- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-190-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28009-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RenForest“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RenForest“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RenForest“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Forest Group“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „RenForest“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Forest Group“ 5 383,29 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 658 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Baltic Forest Group“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad visas sutartines prievoles ieškovei yra įvykdžiusi. 2019 m. lapkričio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimų atsakovei; palaikė tik savo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi atsakovė ieškovės reikalavimus įvykdė po ieškinio pateikimo teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „RenForest“ ieškinio atsakovei UAB „Baltic Forest Group“ dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovei 90 Eur žyminio mokesčio ir priteisė ieškovei iš atsakovės 730 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nenustatė, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė. Ieškovei grąžino 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 87 straipsnio 2 ir 5 dalimis.
4. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė remdamasis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat vadovavosi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir - Rekomendacijos, Įsakymas) numatytais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio kriterijais. Pažymėjo, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė, nesulaukusi iš atsakovės apmokėjimo už darbus pagal 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija RS Nr. 409 – 4 933,17 Eur, taip pat pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą – 450,12 Eur, 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovei el. paštu išsiuntė pretenzijas, ragindama sumokėti susidariusią skolą. Atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Atsakovė iki ieškinio gavimo dienos padengė susidariusį įsiskolinimą ieškovei, kas, teismo vertinimu, rodo, kad atsakovė buvo linkusi įvykdyti savo pradelstus sutartinius įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė terminus praleido nežymiai.
6. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, pareikšto reikalavimo dydį (5 383,29 Eur), taip pat į tai, kad teismui pateiktas ieškinys yra parengtas advokato padėjėjo, yra nedidelės apimties, jo parengimas nereikalavo specialių žinių, jame nesprendžiami nauji teisės klausimai, taip pat į tai, kad byloje įvyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, padarė išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas (2 500 Eur) yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismas sprendė, kad nors ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos atsakovės netinkamo elgesio, tačiau įvertinęs ir atsakovės procesinį elgesį, pareikšto ieškinio sudėtingumą bei šalių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje, ieškovės reikalaujamas bylinėjimosi išlaidas sumažino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 700 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai atlyginti, taip pat 25 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 30 Eur.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
7. Ieškovė UAB „RenForest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: priteisti iš UAB „Baltic Forest Group“ bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai UAB „RenForest“ naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojama priteisti 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. 2019 m. II ketvirtį vidutinis šalies bruto darbo užmokestis be individualių įmonių buvo 1 289 Eur. Tai reiškia, jog už advokato paslaugų 1 val. priteistina suma 129 Eur, advokato padėjėjo 103,2 Eur.
7.2. Atsakovė pradėjo apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras tik teismui priėmus ieškovės ieškinį. Prieš posėdį atsakovės direktorius nurodė, kad neketina atlyginti jokių bylinėjimosi išlaidų. UAB „RenForest“ buvo teikiamos teisinės konsultacijos 5 val. (103,2 x 5 = 516 Eur). Teismas nevertino išlaidų paskirtyje nurodytų konsultacijų iki ieškinio pateikimo, aplinkybės, kad ieškovės atstovas į teismo posėdį vyko iš Kauno miesto (neįvertino kelionės laiko - apie 3 val. 30 min.). Ieškovė paaiškino, kad Įsakymu už ieškinio parengimą koeficientas - 2,5; 2,5*1 289 = 3 222,5; advokato padėjėjui skaičiuojama 80 proc., t. y. 3 222,5*0.8 = 2 578 Eur. Išlaidų paskirtyje nurodyta, kad ieškinio parengimo honoraras yra 1 650 Eur. Teismas sumažino priteistinas išlaidas iki neprotingai mažo dydžio. Teismo priteistos sumos dydis skatina asmenis nesinaudoti advokato paslaugomis ir diskredituoja advokato profesiją. Pagal teismo priteistą 700 Eur sumą (po mokesčių 483 Eur) advokato padėjėjas turėjo konsultuoti klientą (atsakovė nuolat žadėjo apmokėti sąskaitas-faktūras), derėtis su atsakovės direktoriumi, parengti ieškinį, vykti iš Kauno į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Advokato padėjėjo darbo užmokestis įvertinamas kaip nekvalifikuoto darbuotojo ir neatitinka realių rinkos kainų. Teigia, kad iš atsakovės turi būti priteista visa 2 500 Eur suma advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
2. Atsakovė UAB „Baltic Forest Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 28 d. teismo nutartį, kuria byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, ir grąžinti ją pirmos instancijos teismui išspręsti bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė neatsisakė ieškinio. Teismas turėjo išnagrinėti bylą iš esmės, o bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Atsakovė įvykdė ieškovės reikalavimus po civilinės bylos iškėlimo, tačiau iki atsiliepimo padavimo ir parengiamojo posėdžio. Ieškovė tą žinojo, tačiau ieškinio neatsisakė, prašė nagrinėti bylą. Ieškovės elgesys liudija, kad ieškovė ir jos atstovas neketino atsisakyti ieškinio bei siekė bylos išnagrinėjimo, nes buvo klaidingai įsitikinę, kad atsisakius ieškinio nebus priteistos bylinėjimosi išlaidos.
