų šiame susirinkime priimta nebuvo, spręstina, kad pats savaime 2017 m. balandžio 8 d. SB „Duomenys neskelbtini“ ataskaitinio – rinkiminio visuotinio narių susirinkimo protokolas ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukuria, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turi sukonkretinti ir patikslinti ieškinį, nurodant skundžiamus minėtame protokole išdėstytus sprendimus.Taip pat priešingai, nei teigia apeliantė, Klaipėdos rajono apylinkės teismas, 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojęs VĮ „Registrų centras“ nekeisti ieškovės sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ valdymo organo ir kitų registracijos duomenų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nurodė ne ginčijamą 2017 m. balandžio 8 d. SB „Duomenys neskelbtini“ ataskaitinio–rinkiminio visuotinio narių susirinkimo protokolą, o atsakovės L. B. sušauktą 2017 m. gegužės 21 d. neeilinį pakartotinį visuotinį sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ susirinkimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, todėl atsakovės R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, susiję su V. D. teise atstovauti ieškovę, nenagrinėtini.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio trūkumų instituto normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, apeliantei nustatomas naujas terminas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, t. y. - sukonkretinti ir patikslinti, nurodant skundžiamus šiame protokole išdėstytus sprendimus, išaiškinant, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė R. V. pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, išaiškino, kad kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo (nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų) pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei SB „Duomenys neskelbtini“ terminą iki 2018 m. kovo 12 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nustatytus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi.