Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajai atstovei Neringai Čmukienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams tenkinti, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreditoriais, tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė jau aštuonerius metus yra moki, turi turto. Gavusi pajamas turėjo sumokėti PVM. Buvo numatytas antras sandoris ir iš jo pajamų turėjo būti viskas padengta. Bet išėjo taip, kad antrasis sandoris neįvyko, tačiau jis vykdomas dabar. Kitos savaitės eigoje atsiskaitys su VMI. Kitų metų (2025 m.) pradžioje skola jau bus nulinė. Niekas nenumatė, kad per tokį trumpą laiką VMI taikys tokias griežtas sankcijas. Anksčiau to nebūdavo. Jie leisdavo atsiskaityti šiek tiek vėliau. Vien įmonės automobiliai yra verti kelių šimtų tūkstančių. VMI net neįvertino įmonės turto. Vietoj to jie inicijavo įsiskolinimo išieškojimą per antstolį, o tada bankroto įmonei inicijavimą.

VMI įgaliotoji atstovė Neringa Čmukienė teismo posėdyje paaiškino, kad VMI, siekdama išsiaiškinti mokestinės nepriemokos atsiradimo priežastį, pradėjo išieškojimo veiksmus. Buvo užklaustos kredito įstaigos. Pagal kredito įstaigų informaciją buvo nustatyta, kad bendrovė turi mokestinę nepriemoką, susidariusią nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. Po šios datos bendrovė atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, bet nemokėjo mokestinės nepriemokos. Ši buvo sumokėta tik po pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis faktas galėtų būti vertinamas kaip švelninanti aplinkybė skiriant baudą pažeidimą padariusiam asmeniui. VMI vertinimu, jei skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi, tai gali būti konstatuojama, kad jis yra nemokus. VMI manymu, asmuo padarė administracinį nusižengimą ir jam turi būti paskirta bauda.

VMI, siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis, 2024 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. RNA-36206 kreipėsi į elektroninių pinigų įstaigą UAB „Paysera LT“ (toliau – Įstaiga), prašydama pateikti informaciją apie Įstaigoje esančių Bendrovės piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą nuo 2024 m. liepos 1 d. iki informacijos pateikimo dienos.

Įstaiga 2024 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 7398/2024 pateikė Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d.

Įvertinus Įstaigos pateiktą sąskaitos išrašą nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui (nepriemoka 36.670.70 Eur), pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, pvz.:

2024 m. rugpjūčio 29 d. buvo atlikti 3510 Eur ir 1679,65 Eur pavedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2660,78 Eur pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2000 Eur pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. rugpjūčio 30 d. atliktas 12 000 Eur pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir t.t. (b. l. 11-22).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Be to, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-36-495/2023).

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas yra pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos – 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki pareiškimo teismui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką (pareiškimo padavimo dienai 37 470,59 Eur), tačiau jos nedengė, tuo pačiu laikotarpiu vykdydama atsiskaitymus su kitais savo kreditoriais. Tai patvirtina VMI pareiškimo duomenys bei su juo pateikti dokumentai: bendrovės mokestiniai balansai (b. l. 7-8) ir atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai (b. l. 11-22). Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

VMI išanalizavus iš finansų įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. – 2024 m. gruodžio 3 d. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (laikotarpio pradžioje 36670,70 Eur (2024 m. rugpjūčio 29 d.) – laikotarpio pabaigoje 37470,59 Eur (2024 m. gruodžio 3 d.)), iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. aktyviai vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 11-22).

M. P. nesutiko, kad jo vadovaujama Bendrovė turėjo pareigą laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatytų mokėjimų eiliškumo, teigdamas, kad tiek bylai aktualiu laikotarpiu, tiek dabar įmonė buvo ir tebėra moki, vykdanti veiklą, turinti pakankami lėšų ir turto atsiskaityti su visais kreditoriais, tai patvirtindamas iki antrojo posėdžio padengė visą mokestinį įsiskolinimą.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020, 2AT-36-495/2023 ir kt.).

Faktą, kad keturis mėnesius Bendrovė nedengė įsiskolinimo VMI, M. P. motyvavo tuo, kad numatytais terminais nebuvo įvykdytas sandoris, iš kurio pajamų ir turėjo būti padengtas įsiskolinimas, tokiu būdu pripažindamas, kad laisvų apyvartinių lėšų Bendrovei atsiskaityti ir su VMI minėtu laikotarpiu neužteko. Šių lėšų atsirado tik 2024 m. pabaigoje – 2025 m. pradžioje. Tokia pati išvada išeina ir iš to, kad VMI dar 2024 m. rugsėjo pradžioje pradėjo mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, 2024 m. rugsėjo 3 d. priimdama nurodymą nurašyti 36670,70 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, 2024 m. rugsėjo 19 d. priimdama nurodymą nurašyti 142,03 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, 2024 m. rugsėjo 30 d. priimdama nurodymą nurašyti 316,87 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų. Nepavykus išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų, 2024 m. spalio 14 d., 2024 m. lapkričio 13 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bedrovės turto, tačiau ir to padaryti nepavyko. Vieninteliam Bendrovės vardu registruotam turtui – 5 transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, joms ir taip taikomi apribojimai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 36 573,18 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas 2024 m. lapkričio 19 d. buvo perduotas antstoliams. Pareiškimo padavimo teismui dienai šio išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs.

Nors įmonės vadovas savo teiginiams apie gerą įmonės finansinę padėtį pagrįsti buvo įsipareigojęs teismui pateikti tai pagrindžiančius finansinius dokumentus – įmonės balansą, atspindintį jos turtą ir kreditorinius įsipareigojimus aktualiu laikotarpiu, jis į kitą posėdį neatvyko, žadėtų finansinių dokumentų nepateikė. Atitinkamai teismui nėra pagrindo manyti, kad VMI neteisingai įvertino įmonės finansinę situaciją bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismui nėra pagrindo abejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai dienai yra veiklą vykdanti ir moki įmonė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. – 2024 m. gruodžio 3 d. ji neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI, ir nors šis sunkumas buvo laikinas, tačiau minėtu laikotarpiu jai buvo kilusi pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos pareigos laikytis aukščiau minėto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, kuris buvo pažeistas atliekant pareiškime nurodytus mokėjimus.

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą, turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pan. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

Nagrinėjamu atveju Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Taigi Bendrovės vadovas neužtikrindamas, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

M. P. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimą jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to pašalino padarytą žalą, Bendrovei visiškai padengus mokestinę nepriemoką (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į M. P. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su Bendrovės vadovo pareigų vykdymu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę lengvinančios dvi aplinkybės. M. P. neturėjo tikslo sąmoningai kenkti VMI kaip kreditorės interesams. ignoruodamas pareigą mokėti mokesčius. Žinodamas, kad finansiniai sunkumai laikini, nusprendė tiesiog uždelsti mokesčių sumokėjimą, tikėdamasis mokesčių administratoriaus kantrybės, kol Bendrovė gaus reikalingų nepriemokai padengti pajamų. Šiai dienai mokestinė nepriemoka visiškai sumokėta (b. l. 40). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, jog yra pagrindas nagrinėjamoje situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Bendrovės vadovui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo momentu, tačiau per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.