8.2. Teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė, kad ieškovė nurodė, jog jai žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Atsakovė su tokiu konstatavimu nesutinka, nes ieškovė nieko panašaus nėra nurodžiusi. Ieškovė nepateikė CPK 140 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančio pareiškimo, todėl teismui nebuvo pagrindo priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą. Pasak atsakovės, šiuo atveju ieškinys turėjo būti atmestas ir, atitinkamai turėjo būti atmestos bylinėjimosi išlaidos.
8.3. Atsakovė neginčijo skolos ir nebuvo pagrindo manyti, kad ginčys, todėl ieškovė galėjo paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo, užuot dirbtinai didindama bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, vadovaujantis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos dar ir dėl šios priežasties.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės UAB „Baltic Forest Group“ atskirąjį skundą atmesti, ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepmas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovė neatsisakė ieškinio ir nebuvo nurodžiusi, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės; kad teismas turėjo išnagrinėti bylą iš esmės, o bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai; posėdžio metu ginčo dėl skolos nebuvo, teismas sprendė tik procesinį klausimą ir nutartimi išsprendė tik bylinėjimosi išlaidų klausimą.
9.2. Atsakovė atskiruoju skundu dirbtinai bando paneigti realiai patirtas ieškovės išlaidas. Ieškovės elgesys buvo tinkamas nuo pat ginčo pradžios. Pastaroji tikėjosi laiku gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas, tačiau ilgą laiką laukė ir tikėjo atsakovo nurodytomis priežastimis dėl vėluojamo apmokėjimo. Be to, atsakovė nurodydavo skirtingas neapmokėjimo priežastis. Pažymėjo, kad ieškovė stengėsi taikiai išspręsti ginčą, taip pat bylinėjimosi išlaidų klausimą, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė apmokėti bent dalį realiai patirtų išlaidų. Ieškovė turi teisę vykti į teismo posėdį bei teismui nurodyti visas žinomas aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime prašo ieškovės UAB „Renforest“ atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad pabrėždamas savo didelį įdirbį konsultuojant klientą ieškovės atstovas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių civilinis ginčas nebuvo išspręstas teisme pasinaudojant pigiausiu ir racionaliausiu CPK numatytu būdu – pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė dar iki ieškinio gavimo dienos padengė susidariusį įsiskolinimą ieškovei, kas rodo, kad atsakovė buvo linkusi įvykdyti savo pradelstus sutartinius įsipareigojimus. Taip pat teismas įvertino, kad pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovė terminus praleido nežymiai. Pasak atsakovės, tai paneigia ieškovės reiškiamą poziciją, kad atsakovės veiksmai padidino ieškovės patirtas išlaidas. Išlaidas ieškovė dirbtinai didino nepateikdama pareiškimo dėl teismo įsakymo ir neatsisakydama ieškinio, kai atsakovė įvykdė reikalavimus. Teismas padarė teisingą išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas aiškiai per didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė neatsisakė ieškinio, nenurodė apie žinomas bylos nutraukimo pasekmes, todėl teismas turėjo išnagrinėti bylą iš esmės, o bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
15. Šiuo atveju, apeliantė savo teiginių argumentus sieja su procesiniais ieškovės ieškinio atsisakymo pažeidimais, t. y. tuo, kad ieškovė aiškiai neišreiškė prašymo dėl ieškinio atsisakymo, nenurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, nesilaikė CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
16. Pažymėtina, kad visų pirma, pati atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog į teisėjos klausimą, ar ieškovė ieškinio reikalavimų, atsisako, ieškovės atstovas atsakė „taip, taip, o čia procesinis grynai dėl bylinėjimosi išlaidų“. Pirmosios instancijos teismas nutartimi ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė, o ieškovės atskirasis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis, kad teismas neteisingai suprato jos valią, ir kad ji siekė bylos nagrinėjimo iš esmės. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nėra reikalavimo pateikti rašytinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuomet toks prašymas išreiškiamas teismo posėdyje (numatyta, kad kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą). Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės patvirtinimo apie žinomas ieškinio atsisakymo pasekmes nebuvimu, taip pat nesudaro pagrindo nagrinėti ieškinį iš esmės. Be to, atsakovė šių argumentų negrindžia tokio pažeidimo galimomis pasekmėmis, t. y. ieškovės ketinimais iš naujo kreiptis į teismą su tapačiais reikalavimais, todėl plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
17. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.
