- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-568-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11964-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- „If P&C Insurance AS”
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS”, vykdančio savo veiklą Lietuvoje per „If P&C Insurance AS” filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS” Lietuvoje vykdančio savo veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą patikslintą ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statinių savininko civilinę atsakomybę, bei normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė „If P&C Insurance AS” Lietuvoje vykdanti savo veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir A. M. ieškovei 878,86 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 786,(duomenys neskelbtini) eurų atstovavimo išlaidų; priteisti iš atsakovės A. M. ieškovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje savo veiklą vykdančios per „If P&C Insurance AS” filialą 40 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Nurodė, kad 2013 m. liepos 2 d. ieškovė ir A. D. (toliau – ir draudėjas) sudarė Būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Serija PSNTA Nr. 00065694). Šia draudimo sutartimi nuo įvairių draudiminių rizikų (įskaitant ir nuo vandens) buvo apdraustas draudėjo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2021 m. rugpjūčio 3 d. draudėjo butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini), Kaunas), nuosavybės teise priklausančio atsakovei A. M.. Namo bendrija informavo, kad 2021 m. rugpjūčio 1-5 d. nebuvo kviečiama avarinė tarnyba adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl užliejimo priežastimi negalėjo būti avarija bendruose namo vamzdynuose. Pripažinusi įvykį draudžiamuoju bei apskaičiavusi įvykio metu draudėjui padarytą žalą, ieškovė išmokėjo draudėjui 921,35 Eur draudimo išmoką (visa žala sudaro 1008,24 Eur, pritaikius 86,89 Eur išskaitą, draudėjui buvo išmokėta 921,35 Eur.).
Atsiliepimas
4. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Nurodė, kad tarp E. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis TIA Nr. 556325243 ir išduotas draudimo liudijimas. Gavus pranešimą apie įvykį, buvo pradėtas žalos Nr. 2890932 administravimas. Atsakovas pareiškė, kad nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui. Bendrijos rašte nurodoma, kad „198 – ojo butų savininkų bendrijos buhalterės teigimu, 2021 m. rugpjūčio 1-5 d. nebuvo kviečiama avarinė tarnyba adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas“ <...> „Aš, D. B., išrinktas 198 – ojo butų savininkų bendrijos pirmininku 2021 m. rugsėjo 23 d., todėl informacijos apie galimai įvykusią avariją 2021 m. rugpjūčio 1-5 d., kaip rašoma Jūsų prašyme, neturiu“. Iš išdėstyto yra akivaizdu, kad bendrijos raštas nepatvirtina, jog 2021 m. rugpjūčio 1-5 d. 198 – oji bendrija nebuvo informuota apie įvykusią avariją. Bendrijos raštas patvirtina, kad pastaroji neturi patikimos informacijos apie tokį pranešimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo „If P&C Insurance AS” Lietuvoje vykdančio savo veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą atsakovei A. M. priteista 8(duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas nustatė, kad pirminio apžiūros akto skiltyje „Informacija apie kaltininką“ yra nurodytos tokios aplinkybės: „Klientė tiksliai nežino, pranešė pirmininkei, pirmininkė sakė, gal dėl bendro vamzdžio gedimo. Dar aiškinsis. “Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokiu būdu 198 – oji bendrija buvo informuota apie įvykį ir, kaip tikėtiną versiją, įvardino būtent bendrąsias, o ne atsakovės bute esančias komunikacijas. Taigi, šis rašytinis įrodymas neįrodo aplinkybės, jog užpylimo šaltinis buvo būtent atsakovės bute. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo rasta / nustatyta jokia tiksli buto užpylimo priežastis ir ieškovas tik daro galimą prielaidą, jog galimai užpylimo šaltinis yra atsakovės butas. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad buvo imtasi priemonių nustatyti tiksliai užpylimo priežasčiai (ekspertizė, specialistų išvados, sudarytų komisijų išvados ir kt.), tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jau nuo 2021 m. birželio mėnesio atsakovė buto patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini) (virtuvė), vandentiekiu nesinaudojo ir virtuvėje buvo užsukti visi vamzdžiai. Tai, kad šie vandentiekio vamzdžiai nuo 2021 m. birželio mėnesio buvo užsukti, įrodo pateikiamos AB „Viena sąskaita“ sąskaitos nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio (imtinai) bei nuoseklūs liudytojos parodymai. Iš pateiktų sąskaitų nustatyta, kad šalto vandens Nr. (duomenys neskelbtini) ir karšto vandens Nr. (duomenys neskelbtini) skaitiklių rodmenys per visus mėnesius nesikeitė ir tai, teismo manymu, įrodo esminę aplinkybę, kad vandens pratekėjimo iš atsakovės buto nebuvo. Ieškovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, t. y. apžiūros ar eksperto akto ir kitokio pobūdžio dokumento, kuriame būtų nurodyta, jog atsakovės nuosavybės teise priklausančiame bute buvo kaip nors pažeistas / sugedęs vandentiekio ar kitokio pobūdžio vamzdis, dėl kurio pažeidimo būtų apgadintas esantis žemiau butas.
8. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas taip pat nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog name buvo tinkamai ir laiku atliekamos bendrojo naudojimo vamzdžių apžiūros, kad būtent atsakovės bute buvo pažeistas vamzdis, dėl kurio apgadintas žemiau esantis butas ir kad 198 – osios butų savininkų bendrijai, kuri administruoja pastatą, buvo pranešta apie vandens pratekėjimo avarijos vietą bei laiką ir ši ėmėsi atitinkamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo židiniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti visiškai; bei priteisti apelianto naudai iš atsakovų visas apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovų apelianto naudai apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t. y. išlaidas už apeliacinio skundo rengimą – 907,(duomenys neskelbtini) Eur, taip pat 22 Eur žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą (iš viso 929,(duomenys neskelbtini) Eur). Ieškovas nurodė, šiuos argumentus:
9.1. nors cituojamame Bendrijos rašte ir nurodyta, jog užliejimo priežastis nenustatyta, tačiau taip pat nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 1-5 d. avarinė tarnyba nebuvo kviečiama. Ši aplinkybė reiškia, jog 2021 m. rugpjūčio 1-5 dienomis jokių avarijų bendruose namo vamzdynuose nebuvo. Priešingu atveju bendrieji vamzdynai būtų remontuojami bei apie tai būtų informacija Bendrijos buhalterijoje.
9.2. Vertinant 2022-02-01 ir 2023-09-18 Bendrijos raštuose nurodytą informaciją yra akivaizdu, jog numanoma užliejimo priežastis dėl bendrųjų vamzdžių gedimo nepasitvirtino (priešingu atveju bendrieji vamzdynai būtų remontuojami).
9.3. Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. nurodė, jog atsakovės butas (duomenys neskelbtini) nebuvo užlietas iš viršaus. Dėl šios priežasties liudytojos versija, jog butas (duomenys neskelbtini) galėjo būti užlietas dėl 9 aukšto gyventojų yra visiškai nepagrįsta ir nereali. Jeigu užliejimo šaltinis būtų 9 aukšte, tokiu atveju turėjo būti užlietas ir atsakovės butas (esantis aštuntame aukšte).
9.4. Apelianto manymu taip pat visiškai nepagrįsta ir nereali liudytojos E. M. kelta versija, jog butas (duomenys neskelbtini) galėjo būti užlietas dėl nesandarių namo bloko siūlių. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021-08-03 d. užliejimo metu buvo užlietos buto (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų matyti, jog užliejimo vietos yra buto viduryje bei yra nutolusios nuo išorinių buto sienų. Taigi, darytina vienintelė galima išvada, jog vandens pratekėjimo šaltinis buvo būtent bute (duomenys neskelbtini) (kuris yra virš Draudėjos buto (duomenys neskelbtini)) bei kad būtent buto (duomenys neskelbtini) savininkė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga bei nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
9.5. Tai, kad atsakovės bute iš esančių keturių vandens skaitiklių dviejų vandens skaitiklių rodmenys laikotarpyje nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio nesikeitė, visiškai neįrodo aplinkybės, jog Atsakovės bute vanduo nebuvo naudojamas. Iš byloje esančių Atsakovės buto skaitiklių deklaravimo rodmenų matyti, kad atsakovės bute laikotarpiu nuo2021 m. birželio mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio buvo naudojamas tiek šaltas, tiek karštas vanduo.
9.6. Šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, kurioje vietoje minėti vandens skaitikliai buvo sumontuoti. Svarbu tai, jog vanduo Atsakovės bute visą laikotarpį, į kurį patenka ir užliejimo laikotarpis, buvo naudojamas.
9.7. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į fizikos dėsnį, kad vanduo teka iš viršaus žemyn, suponuoja objektyviai tikėtiną ir pakankami pagrįstą išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, buto (duomenys neskelbtini) užliejimo šaltinis buvo būtent atsakovės bute (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
10. Atsakovė A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais. Be to, atsakovė nurodė, kad tokio pobūdžio bylose visais atvejais turi būti įrodyta, kad nukentėjusio būsto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė. A. D. draudikui (Ieškovei) apie buto užliejimą pranešė 2021-08-03. Sugadinto, apgadinto turto priežiūros aktas buvo surašytas 2021-08-05. Tik 2021-08-06 A. D. kreipėsi į Atsakovę dėl galimai vandens pratekėjimo iš atsakovės buto. 2021-08-06 A. D. buvo aprodyta buto virtuvė iš kurios galėjo būti padaryta žala jos butui, tačiau jokių vandens pratekėjimo žymių nustatyta nebuvo. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
11. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais. Be to, atsakovas nurodė:
11.1. Bendrijos rašte yra tik nurodyta, jog užliejimo priežastis nenustatyta, ir kad tariamai 2021 m. rugpjūčio 1-5 dienomis gedimų (avarijų) namo vamzdynuose, kurie priskirtini bendriesiems namo inžineriniams tinklams, nebuvo. Pažymėtina, jog 2023-09-18 atsakyme bendrijos pirmininkas pats nurodė, jog nežino kas sąlygojo (ar galėjo sąlygoti) buto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Kaunas) atsiradimo skysčių dėmių. Apie tai nėra žinoma. Taip pat 2021-08-05 d. apžiūros akte (ieškinio priedas Nr. 7(2)) grafoje „Komentarai/pastabos“ pateiktas paaiškinimas („Klientė tiksliai nežino, pranešė pirmininkei, pirmininkė sakė, gal dėl bendro vamzdžio gedimo. Dar aiškinsis. 198 butų bendrija“) reiškia tik tai, jog apžiūros akto surašymo dieną tiksli užliejimo priežastis nebuvo nustatyta. Be to, ir pati pirmininkė nurodė aplinkybes dėl bendro vamzdžio. Taigi, 198 – oji bendrija buvo informuota apie įvykį ir, kaip tikėtiną versiją įvardino būtent bendrąsias, o ne Draudėjos bute esančias komunikacijas. Akivaizdu, kad šis įrodymas, priešingai, nei teigia Ieškovas, neįrodo, kad užpylimo šaltinis buvo Draudėjos bute, o nurodo kitą užpylimo šaltinį.
11.2. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl pačios įvykio datos. Ieškovas teigia, jog įvykio data yra 2021 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau Draudėja aukščiau minėtuose paaiškinimuose nurodė, jog: „Gautame paklausime IFPS0003462 įvykio data nurodyta 2021 m. rugpjūčio 3 d., šia data kreipimosi dėl avarijos iš kaimyninio buto nesulaukėme, kaip ir iš jokių kitų butų.“ Nors tai ir nekeistų situacijos, dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Belieka tik pamąstyti kodėl taip skiriasi datos.“ (priedas prie ieškinio Nr. 11). (duomenys neskelbtini) buto gyventojas 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 15 val. apsilankė Draudėjos bute ir pats įsitikino, jog Draudėjos bute nėra jokio vandens, patalpa yra sausa, jokios avarijos nėra. Dėl šios priežasties nėra įrodyta, jog apskritai nebuvo avarijos rugpjūčio mėnesio pradžioje, nes Bendrijos raštuose yra nurodytos konkrečios datos (t. y. 2021 m. rugpjūčio 1-5 d.), kuriomis Bendrija nebuvo informuota apie įvykusią avariją. Iš to seka, jog avarija galėjo įvykti po 2021 m. rugpjūčio 5 d.
