Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės E. Latauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. K. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Į M. K. paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 27 d. 20 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 11.09 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžius atliktos bausmės bei minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo UAB „M“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir civiliniam ieškovui iš nuteistųjų A. A. bei M. K. solidariai priteista 1 566 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. A., tačiau dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu bendrininkų grupe su A. A., norėdami pagrobti svetimą turtą, 2020 m. birželio 26 d., apie 17.17 val., atvyko į parduotuvę „M“, esančią (duomenys neskelbtini), kur prekybos salėje A. A. paėmė akumuliatoriaus ir kroviklio komplektą ,,Makita DC18RD MAKPAC“, kurio vertė 299 Eur, ir akumuliatorinį smūginį gręžtuvą ,,BochGSB“, kurio vertė 249 Eur, o tuo pat metu M. K. prekybos salėje paėmė perforatorių ,,Makita SDSMax HR5202C“, kurio vertė 779 Eur, ir akumuliatorinį suktuką ,,Makita (duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 239 Eur, po ko A. A. kartu su M. K. išėjo iš parduotuvės, nepateikę prekių apmokėjimui. Tokiu būdu veikdami bendrai A. A. ir M. K. pagrobė svetimą, UAB ,,M“ priklausantį, 1 566 Eur vertės turtą. Šie M. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, M. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. A., norėdami pagrobti svetimą turtą, 2020 m. birželio 27 d., apie 19.20 val., atvyko į parduotuvę „D“, esančią (duomenys neskelbtini), kur A. A. prekybos salėje į prekių vežimėlį įsidėjo dulkių siurblį robotą, kurio vertė 226,83 Eur, 2 vnt. dronų, kurio vieneto vertė 75,54 Eur, bendrai 151,08 Eur sumai, elektrinį paspirtuką, kurio vertė 277,77 Eur, belaidį dulkių siurblį-šluotą, kurio vertė 219,99 Eur, o tuo pat metu M. K. prekybos salėje į prekių vežimėlį įsidėjo droną, kurio vertė 45,54 Eur, elektrinį paspirtuką, kurio vertė 277,77 Eur ir belaidį dulkių siurblį-šluotą, kurio vertė 219,99 Eur, po ko A. A. kartu su M. K. praėję pro parduotuvės kasas ir nepateikę prekių apmokėjimui, mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi M. K. už parduotuvės kasų buvo sulaikytas UAB „D“ parduotuvės apsaugos darbuotojo, o A. A., už parduotuvės kasų palikęs vežimėlį su prekėmis, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu veikdami bendrai A. A. ir M. K. pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „D“ priklausantį, 1 418,97 Eur vertės turtą. Šie M. K. veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, M. K. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, nurodydamas pagrįstus motyvus, kodėl, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, neatideda bausmės vykdymo. Skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir jos realizavimo forma yra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytiems nusikaltimams ir nuteistojo asmenybei, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

6. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Nagrinėjamoje byloje M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už svetimo turto pagrobimą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. K. skyrė nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu subendrintą 1 (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę, iš esmės pridėdamas minimalų laisvės atėmimo bausmės rūšies dydį (BK 50 straipsnio 2 dalis), kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę teismas subendrino su ankstesniais nuosprendžiais, pagrįstai į paskirtos bausmės laiką įskaitydamas laikino sulaikymo laiką ir atliktą bei įskaitytą laiką pagal ankstesnius nuosprendžius (BK 63 straipsnio 9 dalis).

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl M. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų stadiją (padaryti du nesunkūs nusikaltimai nuosavybei, iš kurių vienas yra baigtas, o kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veikos padarytos tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe, per pakankamai trumpą laiko tarpą). Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę (M. K. anksčiau teistas 6 kartus, daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, įskaitant ir analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat teistas užsienyje už vagystes (t. 2, b. l. 109-115), nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos praėjus mažiau nei trims mėnesiams po jo nuteisimo už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant smulkius svetimo turto pagrobimus, kurie buvo daromi sistemingai po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nuobaudos galioja, skirtų nuobaudų nevykdo (t. 2, b. l. 88-108), nuteistasis niekur nedirba (t. 2, b. l. 87), jauno amžiaus, turi mažametį vaiką (t. 2, b. l. 86). Taip pat teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei pastebi, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės patvirtina, jog M. K. padaryti nusikaltimai, bendrininkų grupe pagrobiant svetimą 1 566 Eur turtą bei pasikėsinant pagrobti 1 418,97 Eur vertės turtą, atitinka rūšinį šios nusikalstamos veikos pavojingumą, o analizuojant nuteistojo asmenybę, nustatyta, jog M. K. už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri, nuteistajam ją vengiant atlikti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pakeista į 10 parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