19. Kaip minėta, atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos nepagrįstai, nes ieškovė nesikreipė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. ginčo nesprendė supaprastinto proceso tvarka, nors nebuvo pagrindo manyti, kad atsakovė šį reikalavimą ginčys.
20. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė neneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad prieš kreipdamasi į teismą, t. y. 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d., ieškovė atsakovei el. paštu išsiuntė pretenzijas, ragindama sumokėti susidariusią skolą, ir tik atsakovei toliau nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą. Kita vertus, kreipiantis į teismą supaprastinto proceso tvarka ieškovė vis tiek turėtų sumokėti žyminį mokestį, be to, reiškiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisė naudotis advokatų paslaugomis nėra ribojama. Taigi, atsakovės argumentai, kad teismas neturėjo priteisti jokių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, atmestini, kaip nepagrįsti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ženkliai sumažino, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės pasirinkto procesinio teisių gynimo būdo neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui.
21. Kaip minėta, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo jai priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu; mano, kad turi būti priteistos visos 2 500 Eur dydžio išlaidos. Apeliantės teigimu, teismas nevertino išlaidų konsultacijoms iki ieškinio pateikimo, aplinkybių, kad ieškovės atstovas į teismo posėdį vyko iš Kauno miesto; taip pat teigia, kad teismas išlaidas sumažino iki neprotingai mažo dydžio. Šie apeliantės teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
22. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, t. y. vertino ir ieškovės elgesį procese. Kita vertus, duomenų, kad advokatas rengė/išsiuntė pretenzijas atsakovei, ieškovė nepateikė; atstovavimo sutartis su ieškove sudaryta tik 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. po 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. pretenzijų išsiuntimo ir tik prieš dieną iki ieškinio pateikimo. Be to, ieškovė visą 2 500 Eur sumą advokato padėjėjui sumokėjo 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. iki ieškinio teismui pateikimo, tačiau išlaidų detalizacija teismui pateikta tik 2019 m. lapkričio 21 d. Pažymėtina, kad mokėjimo metu būsimos išlaidos tiksliai negalėjo būti žinomos. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą vertinti išlaidų pagrįstumą pagal byloje esančius įrodymus apie atstovo atliktus veiksmus bei jų būtinumą.
23. Skundžiamoje nutartyje detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, motyvai, Rekomendacijose įtvirtinti kriterijai bei principai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, tačiau ieškovė atskirojo skundo argumentų su teismo nurodytomis aplinkybėmis iš esmės nesieja. Įvertinęs ieškinio apimtį, ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, ieškinio sumą, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovė mokėjimo terminą praleido nežymiai, taip pat atsakovės pastebėjimą dėl ieškovės pasirinkto ginčo sprendimo būdo kreipiantis su ieškiniu, o ne supaprastinto proceso tvarka (duomenų, kad atsakovė ginčijo skolos faktą bei dydį, ieškovė nenurodė), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti išvadai, kad ieškovei priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir teisinga. Teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.