11.3. Atsakovei A. M. nekyla civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. D., nes nenustatyta šios atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai, pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jos valdomo buto. Dėl to ir AB „Lietuvos draudimui“ nekyla pareiga atlyginti ieškovui žalą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų
25. CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad trečiojo asmens buto užliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, tai patvirtina byloje pridėtos nuotraukos. Taigi, byloje buvo nustatytos prielaidos atsakovės atsakomybei kilti. Atsakovai, gindamiesi nuo jiems pareikšto reikalavimo, nurodė, kad žala galėjo kilti dėl bendrųjų namo vamzdynų avarijos arba dėl nesandarių namo bloko siūlių. Jie taip pat įrodinėjo, kad užliejimo laikotarpiu bute (duomenys neskelbtini) nebuvo naudojamas nei karštas, nei šaltas vanduo.
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Didelio neatsargumo vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2005).
29. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, kad ieškovo apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo atsakovo bute. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad byloje esantys namo bendrijos raštai patvirtina, kad jokių gedimų ar avarijų bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose tuo metu nebuvo, atsakovei priklausantis butas yra tiesiogiai virš užlieto buto, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad užliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute.
30. Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką Apeliantas neprivalėjo įrodyti konkrečios užliejimo priežasties.
31. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka, turi įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini) ir kad šios patalpos priklausė (buvo valdomos) atsakovei.
32. Nustatyta, jog 2021-08-03 d. buvo užlietas Apelianto apdraustas butas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Kaunas) bei kad apeliantas, užliejimą pripažinęs draudžiamuoju įvykiu, išmokėjo savo draudėjui draudimo išmoką.
33. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog Atsakovės butas (duomenys neskelbtini) yra virš užlieto buvo (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su apelianto argumentu, jog ši aplinkybė pati savaime neįrodo, jog užliejimo priežastimi negalėjo būti bendrųjų namo vamzdynų nesandarumas. Tačiau aplinkybė, jog žala padaryta dėl bendrųjų namo vamzdynų taip pat nepatvirtinta jokiais įrodymais, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog namo bendrija būtų užfiksavusi avariją.
34. Šiuo atveju taip pat nėra reikšminga atsakovų nurodyta aplinkybė, kurioje atsakovės buto vietoje buvo sumontuoti vandens skaitikliai. Svarbu tai, jog vanduo atsakovės bute visą laikotarpį, į kurį patenka ir užliejimo laikotarpis, buvo naudojamas. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į fizikos dėsnius, kad vanduo teka iš viršaus žemyn, suponuoja objektyviai tikėtiną ir pakankamai pagrįstą išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, buto (duomenys neskelbtini) užliejimo šaltinis buvo būtent atsakovės bute (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovai nepaneigė ieškovės argumentų, jog vandens pratekėjimo šaltinis buvo ne bute (duomenys neskelbtini), o dėl kitų priežasčių. Iš esmės remiantis byloje pateiktais įrodymais – pratekėjimo iš viršaus, ant lubų užfiksuotomis pratekėjimo dėmėmis, konstatuotina, jog vienintelė galima išvada buvo vandens pratekėjimo šaltinis, būtent, bute (duomenys neskelbtini) (kuris yra virš Draudėjos buto (duomenys neskelbtini)) bei kad būtent buto (duomenys neskelbtini) savininkė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga bei nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
35. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto, t. y. įrodė visas civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl užliejimo atsiradusią žalą.
36. Į bylą pateikti ieškovo įrodymai patvirtina, kad jis pripažinęs įvykį draudžiamuoju bei apskaičiavęs įvykio metu Draudėjui padarytą žalą, išmokėjo Draudėjui 921,35 Eur draudimo išmoką (visa žala sudaro 1008,24 Eur. Pritaikius 86,89 Eur išskaitą, draudėjui buvo išmokėta 921,35 Eur).
37. Kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, išmokant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne darbų. Kadangi Draudėjo butas buvo remontuotas 1 metai prieš įvykį (2020 metais), skaičiuotinas vienerių metų nusidėvėjimas. Taikant 0,8 proc. nusidėvėjimą per metus, nusidėvėjimo suma sudaro 2,49 Eur (sąmatoje nurodytų medžiagų ir mechanizmų suma 311,11 Eur x 0,8 proc. (1 metai x 0,8 proc.) = 2,49 Eur ). Taigi, įvertinus nusidėvėjimą, įvykio metu padaryta žala sudaro 918,86 Eur (921,35-2,49 = 918,86).
38. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, atmesdamas ieškinį. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas–patikslintas ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
39. Pažymėtina, kad patikslintas ieškinys buvo pareikštas solidariai dviem atsakovams: A. M. ir AB „Lietuvos draudimas“, kadangi įvykio laikotarpiu butas (duomenys neskelbtini) buvo draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“.
40. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).
41. A. D. ir atsakovės A. M. nesiejo sutartiniai santykiai iš kurių galima būtų kildinti sutartinę atsakovės A. M. atsakomybę, todėl ieškovui perėjusi reikalavimo teisė atsakovės A. M. atžvilgiu turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas.
42. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad draudimo įstatymo 111 str. numato nukentėjusio asmens teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Taigi, aplinkybė, kad atsakovų civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs trečiasis asmuo, nepaneigia įstatyme įtvirtintos ieškovės teisės ieškinį pareikšti tiesiogiai asmenims padariusiems žalos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-756-619/2020).
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad prievolių teisės požiūriu, savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Kartu tai taip pat nereiškia, kad abu (iš delikto ir draudimo sutarties) reikalavimai turi būti tenkinami juos sumuojant, nes tai neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties ir reikštų nukentėjusio asmens nepagrįstą praturtėjimą gaunant dvigubą žalos atlyginimą. Dėl nurodytų materialinių teisinių santykių ypatumų savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012).
44. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas patikslintu ieškiniu solidariais atsakovais pagrįstai įtraukė tiek atsakovę A. M., tiek ir jos draudiką Atsakovą AB „Lietuvos draudimas“, todėl žala ieškovui turi būti priteista iš abiejų šių atsakovų.
45. Atsakovės A. M. pateiktame draudimo liudijime (Serija LD Nr.118418060) buvo numatyta 40 eurų besąlyginė išskaita civilinei atsakomybei.
46. Dėl nurodytų priežasčių ieškovui solidariai iš abiejų atsakovų priteisiama 878,86 Eur suma (918,86 – 40 = 878,86 Eur), o likusi 40 Eur suma ieškovui priteisiama iš atsakovės A. M..
47. Tenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovų ieškovo naudai priteisimos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
48. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus tenkinti pagrindinį ieškinio reikalavimą, atitinkamai perskaičiuojamos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).
49. Ieškinį tenkinus, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 22 Eur žyminio mokesčio. Taigi, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteisiama po 11 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas dublike nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 786,50 Eur atstovavimo išlaidų. Taigi, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteisiama po 393,25 Eur atstovavimo išlaidų.
50. Pirmosios instancijos teismas patyrė 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taigi iš atsakovų valstybei priteisiama po 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Tenkinus apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovų priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio. Taigi, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteisiama po 11 Eur žyminio mokesčio.
52. Ieškovas už apeliacinio skundo parengimą patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. daugiau nei pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas. Taigi, bylos medžiaga jam buvo žinoma, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neturėtų viršyti tų, kurios buvo patirtos pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas iki 786,50 Eur sumažina ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą ir iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteisia po 393,25 Eur atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nusprendė:
Ieškovo „If P&C Insurance AS”, vykdančio savo veiklą Lietuvoje per „If P&C Insurance AS” filialą apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialą (į. k. 302279548) solidariai iš atsakovų iš AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 878,86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialą (į. k. 302279548) iš atsakovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 40 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialą (į. k. 302279548) iš atsakovų iš AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 11 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir po 393,25 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovų iš AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialą (į. k. 302279548) iš atsakovų iš AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 11 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir po 393,25 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.