10. Nepaisant aukščiau aptartų nuteistojo atžvilgiu taikomų prievartos priemonių, pastarasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, dėl ko jam Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, po ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bauda. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog nuteistajam skiriamos švelnesnės viešųjų darbų, laisvės apribojimo, trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmės nuteistojo elgesio nekeičia bei nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog realios įtakos nuteistajam neturi ir turtinio pobūdžio sankcijos. M. K. teistas už vagystę pinigine bauda, ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes (Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 108 straipsnis), paskirtų baudų nemokėjo, dar daugiau ? ignoruodamas jam skiriamas nuobaudas, toliau darė tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, kas rodo tai, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas, todėl švelnesnės bausmės nėra pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, apriboti šiam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti, o pastarojo resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima atliekant tik realią laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, suteikiant galimybę siekti ir skunde pabrėžiamo tikslo – gydytis nuo priklausomybės. Pažymėtina, jog pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė sankcijose numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių teistumų, be kita ko, ir užsienio valstybėje (past. – M. K. ne kartą teistas Jungtinėje Karalystėje už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 113-115), nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio, atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę.

12. Nors apeliantai prašo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir, nors šiuo atveju nustatytos formalios sąlygos spręsti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teisėjų kolegija pabrėžia tai, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tik teismui nusprendus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Kaip pagrįstai nurodoma apeliantų skunde, pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Kita vertus, šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, jog, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras nuteistajam palankias aplinkybes.

14. Kaip jau buvo minėta, M. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, esant ir sunkinančių aplinkybių, būdamas ne kartą teistas bei baustas už analogiškų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų padarymą, taigi, šios rūšies nusikalstamų veikų darymas nelaikytinas atsitiktiniu. Nuteistasis būdamas darbingo amžiaus, turėdamas skunde nurodomų „fizinių gebėjimų“ nedirba, oficialiai nedirbo ir prieš COVID-19 pandemiją (t. 2, b. l. 87), o skunde nurodomas valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos kontekstas yra deklaratyvus, nes nuteistasis nusikalstamas veikas darė ir iki visuotinio karantino paskelbimo. Todėl, atsižvelgdama į M. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų pobūdį, jo akivaizdų polinkį daryti teisės pažeidimus, skunde nurodomas deklaratyvias nusikalstamos veikos padarymo priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

15. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl nuteistojo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų ir juose nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo daryti jokių kategoriškų išvadų, kartu pradėto ikiteisminio tyrimo faktas savaime negali neigiamai charakterizuoti asmenį bei sudaryti prielaidas nepalankiai vertinti nuteistąjį, nes toks aiškinimas tiesiogiai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie duomenys skundžiamame teismo nuosprendyje buvo nurodyti, būtent, kaip informacija apie M. K., o ne spręstas jo kaltės klausimas kituose ikiteisminiuose tyrimuose, tad jo nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista. Kita vertus, šių aplinkybių eliminavimas, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pastarojo sistemingai daromas nusikalstamas veikas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi, kuria buvo netenkintas probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme, taip pat buvo nustatyta, jog nuteistasis netinkamai vykdė įpareigojimą – neišeiti iš namų, pažeidė įpareigojimus – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; neišdirbo per pirmuosius 6 bausmės mėnesius 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, priežiūros metu 13 kartų baustas administracine tvarka. Taigi, teismo išvada, jog nuteistasis nesilaiko paskirtų įpareigojimų bei sąlygų, nelaikytina nepagrįsta.

16. Apeliantai skunde pažymi ir tai, kad kitam nuteistam bendrininkui už tapačius nusikaltimus buvo paskirta švelnesnė bausmė nei M. K. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės individualizavimo principas pasireiškia tuo, jog nuteistiesiems parenkant bausmės rūšį, jos dydį, ar baudžiamosios atsakomybės realizavimo formą neturi įtakos kitiems bendrininkams paskirtos bausmės. Pagal teismų praktiką vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-226-1073/2019).??? ???

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. K. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, o padarytų nusikaltimų pobūdis bei nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.